Seimo Užsienio reikalų komitetas pritarė
Konsulinio mokesčio
įstatymo 3, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui
Nr. XP-222
Seimo Užsienio reikalų komitetas
apsvarstė šiuos klausimus:
Konsulinio mokesčio įstatymo 3, 6 ir 8
straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XP-222. Komiteto nariai vienbalsiai pritarė patobulintam įstatymo projektui. Įstatymo projektą pristatė Komiteto išvadų
rengėjas Rimvydas Turčinskas ir Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio
departamento direktorius Vaidotas Verba.Įstatymo projekto tikslas
užtikrinti, kad konsulinio mokesčio įstatymas atitiktų dabarties sąlygas.
Galiojantis įstatymas nebeatitinka reikalavimų, keliamų ES acquis, Bendrųjų konsulinių
instrukcijų prieduose numatytų reikalavimų, Lietuvos Respublikos tarptautinių
sutarčių ir Lietuvos Respublikos įstatymų. Pažymėtina, kad 2004 m. balandžio 13
d. redakcijos Mokesčių administravimo įstatymas numato, kad išimtys dėl mokesčio bazės turi būti nustatomos tik įstatymo. Įtraukus naujas teisinio reguliavimo nuostatas,
įstatymas bus suderintas su ES acquis, Lietuvos Respublikos
tarptautinėmis sutartimis ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais.Europos
Sąjungos direktyva Nr. 73/148/EEK numato, kad Europos Sąjungos valstybės narės
piliečio arba valstybės, dalyvaujančios Europos ekonominės erdvės susitarime,
piliečio šeimos nariams vizos išduodamos nemokamai, todėl būtina papildyti
įstatymą teisės norma, numatančia nemokamą vizų išdavimą nurodytai asmenų
grupei.Taip pat į įstatymą reikia įtraukti nuostatą, kad už supaprastinto
tranzito geležinkeliu dokumento išdavimą neimamas konsulinis mokestis, nes taip
nustato 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos
Federacijos susitarimas dėl
supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentų išdavimo tvarkos.Socialinės
apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. A1-189 patvirtinta
darbo grupė pasiūlė Valstybės paramos teikimo nepilnamečiams Lietuvos
Respublikos piliečiams iš užsienio valstybių parvežti į Lietuvos Respubliką
tvarką, numatančią, kad už konsulinių veiksmų, kurių reikia užsienio valstybėje
likusio be tėvų globos nepilnamečiui Lietuvos Respublikos piliečiui ir vaikui,
kurio tėvai (ar turimas vienintelis iš tėvų) yra Lietuvos Respublikos
piliečiai, parvežti į Lietuvos Respubliką atlikimą neimamas konsulinis
mokestis. Norint įgyvendinti minėtąją tvarką būtina pakeisti Konsulinio
mokesčio įstatymą.
Seimo
nutarimo Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimo
Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso ir Lietuvos Respublikos diplomatinio
paso ir jį papildžiusio nutarimo pripažinimo netekusiais galios projektą Nr.
XP-234. Komiteto
nariai vienbalsiai pritarė patobulintam Seimo nutarimo projektui. Įstatymo projektą pristatė Komiteto išvadų
rengėjas Rimvydas Turčinskas ir Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio
departamento direktorius Vaidotas Verba. Seimo nutarimo projekto tikslas
užtikrinti, kad būtų išvengta teisinės kolizijos, kai vienu metu galioja
Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo
nutarimai, nustatantys kitokį diplomatinio paso pavyzdį. Šiuo metu diplomatinio
paso formą nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1991
m. rugsėjo 18 d. nutarimas Nr. I-1803 Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso
ir Lietuvos Respublikos diplomatinio paso ir Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1991 m. lapkričio 28 d. nutarimas Nr. I-2053
Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1991 m. rugsėjo 18
d. nutarimo Nr. I-1803 papildymo (Žin., 1991, Nr. 36-987). Priėmus nutarimą
bus išvengta galimo klaidingo teisės aktų taikymo ir išlaikyta tvarkinga
teisinė sistema.
Komiteto nariai išklausė Lietuvos požiūrį į Europos Sąjungos patvirtintą Veiksmų planą
su Ukraina, kurį pristatė Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
Vaida Tupčiauskaitė (6799)
Užsienio reikalų komiteto patarėja
