2005-06-03

EN  FR

Seimo Užsienio reikalų komitetas pritarė

Įstatymo “Dėl Tarptautinės žuvininkystės plėtros

Vidurio ir Rytų Europoje organizacijos (EUROFISH) įsteigimo sutarties

ratifikavimo” projektui Nr. XP-480

 

Seimo Užsienio reikalų komitetas apsvarstė šiuos klausimus:

            Įstatymo “Dėl Tarptautinės žuvininkystės plėtros Vidurio ir Rytų Europoje organizacijos (EUROFISH) įsteigimo sutarties ratifikavimo” projektą Nr. XP-480. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė įstatymo ratifikavimo projektui. Klausimą Komiteto nariams pristatė Komiteto išvadų rengėjas Algirdas Paleckis ir Žemės ūkio ministerijos viceministras Jonas Kundrotas. Įstatymo projekto tikslas – ratifikuoti Tarptautinės žuvininkystės plėtros Vidurio ir Rytų Europoje organizacijos (toliau –  EUROFISH) įsteigimo sutartį. Pagal Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktą, 84 straipsnio 2 punktą ir LR tarptautinių sutarčių įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60 – 1948) 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą sutartį ratifikuoja Lietuvos Respublikos Seimas Respublikos Prezidento teikimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlius. Pagrindinis EUROFISH tikslas yra remti žuvininkystės pramonės bei akvakultūros plėtrą, lengvinti prekybą ir skatinti investicijas į žuvų perdirbimo bei akvakultūros sektorius Centrinėje ir

Rytų Europoje. EUROFISH bendradarbiauja su Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (toliau – JT FAO), bendradarbiavimas pagrįstas standartinėmis savitarpio sutartimis tarp FAO ir panašių tarptautinių organizacijų, o tai garantuoja visišką FAO paramą įvairiems projektams (kaip pavyzdys galėtų būti dioksino kiekio nustatymo žuvyse laboratorijos materialinės bazės sukūrimas). Narystės EUROFISH Centrinės ir Vidurio Europos šalims laukiami rezultatai: nacionalinės infrastruktūros plėtra, mokymų, susijusių su žuvininkystės produktų perdirbimu, organizavimas; pagalba įmonėms, ieškančioms investicijų ir finansavimo; tarptautinės rinkos, ypač ES šalių, eksporto šaltinių paieška; konferencijų, parodų, mugių, skirtų sandorių sudarymui, organizavimas; naujausia informacija apie rinkas; techninė pagalba dėl produktų kokybės, saugos, gamybos, prekybos ir rinkos; nemokamos publikacijos EUROFISH žurnale.

            Įstatymo “Dėl Protokolo, iš dalies pakeičiančio Europos konvenciją dėl kovos su terorizmu, ratifikavimo” projektą Nr. XP-470. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė įstatymo ratifikavimo projektui. Klausimą Komiteto nariams pristatė Komiteto išvadų rengėjas Algirdas Paleckis ir Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento direktorė Aušra Bernotienė.

Protokolo, iš dalies keičiančio Europos konvenciją dėl kovos su terorizmu, priimto 2003 m. gegužės 15 d. Strasbūre, ratifikavimo įstatymo parengimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-2008 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ projekte. Protokolo tikslas, atsižvelgiant į Europos Tarybos Ministrų Komiteto deklaracijas bei sprendimus, susijusius su kova su terorizmu bei žmogaus teisių apsauga, iš dalies pakeisti bei atnaujinti 1977 m. Europos Konvencijos dėl kovos su terorizmu, kurią Lietuvos Respublika ratifikavo 1997 m. sausio 14 d., nuostatas. Šiais pakeitimais praplėstas nusikaltimų, kurie nebus laikomi politiniais nusikaltimais arba su politiniu nusikaltimu susijusiais nusikaltimais, arba nusikaltimais, padarytais politiniais motyvais, sąrašas. Šis protokolas taip pat numato galimybę prie 1977 m. Konvencijos prisijungti ne tik Europos Tarybos valstybėms, bet ir valstybėms, turinčioms Europos Taryboje stebėtojų statusą. Viena iš esminių šiame protokole įtvirtintų nuostatų - mirties bausmės ar kankinimų grėsmė, įkalinimas iki gyvos galvos bei įkalinimas iki gyvos galvos be lygtinio paleidimo galimybės yra įtvirtinti kaip pagrindai atsisakyti išduoti asmenį, dėl kurio yra paduotas ekstradicijos prašymas.

Seimo Pirmininko prašymą pateikti nuomonę dėl Baltijos ir Šiaurės valstybių parlamentinio bendradarbiavimo. 2005 m. gegužės 2-4 d. Danijoje vyko Šiaurės ir Baltijos šalių Parlamento Pirmininkų susitikimas, kurio ataskaitą pristatė Seimo Pirmininko patarėja Erika Vėberytė. Šiame susitikime buvo siūloma efektyviau spręsti regioninius klausimus pasirenkant naują bendradarbiavimo modelį – tarpkomitetinį bendradarbiavimą. Šiaurės Europos parlamentų komitetų konferencijos turėtų būti rengiamo iš anksto numačius aktualius klausius. Buvo nutarta, kad kiekvienos šalies Parlamento Pirmininkas kreipsis į nacionalinių parlamentų komitetus, prašydamas apsvarstyti šį pasiūlymą.

            Komiteto nariai taip pat  išklausė Krašto apsaugo ministro Gedimino Kirkilo ataskaitą po ES gynybos ministrų susitikimo, vykusio 2005 m. gegužės 23-24 d. Briuselyje.

 

 

 

Vaida Tupčiauskaitė (6799)

Užsienio reikalų komiteto patarėja

 



 
 © Seimo kanceliarija, 2008