Seimo
Aplinkos apsaugos komitetas svarstė ES Žaliąją knygą dėl energijos
vartojimo efektyvumo.
Savo
išvadoje AAK, pažymėdamas, kad energijos vartojimo didėjimas daro tiesioginį
žalingą poveikį aplinkai ir klimato kaitai, pritardamas Europos Komisijos
nuomonei, kad energijos taupymas yra veiksmingiausias ir ekonomiškai
efektyviausias būdas išmetamųjų dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, kiekiams
sumažinti bei oro kokybei pagerinti, siūlo Vyriausybei
imtis šių priemonių nacionaliniu lygiu :
Artimiausiu
metu parengti ir pradėti įgyvendinti Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo
didinimo programą 2006-2010 metams;
Parengti
teisės aktus, normatyvinius ir techninius dokumentus, reikalingus šiai
programai įgyvendinti;
Nurodyti
priemones, kurių reikia imtis nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu bei
prižiūrėti kaip jos įgyvendinamos;
Programą
papildyti kitų valstybių narių geriausios patirties pavyzdžiais;
Numatyti
galimybę ko-finansuoti gyvenamųjų namų, pramonės pastatų ir transporto, skirto
visuomenės poreikiams tenkinti, atnaujinimą iš Europos regioninės plėtros ir
Sanglaudos fondų 2007-2013 m. programavimo laikotarpyje;
Subsidijuoti
iš valstybės biudžeto arba kitaip skatinti gyvenamųjų ir pramoninių pastatų ir
jų energetinių sistemų modernizavimą;
Taikyti
mokesčių lengvatas atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems arba
energiją taupantiems ūkio subjektams;
Remti
kogeneracinės energijos gamybą ir naudojimą;
Didinti
netoli vartotojo esančių energijos tiekimo šaltinių naudojimą tam, kad būtų
sumažinti energijos perdavimo nuostoliai;
Skatinti
atsinaujinančių ir atliekinių energijos šaltinių naudojimą, siekiant
įgyvendinti įsipareigojimą ES iki 2010-ų
padidinti jį iki 12 procentų;
Skirstant
finansinę paramą iš ES fondų energetikos srityje, prioritetą teikti
atsinaujinančių ir atliekinių energijos šaltinių projektams;
Remti
biokuro, biodujų iš atliekų gamybą, energetinio miško auginimą ir naudojimą
šilumos ir elektros energijai gauti;
Neleisti
deginti atliekų, tame tarpe pavojingų, be energijos panaudojimo;
Remti
Geriausių prieinamų gamybos būdų, skirtų energijos taupymui, taikymą pramonėje
(Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės direktyva 96/61/EB);
Didinti
energetinį transporto sektoriaus efektyvumą bei skatinti biodegalų naudojimą,
ypač visuomeniniame transporte;
Palaipsniui
siekti transporto rūšies pakeitimo (vietoj kelių transporto naudoti efektyviau
energiją vartojančias transporto priemones, pavyzdžiui, geležinkelių ar vandens
transportą);
Ieškoti
būdų išspręsti didėjančias problemas, susijusias su transporto kamščiais miestų
centruose;
Geriau
informuoti gyventojus, organizuoti tikslingesnes ir masiškesnes visuomenės
informavimo kampanijas ir gerinti produktų ženklinimą;
Parengti
ir įdiegti mokymo ir studijų programas, metodines priemones apie efektyvų
energijos išteklių ir energijos vartojimą bei vietinius, atsinaujinančius ir
atliekinius energijos išteklius;
Organizuojant
valdžios institucijų viešuosius pirkimus, prioritetą teikti naujoms efektyviai
energiją vartojančioms technologijoms, ekonomiškesniems automobiliams ir IT
įrangai.
Aplinkos
apsaugos komitetas siūlo Vyriausybei remti šiuos veiksmus
Bendrijos lygiu:
Veiksmingai
taikyti ir užtikrinti vykdymą šių neseniai Bendrijos priimtų teisės aktų :
Direktyva 2005/32/EB dėl ekologinio projektavimo reikalavimų energiją
vartojantiems gaminiams, Direktyva 2004/8/EB dėl termofikacijos skatinimo,
Direktyva 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo ir pagrindų direktyva dėl
energiją naudojančių prietaisų ženklinimo;
Pirmenybę
reikėtų teikti ne naujų teisės aktų priėmimui, o pasikeitimui geriausia
praktika, patirties kaupimui ir analizei bei kitoms „švelniosioms“ priemonėms;
Turėtų
būti pasikeista egzistuojančiais nacionaliniais energijos efektyvumo veiksmų
planais, paminėtais Žaliojoje knygoje, turėtų būti pasikeista patirtimi
įgyvendinant neseniai priimtus Bendrijos teisės aktus.
Komiteto
nariu, atsakingu už dalyvavimą pozicijos rengimo ir derinimo procese paskirtas Viktoras
Rinkevičius
