Kaimo reikalų komitetas
posėdyje apsvarstė klausimą Dėl kelių būklės kaime.
Komiteto pirmininkas Jonas
Jagminas kreipdamasis į posėdžio dalyvius konstatavo, kad Lietuva yra pelnytai giriama už puikius
magistralinius ir krašto kelius, tačiau
nevalia pamiršti ir vietinės reikšmės, taip pat ir rajoninių kelių, kurių būklė tikrai yra gerokai gerintina. Net 60
procentų valstybinės reikšmės rajoninių
kelių vis dar yra su žvyro danga ir šių
kelių asfaltavimas, bent jau iki šiol, vyko labai banduotai, be rimtesnės
sistemos ir programos. 2000 m. buvo išasfaltuota 400 km žvyrkelių, o 2001 m.
jau tik 5 km. Pastaraisiais metais jau
išasfaltuota maždaug po 200 km, tačiau
esant tokiems tempams, rajoniniai keliai bus išasfaltuoti tik po 40 metų.
Jonas Jagminas pabrėžė, kad
dar blogesnė padėtis yra vietinės
reikšmės kelių, kurie sudaro net daugiau kaip 70 procentų bendro kelių ilgio.
Jie tiesti ir kelininkų, ir melioratorių, ir miškininkų dabar yra savivaldybių žinioje. Jų priežiūrai ir
remontui skiriama 20 procentų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, tačiau tiek lėšų aiškiai per
mažai.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie
Susisiekimo ministerijos generalinis direktorius Virgaudas Puodžiukas informavo,
kad kaimo gyventojai daugiausiai
naudojasi valstybinės reikšmės rajoniniais keliais, kurių 60 procentų yra dar su žvyro danga. Žvyrkelių priežiūra,
taisymas brangiai kainuoja.
V.Puodžiukas
informavo, kad ateityje dėl lėšų stokos rajoninių kelių remontui greičiausiai
nebebus galima skirti 15 proc. Kelių priežiūros ir plėtros programos
finansavimo lėšų, nes nuo šių metų liepos 1-osios atsisakoma visuotinės
rinkliavos už naudojimąsi automobilių keliais. Jis taip pat informavo, kad planuojama jog į
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo sąskaitą šiemet įplauks 100
mln. litų mažiau negu praėjusiais metais - 865 mln. litų, 2006 metais - 772
mln. litų.
skirti daugiau lėšų rajoninių kelių priežiūrai nėra galimybių, nes tada
reikėtų mažinti valstybinių magistralių finansavimą, teigė V.Puodžiukas, jis siūlė iš kaimo turizmui skatinimui
skiriamų pinigų dalį nukreipti
rajoninių kelių tvarkymui.
susisiekimo ministerijos valstybės sekretorius Alminas Mačiulis informavo,
kad Vietinės reikšmės kelių būklei kaime gerinti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo
įstatyme nustatyta, kad metinėse sąmatose turi būti numatoma 20 procentų
programos finansavimo lėšų panaudoti vietinės reikšmės keliams bei gatvėms tiesti, taisyti, prižiūrėti. Šios
lėšos naudojamos pagal Kelių
priežiūros ir plėtros programos
finansavimo lėšų naudojimo tvarką, kurioje nustatyta, kad rajonų savivaldybėms vietinės reikšmės
keliams ir gatvėms tiesti, taisyti bei
prižiūrėti lėšos skirstomos pagal savivaldybių teritorijoje gyvenančių nuolatinių gyventojų skaičių, turimą
bendrą žemės ūkio naudmenų plotą bei priklausančių gatvių ir kelių ilgį, o naudojamos pagal savivaldybių miškų,
nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų pateiktus objektų sąrašus. Pasiūlė savivaldybėms ypač
blogus vietinės reikšmės kelius laikyti prioritetiniais ir įrašyti juos į 2005
metų objektų sąrašus.
A.Mačiulis siūlė kelių
remontą finansuoti ne pajamomis iš planuojamo automobilių naudotojo mokesčio, o
iš degalų akcizo pajamų.
Žemės ūkio ministerijos
sekretorė Dalia Miniataitė teigė, kad rajoniniams keliams remontuoti
reikėtų skirti apie 30 procentų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų.
Kokybiški keliai pagerintų kaimo žmonių gyvenimą, paskatintų ne tik žemės ūkio
plėtrą, bet ir kaimo turizmą, gal ateityje būtent pastaroji veikla atneštų
daugiau pajamų negu žemės ūkio produkcijos gamyba.
Vidaus
reikalų viceministras Virgilijus Bulavas atkreipė posėdžio dalyvių dėmesį į
tai, kad savivaldybės turi galimybę
rengti projektines paraiškas ES
struktūrinių fondų subsidijoms vietinių kelių būklei gerinti,
tačiau sprendžiant pagal savivaldybių
pateiktas paraiškas investicijoms į prioritetines savivaldybių sritis, galima
daryti išvadą, kad savivaldybių projektai subsidijoms į transporto infrastruktūrą
nebuvo išskirtos kaip prioritetinė veikla, todėl jų buvo parengta tik 33.
V.Bulovas taip pat informavo, kad
vietiniai keliai pasienio regionuose gali būti tvarkomi ES Bendrijų
iniciatyvos interreg lėšomis.
Kaimo reikalų komiteto
pirmininkas Jonas Jagminas pabrėžė, kad savivaldybės turėtų rodyti
daugiau iniciatyvos inventorizuojant ir tvarkant kelius, nes rajoniniai
keliai, kuriais rūpinasi savivaldybės dabar sudaro didžiausią dalį apie 70
procentų šalies kelių (50 tūkstančių km).
Komiteto pirmininkas atkreipė posėdžio
dalyvių dėmesį į tai, kad ypatingai svarbu aktyviai dirbti su savivaldybėmis,
jas laiku informuoti apie galimybę dalyvauti ES projektų rengime, siekiant
pasinaudoti ES struktūrinių fondų lėšomis.
Kaimo reikalų komiteto
posėdyje sprendimas Dėl kelių būklės kaime nepriimtas. Jis bus priimtas
kitame Kaimo reikalų komiteto posėdyje.
Kaimo reikalų komiteto
posėdyje buvo svarstytos Žemės
ūkio informacijos ir kaimo verslo
centro veiklos perspektyvos.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro
direktorius S. Puodžiukas
informavo, kad Centras atlieka žemės
ūkio informacinės sistemos ir posistemių projektavimo, diegimo ir eksploatavimo
darbus; įgyvendina trijų pagrindinių integruotos administravimo ir kontrolės
sistemos registrų žemės ūkio produkcijos gamintojų registro, Gyvulių registro
ir žemės sklypų registro projektavimo, kūrimo ir palaikymo darbus, užtikrina
jų funkcionavimą.
Šiuo metu surinktų valdų
registracijos duomenų nepakanka ES bei
valstybės paramos žemės ūkio ir kaimo plėtrai administruoti, o taip pat žemės
ūkio statistikai. Todėl neįmanomas efektyvus paramos administravimas ir
kontrolė bei žemės ūkio ir kaimo plėtros prognozavimas.
2005 metais reikėtų surinkti
visus registro nuostatuose numatytus duomenis, kurie būtų naudojami
administraciniams ir statistiniams tikslams. Siekiant Centro tikslo tapti
visapusišku ir visaverčiu informacijos
šaltiniu žemės ūkio ir alternatyvių veiklų srityse, S. Puodžiukas siūlė rinkti duomenis iš visų įregistruotų
valdų, išsamiai surenkant visus duomenis, reikalingus ES ir valstybės paramos
administravimui bei žemės ūkio statistikai. Šie duomenys tiksliai apibūdintų
visų įregistruotų valdų struktūrą.
Kaimo reikalų komitetas
nusprendė pritarti Žemės ūkio ir kaimo
verslo registro visaverčiam užpildymui,
įjungiant į šiam registrui reikalingų duomenų pateikimą savivaldybes., taip
pat pasiūlyti Žemės ūkio ministerijai
užtikrinti šio registro tvarkymo finansavimą.
