LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS 2005 METŲ BALANDŽIO - GEGUŽĖS MĖNESIAIS VISUOMENĖS INFORMAVIMO PRIEMONĖSE PASKELBTIEMS FAKTAMS APIE GALIMĄ KORUPCIJĄ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖJE IŠTIRTI KOMISIJOS NARIŲ V.BOGUŠIO, R.REMEIKOS
ATSKIROJI NUOMONĖ
2005-12-07
Remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 67, 119 ir 120 straipsniais ir bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statutu, pareiškiame ir pateikiame Lietuvos Respublikos Seimui atskirąją nuomonę dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos 2005 metų balandžio gegužės mėnesiais visuomenės informavimo priemonėse paskelbtiems faktams apie galimą korupciją Vilniaus miesto savivaldybėje ištirti išvadų.
Komisijos darbo metu buvo nustatytos sekančios aplinkybės ir surinkti įrodymai:
1. 2005 m. birželio 15 d. vykusio Komisijos posėdžio metu Vilniaus miesto mero pavaduotojas G. Paviržis, paklaustas apie "Rubikon group" juodosios buhalterijos ir "abonento" egzistavimą, pareiškė, kad apie šitą juodą buhalteriją ir abonentą žinantis iš, žiniasklaidos ir negali nieko komentuoti."
2. 2005 m. birželio 29 d. Komisijos posėdyje dalyvavęs Vilniaus miesto meras A. Zuokas "Rubicon juodosios buhalterijos" ir "abonento" klausimais pakartojo spaudoje pasirodžiusią informaciją, kad Generalinės prokuratūros samdyti ekspertai nustatė, kad kietame diske, kuris tariamai buvo paimtas kratos metu, yra sukurti nauji dokumentai jau po to, kai kompiuteris buvo išimtas ir tuo metu buvo STT." Taip pat priminė apie pono A.Brazausko kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą dėl tam tikrų duomenų, paminint AMB. Byla tos pačios prokuratūros, sprendimu yra nutraukta nesant kažkokių įrodymų. Šiuo atveju lygiai taip pat Generalinės prokuratūros atstovai, kurie lankėsi Seime, atsakinėdami į klausimus, aiškiai atsakė, kad šiandien su mano asmeniu susijusių bylų, jokių nėra. Dar kartą aiškiai noriu pasakyti, kad jokių abonentų ar kokių nors sąsajų; tai yra tik žiniasklaidos ir galbūt tam tikrų teisėsaugos atstovų sukurtas mitas."
3. 2005 m. rugsėjo 7 d. Komisijos posėdyje STT direktorius P. Malakauskas, atsakydamas į Komisijos raštu pateiktus klausimus, paaiškino, kad poėmio metu magnetiniame diske nebuvo niekas tvarkoma ir ši informacija yra autentiška ji nebuvo klastojama ir tai yra 100 procentų. Į klausimą, ar ji atitinka tikrovę, tai atsako ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo užduotis -išsiaiškinti ir atsakyti, ar ta informacija "juodojoje buhalterijoje" atitinka tikrovę."
Komisijos posėdžio metu paklaustas, ar galėtų įvardyti, kas yra "Abonentas", STT direktorius atsakė, kad tai yra ikiteisminio tyrimo medžiaga ir nieko daugiau negali komentuoti.
4. 2005 m. rugsėjo 7 d. Komisijos posėdyje posėdžio metu laikinai einančio generalinio prokuroro pareigas V. Barkausko buvo paklausta, ar šiai dienai yra "juodosios buhalterijos" byloje įtariamieji, ar yra iškelta baudžiamoji byla ar kažkokie tai kaltinimai Vilniaus miesto merui A. Zuokui. V. Barkauskas atsakė, kad šiame ikiteisminiame tyrime įtariamųjų asmenų, kuriems butų pareikšti įtarimai, nėra. Atlikus "Rubikon apskaitos sistemos" veiklos patikrinimą, pažeidimų nenustatyta. Į klausimą, ar pakanka Generalinei prokuratūrai medžiagos atsakyti į tą klausimą, kas yra "abonentas", V. Barkauskas atsakė, kad ten yra įvairių santraukų, sutrumpinimų, tačiau įvardinti; konkrečius asmenis šioje tyrimo stadijoje tikrai negalima".
5. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui vadovaujantis A.KIiunka kalbėdamas Seime komisijos nagrinėjamu klausimu sakė, kad" Generalinėje prokuratūroje nėra nė vienos bylos, susijusios su A. Zuoku." A.KIiunka teigė, jog jis yra procesinis prokuroras, todėl negali kalbėti apie dalykus, kurie susiję su kitų prokurorų atliekamais veiksmais. Į klausimą, ar dar nebuvo apklaustas A.Zuokas, ar jam nėra pateikti įtarimai, A.KIiunka tikino, kad, nenorėdamas pažeisti nekaltumo prezumpcijos, jis negali žmonių vardinti pavardėmis. Paklaustas, kada bus išaiškinta, kas yra per LNK žinių reportažą minėtas abonentas", A.KIiunka teigė, kad taip buvo pavadintas įrašas, rastas laikmenoje, kurioje buvo kaupiama vadinama juodoji buhalterija", tačiau taip vadintis gali ir kompiuterio darbalaukis. O dėl laikmenos norėčiau paminėti, jog teismas, išteisinęs A.Zuoką ir kitus asmenis (Rubicon group" vadovus) nevertino jos kaip įrodymo. Buvo pabrėžta, kad tą laikmeną galėjo kelis metus sudarinėti keli žmonės", - sakė prokuroras.
Anot prokuroro, tyrimą Generalinė prokuratūra pradėjo nenustačiusi konkrečių nusikalstamos veikos požymių, todėl jie gali būti ir nenustatyti. Negaliu prognozuoti, kuo baigsis tyrimas, tačiau atlikus įvairius patikrinimus ir revizijas gali paaiškėti, kad byla gali būti nutraukta, arba išjos bus išskirti atskiri epizodai, kurių tyrimai nukeliaus į teismą", - sakė A. Kliunka.
6. Generalinė prokuratūros užsakytos 2005-02-22 dienos Ekspertizės akte Nr. 11 -2617 , nustatyti faktai kelia pagrįstų abejonių dėl kompiuterinių laikmenų kaip įrodymų pagrįstumo. Cituojamas ekspertizės aktas:
Minėtos bylos yra modifikuotos aktyvuojant sistemą Skaitą, peržiūrint MO disko bylas bei elektroninį paštą su programa Outlook 2003.
Nustatyta, kad kietajame diske yra 1260 bylos, turinčios sukūrimo datą, vėlesnę negu 2004-01-21, tačiau jų sukūrimo aplinkybių apibūdinti nėra galimybės."(10 psl.)
Darytina išvada, kad kompiuteris buvo ne kartą įjungtas po 2004-01-21 (kompiuterio ir laikmenų paėmimo data), juo buvo peržiūrimos standžiojo disko bei MO disko bylos, o pagal įstatymo tašku RP74, RP96 duomenis - mažiausiai du kartus buvo atvaromas atgal jo sisteminis laikrodis: iš 2004-01-21 į 2004-01-02 bei iš 2004-03-22 į 2004-01-01, tikslu aktyvuoti sistemą SKAITĄ". (11 psl.)
Kataloge C:\Skaita ir jo pakatalogiuose yra 2325 bylos, iš kurių 2308 yra sukurtos programos SKAITĄ" įdiegimo metu 2003-12-09 dieną nuo 09:00:00 iki 09:03:24, t.y. jos nukopijuotos iš kitų laikmenų, o ne sukurtos šiame kompiuteryje." (12 psl.)
7. Nagrinėjant teisme baudžiamąją bylą Nr.07-1-501-04 Dėl trukdymo LR piliečiui, Vilniaus miesto savivaldybės nariui, Vilmantui Drėmai realizuoti savo teisę rinkti Vilniaus miesto merą ir kt. buvo nustatyta, kad kratos metu išimtas kompiuteris buvo įsigytas bei eksploatuojamas nuo 2003.12.09 dienos, todėl samprotavimai apie kokius nors įrašus padarytus anksčiau neturi jokio realaus pagrindo.
8. Generalinė prokuratūra nutraukdama ikiteisminį tyrimą prieš seimo narius A. Vidžiūną, V. Andriukaitį ir V. Kvietkauską 2004 m. spalio mėn. 21 d. išreiškė aiškią poziciją dėl aukščiau paminėtų kompiuterinių laikmenų įvertinimo kaip negalimų įrodymų priimant sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo. Ištrauka iš 2004 m. spalio mėn. 21d. Generalinės prokuratūros prokuroro nutarimo: telekomunikacijų tinklais perduota informacija yra nepakankamai informatyvi, nekonkreti. Kratos metu paimtoje optinėje laikmenoje fiksuoti duomenys - sutrumpinimai vertintini kritiškai, nes neleidžia kategoriškai ir vienareikšmiškai teigti, kad būtent įtariamiesiems buvo skirtos ir perduotos laikmenoje-minimos sumos. Objektyvių duomenų apie piniginių lėšų perdavimą nenustatyta."
9. 2005 m. spalio 6 d. Komisijos posėdyje paklaustas, kaip galėtų pakomentuoti "Abonento" byloje esančius inicialus, trumpinius, sutampančius su kitais savivaldybių darbuotojų inicialais, ir kaip tai susiję su A.Zuoku ir kitais Tarybos nariais, buvęs Vilniaus mero pavaduotojas K. Masiulis atsakė, kad toks milžiniškas korupcinis sandoris negali įvykti be didelio politinio palaikymo. Man atrodo, kad šioje "abonento" byloje visi jie suinteresuoti, kad nė vienas nebūtų nuteistas."
10. 2005 m. spalio 18 d. Komisijos posėdžio metu į klausimą ar esate kada nors gavęs iš "Rubikon" grupės dovanų?", Vilniaus miesto meras A. Zuokas atsakė, kad nėra gavęs". Dėl buvusio Vilniaus miesto mero pavaduotojo K. Masiulio Komisijos posėdžių metu išsakytų vertinimų, kad Abonentas" yra Vilniaus meras A. Zuokas, Vilniaus meras pateikė tokius vertinimus: ponas K. Masiulis niekur nėra išsireiškęs taip, ką būtų galima skųsti teismui kaip šmeižimą. Visur labai daug vadinamų išvestinių žodžių "manau", "tikiu", "galvoju", "skaičiai", "susiformavo nuomonė, todėl tikiu", o šiuo atveju mūsų Konstitucija numato ir teismų praktika, ypač Aukščiausiojo Teismo paskutiniai sprendimai, kad politikas turi teisę susidaryti nuomonę." Komisijos posėdžio metu ir kai kuriems Komisijos nariams pareiškus, kad susidaro įspūdis, jog "Abonentas" yra Vilniaus meras A. Zuokas, juolab, kad prokuratūros turimoje medžiagoje yra Įvardyta kalbant apie "Abonentą" mero pareigybė, o vienu atveju netgi adresas", meras atsakė, kad nėra niekur paminėta mano pavardės ir net adreso mano nepaminėta - tik paminėtas vienas mikrorajonas Vilniaus mieste. Tai yra ne tas pats."
11. 2005 m. lapkričio II d. Komisijos posėdyje Generalinio prokuroro pavaduotojas G. Jasaitis ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius P. Malakauskas buvo paklausti nuomonės, ar yra pagrindo, be jokių kaltinimų be smerkimo, sakyti, kad yra žinoma, kas yra abonentas, ar nėra pateikė tokius atsakymus.
G. Jasaitis pateikė nuomonę, kad, galima daryti teisines, arba procesines išvadas, ir neteisines išvadas. Jeigu asmuo apskritai yra sveikas, jis gali daryti logines išvadas iš tam tikro kiekio informacijos. Teisinių išvadų padarymui reikalingi Įstatymu numatyti procesai, duomenų surinkimas ir vėlgi tam tikrų išvadų kvalifikavimo darymas ir 1.1.",
P. Malakauskas teigė, kad jeigu žmogus turi sveiką protą ir logiką, tai jeigu mes darome prielaidą, kad duomenys yra nefalsifikuoti ir autentiški, tai kiekvienas pasidaro išvadas tokias, kokias jis pasidaro. Jeigu aš šiandien arba kolega prokuroras pasakytume, kas Čia fiksuojama, tai kitą dieną mes turėtume atsistatydinti, nes tai būtų neteisinė kalba. (..,), Mūsų tikslas yra pateikti jums informacijoj maksimaliai informacijos, kiek leidžia jūsų komisijos reglamentas ir Įstatymai, ir užtikrinti, kad ta informacija yra patikima, nefalsifikuota ir tikra."
Remdamiesi išdėstytais argumentais ir manydami, jog teikiama tvirtinimui išvada grubiai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 67, 119 ir 120 straipsnius, siūlome:
nustatyti, jog tariamai Juodojoje buhalterijoje" ir telefoniniuose pokalbiuose minėtas abonentas" nėra konkretus asmuo, taip gali būti pavadintas ir dirbtinai sukurtas įrašas kompiuterinėje laikmenoje.
Atsižvelgiant į tai, kad tuo pačiu klausimu yra atliekamas tyrimas LR generalinėje prokuratūroje ir visa ši medžiaga yra ikiteisminio tyrimo dalykas, pripažinti, kad Seimas negali kištis į Teismo ar teisėsaugos institucijų darbą.
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo perleisti 60,8 ha žemės sklypą tarp Ozo, Kalvarijų, Šiaurinės ir Geležinio Vilko gatvių naudotis užstatymo teise uždarajai akcinei bendrovei Ogmios astra pramogų centrui atitikties teisės aktams, tarnybinės etikos bei viešųjų ir privačių interesų derinimo principams.
Manome, kad išvadų konstatuojamojoje dalyje pateikti vertinimai, kuriais daromos į komisijos kompetenciją neįeinančios teisinės išvados, bet ne nustatytų aplinkybių vertinimas dėl tariamai neteisėtų savivaldybės tarybos veiksmų perleisti 60,8 ha žemės sklypą tarp Ozo, Kalvarijų, Šiaurinės ir Geležinio Vilko gatvių naudotis užstatymo teise uždarajai akcinei bendrovei Ogmios astra pramogų centrui, viršija Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos 2005 metų balandžio gegužės mėnesiais visuomenės informavimo priemonėse paskelbtiems faktams apie galimą korupciją Vilniaus miesto savivaldybėje ištirti kompetenciją, nustatytą Lietuvos Respublikos Seimo 2005 05 26 d. nutarimo Nr. X 227, 4 straipsnyje, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų komisijų įstatyme. Siūlome pripažinti komisijos išvadų konstatuojamosios dalies teiginius nepagrįstais dėl šių žemiau išdėstytų priežasčių:
Komisijos išvadų 2.1 punktas. Šiame punkte pateikiamas vertinimas kaip yra reglamentuojamas valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas tuo tarpu sąmoningai nutylima, kad nagrinėjamas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir nėra valstybės nuosavybė. Todėl sprendžiant šio sklypo valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimus nėra teisinio pagrindo remtis valstybės turtui nustatytomis įstatymo nuostatomis. Savivaldybė ir valstybė yra atskiri (ir skirtingi) civilinės teisės subjektai (juridiniai asmenys), todėl sąvokos viešoji nuosavybė, valstybės nuosavybė, savivaldybės nuosavybė nėra tapačios. Tiek valstybės, tiek savivaldybės nuosavybė yra viešoji nuosavybė, tačiau šios dvi nuosavybės rūšys pasižymi savais ypatumais, ir tai, kad šių nuosavybės formų valdymą, jų naudojimą ir disponavimą jomis reglamentuojančios normos dėstomos atskiruose skyriuose nėra atsitiktinumas. Todėl teisės normomis, reglamentuojančiomis vieną viešosios nuosavybės rūšį, negalima remtis vertinant teisinius santykius, susijusius su kitos rūšies nuosavybe. Ties teisės teorija, tiek pozityvioji teisė grindžiama taisykle, kad specialiųjų teisės normų, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančių normų, neleidžiama taikyti pagal analogija (LR CK 1.8 str. 3 d.). LR Žemės įstatymo 5 str. 2 d. nuostata kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi yra būtent specialioji teisės norma, taikoma valstybinei žemei. LR Žemės įstatymo III skyriuje Savivaldybių žemė, minėto imperatyvaus draudimo nėra. LR Civilinis kodeksas, kurio normos pagal 1.3 str. turi viršenybę kitų civilinės teisės šaltinių (išskyrus Konstituciją) atžvilgiu, numato savininko teisę sandoriu nustatyti užstatymo teisę savo žemėje ir nenustato jokių išimčių, susijusių su savivaldybių žeme (4 knygos IX skyrius). Pabrėžtina, kad disponavimas žeme, jos valdymas ir naudojimasis ja yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Pastaroji, priešingai nei viešoji teisė, grindžiama principu galima viskas, kas tiesiogiai neuždrausta. Draudimai turi būti išreikšti imperatyviomis teisės normomis. Tik jei sandoris prieštarautų tokioms imperatyvioms teisės normoms, jį būtų galima laikyti niekiniu ir reikalauti sandorio negaliojimo pasekmes (CK 1.78 str., 1.80 str.).
Be to nagrinėjamame punkte pateikiamas klaidingas teiginys, kad valstybės nuosavybė gali būti perleista ne bet kokios sutarties, o tik įstatyme numatytos sutarties ar kitokio įstatyme numatyto sandorio pagrindu, o pripažinimas, jog tą daryti galima ir įstatyme nenumatytais pagrindais, sudarytų sąlygas švaistyti valstybės turtą ir tai prieštarautų viešajam interesui. Šiuo atveju joks turtas kitų asmenų nuosavybėn nėra suteiktas, užstatymo teisė nėra nuosavybės perleidimo teisė.
Šiame punkte pateikiamas ir kitas klaidingas teiginys, kad minėti sprendimai priimti įsigaliojus 2004 m. vasario 10 d. Žemės įstatymo redakcijai, tuo tarpu kaip matyti iš komisijos nagrinėtų dokumentų dauguma sprendimų yra priimti dar iki įsigaliojant naujai Žemės įstatymo redakcijai. Pažymėtina, kad išvadose sąmoningai nutylima, jog ir naujoji Žemės įstatymo redakcija nedraudė sudaryti savivaldybėms užstatymo teisių suteikimo sutarčių ir tai pilnai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4 knygos 160 164 straipsnių nuostatas. Šiuos teiginius patvirtina ir faktas, kad siekiant apriboti savivaldybių teisę suteikti užstatymo teisę Seimo nario A. Skardžiaus iniciatyva per keletą dienų neregėtos skubos tvarka 2005 m. liepos 5 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 14 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Tokiu atveju tik įsigaliojus šioms įstatymo pataisoms savivaldybės neteko teisės suteikti užstatymo teisę, deja, kad ir kaip būtų apmaudu šios pataisos autoriams įstatymas atgal negalioja ir negali būti taikomas sandoriams sudarytiems iki jo įsigaliojimo.
Komisijos išvadų 2.2 punktas. Šiame punkte pateiktas klaidingas vertinimas teigiant, kad žemės sklypas bendrovei Ogmios Astra pramogų laikas buvo ne išnuomotas, o suteiktas neatlygintinai. Šiuo atveju ne tik klaidingai įrašomas bendrovės pavadinimas, bet ir sąmoningai klaidinama komisija, nes šis žemės sklypas niekuomet niekam nebuvo suteiktas pagal panaudą, todėl panaudos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos šiuo atveju negali būti taikomos. Atitinkamai Vilniaus miesto tarybos nariai nepažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje principų.
Komisijos išvadų 2.3 punktas. Šio punkto teiginiai yra deklaratyvūs ir neparemti galiojančių įstatymų ir Vyriausybės nutarimo nuostatomis. Cituojami žemės įstatymo straipsniai nereglamentuoja šiame punkte nagrinėjamų klausimų, tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybė priimdama nutarimą, kuriuo žemės sklypas suteiktas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise (Šiuo atveju jis sąmoningai neminimas informuojant tik apie 2002 m. rugsėjo 3 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 1381 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 895 Dėl valstybinės žemės sklypų suteikimo naudotis Vilniaus miesto tarybai) vadovavosi galiojančiu sklypo detaliuoju planu su patvirtintomis sklypo paskirtimis, naudojimo būdais ir pobūdžiais, komercinių pastatų statyba tame detaliajame plane buvo numatyta. Pažymėtina, kad komercinių pastatų statyba buvo numatyta su tikslu, kad iš jų statybos gaunama nauda atpirks visuomeninių pastatų statybos kaštus.
Komisijos išvadų 2.4 punktas. Šio punkto teiginiai ne tik neturi jokio objektyvaus pagrindo, bet ir leidžia akivaizdžiai teigti, kad komisijos nariai balsuojantys už tokio punktu nuostatas kištųsi į valstybės atsakingų institucijų darbą, tuo pažeidžiant ne tik Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų komisijų įstatymo 3 straipsnio nuostatas, bet ir užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, paaiškėjus, kad toks kreipimasis nebuvo pagrįstas. Kaip matyti iš komisijos nagrinėjamos medžiagos, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ne kartą vertino visas šio sandorio aplinkybes ir nematė objektyvaus pagrindo ginčyti jo nuostatas. Atitinkamai reagavo ir tam įgaliojimus turintis Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje.
Komisijos išvadų 2.5 punktas. Šis komisijos išvadų punktas atkartoja 2.3 punkto nuostatas, jokių naujų teiginių nėra pateikiama, todėl laikytina, kad argumentai dėl šio punkto nepagrįstumo buvo pateikti nagrinėjant 2.3 punkto nuostatas.
Komisijos išvadų 2.6 punktas. Šis komisijos išvadų punktas atkartoja 2.1 ir 2.2 punktų nuostatas, tačiau kiek sumaišant argumentus eilės tvarka. Esminiai motyvai, kodėl šis punktas yra nepagrįstas buvo išsakyti aukščiau, tad nekartojant argumentų pateikiame kiek platesnį šio klausimo vertinimą. manome, kad išdėstyti teiginiai yra pagrįsti vienpusišku paminėtų įstatymų nuostatų aiškinimu. Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 str. 3 dalis nustato, kad: Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai (šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybė, tvarkanti valstybės turtą patikėjimo teise) turi teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jei įstatymai nenustato kitaip. Ta pati šio įstatymo dalis nustato, kad: .... Turinti teisę priimti sprendimus dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise valstybės institucija (šiuo atveju LR Vyriausybė) savo sprendime dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise turi teisę nustatyti ir kitas patikėto turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sąlygas. Įstatymo 8 str.2 d. Savivaldybės teises ir pareigas šiuo atveju nustatė Vyriausybė (turto savininkas), kuris turtą perdavę tvarkyti patikėjimo teise tam tikru tikslu (pavedimu) pastatyti pramogų parka bei universalią areną. Taigi savivaldybė turėjo teisę priimti sprendimus susijusius su turto valdymu, naudojimu ir disponavimu. Tokius sprendimus savivaldybė turėjo priimti laikydamasi teisės aktų nuostatų (tame tarpe ir Vyriausybės nutarimo) bei turto savininko pavedimų. Savivaldybė, kaip turto patikėtinis buvo įpareigota (Vyriausybės nutarimu) jo savininko tvarkyti turtą patikėjimo teise tikslu pastatyti pramogų parką ir universalią areną. Savivaldybė kaip turto patikėtinis, neviršydama jai suteiktų įgaliojimų, tinkamai vykdė turto savininko pavedimą įrenti pramogų parką. Naudojimas patikėjimo teise suteikto turto jo patikėjimo tikslu neturėtu būti laikomas su jo savininku nesuderintu daiktinių teisų suvaržymu ar suvaržymu be turto savininko žinios (patikėtinis laikydamasis įstatymų (Vyriausybės nutarimo) įgyvendina savininko teises CK 6.963-1). Sutartimi UAB Ogmios astra pramogų centras buvo suteikta tik prievolinė teisė, kuri visiškai atitiko turto patikėjimo tikslą. Jeigu ir pripažinti tai suvaržymu, tai šis suvaržymas, net tik nepažeidė, bet visiškai atitiko turto savininko tikslą, kuriuo buvo perduotas žemės sklypas. Turto perdavimo patikėjimo teise momentu turto savininkas žinojo, kad savivaldybės su jos skelbto pramogų parko įrengimo bei eksploatavimo konkurso nugalėtoju yra sudariusi sutartį dėl tokio pramogų parko įrengimo bei eksploatavimo, taip pat buvo patvirtintas suderinus su Vilniaus apskrities viršininko administracija viešas pramogų parko koncepciją nustatantis žemės sklypo detalusis planas. Svarbus ir patikėtinio santykis su patikėjimo teise perduotu turtu:
- turtas yra savivaldybės teritorija;
- savivaldybė nuo seno šią savo teritoriją numatė, kaip jos interesus atitinkantį parką;
- savivaldybė inicijavo šio turto perdavimą tikslu jame įrengti jai tinkamą parką;
- tikrasis turto savininkas realiai neturėjo ir neturi jokio tiesioginio intereso į šį sklypą tai patvirtina ir tai, kad turtas yra perduotas savivaldybės nuosavybėn.
Vertinant išvadas pažymėtina, kad daroma prielaidą jog buvo pažeista įstatymo nuostata susijusi su daiktinių teisų į turtą suvaržymu, tuo tarpu daikto suvaržymu galima laikyti ir tą atvejį, jei pramogų parką būtų stačiusi Savivaldybė savo vardu ir lėšomis, vadinasi remiantis pateiktu išvadose išdėstytu aiškinimu ir pati savivaldybė negalėjo statyti pramogų parko, nes tai susiję su valstybės daiktinių teisių suvaržymu.
Šie išdėstyti argumentai pagrindžia savivaldybės institucijų teisę priimti minėtus sprendimus
Remiantis išdėstytais argumentais komisijos išvada turėtų būti formuluojama taip: Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija siūlo:
- Pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba suteikdama teisę žemės sklype tarp Ozo, Kalvarijų, Šiaurinės ir Geležinio Vilko gatvių žemės užstatymo teise uždarajai akcinei bendrovei Ogmios astra pramogų centrui statyti ir įrengti Vilniaus Ozo pramogų parką su universalia arena, rėmėsi sutarčių sudarymo metu galiojusiais įstatymais ir kitais teisės aktais;
- Pripažinti, kad Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas asmeniškai nepriėmė jokių sprendimų, kuriais būtų suteikta kokių tai teisių uždarajai akcinei bendrovei Ogmios astra pramogų centrui;
- Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje Žemės fondo administravimo auditas patvirtintoje 2005 05 20 d. Nr. 2030 8 58 pateiktas išsamus ir objektyvus sandorio tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir uždarosios akcinės bendrovės Ogmios astra pramogų centro įvertinimas.
- Pripažinti, kad žiniasklaidoje pateikti faktai apie tariamą įstatymų pažeidimą Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteikus teisę žemės sklype tarp Ozo, Kalvarijų, Šiaurinės ir Geležinio Vilko gatvių žemės užstatymo teise uždarajai akcinei bendrovei Ogmios astra pramogų centrui statyti ir įrengti Vilniaus Ozo pramogų parką su universalia arena nėra paremti faktiniais įrodymais.
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir VĮ Valstybės turto fondo veiksmų, susijusių su piliečių nuosavybės teisės atkūrimu į išlikusią žemę, esančią buvusio Vagovo rėžinio kaimo (dabar Vismaliukų g., Vilnius) vietoje, bei veiksmų, susijusių su valstybinės žemės sklypų, esančių Vismaliukų g. 28 ir 35, Vilniuje, privatizavimu atitikties teisės aktams, tarnybinės etikos bei viešųjų ir privačių interesų derinimo principams.
Pateiktos išvados ir jų konstatuojamoji dalis iš esmės atkartoja faktines aplinkybes, tačiau išvadose pateiktas vertinimas, kad Vilniaus apskrities viršininkas ir Vilniaus miesto savivaldybės valdyba sprendimus suformuoti valstybinės žemės sklypus, esančius Vismaliukų g. 28 ir 35, priėmė galiojant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatai, kad savivaldybės valdybos (pagal sklypų funkcinę paskirtį) detaliuosius planus privalo rengti tada, kai yra numatytas žemės sklypų arba jų grupių formavimas, jų vietos, ploto ar ribų keitimas (2002 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. VIII-2041 redakcija), todėl valstybinės žemės sklypų formavimas neatitiko pardavimo metu galiojusių teisės aktų nuostatų yra paremtas šališku galiojančių įstatymų vertinimu.
Galiojančiais įstatymais nėra paremtas ir teiginys, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdyba sprendimu nustatė žemės sklypo, esančio Vismaliukų g. 28, plotą remdamasi miesto generalinio plano, t. y. bendrojo planavimo dokumento, ištrauka, o Vilniaus apskrities viršininkas nustatė minėto žemės sklypo ribas, remdamasis žemės sklypo planu, kuris pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas nelaikomas teritorijų planavimo dokumentu.
Sklypo ribų formavimui, kai tai yra daroma formuojant sklypą aukcionui ruošiamiems pastatams degiojo plano rengti nereikia nei pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nei pagal 2000 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1335 Dėl ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo bei nuomos ir 1997 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1427 Dėl privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos patvirtinimo dalinio pakeitimo. Šiuo atveju aukciono laimėtojas norėdamas keisti sklypo ribas, griauti ar perstatyti statinius Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka privalės rengti teritorijos detalųjį planą. Atsižvelgiant į tai pažymėtina, kad nei Vilniaus miesto savivaldybės, nei Vilniaus apskrities viršininko administracija galiojančių įstatymų nuostatų nepažeidė.
Paneigtinas ir antrasis teiginys, kad miesto bendrasis planas nėra planavimo dokumentu. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, taip pat ir jo 2002 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. VIII-2041 redakcija, aiškiai nustatė, kad miesto bendrasis planas yra teritorijos planavimo dokumentas.
Remiantis išdėstytu siūlome:
Komisijai nustatyti, kad Vilniaus apskrities viršininkas, ir Vilniaus miesto savivaldybės valdyba sprendimus suformuoti valstybinės žemės sklypus, esančius Vismaliukų g. 28 ir 35, priėmė remiantis sprendimų priėmimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir 2000 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1335 Dėl ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo bei nuomos ir 1997 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1427 Dėl privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos patvirtinimo dalinio pakeitimo, nuostatomis.
LR Seimo nariai:
Vytautas Bogušis
Rimantas Remeika
