Seimo Kaimo reikalų
komitetas, kaip papildomas, posėdyje apsvarstė Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių,
mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų,
numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo
įstatyme, įstatymo 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XP-863).
Įstatymo
projekte, kurį parengė Žemės ūkio ministerija, siūloma kompensacijas už
valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą piliečiams nuo 2007 m. sausio 1 d.
mokėti lygiomis dalimis, kurių dydis būtų nustatomas atsižvelgiant į išmokėjimo
terminus ir į tai, kokią sumą kiekvienam piliečiui liko išmokėti.
Komitetas pasiūlė pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui patobulinti įstatymo
projekto nuostatas, atsižvelgiant į Seimo narių A.Baranausko ir R.Bašio
pasiūlymus.
Seimo Kaimo reikalų
komitetas posėdyje apsvarstė Seimo Antikorupcijos komisijos prašymu STT
atliktą antikorupcinį vertinimą dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio
pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XP-651(2)), kuriuo
nurodoma, kad šis projektas sudaro sąlygas pasireikšti korupcijai bei
piktnaudžiavimams ir iškreipia valstybinės žemės ūkio paskirties žemės
rinką.
Komiteto nuomone,
Vyriausybės pateiktą Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5
straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XP-
651 tikslinga priimti. Bendru sutarimu priėmęs sprendimą, Komitetas atsižvelgė
į šiuos motyvus: naujos redakcijos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis
įstatymas, įtvirtinęs draudimą 5 metus perleisti arba keisti pagrindinę
tikslinę lengvatinėmis sąlygomis iš valstybės įsigytos žemės ūkio paskirties
žemės naudojimo paskirtį. Šio įstatymo taikymas sukėlė
sunkumų:
1) ribojama asmenų teisė gauti paramą pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m.
plano priemonę Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos,
kadangi viena iš pagrindinių sąlygų šiai paramai gauti yra ūkio ar jo dalies
perleidimas tinkamam perėmėjui ir
prekinės žemės ūkio gamybos nutraukimas);
2) kyla problemų asmenims nusprendus keisti gyvenamąją vietą. Žemės
įstatymo 21 straipsnis nustato žemės savininkui pareigą
naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį. Taigi, pakeitusiems
gyvenamąją vietą asmenims išlieka pareiga minėtą pirmumo teise įsigytą žemę
naudoti žemės ūkio veiklai, tuo pačiu iš dalies ribojama ir teisė vietoj jos
įsigyti žemės toje teritorijoje, kur ketinama persikelti gyventi;
3) draudimas 5 metus keisti pagrindinę tikslinę žemės ūkio paskirties žemės
naudojimo paskirtį riboja ūkinės veiklos laisvę, galimybes pradėti arba plėtoti
verslą. Be to, asmenims, analogiškomis sąlygomis įgijusiems žemę iki minėto
įstatymo įsigaliojimo, šie apribojimai netaikomi, todėl abejotinas tokio
draudimo atitikimas konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui.
Seimo Kaimo reikalų
komitetas surengė klausymus dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4, 5, 12, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo
ir papildymo įstatymo ir Žemės reformos įstatymo 13 ir 14 straipsnių pakeitimo
įstatymo projektų, kuriuose dalyvavo Žemės ūkio ministerijos, Aplinkos
ministerijos, Lietuvos žemės ūkio universiteto, Lietuvos
sėklininkystės asociacijos, Valstybinės
gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM, Lietuvos miškų
savininkų asociacijos, Europos parko, Vilniaus apskrities viršininko
administracijos, STT ir kitų institucijų atstovai.
Įstatymų projektais
siekiama įtvirtinti nuostatas, leisiančias piliečiams, kuriems teismo sprendimu
atnaujinti praleisti prašymų atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei
giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminai,
atkurti nuosavybės teises nepažeidžiant tokių terminų nepraleidusių piliečių
teisėtų interesų, be to, paspartinti nuosavybės teisių atkūrimą, taip pat
sudaryti teisines sąlygas žirgynams bei
specializuotiems sėklininkystės ūkiams naudotis tais žemės plotais,
kuriuos jie šiuo metu naudoja.
Pažymėtina, kad
Vyriausybė siūlo panaikinti apribojimus buvusiems savininkams ar jų
nuosavybės teisių paveldėtojams atkurti nuosavybės teises grąžinant natūra
miškus, priskirtus miško parkams (ši pataisa nesudaro galimybių tokius miškus
suteikti kaip lygiavertį miško plotą už valstybės išperkamą žemę).
Primename, kad Kaimo
reikalų komitetas suinteresuotų asmenų
pasiūlymų ir pastabų dėl šių įstatymo projektų laukia iki 2005 m.
lapkričio 28 d.
