LR
Seimo pirmininko Artūro Paulausko iniciatyva Švietimo, mokslo ir kultūros
komitetas surengė diskusiją, kurioje buvo aptartos lenkų tautinei mažumai
aktualios švietimo ir žiniasklaidos problemos. Diskusijoje dalyvavo Lenkijos
generalinio konsulato vicekonsulas Artur Novak, Lietuvos lenkų sąjungos
vyriausiosios valdybos sekretorius Eduard Trusevič ir vyriausiosios valdybos
nariai, Lietuvos lenkų mokytojų draugijos pirmininkas Juzef Kvetkovskij,
Vilniaus rajono Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Lilija Andruškevič, LR
Seimo nariai Leokadija Počikovska, Voldemar Tomaševskij, Švietimo ir mokslo
ministerijos viceministras Raimundas Mockeliūnas, Švietimo ir mokslo
ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorius Arūnas Plikšnys, Švietimo
ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja Loreta
Žadeikaitė Lietuvos radijo ir televizijos tarybos narė Diana Vilytė ir
generalinis direktorius Kęstutis Petrauskis, Lietuvos lenkų žiniasklaidos
atstovai.
Lietuvos
lenkų sąjungos vyriausiosios valdybos sekretorius Eduard Trusevič išvardino
pagrindines lenkų tautinės mažumos švietimo problemas: nepakankamas mokyklų
finansavimas ir brandos egzaminų laikymo tvarka. Buvo siūloma didinti vadovėlių
leidybai skiriamas lėšas, suvienodintą privalomąjį valstybinės kalbos egzaminą
pradėti laikyti nuo 2016-17 mokslo metų, o ne nuo 2008 metų, kaip numato Tautinių
mažumų švietimo nuostatos.
Lietuvos
lenkų mokytojų draugijos pirmininkas Juzef Kvetkovskij išreiškė susirūpinimą
dėl mokyklų tinklo pertvarkos. Jo nuomone, minimalaus 15 mokinių skaičiaus
nustatymas sąlygos lenkiškų mokyklų išnykimą rajonuose ir kaimo vietovėse. Be
to, lenkų bendruomenės vardu jis išreiškė pageidavimą įstatymiškai
reglamentuoti nuostatą dėl privalomo lenkų gimtosios kalbos egzamino.
Švietimo
ir mokslo ministerijos atstovai išreiškė ministerijos poziciją minėtais
klausimais ir pateikė informaciją apie esamą tautinių mažumų švietimo padėtį.
Buvo akcentuota, jog pastaraisiais metais lenkiškų mokyklų skaičius nekito, jų
finansavimas didėjo. Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo
departamento direktorius Arūnas Plikšnys pažymėjo, kad tautinių mažumų
mokykloms skiriamas mokinio krepšelis yra 10 proc. didesnis negu lietuviškose
mokyklose. Jo teigimu, vadovėlių problema gali būti sprendžiama per mokyklų
kooperaciją užsakinėjant reikiamus vadovėlius, kadangi padidėjęs tiražas
sąlygotų jų kainos mažėjimą. Mokyklų tinklo pertvarkymas yra būtina sąlyga
užtikrinti ugdymo kokybę, kadangi didesnės mokyklos geriau patenkina mokinių
ugdymo poreikius. Švietimo ir mokslo ministerijos nuomone, privalomas lenkų
gimtosios kalbos egzaminas pažeistų mokinių teises. Šiuo metu galiojanti
tvarka, kai mokyklų Tarybos pačios priima sprendimą dėl egzamino privalomumo,
yra priimtiniausia visoms tautinėms mažumoms.
Švietimo
ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjos Loretos
Žadeikaitės teigimu, universalaus valstybinės kalbos brandos egzamino įvedimas
yra būtinybė, kadangi stojimo sąlygos į Lietuvos aukštąsias mokyklas yra visiems vienodos, o kalbos mokėjimas neturi
būti barjeras renkantis specialybę. Jau yra parengtos bendros valstybinės
kalbos mokymo gairės, kurios leis sklandžiai pereiti prie lietuvių kalbos
mokymo pagal vieną programą visose Lietuvos mokyklose, todėl 2008 metais
planuojamas bendras valstybinės kalbos egzaminas neturi kelti lenkų
bendruomenės susirūpinimo.
Lenkų
visuomeninių organizacijų atstovai išreiškė nepasitenkinimą dėl nepakankamo
programų lenkų kalba laiko LRT eteryje, o vasaros metu - visiško jų nutraukimo.
Jie pageidavo nacionalinio transliuotojo laidose daugiau dėmesio skirti lenkų
bendruomenės kultūriniam gyvenimui.
Švietimo,
mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė pasiūlė sudaryti
darbo grupę iš lenkų visuomeninių organizacijų, Švietimo ir mokslo
ministerijos, Seimo atstovų, kurioje būtų nuolat nagrinėjami lenkų tautinei
mažumai aktualūs klausimai.
