Seimo Užsienio reikalų komitetas pritarė
Tarptautinių
sutarčių įstatymo 1, 4, 6, 9, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo
įstatymo projektui Nr. XP-555ES
Seimo Užsienio reikalų komitetas apsvarstė šiuos klausimus:
Tarptautinių
sutarčių įstatymo 1, 4, 6, 9, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo
įstatymo projektą Nr. XP-555 ES. Klausimą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Henrikas
Žukauskas ir Užsienio reikalų ministerijos Teisės ir tarptautinių sutarčių
departamento Tarptautinių sutarčių skyriaus vedėjas Ridas Petkus. Po svarstymo Komiteto nariai pritarė įstatymo projektui su siūlymu pagrindiniam
komitetui tobulinti įstatymo
projektą atsižvelgiant į Seimo
kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
Įstatymo projektu pirmiausia siekiama patikslinti Lietuvos Respublikos tarptautinių
sutarčių rengimo ir sudarymo reglamentavimą, atsižvelgiant į Europos bendrijų
ir Lietuvos Respublikos, kaip Europos Sąjungos valstybės narės, atstovaujančių
vienai tarptautinės sutarties šaliai, tarptautinių sutarčių su kitomis šalimis
specifiką, taip pat, atsižvelgus į pasikeitusį teisinį reglamentavimą,
įtvirtinti kai kuriuos kitus pakeitimus 1999 m. priimtame Lietuvos Respublikos
tarptautinių sutarčių įstatyme. Remiantis parengtu įstatymo projektu,
atsisakoma Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatyme numatytų
Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, įgaliojamųjų raštų ir susitarimų,
sudaromų ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir kitų institucijų vardu, registrų.
Jie pakeičiami informacijos apie tarptautines sutartis administravimo (kaupimo
ir tvarkymo) koncepcija. Šį pakeitimą lėmė ta aplinkybė, kad Užsienio reikalų
ministerijos kaupiama ir tvarkoma informacija apie įsigaliojusias,
neįsigaliojusias ir nebegaliojančias Lietuvos Respublikos tarptautines dvišales
ir daugiašales sutartis, informacija apie įgaliojamuosius raštus ir žinybinius
ministerijų ir kitų įstaigų susitarimus neatitinka reikalavimų, keliamų
valstybės registrui, kaip tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės
registrų įstatymas.
Įstatymų
ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio
pakeitimo įstatymo projektą Nr. XP-556. Klausimą pristatė Komiteto išvadų
rengėjas Henrikas Žukauskas ir Užsienio reikalų ministerijos Teisės ir
tarptautinių sutarčių departamento Tarptautinių sutarčių skyriaus vedėjas Ridas
Petkus. Po svarstymo Komiteto nariai
pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.
Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų
teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo
įstatymo projekto esmė nustatyti, kad Europos bendrijų ir Lietuvos
Respublikos, kaip Europos Sąjungos valstybės narės, atstovaujančių vienai
tarptautinės sutarties šaliai, tarptautinės sutartys (toliau tekste -
mišriosios tarptautinės sutartys), kurios yra skelbiamos lietuvių kalba Europos
Sąjungos oficialiajame leidinyje, nėra skelbiamos Valstybės žiniose. Dabar
galiojančio Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir
įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad
Valstybės žiniose yra skelbiamos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.
Pasiūlymas išbraukti mišriąsias tarptautines sutartis iš Valstybės žiniose
skelbiamų tarptautinių sutarčių kategorijos yra grindžiamas tuo, kad mišriųjų
tarptautinių sutarčių sudarymas iš esmės laikytinas Europos Sąjungos teisės
aktų leidybos proceso sudėtine dalimi. Kaip ir kiti ES teisės aktai, mišriosios
tarptautinės sutarys sudaromos visomis oficialiomis ES kalbomis, įskaitant lietuvių
kalbą. Tokių sutarčių tekstus lietuvių kalba rengia Europos Sąjungos Taryba
(jos Teisės tarnybos vertimo skyrius).
Seimo nutarimo Dėl Valstybės kontrolės
valstybinio audito 2004 m. spalio 29 d. ataskaitos Nr. 2040-5 projektą Nr.
XP-592. Komiteto nariai svarstymą nutarė atidėti ir surengti atskirą posėdį
šiuo klausimu.
Užsienio reikalų komiteto narių bei
patarėjų kuruojamų sričių patvirtinimas. Komiteto nariai bendru sutarimu
patvirtino Komiteto narių ir patarėjų kuruojamas sritis.
Dėl informacijos, žymimos slaptumo žymomis,
pateikimo Užsienio reikalų komiteto nariams. Komiteto nariai buvo
informuoti apie informacijos, žymimos slaptumo žymomis, gavimą.
Dėl Lietuvos Respublikos ambasados
Kazachstane persikėlimo iš Almatos į Astaną. Komiteto nariai bendru
sutarimu pritarė Užsienio reikalų ministerijos sprendimui Lietuvos Respublikos
ambasadą Almatoje perkelti į Astaną. Šiuo metu Astanoje ambasadas ar ambasadų
skyrius jau yra atidariusios 19 valstybių (Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija,
Indija, Iranas, Italija, Japonija, JAV, Kinija, Kirgizija, Kuba, Maltos
ordinas, Rusija, Slovakija, Šventasis sostas, Tadžikistanas, Turkija,
Turkmėnija, Ukraina). Astanoje šiuo metu veikia tarptautinių organizacijų
JTO, ESBO, Tarptautinės migracijos organizacijos, Azijos vystymo banko, taip
pat Pasaulio banko atstovybės.
Komiteto
nariai uždarame posėdyje išklausė Užsienio
reikalų ministro Antano Valionio
ataskaitą po Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos posėdžio, vykusio
2005 m. birželio 13-14 d. bei Vadovų tarybos posėdžio, vykusio 2005 m. birželio
16-17 d.
Užsienio reikalų komiteto posėdžio metu, kartu su Jungtinių
Tautų vystymo programa buvo surengta diskusija Lietuvos vaidmuo ir poreikiai
įgyvendinant plėtros ir pagalbos politiką, kurios metu Užsienio reikalų
ministerijos ir Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP) Lietuvoje biuro
atstovai supažindino Seimo narius su Lietuvos, kaip valstybės paramos
teikėjos mažiau išsivysčiusioms šalims, vaidmeniu ir aptarė plėtros ir pagalbos
politikos valdyme bei įgyvendinime kylančius sunkumus. Lietuva, kaip Europos
Sąjungos ir Jungtinių Tautų Organizacijos valstybė narė įsipareigojo aktyviai
dalyvauti plėtros ir pagalbos bendradarbiavimo veikloje ir padėti mažiau
išsivysčiusioms valstybėms įgyvendinti Tūkstantmečio plėtros tikslus. Per
daugiau kaip dešimt metų šaliai pereinant nuo planinės ekonomikos prie
demokratinio režimo ir liberalios ekonomikos, Lietuva sukaupė nemažai
patirties. Ši patirtis vertinga ir ja verta pasidalinti su valstybėmis, šiuo
metu išgyvenančiomis politinę, ekonominę ir socialinę transformaciją. Ši
patirtis taip pat gali padėti sustiprinti Lietuvos vaidmenį regione
įgyvendinant Europos Sąjungos kaimynystės politiką.
Vaida
Tupčiauskaitė (6799)
Užsienio
reikalų komiteto patarėja
