Seimo Užsienio reikalų komitetas išrinko
pirmininką.
2004 m. lapkričio 29 d. pranešimas VIR
Seimo Užsienio reikalų komitetas svarstė:
Užsienio reikalų komiteto
pirmininko rinkimų klausimą. Po svarstymo Komiteto
nariai Užsienio reikalų komiteto pirmininku išrinko socialdemokratų partijos
frakcijos narį Justiną Karosą.
Įstatymo „Dėl
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimo
dėl bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje
ratifikavimo“ projektą Nr.IXP-3911. Po svarstymo Komiteto
nariai vienbalsiai pritarė pateiktam ratifikavimo įstatymo projektui, kurį pristatė Komiteto išvadų rengėjas
Egidijus Vareikis, Finansų ministerijos sekretorė Ingrida Šimonytė ir Muitinės
departamento prie Finansų ministerijos generalinis direktorius Rimutis
Klevečka. Susitarimas suteikia Lietuvos ir Moldovos muitinių
administracijoms teisinį pagrindą padėti viena kitai kovoti su muitinės
įstatymų pažeidimais. Šalys įsipareigoja, jog jų muitinių administracijos teiks
viena kitai pagalbą, siekdamos užtikrinti tinkamą muitinės įstatymų laikymąsi,
užkirsti kelią muitinės įstatymų pažeidimams, vykdyti pažeidimų tyrimą ir su
jais kovoti bei informuoti viena kitą apie dokumentus, susijusius su muitinės
įstatymų taikymu. Tokio pobūdžio susitarimai sudaryti su Azerbaidžanu, Belgija,
Lenkija, Ukraina, Suomija, Švedija, Norvegija, Danija, Nyderlandais, JAV,
Rusijos Federacija, Uzbekistanu, Gruzija, Kazachstanu, Baltarusija, Turkija,
trišalis susitarimas su Latvija ir Estija.
Įstatymo „Dėl
Atviros oro erdvės sutarties ratifikavimo“ projektą Nr.XP-8. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė Komiteto patobulintam
ratifikavimo įstatymo projektui, kurį
pristatė Komiteto išvadų rengėjas Vaclov Stankevič ir Krašto apsaugos
viceministras Jonas Gečas. Atviros erdvės sutarties tikslas – nustatyti
valstybių orlaivių atliekamų stebėjimo skrydžių virš kitų šios sutarties
valstybių dalyvių teritorijų tvarką, pagal kurią bus atliekamas vienos
valstybės ar valstybių grupės stebėjimas, vadovaujantis lygybės ir efektyvumo
principais, užtikrinant skrydžio saugą, ir numatyti šių valstybių teises bei
pareigas. Šia sutartimi sukurtas vienas iš ginklų kontrolės mechanizmų, kuris
kartu su kitomis pasitikėjimo ir saugumo stiprinimo priemonėmis – ESBO 1999 m.
Vienos dokumentu ir Įprastinės ginkluotės sutartimi Europoje – sudaro ginklų
kontrolės ir pasitikėjimo daugiašalių priemonių pagrindą. Atviros oro erdvės
sutartis reglamentuoja kiekvienos valstybės – sutarties dalyvės žvalgybinių
orlaivių teisę atlikti nustatytą skaičių skrydžių virš kitos valstybės –
sutarties dalyvės teritorijos ir įsipareigoja leisti skristi virš savo
teritorijų kitų šalių – sutarties dalyvių žvalgybiniams orlaiviams.
Žvalgybiniai orlaiviai, skrisdami šalies – sutarties dalyvės oro erdve
naudojasi tik sutartimi leidžiamomis stebėjimo priemonėmis (kameromis,
sensoriais, specialiais radarais) ir tiria, ar inspektuojamoji valstybė laikosi
prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų ginklų kontrolės srityje.
Užsienio reikalų komiteto patarėjas
Deividas Stankevičius (23967 98)
