Š.m. birželio 15-17 dienomis Lietuvoje LRS Aplinkos apsaugos ir Sveikatos reikalų komitetų kvietimu su oficialiu vizitu lankėsi Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos komiteto narių delegacija.
Tai pirmasis oficialus Europos Parlamento komiteto vizitas į Lietuvą.
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos komitetas yra antras pagal dydį EP ir vienas iš įtakingiausių teisėkūros komitetų. Praėjusioje kadencijoje šis komitetas svarstė daugiausia Europos Komisijos pasiūlymų pagal bendrojo sprendimo procedūrą. Vizito į Lietuvą tikslas buvo sužinoti, kaip mūsų valstybė įgyvendina ir perkelia į nacionalinę teisę aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos srities direktyvas.
Susitikimo su Aplinkos apsaugos komitetu metu komiteto pirmininkas Antanas Bosas pabrėžė, kad įstojus į ES, keičiasi tarptautinio bendradarbiavimo aplinkos apsaugos srityje prioritetai, forma ir apimtys. Aplinkosaugos problemos kaimyninėse šalyse, o ypač ne ES narėse (Rusijoje, Baltarusijoje) daro didelę įtaką aplinkos būklei mūsų šalyje. Todėl artimiausiais metais vienu Lietuvos prioritetu taps bendradarbiavimas su Rytų kaimynėmis, ypač sprendžiant Baltijos jūros, Kuršių nerijos ir Nemuno baseino apsaugos klausimus.
EP delegacijos vadovas, komiteto pirmininko pavaduotojas Hans Blookland domėjosi, kokios konkrečiai aplinkosauginės problemos yra susijusios su Baltarusijos ir Kaliningrado srities kaimynyste. AAK nariai išvardijo Nemuno taršos ir hidroelektrinių Baltarusijos pusėje statybą, mašalų antplūdžius, su kuriais neįmanoma kovoti vien tik Lietuvos pastangomis ir, žinoma, D-6 telkinį prie pat Lietuvos sienos Baltijos jūroje.
Parlamentarė iš Danijos Margrete Auken, atstovaujanti Žaliųjų frakcijai, kalbėjo apie pražūtingą didelių gyvulininkystės kompleksų įtaką mūsų kraštui. Ji sakė, kad dėl griežtų Danijos aplinkosauginių reikalavimų šios šalies kiaulių baronai negali statyti šių kompleksų savo šalyje, todėl mėgina investuoti Lietuvoje, Lenkijoje ir kitose naujose ES šalyse. Europarlamentarė patikino, kad Lietuva patirs daugiau praradimų nei naudos iš šių investuotojų, nes visas pelnas iškeliaus į užsienį, bus padaryta didžiulė gamta aplinkai, o darbo vietų bus sukurta minimaliai.
Parlamentarai pasikeitė nuomonėmis apie Baltijos jūros taršą, buvo domėtasi Via Baltica magistralės tiesimo klausimais, ar jie nesukelia aplinkosauginių problemų kaip kaimyninei Lenkijai, kur ši magistralė eina per saugomas teritorijas. Taip pat europarlamentarai teiravosi, kodėl Lietuva atsilieka pagal saugomų teritorijų plotą nuo kitų ES valstybių. AAK pirmininkas A.Bosas paaiškino, kad šiuo metu rengiami reikalingi teisės aktai ir sudaromi nauji teritorijų sąrašai, kuriuos aplinkos ministras ketina patvirtinti dar šį mėnesį. Tuomet saugomos teritorijos sudarys 10 proc. Lietuvos teritorijos.
Svečių prašymu Seime buvo surengtas jų susitikimas su nevyriausybinėmis organizacijomis, dirbančiomis aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos srityje bei pramonininkų atstovais. Jie buvo klausiami apie aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos srityse dirbančių valstybės institucijų darbą, sprendžiant eurointegracines problemas.
Tą pačią dieną EP delegacija kartu su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariais lankėsi Kuršių Nerijos nacionaliniame parke, kur aptarė labai svarbų Lietuvai Rusijos naftos telkinio D-6 aplinkai keliamos rizikos įvertinimo klausimą bei šio telkinio keliamą grėsmę UNESCO Pasaulio paveldo saugomai Kuršių Nerijos gamtai. Svečiai žadėjo paremti Lietuvos poziciją, svarstant šį klausimą Europos Parlamente.
