„Žiniasklaidos vaidmuo formuojant nepilnamečių pasaulėžiūrą“

Vaikų gynimo dienos proga (Birželio 1)

2008-06-02, 10 val. Konstitucijos salė

2007 metais lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo žmogaus teisių komitetas organizavo Seimo narių ir moksleivių diskusiją tema: „Valstybės atsakomybė už vaiko teises būti apsaugotam nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio.” Vaiko teisė dalyvauti priimant su vaiko gyvenimu susijusius sprendimus apibrėžta Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje. Ši teisė padeda paruošti vaikus aktyviam pilietiniam gyvenimui, moko juos atsakomybės.

Pasinaudodami šia teise, vaikai ne tik diskutavo su politikais. Beveik 20 000 vaikų pasirašė kreipimąsi, prašydami juos apsaugoti nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio. Mes privalėjome įsiklausyti į vaikų balsą, į diskusijoje išsakytas mintis ir imtis konkrečių veiksmų, siekiant, kad žiniasklaida auklėtų, o ne žalotų besiformuojančias asmenybes. Diskusijoje vaikai klausė: „kodėl mes turime žiūrėti smurtu ir seksu persmelktus filmus ir bukinančias laidas. Kodėl mūsų niekas nepaklausia, kas mums yra įdomu ir kas mus jaudina? Gyvename 21 amžiuje, kurio ypatybė yra ta, kad žmogus dalį laisvalaikio leidžia prie kompiuterio, televizoriaus, laikraščio ar žurnalo. Be to toks laisvalaikis yra saugesnis nei laisvalaikis gatvėje. Tai kodėl mums nepasiūlomi ugdantys, atliepiantys mūsų gyvenimo problemas dalykai ir niekam nerūpi, ką mes norėtume žiūrėti ir skaityti.”. Vaikų žodžiai jaudina. Jie nori tapti dorais piliečiais, tačiau mes suaugusieji nepasistengiame išsiaiškinti jų poreikių.

 

Mums visiems yra žinoma, kad filmuose, laidose ir reklamose rodomi smurtiniai, patyčias skatinantys epizodai, taip pat internete platinama informacija apie patrauklius savižudybės būdus, rodomi pornografiniai vaizdai stiprina vaikų negatyvias nuostatas, veikia jų psichiką. Neigiamos informacijos poveikis besiformuojančiai asmenybei jau seniai įrodytas. Daugiau nei dešimt metų ieškome būdų, kaip apsaugoti vaikus nuo blogosios informacijos. Ir mūsų pastangos yra prasmingos – nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų žurnalistų etika pasiekė naują, aukštesnę kokybę, veikiančios atsakingos tarnybos nedelsdamos reaguoja į etikos pažeidimus. Ir toliau diskutuojama, kaip dar stipriau riboti smurto ir sekso demonstravimą viešosios informacijos priemonėse.

 

Tačiau reikėtų į problemą pažiūrėti ir kitu aspektu. Juk lietuvių liaudies pasakose taip pat gausu smurto scenų. Prisiminkime Eglę žalčių karalienę ar Sigutę. Juk neuždrausime skaityti šių pasakų. Gyvenime egzistuoja gėris ir blogis, vyksta amžinos šių jėgų kovos. Taigi ir žiniasklaida negali būti vien rožinės spalvos ir pasakoti tik apie nekaltą rožinių drugelių gyvenimą. Apibrėžti konkrečią ribą tarp smurto ir gėrio kovos su blogiu, meninės erotikos ir pornografijos yra neįmanoma. Apsaugoti vaikus nuo visos internetiniame pasaulyje ar televizijoje egzistuojančios blogosios informacijos taip pat neįmanoma.  Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ne tik smurtinė ar seksą propaguojanti informacija moko vaikus netinkamai elgtis. Pasitaiko laidų, kurios diegia kvailumo madą, kas taip pat žaloja vaikus. Todėl privalome  suteikti galimybę vaikui  pasirinkti kokybišką, auklėjančią ir įdomią informaciją, kuri nukonkuruotų asmenybę žalojančią informaciją. Taip pat privalome atsižvelgti į vaikystės ypatumus ir šia piliečių grupe pasirūpinti ypatingai. Juk dviejų metų vaiko ir šešiolikmečio poreikiai iš esmės skirtingi. Taigi jei televizijoje rodomos laidos skirtos vaikams, kurių amžius ne daugiau nei 8 metai, tai nereiškia, kad laidų vaikams pakanka. Patiems imliausiesiems – 12-mečiams, 13 – mečiams, 14 – mečiams  lieka smurtas, seksas ir kvailybės. Juk jie nežiūrės „Gero ūpo”.

Remiantis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymu, LRT privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove bei šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą. LRT laidose turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės. Laidose turi būti gerbiamas žmogaus orumas ir jo teisės. LRT programose turi būti užtikrinta temų ir žanrų įvairovė, laidos turi būti skirtos įvairiems visuomenės sluoksniams, įvairaus amžiaus, įvairių tautybių ir įvairių įsitikinimų žmonėms. Taigi, kyla klausimas, ką reiškia  „įvairaus amžiaus”. Ar kalbant apie LRT programą negalima būtų pasakyti, kad yra tokia amžiaus grupė vaikai. Tačiau nepamirškime, kad vaikai taip pat įvairaus amžiaus. Skirtingų amžiaus grupių vaikams reikalingos skirtingos laidos. Turime suprasti, kad efektyviai stiprinsime Lietuvos nepriklausomybę, ugdysime mąstymo ir kalbos kultūrą, toleranciją, ekologinę kultūrą, stiprinsime visuomenės moralę tik tuomet, kai šių vertybių mokysime visų pirma vaikus ir jaunimą, atsižvelgdami į jų amžiaus ypatumus. Taigi,  ar nevertėtų Nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme atskirą dėmesį skirti vaikams ir jaunimui, kaip imliausiai piliečių grupei nuo kurių priklauso mūsų Lietuvos ateitis? Ar nevertėtų numatyti atskiro finansavimo galimybių gerajai vaikų ir jaunimo žiniasklaidai?

 Šiandieną, tikiuosi, mąstysime kūrybingai ir atrasime būdus, kaip mūsų žiniasklaidą padaryti dar kokybiškesne ir diktuojančia teigiamas tolerancijos, pilietiškumo, moralumo, gilaus mąstymo madas šiuolaikiniams vaikams ir jaunimui.

Nuoširdžiai sveikinu Jūsų, vaikai, iniciatyvą, kuria reikalaujate Jus auklėti teisingai. Juk viešoji informacija yra viena pagrindinių Jūsų auklėtojų, kartais nukonkuruojanti net tėvus ar mokyklą. Ši iniciatyva demonstruoja, kad šiandien esate teisingame kelyje, kad blogoji informacija nėra visagalė. Manau, kad Jūsų pačių ir mūsų suaugusiųjų pastangomis pasieksime, kad turėsime tokią žiniasklaidą, kuri bus draugas, o ne priešas, kuri padės Jums spręsti gyvenimiškas situacijas, ugdys Jūsų kūrybingumą, padės Jums tapti pažangiausiais Europos piliečiais.