Seimo Užsienio reikalų komitetas pritarė
Įstatymo “Dėl
Konvencijos dėl turizmui taikytinų muitinės lengvatų ir jos papildomo protokolo
dėl turizmo informacinių dokumentų ir medžiagos importo ratifikavimo”projektui
Nr. XP-764
Seimo Užsienio reikalų komitetas apsvarstė šiuos klausimus:
Įstatymo “Dėl Konvencijos dėl
turizmui taikytinų muitinės lengvatų ir jos papildomo protokolo dėl turizmo
informacinių dokumentų ir medžiagos importo ratifikavimo”projektą Nr. XP-764. Klausimą pristatė Komiteto išvadų rengėjas
Vaclav Stankevič ir Finansų ministerijos Mokesčių departamento Mokesčių
administravimo skyriaus vedėjas Paulius Majauskas. Po svarstymo Komiteto nariai
pritarė įstatymo ratifikavimo projektui.
Siekdama palengvinti tarptautinio turizmo
plėtrą, Jungtinių Tautų Organizacija 1954 m. birželio 4 d. parengė Konvenciją
dėl turizmui taikytinų muitinės lengvatų ir šios konvencijos papildomą
protokolą dėl turizmo informacinių dokumentų ir medžiagos importo. Turizmo
konvencija nustato sąlygas, kuriomis Susitariančioji valstybė be importo muitų
ir mokesčių leidžia turistui (keleiviui) įsivežti asmeninio naudojimo daiktus,
kurių jam gali prireikti kelionės metu, ir kuriomis oficialių nacionalinių
turizmo agentūrų akredituotiems atstovams be importo muitų ir mokesčių
leidžiama įvežti turizmo informacinius dokumentus ir reklaminę medžiagą.
Atsižvelgiant į Jungtinių Tautų pastangas, kad kuo daugiau valstybių galėtų
prisijungti prie tarptautinio turizmo plėtros, ir siekiant, kad Lietuvos Respublikos
prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai tarptautinio turizmo plėtros srityje
atitiktų kitų Europos Sąjungos valstybių narių priimtus įsipareigojimus, buvo
parengti konvencijos ir jos papildomo protokolo ratifikavimo dokumentų
projektai. Ratifikavus šią konvenciją ir jos papildomą protokolą atsiras
teisinis pagrindas taikyti konvencijos nuostatas santykiuose su valstybėmis,
kurios yra šios konvencijos Susitariančios valstybės, bet nėra Laikinojo
įvežimo konvencijos (Stambulo konvencijos) Susitariančiosios Šalys.
Įstatymo “Dėl 1992 metų Tarptautinės
konvencijos dėl Tarptautinio taršos nafta padarytos žalos kompensavimo fondo
įkūrimo 2003 metų protokolo ratifikavimo” projektą Nr. XP–784. Klausimą pristatė Komiteto išvadų rengėjas
Vaclav Stankevič ir Susisiekimo ministerijos Vandens transporto departamento
direktorius Juozas Darulis. Po svarstymo Komiteto nariai pritarė įstatymo
ratifikavimo projektui.
Minėtas protokolas įkuria 2003 metų
Tarptautinį papildomą taršos nafta padarytos žalos kompensavimo fondą. Šis
protokolas įtvirtina papildomą sistemą, kurios dėka bus galima skubiai sukaupti
papildomų lėšų kompensacijoms. Papildoma sistema turėtų užtikrinti, jog
nukentėjusiems nuo taršos nafta padarytos žalos bus visiškai kompensuoti jų
patirti nuostoliai arba žala, nes šis fondas papildys kompensacijas, mokamas
pagal 1992 metų tarptautinės konvencijos dėl civilinės atsakomybės už taršos
nafta padarytą žalą nuostatas bei kompensacijas, mokamas iš 1992 metų
Tarptautinio taršos nafta padarytos žalos kompensavimo fondo. Teikiamu
ratifikuoti įstatymo projektu siekiama suderinti Lietuvos Respublikos teisės
normas su tarptautinėmis bei Europos Sąjungos teisės normomis, užtikrinančiomis
tinkamą kompensaciją taršos nafta padarytos žalos atvejais.
Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos ir
Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro bendradarbiavimo susitarimo
ratifikavimo” projektą Nr. XP-692. Klausimą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Henrikas Žukauskas, Aplinkos
ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis ir Lietuvos hidrometeorologijos
tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotoja Vida Augulienė. Po
svarstymo Komiteto nariai pritarė įstatymo ratifikavimo projektui.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie
Aplinkos ministerijos įpareigota teikti valstybės institucijoms, ūkio
subjektams ir šalies piliečiams informaciją, reikalingą siekiant darnios ūkio
plėtros, mažinant galimą neigiamą nepalankių hidrometeorologinių sąlygų poveikį
aplinkai ir žmogui. Bendrame hidrometeorologinės informacijos sraute ypatinga
svarba išsiskiria hidrometeorologinės prognozės. Visuomenės ir ypač ūkio
subjektų poreikis šio tipo informacijai nuolatos auga. Iš Europos vidutinės
trukmės orų prognozių centro gaunama informacija įgalins sudaryti daug
tikslesnes, išankstines ir ilgesnės trukmės orų prognozes konkrečioms Lietuvos
vietovėms (miestams, rajonams ir pan.). Tai neabejotinai teigiamai įtakos
verslo sąlygas, ypač tų ūkio subjektų, kurių veikla tiesiogiai priklauso nuo
oro sąlygų (aviacijos, laivyno, uostų, statybininkų ir kt.).
Vaida
Tupčiauskaitė (6799)
Užsienio
reikalų komiteto patarėja
