Kaimo reikalų komitetas posėdyje svarstė Kompensacijų už valstybės
išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos,
taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektą (Reg.Nr. XP-131perregistruotas IXP-1949).
Šiuo metu Kompensacijų įstatymas nustato, kad piliečiams neišmokėtos
piniginių kompensacijų už valstybės išperkamą turtą sumos indeksuojamos kiekvienais
metais atsižvelgiant į praėjusių metų infliaciją.
Įstatymo projekto esmė: nustatyti, kad už tokias kompensacijų sumas būtų
priskaičiuojamos dar ir vidutinės palūkanos.
Komiteto nariai nusprendė pasiūlyti
pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui sudaryti darbo grupę jam tobulinti.
Komitetas išklausė žemės ūkio ministrės Kazimiros Prunskienės informaciją apie pieno gamybos kvotų
taikymą.
Komiteto pirmininkas Jonas Jagminas pažymėjo, kad šį klausimą svarstyti
paskatino pieno gamintojų nusiskundimai dėl
pieno gamybos kvotų skirstymo ir jų administravimo. Pieno gamintojams
iškilo neaiškumų kaip bus skirstomas nacionalinės kvotos nedalinamas rezervas,
kaip faktiškai vykdomos 2004- 2005 kvotos metų pieno gamybos kvotos, kokios
tiesioginės išmokos ir kada bus mokamos
už kvotinį pieną.
Ministrė paaiškino, kad kvotas gavo visi gamintojai, kurie 2002 ir 2003
metais pardavė pieną ir turėjo melžiamas karves. Tačiau, šių metų balandžio
mėn. surinkus paraiškas kvotai iš nacionalinio rezervo gauti šiems 2005-2006
kvotos metams, paaiškėjo, kad gamintojai prašo kelis kartus daugiau kvotos negu
yra nacionaliniame rezerve.
Buvo apsispręsta atskirti dalį nacionalinio rezervo ir jį panaudoti smulkių
pieno gamintojų (laikančių 1-6 melžiamas karves) kvotų suteikimui pagal
praėjusių kvotos metų poreikį.
Ministrė patikino, kad tie savininkai, kurie pieno ūkių steigimui ar jų
plėtrai rengia investicinius projektus, kvotas iš nacionalinio rezervo gaus,
tačiau tolimesnėje perspektyvoje reikia rimtai išsiaiškinti kokios pieno ūkių
steigėjų galimybės įsigyti kvotą.
Pieno gamybos kvotų jau aiškiai nepakanka ir kartu su kitomis ES šalimis
rengiami pasiūlymai dėl jų padidinimo pažymėjo K. Prunskienė.
Dėl išmokų už kvotinį pieną buvo paaiškinta, kad bus mokama, kaip ir buvo
numatyta 48 Lt/t, tačiau skirtumas tik tas, kad išmokos bus mokamos ne už
turimą ir papildytą pieno gamybos kvotą, o už realiai parduotą pieną kvotos
ribose.
Ministrė garantavo, kad pinigai, kuriuos priklauso išmokėti šiais metais
bus išmokėti visi ir laiku, o pieno ūkiui visos numatytos paramos priemonės
bus įvykdytos.
Posėdžio dalyviai buvo informuoti, kad praėjusiais kvotos metais nustatyta
nacionalinė pardavimo perdirbti kvota buvo įvykdyta 92 proc. Šiais kvota metais
kvotos vėl neturėtų būti viršyta. Per 6 šių kvotos metų mėnesius nuo 2005m.
balandžio 1 d. iki rugsėjo 31 d. įvykdyta 47,4 proc. pardavimo perdirbti
kvotos.
Apibendrindamas klausimo svarstymą, posėdžio pirmininkas J. Jagminas
pažymėjo, kad apie kardinalius
pakeitimus pieno sektoriuje Žemės ūkio
ministerijos vadovybė turėtų informuoti Kaimo reikalų komitetą, siekti
kompromisinio sutarimo su Žemės ūkio
rūmais ir plačiau informuoti žemdirbių visuomenines organizacijas ir pieno
gamintojus.
Komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, svarstė kaip vykdoma
Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 477 patvirtinta Kaimo
gyvenamųjų vietovių gyventojų saugumo ir policijos apylinkės inspektorių
veiklos gerinimo 2003-2005 metų programa.
Programa buvo orientuota į kaimo vietovėse dirbančių tyrėjų (policijos
apylinkės inspektorių) darbo sąlygų gerinimą.
Programoje iškeltas tikslas buvo įveikti atsilikimą šioje srityje,
pagerinti kaimo gyventojų saugumą. Deja, iš 64,2 mln. litų Programai reikalingų
lėšų faktiškai buvo skirta 6,5 mln. litų arba tik 10 proc.
Komiteto pirmininkas Jonas Jagminas apgailestavo, kad ši programa vykdoma tik iš dalies, o
situacija susijusi su žmonių saugumu negerėja ir kiekvienais metais ji darosi
vis grėsmingesnė.
Pirmininkas pažymėjo, kad vidutiniškai kaime kas trečią dieną nužudomas
žmogus. Skaudžiai atsiliepia žmonių gyvenimui gyvulių vagystės ir plėšimai.
Kaimo žmonės negali susitaikyti su tokia padėtimi, todėl aktyvūs bendruomenės nariai bando kurti savigynos būrius, organizuojami budėjimai ir
pan.
Jau keletas metų kaip aptariamas policijos rėmėjų statusas. Tačiau realių
teisių policijos rėmėjai neturi. Kita problema pažymėjo
pirmininkas, kad asmenims, grįžusiems iš įkalinimo vietų, nėra reabilitacinės
programos, jie šlaistosi po kaimus be darbo ir pastogės, dažnai įvykdo
nusikaltimus.
Policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius informavo, kad didėja nužudymų skaičius kaime. Per š.m.
10 mėn. užregistruoti 143 nužudymų atvejai.
Kaimo vietovėms skirta 484 apylinkių inspektorių (tyrėjų) etatai, iš kurių
10 proc. nesukomplektuoti. Policininko profesija tampa nepatraukli dėl mažų atlyginimų, silpnos materialinės
bazės, trūksta darbo kabinetų ir gyvenamųjų patalpų.
Šalyje yra 6100 policijos rėmėjų, iš kurių dauguma veikia kaime. Tačiau
dabar galiojantys teisės aktai neleidžia jiems atlikti reikiamus veiksmus be
policijos pareigūnų dalyvavimo.
Policijos generalinis komisaras kaimo gyventojų saugumo viziją regi tame,
kad kiekvienoje seniūnijoje gyventų ir dirbtų apylinkės inspektorius, turintis
reikiamą įrangą, palaikantis ryšius su policijos rėmėjais, kaimo bendruomenės
nariais, vykdantis nusikaltimų prevencijos priemones, turintis žmonių
pasitikėjimą ir jų paramą.
Vidaus reikalų ministerijos viceministras Virginijus Bulovas informavo
Komiteto narius apie įgyvendinamas priemones siekiant sustiprinti policijos
įstaigų materialinę bazę, keliant tyrėjų (policijos apylinkės inspektorių)
kvalifikaciją.
Kaimo reikalų komitetas nusprendė
pasiūlyti Vyriausybei parengti patikslintą kompleksinę Kaimo gyvenamųjų
vietovių gyventojų saugumo 2006-2008 metams programą, atsižvelgiant į kaimo vietovių specifiką ir užtikrinant jos
reikiamą finansavimą.
Taip pat pateikti pasiūlymai išnagrinėti galimybę parengti įstatymų
pakeitimo projektus, suteikiant didesnes teises savisaugos būriams ir policijos
rėmėjams.
