Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdis 2005 03 23 d.

 

1.         SVARSTYTA: Europos Sąjungos 2007 m.-2013m.

  Finansinė perspektyva. Lietuvos prioritetai.

NUSPRĘSTA: Bendru sutarimu pritarti Europos Komisijos komunikatui „2007-2013 m. finansinės perspektyvos“ bei Europos Komisijos komunikatui „Mūsų bendros ateities kūrimas. Išsiplėtusios Europos Sąjungos politikos sunkumai ir biudžeto priemonės 2007-2013 m.” ir laikyti, kad  Europos Sąjungos 2007-2013 m. finansinės perspektyvos politiniai prioritetai ir siūloma  ES biudžeto struktūra iš esmės atitinka Lietuvos interesus.

2. Svarstant Europos Sąjungos 2007-2013 m. finansinę perspektyvą bei rengiant Lietuvos Respublikos derybines pozicijas siūlytina siekti įgyvendinti šiuos  Lietuvos siekius:

-   užtikrinti tinkamą, pakankamą ir efektyvų prioritetų, numatytų ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, finansavimą;

-         Kaliningrado asmenų tranzito schemos finansavimas iš ES biudžeto būtų tęsiamas nepaisant narystės Šengeno erdvėje termino;

-         Europos Sąjungos finansinį solidarumą ES išorinės sienos stiprinimui, kuris pasireikštų per adekvačią finansinę paramą šalims narėms, kontroliuojančioms ES išorines sienas bei aiškų paramos paskirstymo mechanizmą, kuris remtųsi ir BVP vienam gyventojui kriterijumi.

                                                 

2.         SVARSTYTA: Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35, 154(3), 154(4), 154(5), 154(6), 154(7), 154(8), 246, 281 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 154(9), 154(10) straipsniais įstatymo projektas XP-208

NUSPRĘSTA: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.

 

3.         SVARSTYTA:Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas XP-225.

NUSPRĘSTA:

1. Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui;

2. Papildyti projektą 2 straipsniu, nustatant projekto įsigaliojimo datą: 2005 m. liepos 1 d., kadangi šiuo metu valstybės biudžete nėra numatyta projekto įgyvendinimui reikalingų lėšų.

 

 9 – už, prieš – nėra, 2 – susilakė.

 

 

 

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos

informacija apie problemas, kylančias įgyvendinant Bausmių vykdymo kodeksą

 

 

Atsižvelgiant į Lietuvos bausmių vykdymo istoriją, pasaulinę praktiką ir Europos Tarybos ekspertų, tikrinusių Lietuvos įkalinimo įstaigas 1995 m. ir 1999 m., rekomendacijas, 2001 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos bausmių vykdymo sistema galutinai perduota iš Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities į Teisingumo ministerijos valdymo sritį. Tai buvo esminis posūkis organizuojant bausmių vykdymo sistemą, nuo šio momento atsisakyta operatyvinės veiklos įkalinimo įstaigose, realiai pradėtas vykdyti  įkalinimo įstaigų demilitarizavimo ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų humanizavimo procesas.

Naujausias Lietuvos teisinės sistemos reformos etapas - tai naujų baudžiamųjų įstatymų įsigaliojimas 2003 m. gegužės 1 d. Rengiant naująjį Bausmių vykdymo kodeksą, buvo vadovaujamasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Europos konvencijoje prieš kankinimą ir kitokį žiaurų nežmonišką elgesį  ir baudimą, Europos  kalinimo įstaigų taisyklėse. Vienas iš minėtų įstatymų pakeitimo rezultatų – sumažėjęs asmenų, laikomų įkalinimo įstaigose, skaičius.

Nors naujojo Bausmių vykdymo kodekso nuostatos iš esmės atitinka aukščiau paminėtas Europos konvencijas bei kitus dokumentus, tačiau pradėjus įgyvendinti Bausmių vykdymo kodeksą, atsiskleidė kai kurie paties kodekso netobulumai, o taip pat ir šalyje buvusių sistemų tobulinimo bei finansinių galimybių problemos, yra ir objektyvių problemų, kurios būdingos ne tik Lietuvos   kalinimo įstaigoms.

Dabartiniu metu Lietuvoje yra 15 kalinimo įstaigų ir jose dar nemažai spręstinų problemų. Pagrindinės bausmių vykdymo sistemos problemos:

            1. Tardymo izoliatorių ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės perpildymas.

            Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 425 vietos, laikoma apie 700 asmenų. Izoliatoriaus užpildymas – 165 proc.

            Kauno tardymo izoliatoriuje yra 262 vietos, laikoma apie 300 asmenų. Izoliatoriaus užpildymas – 115 proc.

Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime yra 864 vietos, laikoma apie 1100 asmenų. Izoliatoriaus-kalėjimo užpildymas – 127 proc.

            Laisvės atėmimo vietų ligoninėje yra 111 vietų, laikoma apie 190 asmenų. Ligoninės užpildymas – 170 proc.

            Šią problemą įvardijo CPT delegacija, 2004 m. tikrinusi Lietuvos laisvės atėmimo vietas, ir ET Žmogaus teisių komisaras, tikrinęs Lietuvos laisvės atėmimo vietas 2003 m., ir rekomendavo skirti daugiau dėmesio problemai spręsti. Problema spręstųsi daug sparčiau, jeigu būtų skiriama daugiau lėšų statyboms. Kalėjimų departamentas turi sklypą tardymo izoliatoriaus statybai Panevėžyje, yra galimybė Laisvės atėmimo vietų ligoninę perkelti į Pravieniškes.

 

            2. Nepakankamas nuteistųjų užimtumas darbu.

Nuteistųjų pagamintai produkcijai sunkiai sekasi konkuruoti rinkos sąlygomis. Nuteistuosius įdarbinančios įmonės mokesčių lengvatų neturi, tačiau turi papildomų išlaidų (nuteistųjų, neturinčių specialybės ir darbo įgūdžių, apmokymas, apsauga ir priežiūra darbo vietose). Todėl nuteistųjų pagaminta produkcija dėl esamos kainos ir kokybės santykio yra nepatraukli.

            3. Narkomanijos plitimas.

            Narkotikus vartojančių asmenų skaičius Lietuvos laisvės atėmimo vietose neproporcingai didelis ir tai nėra vien Lietuvos laisvės atėmimo vietų problema. Jose daugiau negu pusė nuteistųjų, vartojančių narkotines medžiagas, yra jauni žmonės iki 30 metų amžiaus.

            Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos narkomanijos prevencijai ir kontrolei papildomai lėšų negauna. Pagal galimybes lėšos šiam tikslui skiriamos iš laisvės atėmimo vietoms išlaikyti skiriamų asignavimų.

            Problemos sprendimą apsunkina tai, kad Lietuvoje laisvės atėmimo bausmes atliekantys nuteistieji turi teisę gauti pašto ir perduodamus siuntinius, per kuriuos nuteistiesiems patenka apie 60 proc. visų į laisvės atėmimo vietas patenkančių narkotinių medžiagų. Kalėjimų departamentas kartu su Teisingumo ministerija parengė Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo projektą, kuriame siūlo panaikinti teisę nuteistiesiems gauti pašto ir perduodamus siuntinius ir prašo Seimo priimti šį projektą. Kaip alternatyvą gaunamiems siuntiniams  siūloma nustatyti 0,3 MGL dydžio mėnesio  pašalpą nuteistiesiems, taip pat kai kuriose grupėse esantys nuteistieji galės dažniau paskambinti telefonu artimiesiems.

Naujajame Bausmių vykdymo kodekse nebuvo nustatytas terminas, kiek laiko gali būti nuteistieji drausmės grupėje, dėl to kilo šios normos taikymo problemų, todėl BVK pataisose numatomas terminas, kad nuteistieji į drausmės grupę galės būti paskirti nuo šešių mėnesių iki vienerių metų.

            4. Sena kalinimo įstaigų  materialinė bazė (pastatai, statiniai), kurios išlaikymas ir priežiūra brangiai kainuoja.

Daugelis laisvės atėmimo vietų pastatų ir statinių statyti prieš 50 – 60 metų, o Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo – daugiau kaip prieš 100 metų. Pastatų ir statinių remontui lėšų skiriama nepakankamai. Todėl didžiausia problema su tardymo izoliatoriais,  Lietuvai dar reiktų dviejų naujų  tardymo izoliatorių.

            5 .Yra ir kitų spręstinų problemų: darbuotojų darbo sąlygų, darbo apmokėjimo problema.

Darbuotojams darbo užmokesčiui trūksta 2,5 mln. Litų. Dėl lėšų trūkumo Kalėjimų departamentas negali vykdyti kai kurių patvirtintų programų. Dar viena problema, kad nuteistieji į įkalinimo įstaigas patenka jau susirgę tam tikromis ligomis- atvira plaučių tuberkulioze, virusiniais hepatitais ir kitomis, todėl reikalingos nemažos lėšos nuteistųjų gydymui ir pareigūnų skiepijimui.

 

 

            Numatoma problemų sprendimo kryptis:

Pasiūlyta Kalėjimų departamentui kartu su Teisingumo ministerija nusistatyti prioritetus, kurios problemos turėtų būti spręstinos greičiausiai bei pateikti lėšų poreikį šių problemų sprendimui, Vyriausybei ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos  komitetui, tikslinant šių metų valstybės biudžetą.

 

 

 

 

 

Komiteto padėjėja

B. Kovalenkienė, 239-6794