Apie Ekonomikos komiteto 2005-03-02 posėdį

Ekonomikos komiteto 2005-03-02 posėdyje:

1. SVARSTYTA:

Viešųjų pirkimų įstatymo 65 ir 99 straipsnių papildymo įstatymo projektas IXP-3660.

NUSPRĘSTA (bendru sutarimu):

1. Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, LR Vyriausybės, Seimo paskirto papildomo komiteto pastabas bei pasiūlymus, o taip pat į tai, kad šiuo metu Vyriausybėje yra rengiamas naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymas – įstatymo projektą atmesti.

2. Pasiūlyti Vyriausybei išnagrinėti galimybę šiuo įstatymo projektu siūlytas teisinio reguliavimo nuostatas perkelti į rengiamą naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo projektą.

3. Komiteto paskirtas pranešėjas R.Garbaravičius.

2. SVARSTYTA:

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35, 154(3), 154(4), 154(5), 154(6), 154(7), 154(8), 246, 281 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 154(9), 154(10) straipsniais įstatymo projektas XP-208.

NUSPRĘSTA (bendru sutarimu):

1. Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.

2. Komiteto paskirtas pranešėjas S.Bucevičius.

3. SVARSTYTA:

“Dėl Lietuvos prioritetų įgyvendinant Lisabonos strategiją”.

NUSPRĘSTA (bendru sutarimu):

1. Konstatuoti, kad:

1.1. Nors Lietuva, kaip stebėtoja, Lisabonos strategijos procese pradėjo dalyvauti tik nuo 2002 m. kovo mėn. ir gerokai atsilikdama nuo ES vidurkių įvairiose srityse, tačiau Lietuvos pažangą rodo šie rodikliai: BVP augimo tempai (2002 m. – 6,8 proc. (ES – 1,1 proc.); 2003 m. – 9,7 proc. (ES – 0,9 proc.); 2004 m. – 6,6 proc.)); darbuotojų darbo našumas 2001 m. sudarė tik 38 proc. ES vidurkio, o 2003 m. - jau 47,5 proc. (augimas 9,5 proc.); besimokančio Lietuvos jaunimo procentas viršija ES vidurkį (2004 m. - 86,1 proc. (ES – 76,4 proc.)). Be to, Pasaulio banko duomenimis, Lietuva pagal verslo aplinkos klimatą patenka į pirmąjį dešimtuką tarp ES šalių. Tačiau didelį susirūpinimą kelia išliekanti maža aukštomis technologijomis grįstos pramonės dalis (2004 m. - 4,3 proc.), menkos moksliniams tyrimams ir plėtrai skiriamos lėšos (0,68 % BVP).

Lietuva iš esmės pritaria nepriklausomos aukšto lygio ekspertų darbo grupės, vadovaujamos buvusio Nyderlandų premjero Wim Kok parengtoje ataskaitoje “Lisabonos augimo ir užimtumo strategija. Iššūkio akivaizdoje” pateiktai įgyvendinimo analizei ir rekomendacijoms.

Lietuva remia nacionalinių Lisabonos įgyvendinimo planų rengimo idėją, tuo pačiu supaprastinant strateginių dokumentų rengimo bei atsiskaitymo sistemą, ir nacionalinių proceso koordinatorių paskyrimą.

Lietuva pasisako už lankstumą valstybėms narėms rengiant Nacionalinius planus ir platesnes galimybes įvertinti savo nacionalinę specifiką.

Lietuvos nuomone, W.Koko raporte daugiau dėmesio galėjo būti skirta šių labai svarbių sričių analizei:

investicijos į infrastruktūrą,

jaunimo svarba, siekiant Lisabonos tikslų,

darbo jėgos mobilumas,

ES plėtros suteiktų galimybių analizė ir tinkamas panaudojimas.

Formuojant Lietuvos prioritetus dėl tolesnio Lisabonos strategijos įgyvendinimo, labai svarbu įvertinti ir atsižvelgti į Europos Komisijos 2005-02-02 paskelbtą Lisabonos strategijos vidutinės trukmės įgyvendinimo ataskaitą „Dirbti kartu augimo ir darbo vietų kūrimo labui. Nauja Lisabonos strategijos pradžia“ bei 2005 m. kovo 22-23 d. įvyksiančios EVT išvadomis.

2. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos poziciją Lisabonos strategijos atžvilgiu grįsti tokiais esminiais principais:

pritariant, kad stabili makroekonominė aplinka ir valstybės finansų tvarumas išliks pagrindu augimo ir užimtumo prioritetų įgyvendinimui, būtina akcentuoti griežtos šalių narių biudžeto politikos suderinamumo su Stabilumo ir augimo pakto nuostatomis svarbą;

Lisabonos strategija turi būti orientuota į augimo ir užimtumo skatinimo priemones, kartu akcentuojant prioritetų skaičiaus mažinimo ir koncentravimo būtinybę;

Lisabonos strategija turi prisidėti ir prie sparčios šalių narių socialinės ir ekonominės sanglaudos skiriant ypatingą dėmesį minėto komunikato dalies dėl sanglaudos politikos analizei ir viso Komunikato vertinimui jos kontekste; Lisabonos uždavinius vertinant ir Lietuvos vidinių socialinių ir ekonominių netolygumų mažinimo kontekste;

Lisabonos strategijos tikslai bei socialinės ekonominės sanglaudos aspektai turi atitinkamai atsispindėti Europos Sąjungos finansinėje perspektyvoje 2007-2013 m.. Lisabonos uždavinių finansavimas iš Europos Sąjungos biudžeto turi padėti mažinti esamą atotrūkį tarp senųjų ir naujųjų Europos Sąjungos narių.

Įvardinti šiuos Lietuvos prioritetus Lisabonos strategijos kontekste:

žinių ekonomika,

vidaus rinkos funkcionavimas,

verslo aplinkos gerinimas,

užimtumo politikos stiprinimas ir socialinės politikos sistemų

modernizavimas.

3. Rekomenduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

3.1. Lisabonos strategijos tikslų aplinkosaugos srityje įgyvendinimo bei energetikos efektyvumo didinimo nuostatoms prieštaraujantį aplinkosauginių sąlygų blogėjimą Lietuvoje susieti su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu.

3.2. Įteisinti nuostatą, kad Lietuvoje moksliniams tyrimams ir plėtrai išleidžiamos lėšos iki 2010 m. pasiektų 3% BVP lygį.

3.3. Siekti, kad iš ES fondų būtų skiriama daugiau lėšų naujoms ES valstybėms, spartinant jų socialinį ir ekonominį vystymąsi, tokiu būdu siekiant per 10 metų sulyginti jų ekonominio išsivystymo lygį su ES šalių senbuvių vidurkiu.

4. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti socialinės gerovės ir užimtumo didinimo programą ir konkrečias priemones programos tikslams įgyvendinti, sutinkamai su Lisabonos strategijos tikslais, mažinant socialinę atskirtį ir didinant užimtumą.

Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti programą, skatinančią aukštos pridėtinės vertės kūrimo ūkio subjektų vystymąsi ir inovacijų bei mokslo darbų diegimo skatinimą bei nurodyti konkrečias jos įgyvendinimo priemones.

Inicijuoti Seimo statuto pakeitimo projektą, papildant Seimo Ekonomikos komiteto veiklos kryptis mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimo ir naujų technologijų taikymo pramonėje bei smulkiose ir vidutinėse įmonėse sritimi.

7. Komiteto pranešėja paskirti Birutę Vėsaitę.