Seimo Užsienio reikalų komitetas pritarė

Seimo nutarimo “Dėl NATO reagavimo pajėgoms priskirtų Lietuvos karinių vienetų ir NATO karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių dalyvavimo Šiaurės Atlanto Tarybos patvirtintose tarptautinėse operacijose” projektui Nr. XP-149

 

Seimo Užsienio reikalų komitetas apsvarstė šiuos klausimus:

            Seimo nutarimo  “Dėl NATO reagavimo pajėgoms priskirtų Lietuvos karinių vienetų ir NATO karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių dalyvavimo Šiaurės Atlanto Tarybos patvirtintose tarptautinėse operacijose” projektą Nr. XP-149. Komiteto nariai bendru sutarimu pritarė Seimo nutarimo projektui. Seimo nutarimo projektą pristatė Krašto apsaugos viceministras Gintautas Šivickas.  Teikiamo projekto tikslas  - Šiaurės Atlanto Tarybai priėmus sprendimą panaudoti karines NATO reagavimo pajėgas ir vadovavimo struktūras NATO institucijų vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje, nustatyti NATO reagavimo pajėgoms priskirtų tarptautinėje operacijoje teisinį pagrindą. 2002 m. lapkritį Prahoje devyniolika NATO šalių vadovų priėmė vieną svarbiausių sprendimų – pasiekė susitarimą dėl NATO reagavimo pajėgų sukūrimo. Šių pajėgų kūrimas yra pagrindinis paskutinius keletą metų organizacijos vykdomų reformų tikslas, siekiant tinkamai reaguoti į XXI a. kylančias grėsmes saugumui ir stabilumui. Kaip ir kiekviena karines pajėgas turinti NATO valstybė, Lietuva privalo siųsti savo karius tarnauti į karines NATO vadavietes ir joms priklausančias struktūras.

          Įstatymo dėl 1996 m. tarptautinės konvencijos dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra, ratifikavimo projektą Nr. IXP – 3190.  Komiteto nariai bendru sutarimu nutarė atidėti ratifikavimo įstatymo projektą.  Ratifikavimo įstatymo projektą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Vaclav Stankevič. Įstatymo projektu siūloma ratifikuoti 1996 m. tarptautinę konvenciją dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra, priimtą 1996 m. gegužės 3 d. Londone. 1996 m. tarptautine konvencija dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra, reglamentuojami teisiniai santykiai, kylantys dėl žalos, susijusios su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra, nustatoma, kada kyla atsakomybė pagal šią Konvenciją, kaip ji gali būti ribojama, kokio dydžio kompensacijos turi būti mokamos. Atsižvelgdami į tai, kad Konvencija dar nėra įsigaliojusi ir šiuo metu dar tik rengiama Konvencijos įgyvendinimo tvarka, Komiteto nariai įstatymo projektą atmetė, nes kol kas Lietuvai kaip mažai jūrinei valstybei tikslinga jos ratifikavimą atidėti vėlesniam laikui.

            Sutarties dėl Konstitucijos Europai bei jos Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje nuostatų taikymo galimybes. Sutarties bei jos Protokolo nuostatų taikymo galimybes aptarė Komiteto narys Petras Auštrevičius, į aptarimą taip pat buvo pakviesti Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Albinas Januška, Užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento Politinio ir institucinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas Neilas Tankevičius, , Užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento Europos Sąjungos Sektorinių politikų koordinavimo skyriaus patarėja Inga Stanytė-Toločkienė, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Institucijų ryšių koordinavimo skyriaus vedėjas Dangis Verseckas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Europos Sąjungos politikos skyriaus patarėjas Jonas Poniškaiti,. Lietuvos Respublikai pirmajai ratifikavus Sutartį dėl Konstitucijos Europai, tikslinga įvertinti galimybes kai kurias Sutarties dėl Konstitucijos Europai bei jos Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje nuostatas taikyti jau dabar, nelaukiant kol ją ratifikuos visi Europos Sąjungos šalių narių parlamentai. 1969 m. Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 25 straipsnis numato dar neįsigaliojusios sutarties “laikino taikymo” galimybė, tačiau tik griežtai apibrėžtais atvejais: “Sutartis ar sutarties dalis yra laikinai taikoma iki jos įsigaliojimo, jei: a) tai numatyta pačioje sutartyje; arba b) derybose dalyvaujančios valstybės kuriuo nors kitu būdu yra atskirai dėl to susitarusios.” Laikino protokolo kaip sutarties dalies taikymo Sutartis dėl Konstitucijos Europai nenumato, derybose dalyvavusios valstybės dėl to taip pat nesitarė. Taigi, nėra teisinio pagrindo pilna apimtimi taikyti Protokolą dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje. Protokolas, pridėtas prie Sutarties dėl konstitucijos Europai yra išplėstas to paties jau galiojančio protokolo, pridėto prie Amsterdamo sutarties, variantas.

 

 

Vaida Tupčiauskaitė (6799)

Užsienio reikalų komiteto patarėja