2005 m. spalio 5 d. įvyko Aplinkos
apsaugos komiteto išvažiuojamasis posėdis Siesarties kraštovaizdžio draustinyje
dėl numatomo statyti hidromazgo ant Siesarties upės ir žuvitakio projekto.
Posėdžio dalyviai apžiūrėjo Siesarties užtvanką kraštovaizdžio draustinyje,
susipažino su statybos ir aplinkosauginėmis problemomis, atstatant Siesarties
malūną, hidromazgą ir kitus pastatus.
Vėliau išvažiuojamojo posėdžio dalyviams
buvo pristatyta Lietuvos Žemės ūkio universiteto 2004 m. atlikta šio komplekso
pastatų bei vandens energijos panaudojimo atkūrimo poveikio aplinkai vertinimo
ataskaita. PAV ataskaitą parengęs Lietuvos žemės ūkio universiteto lektorius
Alvydas Žibas posėdžio dalyviams tvirtino, kad Aplinkos ministerija,
nepaisydama specialistų pateiktų duomenų ir nepateikdama moksliniais tyrimais
pagrįstų argumentų, priešinasi jėgainės statybai. Tuo tarpu, pastačius
Siesarties hidroelektrinę, atstačius senąją užtvanką ir sutvarkius teritoriją,
ši vieta galėtų tapti kultūros paveldo ir lankytojų traukos objektu.
Aplinkos apsaugos departamento ir
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistai, remdamiesi Mokslų
Akademijos Ekologijos instituto ichtiologų tyrimų medžiaga, tvirtino, kad
Siesartis yra viena iš pagrindinių ir svarbių ichtiologiniu požiūriu Šventosios
intakų. Vyriausybės 1997 m. nutarimu ji buvo priskirta prie valstybinių
kraštovaizdžio draustinių, kur be kraštovaizdžio elementų tarp saugomų objektų
yra žuvys ir jų nerštavietės. Ekologijos instituto mokslininkai pasisako prieš
tolimesnę hidroelektrinių plėtrą Siesarties žemupyje, nes tai neigiamai
atsilieps vertingų žuvų populiacijoms ir nerštavietėms. Tuo tarpu kitų objektų,
išskyrus užtvankos tvenkimą, statybai šioje teritorijoje aplinkosaugininkai
neprieštarauja ir kliūčių formuoti kraštovaizdį nedaro.
Išvažiuojamojo posėdžio dalyviams buvo
pateikta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendimo
kopija bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 27 d.
nutarties kopija. Pagal šiuos dokumentus UAB “Siesarties energija” skundas atsakovei
Aplinkos apsaugos agentūrai dėl hidroelektrinės statybos atmetamas kaip
nepagrįstas, nes ūkinė veikla šioje teritorijoje prieštarauja galiojantiems
teisės aktams – Lietuvos Respublikos Vandens įstatymo 14 straipsnio 3 dalies
nuostatoms, draudžiančioms statyti užtvankas ekologiniu ir kultūriniu požiūriu
vertingose upėse, o šių upių ir jų ruožų sąrašas atitinkamai patvirtintas LR
Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1144.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas
dr.Antanas Bosas, apibendrindamas komiteto narių nuomonę, pažadėjo objektyviai
ir bešališkai išnagrinėti iškeltą problemą. Jis pabrėžė, kad būtina
subalansuoti aplinkosaugos, kultūros paveldo ir harmoningos plėtros veiksnius
ir planus. Kadangi atlikusių tyrimą skirtingų mokslo įstaigų specialistų
nuomonės dėl žuvivaisos Siesarties upėje skiriasi, reikėtų kreiptis į trečią
nešališką instituciją, galinčią įvertinti MA Ekologijos instituto ir Žemės ūkio
universiteto atliktų darbų analizę bei atlikti nepriklausomą tiriamąjį darbą ir
pateikti savo nuomonę. Taip pat Aplinkos ministerijos ir Vyriausybės
specialistai turėtų pateikti argumentus ir faktus, kuriais jie rėmėsi,
įtraukdami Siesarties upę į Ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių
sąrašą bei išnagrinėti galimybę koreguoti atitinkamus teisės aktus.
Aplinkos apsaugos komiteto narys
Juozas Palionis paskirtas šio klausimo kuratoriumi.
