Seimo Užsienio reikalų komitetas pritarė
2005 metų valstybės
biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo
pakeitimo įstatymo projektui
Seimo Užsienio reikalų komitetas apsvarstė šiuos klausimus:
2005 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo
įstatymo projektą Nr. XP-574. Klausimą Komiteto nariams pristatė Komiteto
išvadų rengėjai Justinas Karosas, Petras Auštrevčius bei Užsienio reikalų
ministerijos Finansų departamento direktorė Jolanta Tubaitė ir Krašto apsaugos
viceministras Gintautas Šivickas. Po svarstymo Komiteto nariai pritarė Užsienio
reikalų ministerijos ir Krašto apsaugos ministerijos prašymams skirti papildomų
lėšų 2005 metais.
Įstatymo Dėl 1992 m. Helsinkio Konvencijos
Dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos IV priedo Taršos iš
laivų prevencija pakeitimų ratifikavimo projektą Nr. XP-512. Klausimą
Komiteto nariams pristatė Komiteto išvadų rengėjas Egidijus Vareikis ir
Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Vandenų skyriaus
vyriausioji specialistė Agnė Kniežaitė. Po svarstymo Komiteto nariai
vienbalsiai pritarė įstatymo ratifikavimo projektui. Vadovaujantis
1992 m. Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros aplinkos apsaugos 20
straipsnio 1 dalies c punktu, buvo priimtos rekomendacijos (21/2, 24/8), kurios
keičia Helsinkio konvencijos IV priedo Taršos iš laivų prevencija taisykles.
IV priedo pataisymai ir papildymai nustato, kad visuose laivuose, įskaitant ir
pramoginius laivus, kuriuose įrengti tualetai, turi būti įrengiamos tualetų
nuotekų susikaupimo sistemos, pritaikytos išleidimui į uosto priėmimo
įrenginius. Prieš išplaukdami iš uosto, laivai į uosto priėmimo įrenginius turi
išleisti visas laive susidariusias atliekas ir krovinių likučius, kurių pagal 1973 m. Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų
prevencijos, jos 1978 m. protokolą ir Helsinkio konvenciją neleidžiama
išleisti į Baltijos jūrą. Nauji pakeitimai taip pat draudžia naikinti atliekas
laivuose, plaukiojančiuose šalių teritoriniuose vandenyse. Visi laivai, įskaitant ir pramoginius laivus, kuriuose yra
įrengti tualetai, privalo turėti nuotekų susikaupimo sistemas.
Įstatymo
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės
susitarimo dėl piliečių kelionių ratifikavimo projektą NR. XP-559. Klausimą Komiteto nariams
pristatė Komiteto išvadų rengėjas Algirdas Paleckis ir Užsienio reikalų
viceministras Zenonas Petrauskas. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai
pritarė įstatymo ratifikavimo projektui. Įstatymo projekto tikslas
užtikrinti, kad ratifikavus Susitarimą ir jam įsigaliojus Lietuvos Respublikos
piliečiai galėtų nevaržomi vykti į Moldovos Respubliką ir atgal, o Lietuvos
Respublika gautų galimybę aktyviai prisidėti plečiant saugumo ir demokratijos
erdvę už ES sienų. Šiuo metu su Moldovos Respublika nėra sudaryta sutarčių,
reglamentuojančių piliečių kelionių tvarką,
todėl abiejų šalių piliečiai norėdami vykti į kitos šalies teritoriją
privalo įsigyti vizas.Ratifikavus įstatymo projektą būtų sukurtas asimetrinis
vizų režimas Lietuvos Respublikos piliečiai vyktų į Moldovos Respubliką be
vizų, o Moldovos Respublikos piliečiai į Lietuvos Respubliką vyktų su nemokamai
ir be kvietimų išduodamomis vizomis. Susitarimo objektas apima tik trumpalaikes
vizas, leidžiančias būti šalies teritorijoje iki 90 d. per pusės metų
laikotarpį (Moldovos Respublikos piliečiams) arba iki 90 d. neapibrėžiant
laikotarpio (Lietuvos Respublikos piliečiams). Toks abiejų valstybių piliečių
kelionių palengvinimas padės skatinti Lietuvos Respublikos ir Moldovos
Respublikos ekonominius, kultūrinius ir kitokius ryšius.
Tarptautinių
sutarčių įstatymo 1, 4, 6, 9, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo
įstatymo projektą Nr. XP-555ES.
Klausimą Komiteto nariams pristatė Komiteto išvadų rengėjas Emanuelis Zingeris
ir Užsienio reikalų ministerijos Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento
direktorius Andrius Namavičius. Komiteto posėdyje buvo nuspręsta kreiptis į
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento konstitucinės
teisės specialistus ir prašyti jų išvados ar minėto įstatymo projektas atitinka
Lietuvos Respublikos Konstituciją.
Įstatymo projektu pirmiausia siekiama
patikslinti Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių rengimo ir sudarymo
reglamentavimą, atsižvelgiant į Europos bendrijų ir Lietuvos Respublikos, kaip
Europos Sąjungos valstybės narės, atstovaujančių vienai tarptautinės sutarties
šaliai, tarptautinių sutarčių su kitomis šalimis specifiką, taip pat,
atsižvelgus į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, įtvirtinti kai kuriuos kitus
pakeitimus 1999 m. priimtame Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių
įstatyme. Remiantis parengtu įstatymo projektu, atsisakoma Lietuvos Respublikos
tarptautinių sutarčių įstatyme numatytų Lietuvos Respublikos tarptautinių
sutarčių, įgaliojamųjų raštų ir susitarimų, sudaromų ministerijų, Vyriausybės
įstaigų ir kitų institucijų vardu, registrų. Jie pakeičiami informacijos apie
tarptautines sutartis administravimo (kaupimo ir tvarkymo) koncepcija. Šį
pakeitimą lėmė ta aplinkybė, kad Užsienio reikalų ministerijos kaupiama ir
tvarkoma informacija apie įsigaliojusias, neįsigaliojusias ir nebegaliojančias
Lietuvos Respublikos tarptautines dvišales ir daugiašales sutartis, informacija
apie įgaliojamuosius raštus ir žinybinius ministerijų ir kitų įstaigų
susitarimus neatitinka reikalavimų, keliamų valstybės registrui, kaip tai
reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymas.
Įstatymų
ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio
pakeitimo įstatymo projektą Nr. XP-556. Klausimą Komiteto nariams pristatė
Komiteto išvadų rengėjas Emanuelis Zingeris ir Užsienio reikalų ministerijos
Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento direktorius Andrius Namavičius. Komiteto posėdyje buvo nuspręsta kreiptis į
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento konstitucinės
teisės specialistus ir prašyti jų išvados ar minėto įstatymo projektas atitinka
Lietuvos Respublikos Konstituciją.
Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo
ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto esmė
nustatyti, kad Europos bendrijų ir Lietuvos Respublikos, kaip Europos
Sąjungos valstybės narės, atstovaujančių vienai tarptautinės sutarties šaliai,
tarptautinės sutartys (toliau tekste - mišriosios tarptautinės sutartys),
kurios yra skelbiamos lietuvių kalba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,
nėra skelbiamos Valstybės žiniose.
Dabar galiojančio Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų
teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2
punkte yra nustatyta, kad Valstybės žiniose yra skelbiamos Lietuvos
Respublikos tarptautinės sutartys. Pasiūlymas išbraukti mišriąsias tarptautines
sutartis iš Valstybės žiniose skelbiamų tarptautinių sutarčių kategorijos yra
grindžiamas tuo, kad mišriųjų tarptautinių sutarčių sudarymas iš esmės
laikytinas Europos Sąjungos teisės aktų leidybos proceso sudėtine dalimi. Kaip
ir kiti ES teisės aktai, mišriosios tarptautinės sutarys sudaromos visomis
oficialiomis ES kalbomis, įskaitant lietuvių kalbą. Tokių sutarčių tekstus
lietuvių kalba rengia Europos Sąjungos Taryba (jos Teisės tarnybos vertimo
skyrius).
Vaida
Tupčiauskaitė (6799)
Užsienio
reikalų komiteto patarėja
