Šiandienos posėdyje, dalyvaujant Finansų ministerijos ir Žemės ūkio
ministerijos atstovams, svarstyti Lietuvos prioritetai 2007-2013 m. ES
finansinėje perspektyvoje ir Europos Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos
Reglamento dėl Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo.
Komitetas nusprendė:
1. Pritarti Finansų ministerijos
nuomonei, kad Europos Sąjungos 2007-2013 m. finansinės perspektyvos politiniai
prioritetai ir pagal juos reformuojama ES biudžeto struktūra iš esmės atitinka
Lietuvos interesus.
2. Pritarti Finansų ministerijos siūlymui
pagrindiniu Lietuvos prioritetu 2007 – 2013 metų ES finansinėje perspektyvoje
laikyti sėkmingą naujų valstybių narių integraciją ir Stojimo sutarties
įsipareigojimų vykdymą.
3. Pritarti Lietuvos siekiui I prioriteto Gamtinių išteklių kategorijoje
prioritetu laikyti Kaimo plėtrą, pirmenybę teikiant neturtingoms šalims narėms.
Kaimo plėtra skatina visos Europos Sąjungos ūkininkus ir kaimo bendruomenes
prisitaikyti prie naujų kaimo ekonomikos poreikių, kartu palaikydama griežtus
aplinkosauginius standartus ir kreipdama ypatingą dėmesį į labiau atsilikusius
Sąjungos regionus.
4. Pritarti, kad derantis dėl Europos Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos Reglamento dėl Bendrosios žemės ūkio politikos
finansavimo, Žemės ūkio ministerija siektų, jog:
4.1. Naujojoje finansinėje perspektyvoje Lietuvai būtų numatyta galimybė
papildomas tiesiogines išmokas mokėti iš kaimo plėtrai numatytų lėšų,
įtvirtinant tai atitinkamose Europos žemės ūkio kaimo plėtros fondo nuostatose;
4.2. Pridėtinės vertės mokestis (PVM) būtų pripažintas tinkamomis
kompensuoti išlaidomis iš Europos žemės ūkio garantijų ir Europos žemės ūkio kaimo plėtros fondų,
jeigu jo negalima susigrąžinti pagal galiojančius nacionalinius teisės
aktus. Tai ypač svarbu smulkiems žemės ūkio subjektams bei nevyriausybinėms
organizacijoms, kurie nėra užsiregistravę pridėtinės vertės mokesčio
mokėtojais.
4.3. būtų pateiktas numatomas Europos žemės ūkio kaimo plėtros fondo bei
Europos žemės ūkio garantijų fondo 2007-2013 metams lėšų paskirstymas pagal
šalis nares, o nustatant šalims narėms viršutines finansines žemės ūkio išlaidų
ribas, būtų įvertintos vykdomų sektorių reformų (cukraus, vaisių ir
daržovių) finansinės pasekmės.
Kaimo reikalų komitetas svarstė biokuro naudojimo ir biokuro gamybos įmonių aprūpinimo žaliavomis klausimus.
Komiteto
pirmininkas Jonas Jagminasakcentavo, kadvykdant parlamentinę kontrolę, labai svarbu išsiaiškinti ar bus įvykdyta Biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatyme nurodyta 2003 m. gegužės
8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/30/EB dėl biodegalų ir kitų
atsinaujinančių degalų naudojimo transporte skatinimo, pagal kurią 2005 m.
gruodžio 31 d. biodegalai turi sudaryti ne mažiau kaip 2 procentus,
skaičiuojant nuo bendro šalies rinkoje esančio benzino ir dyzelino, skirto
transportui, energijos kiekio, o 2010 m. gruodžio 31 d. – 5,75 procento.
Jau šiais 2005 metais turėtų būti pagaminta 27,0 tūkst. tonų biodegalų, iš
kurių 15,6 tūkst. tonų rapso metilo esterio (RME) ir 11,4 tūkst. t.
bioetanolio.
tokia programa labai
aktuali žemdirbiams, nes didėja rapso
ir grūdų realizavimo rinkos.Jei
pernai biodegalų gamybai buvo supirkta
17 330 tonų rapso, tai šiemet planuojama supirkti 30 tūkst. tonų rapsų
grūdų, jei etanolio gamybai pernai buvo supirkta 16 300 javų grūdų, tai šiemet
planuojama supirkti 26 000 tonų.
2010 m. reikės gaminti ne mažiau kaip 77 tūkst.
biodegalų.Tam tikslui žemdirbiai turės patiekti apie 94 tūkst. t. grūdų ir apie 135 tūkst. t. rapso, o tai jau sudaro
beveik 70 proc. dabartiniu metu užauginamo rapsų derliaus.
Žemės ūkio ministerijos sekretorius Kazys
Sivickis patikino Komiteto narius, kad problemų dėl žaliavų tiekimo biodegalų
ir biokuro pramonei neturėtų būti.
Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas informavo, kad Ūkio ministerija
patikslino ir papildė Lietuvoje vartojamų naftos produktų ir skystojo kuro
privalomosius kokybės rodiklius bei Prekybos naftos produktais, biokuru,
bioalyva ir kitais degiaisiais skystais produktais taisykles ir nuo 2005 m. gruodžio 31 d. numatoma,
kad naftos produktuose būtų 3-5 proc.
privalomų biodegalų. Pagrinde maišymas,
atlikus technologinius pertvarkymus, bus atliekamas AB “Mažeikių nafta”, tačiau
tiesioginis biodegalų maišymas su benzinu ir dyzelinu galimas ir akciziniuose
sandėliuose turint tam skirtą įrangą.
Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Sprogis pažymėjo, kad
įstatymu yra numatyta netaikyti mokesčio už aplinkos teršimą fiziniams ir
juridiniams asmenims, kurie naudoja biokurą. Jau 11 katilinių, jas
modernizavus, naudoja medienos atliekas, kaip ekologišką kurą.
Biodegalų ir biokuro gamyklų atstovai Artūras Listavičius, Edvardas
Čaplinskas ir Remigijus Lapinskas
pažymėjo, kad investicijos į biodegalų ir biokuro pramonę yra didelės, todėl
reikia tinkamai pasinaudoti visomis galimomis paramos formomis ir žinoti
tolimesnes šios pramonės subsidijavimo perspektyvas.
Posėdyje buvo konstatuota, kad siekiant toliau
plėsti biokuro ir biodegalų gamybą reikia siekti, kad Lietuva įvykdytų savo
tarptautinius įsipareigojimus šioje srityje. Komiteto narių nuomone labiau
biodegalai turėtų būti naudojami viešojo transporto priemonėse, geležinkelio transporte bei saugomose
teritorijose. Reikia sudaryti palankias galimybes šalies ūkininkams bei biodegalų gamintojams įsigyti ir naudoti
vėjo jėgaines, šiaudų, durpių, žilvičių,
medienos atliekų, biodegalų gamybos ir kitų rūšių biologinės kilmės kuro
bei biodujų gamybos įrenginius, daugiau rengti
visuomenės švietimo ir informavimo priemonių formuojant viešąją nuomonę
apie biokuro bei biodegalų naudojimo svarbą mažinant kenksmingų dujų ir teršalų
kiekį ir saugant gyventojų sveikatą, plačiau vykdyti mokslinius tiriamuosius
darbus, siekiant įvertinti didėjančio biodegalų naudojimo ekonominius aspektus
ir poveikį gamtai. Aktualu būtų numatyti
galimybes rapsų augintojams ir kooperatyvams, įsigijusiems pirminius
rapso aliejaus spaudimo įrenginius, už pateiktą biokuro gamykloms rapso aliejų mokėti tokias pat kompensacijas, kaip ir biodegalų gamintojams.
Artimiausiu
metu bus pateikti Komiteto siūlymai Vyriausybei ir valstybės institucijoms
atsakingoms už biokuro, biodegalų ir bioalyvų gamybą ir naudojimą.
KRK informacija
