Birželio 1-2 dienomis LR Seimo Aplinkos
apsaugos komitetas surengė išvažiuojamąjį posėdį į Juodkrantę, kur vyko Neringos savivaldybės surengta
konferencija Kuršių nerijos aplinkosauginės, kultūrinio paveldo ir darnaus
vystymosi problemos. Rengėjai, be komiteto narių, į konferenciją pakvietė
visas pajūrio ir marių krantų išsaugojimo ir kitų šio regiono aplinkosauginių
problemų sprendimu suinteresuotas organizacijas Aplinkos ministerijos,
Saugomų teritorijų tarnybos, Lietuvos Žaliųjų judėjimo, mokslininkų iš
Klaipėdos universiteto, apskrities ir Neringos savivaldybės atstovus.
Pasisakymuose buvo akcentuojamas susirūpinimas dėl D-6 objekto potencialios
grėsmės kurortui, galimybės išspręsti rūpimas krantotvarkos, miškotvarkos,
teritorijų planavimo, kai kurias Neringos miesto infrastruktūros (elektros
tinklų, mobiliojo ryšio, geriamo vandens tiekimo modernizavimo) ir kitų
gyvybiškai svarbių objektų problemas.
Diskusijų metu iškilo vienas iš pažiūros
nereikšmingas, tačiau grėsmingas Neringos miškams pavojus kormoranų
populiacijos padidėjimas. Per 6 pastaruosius metus šių paukščių, kuriuos
šaudyti perimvietėse draudžiama, skaičius geometrine progresija padidėjo iki
kelių tūkstančių. Kaimyninių valstybių mokslininkai siūlo įvairius aplinkai
nekenksmingus šių paukščių kolonijos reguliavimo būdus, tačiau kol kas nei
Žemės ūkio, nei Aplinkos ministerijos nesiėmė konkrečių veiksmų, kurie padėtų
išspręsti šią problemą ir išsaugoti šimtametes pušis.
Savivaldybės tarybos nariai ir kiti
konferencijos dalyviai džiaugėsi, kad pagaliau Seimo komitetas ėmėsi spęsti šio
vienintelio į UNESCO paveldo sąrašą įtraukto pajūrio kurorto aplinkosaugines,
kultūrinio paveldo ir darnaus vystymosi problemas.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas
dr.Antanas Bosas, apibendrindamas visų kalbėjusių mintis, pasakė, kad nors didžioji dalis aptartų problemų yra
specifinės, tačiau krantotvarkos problema yra visos Lietuvos krantų tvarkymo
problema. Krantais pradedama rūpintis tik po audrų arba uraganų, tuomet
vertinama žala ir skiriamos lėšos. A.Boso nuomone, Lietuvos Mokslų Akademijai
artimiausiu metu reikėtų parengti studiją, kurioje matematinių skaičiavimų
pagrindu būtų nustatytas krantotvarkos
darbų eiliškumas. Turint plėtros programą, inžinierinius skaičiavimus, būtų efektyviau
panaudojamos pajūrio juostos tvarkymo darbams skiriamos lėšos.
Taip pat pritarta pasiūlymui numatyti
reikalingas priemones ir lėšas
kormoranų reguliavimo programos įgyvendinimui.
Didžiulį susirūpinimą kelianti naftos
telkinio D-6 problema bus išnagrinėta aukščiausiame lygyje - susitikimo su
Europos Parlamento Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos
komiteto nariais metu, kai jie atvyks oficialaus vizito į Lietuvą birželio
viduryje. Tikimasi, kad po šio susitikimo bus pagreitintas tarpvalstybinės
sutarties su Rusija dėl žalos atlyginimo avarijos atveju pasirašymas.
Komiteto pirmininkas dr.Antanas Bosas
padėkojo visiems konferencijos dalyviams už išsakytas problemas ir pažadėjo
gilintis į tuos klausimus, kurie yra Aplinkos apsaugos komiteto kompetencijoje.
