ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETO PIRMININKO KALBA EUROPOS DUOMENŲ APSAUGOS DIENOS JAUNIMUI KONFERENCIJOJE

EN  FR

EUROPOS DUOMENŲ APSAUGOS DIENA JAUNIMUI

 

 2008 sausio 23 d.

 

Žmogaus teisių komiteto pirmininko Armino Lydekos kalba

 

Sausio 28 dieną švenčiama Europos duomenų apsaugos diena. Sausio 28 -oji pažymi Europos tarybos konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, metines. Ši konvencija pirmoji konvencija susijusi su asmens duomenimis.

 

 

2004 m. tapusi Europos Sąjungos (ES) nare Lietuva pasirinko europietiškus gyvenimo principus, kurių svarbiausias – pagarba žmogaus teisėms. Kaip gimė šiuolaikinės žmogaus teisės? Kodėl žmogaus teisių apsauga yra neatskiriamas ir pats svarbiausias modernios visuomenės gyvenimo principas?

 

1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, kaip visuotinį idealą, kurio turi siekti visos tautos ir visos valstybės. Deklaracijos 1 straipsnis skelbia: „Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis”. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių  konvencija, kuri buvo  sudaryta Romoje 1950 metais,  įpareigoja nares valstybes garantuoti kiekvienam teisę į gyvybę, orumą, asmens neliečiamybę, laisvę ir saugumą, teisingumą, privatų gyvenimą, minties ir sąžinės laisvę ir kitas kiekvienam svarbias teises. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kuri buvo priimta Europos Vadovų Tarybos susitikime Nicoje 2000 metais, aiškiai apibrėžta asmens duomenų apsauga, kaip viena pagrindinių žmogaus teisių.

 

Matome, kad žmogaus teisių sistema demokratinėse šalyse vystosi neregėtu pagreičiu. Vyriausybės supranta, kad kiekvienas žmogus turi jaustis laisvas ir pilnavertis visuomenėje, nepriklausomai nuo jo amžiaus, lyties, tautybės, rasės ar kitų socialinių ypatumų. Tik ši sąlyga gali garantuoti visuomenės saugumą ir sėkmingą vystymąsi. Juk tie, kurie jaučiasi skriaudžiami ir nepriimtini kitiems, tampa pikti, kerštingi ir kyla prieš visuomenę, kurioje gyvena. Taip atsiranda  pavieniai nusikaltėliai,  organizuotos nusikalstamos grupuotės, teroristinės organizacijos. 

 

Lietuva kartu su savo europinio ir transatlantinio bendradarbiavimo partneriais laikosi principo, kad žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimas stiprina taiką, saugumą, demokratiją ir gerovę, užkerta kelią agresijai, humanitarinėms krizėms, korupcijai ir nusikalstamumui.

 

 Žmogaus teisių įgyvendinimas neįmanomas be aukšto visuomenės mentaliteto. Todėl kiekvieno Jūsų pagarbus požiūris į žmogaus teises brangus mūsų valstybei. Nuo šių metų pradėti išduoti europinio pavyzdžio vyšniniai pasai ir tai mus dar labiau įpareigos elgtis ir mąstyti europietiškai.

 

Šiandien, minėdami Europos asmens duomenų apsaugos dieną, pagrindinį dėmesį skirsime teisei į asmens duomenų apsaugą. Asmens duomenų apsauga šiuolaikinė ir labai svarbi žmogaus teisė, būdinga išsivysčiusioms šalims.

 

Tinkama asmens duomenų apsauga būtina privataus gyvenimo ir žmogaus saugumo   užtikrinimui. Asmens duomenys yra tam tikra nuosavybės forma, kuri turi būti saugoma ir ginama  tiek paties žmogaus, tiek  įstatymo. Neužtikrinant asmens duomenų apsaugos kyla pavojus kitoms žmogaus teisėms: teisei į privatumą, teisei į tapatybę, teisei į orumą, teisei į nuosavybę.

 

Spartūs informacinės visuomenės pokyčiai, naujų technologijų galimybės, kelia mums vis naujus iššūkius ir duomenų apsaugos srityje. Juk kiek žinių apie mus sutalpinta kompiuteriuose: mūsų bankų sąskaitos, pokalbiai su draugais, ligų istorijos, pasiekimai, Jūsų pažymiai. Pakankamai sudėtinga visa tai išsaugoti, nes kompiuterinių įsilaužėlių įsugebėjimai tobulėja kartu su sudėtingų saugumo sistemų diegimu.

 

Reikėtų pažymėti ir dar vieną žmogaus teisių apsaugos aspektą. Žmogaus teisių apsauga grįsta tam tikrais principais: viena žmogaus teisė baigiasi ten, kur ji pažeidžia kitą teisę; vienos teisės apsauga neturi riboti galimybių užtikrinti kitas pagrindines teises; žmogaus teisės neatsiejamos nuo pareigų.

 

 Netyla ginčai dėl viešose vietose įrengtų filmavimo kamerų. Kai kurie žmogaus teisų gynėjai kelia triukšmą dėl taip  pažeidžiamų žmogaus teisių į privatumą. Visuose kertiniuose žmogaus teisių dokumentuose yra įtvirtinta teisė į asmens saugumą ir neliečiamybę. Taigi privačiam gyvenimui yra skirtos privačios erdvės, o viešose vietose nedarykime to, ko nenorime, kad pastebėtų kiti ar būtų užfiksuota kameroje. Juk taip disciplinuojami pavojų keliantys „blogiukai” ir išaiškinami teisės pažeidėjai.

 

Be to įstatymai užtikrina, kad nufilmuota medžiaga negali būti paviešinta, jei ji kelia pavojų asmens privatumui. Europos didžiuosiuose miestuose daugelyje viešų vietų įrengtos kameros, ir būtent tokiose vietose žmonės mėgsta pasivaikščioti tamsiais vakarais.

 

 

Ar asmens duomenų apsauga absoliuti teisė? Jei asmens duomenis vertinti privatumo aspektu, tai Žmogaus teisių teismas yra ne sykį išreiškęs poziciją šiuo klausimu.  Privatumo pažeidimas negali būti pateisinamas jokiomis priemonėmis, išskyrus tas, kurias sankcionavo įstatymas, laikydamasis teisės viršenybės principo. Valdžios institucijų kišimasis į privatumą turi būti proporcingas tikslams ir savo apimtimi neviršyti tikslų.

Būkime tikri Europiečiai: veržlūs, kūrybingi, gerbiantys savo ir kito teises. Tačiau  kiekvieną teisę mokėkime matyti visapusiškai, atsižvelgdami į kitas teises ir kartu prisimindami europiečiui deramas  pareigas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 



 
 © Seimo kanceliarija, 2008