Rytoj Seimo plenariniame posėdyje opozicinės darbotvarkės metu parlamentarų svarstymui bus pateiktas Antstolių įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuris turėtų užtikrinti atlyginimo antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą ekonominį pagrįstumą.
Šios pataisos iniciatorė Liberalų ir centro frakcijos narė Dalia Teišerskytė siūlo įtvirtinti principinę atlyginimo antstoliui dydį ribojančią nuostatą, kad atlyginimo antstoliui už atskiro vykdomojo dokumento vykdymą dydis negali būti didesnis už Vyriausybės patvirtinta metodika nustatytas faktines tokio vykdymo sąnaudas.
Pasak D.Teišerskytės, šis projektas teikiamas atsižvelgiant į 2005 m. balandžio 14 d. valstybinio audito ataskaitoje “Teismo antstolių reformos vykdymas” pateiktas išvadas.
“Kaip nurodo valstybės auditoriai, tai, kad teismų sprendimų vykdymo įkainiai yra nesusieti su faktinėmis teismų sprendimų vykdymo sąnaudomis, gali sąlygoti santykinai aukštą antstolių veiklos pelningumą. Lyginant antstolių sistemos ir taip pat monopolinio pobūdžio paslaugas teikiančios valstybės įmonės „Registrų centro“ ekonominius veiklos rodiklius, konstatuojama, kad minėtos įmonės vienam darbuotojui 2003 metais teko 65 Lt pelno (iki mokesčių), tuo tarpu vienam antstoliui teko beveik 66,6 tūkst. Lt pelno (iki mokesčių). Tokia situacija nemotyvuoja siekti efektyvesnio teismų sprendimo vykdymo”, - teigia parlamentarė D.Teišerskytė.
Šiuo metu Antstolių įstatymas nereglamentuoja atlyginimo antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą dydžio nustatymo kriterijų, palikdamas šio klausimo sprendimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos kompetencijai. Teisingumo ministro 2002-12-31 įsakymu Nr. 432 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje minėti dydžiai yra siejami su išieškotina suma.
