2008-06-25 PASITARIMAS DĖL SOCIALINIO BŪSTO PROBLEMŲ

Žmogaus teisių komiteto ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos inicijuotas

PASITARIMAS

DĖL SOCIALINIO BŪSTO PROBLEMŲ

1.     DALYVIŲ SĄRAŠAS

2.     SOCIALINIO BŪTO NUOMOS PROBLEMŲ ANALIZĖ

2008 m. birželio 25 d. 10 val.

 Baltijos Asamblėjos salė

DALYVIŲ SĄRAŠAS

 

Eil. Nr.	Pavardė , vardas	Institucija	Kontaktai
	Laima Mogenienė	LR Seimo narė	Lamoge@lrs.lt
	Zita Žvikienė	LR Seimo narė	zizvik@lrs.lt
	Rimantė Šalaševičiūtė	Vaiko teisių apsaugos kontrolierė	risala@lrs.lt
	Eglė Gibavičiūtė	Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja	egle.gibaviciute@lrs.lt
	Rūta Ragaliauskienė	Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja	ruraga@lrs.lt
	Jolanta Savickienė	Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja	josavi@lrs.lt
	Eivilė Žemaitytė	Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos patarėja	eizema@lrs.lt
	Tomas Tomilinas	Seimo narės Laimos Mogėnienės padėjėjas	totomi@lrs.lt
	Guoda Kuprėnaitė	Seimo narės Dangutės Mikutienės padėjėja	damiku@lrs.lt
	Asta Dolmantienė	Šeimos ir vaiko reikalų komisijos patarėja	[email protected]
	Tomas Mackevičius	Valstybės kontrolierės pavaduotojas	(8-5) 2666700
	Neringa Miškinytė	vyresnioji valstybinė auditorė	(8-5) 2666749 [email protected]
	Danguolė Netikšienė	Klaipėdos miesto savivaldybės socialinio būsto skyriaus vedėja	[email protected],  tel. (8- 46) 39 60 25, faks. (8- 46) 39 60 23
	Irena Dambrauskienė	Klaipėdos miesto savivaldybės socialinio būsto skyriaus specialistė	[email protected] (8-46) 39 60 28
	Regimantas Paulionis	Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorius	(8-5) 211 2592, 8-680 61592
	Birutė Stankevičienė	Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento Socialinio būsto skyriaus l.e.p. vedėja	(8-5) 211 2183, 8-680 61 183
	Juras Požėla	Vilniaus m. savivaldybės socialinių reikalų pirmininkas	Juras.pozela@vilnius.lt
	Raimundas Kaminskas	Vilniaus m. savivaldybės antikorupcijos reikalų pirmininkas	svyruoklis@gmail.com
	Ramūnas Šveikauskas	AM statybos ir būsto departamento Būsto sk. vyr. specialistas	r.sveikauskas@am.lt
	Augustinas Normantas	Seimo kontrolierius	augustinas.normantas@lrs.lt
	Regimantas Paulionis	Vilniaus miesto savivaldybs Socialinių reikalų departamento direktorius	Regimantas.paulionis@vilnius.lt 861593671
	Birutė Stankevičienė	Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto sk. vedėjo pavaduotoja	Birute.Stankevičienė@vilnius.lt
	Albertas Lakštavikas	Seimo kanceliarija, patarėjas	allaks@lrs.lt
	Rytas Kupčinskas	LR Seimo narys	rykupc@lrs.lt

 

 

Socialinio būsto nuomos problemų analizė

 

 

            Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje didėjantis skundų dėl socialinio būsto nuomos savivaldybėse skaičius (2005 m. – 13; 2006 m. -10; 2007 m. – 19 ir per 5 2008 m. mėnesius  – 6), keliantys susirūpinimą pranešimai žiniasklaidoje apie problemas socialinio būsto nuomos srityje, 2005 metais įstaigoje atliktas apibendrinimas dėl socialinio būsto nuomos problemų (vaiko teisės į būstą užtikrinimo) ir  teigiamų pokyčių šioje sferoje nebuvimas, paskatino vaiko teisių apsaugos kontrolierę grįžti prie jau minėtų socialinio būsto nuomos problemų analizės.

Nuspręsta atlikti teisės aktų, reglamentuojančių socialinio būsto nuomą, analizę ir pateikti vaiko teisių apsaugos kontrolierės kompetencijos ribose siūlymus dėl galimų sprendimų variantų.

Atliekant šią analizę naudojami terminai atitinka Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatyme įtvirtintus terminus.

 

Socialinis būstas, socialinio būsto fondas

 

Savivaldybių socialinio būsto fondo sudarymą, formas, sąlygas ir tvarką, taip pat savivaldybių socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas[1].

Šiame įstatyme nustatyta, kad savivaldybės socialinio būsto fondas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantys, taip pat patikėjimo teise jos valdomi gyvenamieji namai, jų dalys, butai (ir kitos tinkamos gyventi patalpos), skirti nuomoti asmenims (šeimoms), turintiems teisę į socialinį būstą.

Socialinis būstas – nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo nustatytas sąlygas (socialinio būsto kategorijai nepriskiriamos tarnybinės gyvenamosios patalpos, bendrabučiai, nakvynės namai, gydymo ar globos (rūpybos) gyvenamosios patalpos).

Pagal šio įstatymo 7 straipsnį, savivaldybių socialinio būsto fondo plėtra (savivaldybių socialinio būsto fondo sudarymas) finansuojama iš valstybės biudžeto tikslinių asignavimų ir savivaldybių lėšų, statant naujus arba rekonstruojant ir pritaikant būsto paskirčiai esamus pastatus, taip pat perkant ar kitokiu būdu teisėtai įsigyjant gyvenamuosius namus, jų dalis, butus. Šiais būdais įsigyti gyvenamieji namai, jų dalys, butai registruojami savivaldybės nuosavybės teise. Valstybės biudžeto asignavimai socialinio būsto fondui plėtoti planuojami ir paskirstomi savivaldybėms pagal Vyriausybės patvirtintą socialinio būsto fondo plėtros programą.

Vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, socialinis būstas negali būti privatizuotas, išskyrus atvejus, nustatytus šiame įstatyme, t.y.:

1) kai privatizuoja nuomininkai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka iki 1998 m. liepos 1 d. Seimo sudaryta butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą;

2) kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą;

3) kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą, arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą;

4) kai patalpų savininkai privatizuoja pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuotų gyvenamųjų patalpų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą sumažinant gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);

5) kai privatizuojamos grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams ir tremtiniams Vyriausybės nustatyta tvarka nuomos pagrindais suteiktos gyvenamosios patalpos;

6) kai privatizuoja nuomininkai, gyvenantys gyvenamosiose patalpose, kurios negrąžintos natūra religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteiktos kitos gyvenamosios patalpos, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų gyvenamųjų patalpų;

7) taip pat atvejais, kuriuos nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su šio Įstatymo įgyvendinimu.

Savivaldybės vykdomosios institucijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaro ir tais atvejais, jeigu gyventojai pagal Butų privatizavimo įstatymą nustatytu laiku buvo pateikę prašymus privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas ir įstatymo nustatyta tvarka yra priimtas sprendimas dėl privatizavimo, ir jeigu jie yra sumokėję nustatyto dydžio įmokas, tačiau nesudarę pirkimo – pardavimo sutarties.

Remiantis aukščiau išdėstytu, galima daryti prielaidą, kad šiuo metu savivaldybių valdomas socialinio būsto fondas dėl aukščiau nurodytų galimų privatizavimo atvejų, sumažės. Savivaldybės, atsižvelgdamos į numatytas konkrečių teritorijų raidos ir plėtros tendencijas ir planus, į anksčiau išduotus leidimus privatizuoti nuomojamas patalpas, taip pat į kitus šiame įstatyme numatytus atvejus, turėtų numatyti tokių atvejų bent preliminarų skaičių ir į jį atsižvelgti sudarant reikalingo socialinio būsto paskaičiavimus.

 

Teisė į savivaldybės socialinį būstą

 

Teisę į savivaldybės socialinį būstą[2] turi asmenys, sukakę 18 metų, taip pat šeimos (atstovauja vienas iš sutuoktinių arba jų įgaliotas asmuo), jeigu jie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto arba turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų ir asmens (jo šeimos) metinės pajamos ir turtas prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimo metus yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius ir (ar) jų apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.

Asmens (šeimos) pajamų ir turto apskaičiavimo teikiant valstybės paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti tvarka patvirtinta Vyriausybės 2003 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr.670 „Dėl valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo tvarkos“[3]. Asmens (šeimos), kuriam teikiama valstybės parama savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti, metinės pajamos ir turtas, apskaičiuoti šio nutarimo nurodyta tvarka, prieš paramos suteikimą neturi viršyti šių dydžių:

ü asmens be šeimos, gyvenančio Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos ir Neringos miestuose, grynosios metinės pajamos – 12000 litų ir turtas – 25000 litų; asmens be šeimos, gyvenančio kitose vietovėse, grynosios metinės pajamos – 10000 litų ir turtas – 15000 litų;

ü dviejų, trijų asmenų šeimos, gyvenančios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos ir Neringos miestuose, grynosios metinės pajamos – 24000 litų ir turtas – 45000 litų; dviejų, trijų asmenų šeimos, gyvenančios kitose vietovėse, grynosios metinės pajamos – 20000 litų ir turtas – 30000 litų;

ü keturių ir daugiau asmenų šeimos, gyvenančios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos ir Neringos miestuose, grynosios metinės pajamos vienam asmeniui neturi viršyti 7000 litų ir turtas vienam asmeniui – 20000 litų; keturių ir daugiau asmenų šeimos, gyvenančios kitose vietovėse, grynosios metinės pajamos vienam asmeniui neturi viršyti 6000 litų ir turtas vienam asmeniui – 15000 litų.

Aplinkos ministerija, kartu su Finansų ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įvertinusi vartotojų kainų indekso ir gyventojų pajamų pokyčius, peržiūri nustatytus metinių pajamų ir turto dydžius ir prireikus, atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansines galimybes, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymą juos pakeisti.

Iš aukščiau nurodytų asmens (šeimos), kuriam teikiama valstybės parama savivaldybės socialiniam būstui išnuomoti, metinių pajamų ir turto dydžių akivaizdu, kad net ir socialinio būsto nuomos atveju šeimos, auginančios 2 ir daugiau vaikų yra žymiai blogesnėje padėtyje nei vieniši asmenys ar šeimos, auginančios 1 vaiką. Šeima, auginanti 1 vaiką, teisę į socialinio būsto nuomą įgyja jei metinės grynosios pajamos neviršija 20 tūkst. litų, t.y. 6667 litų vienam asmeniui (išskyrus gyvenančias Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos ir Neringos miestuose), tuo tarpu šeima, auginanti 2 ir daugiau vaikus tokią teisę turi tik tuo atveju, jei grynosios metinės pajamos neviršija 6000 litų (išskyrus gyvenančias Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos ir Neringos miestuose).

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje atliktas apibendrinimas dėl gausių šeimų situacijos Lietuvoje parodė, kad nepaisant statistinių rodiklių pagerėjimo, gausios šeimos ir jose augantys vaikai gyvena skurdžiausiai. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2006 m. vartojimo išlaidos šeimose auginančiose tris ir daugiau vaikų, vienam namų ūkio nariui per mėnesį sudarė 346, 0 Lt, tuo tarpu kai šeimose auginančiose du vaikus – atitinkamai 519, 6 Lt. Vertinant statistinius duomenis, gausios šeimos mažiausiai lėšų, lyginant su kitais namų ūkiais, 2006 m. galėjo skirti maistui, drabužiams ir avalynei, būstui, sveikatos priežiūrai, poilsiui ir kultūrai, švietimui ir kitoms būtinoms reikmėms. Gausių šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų blogesnę materialinę padėtį, lyginant su šeimomis, auginančiomis mažesnį skaičių vaikų, pabrėžia ir gausių šeimų gyvenamojo būsto patogumai – remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mažesnė gausių šeimų dalis, lyginant su kitomis šeimomis, būstuose turi vandentiekį, karštą vandenį, vonią ar dušą, kitus patogumus.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, siekiant mažinti šeimų, auginančių 2 ir daugiau vaikus, socialinę atskirtį, būtina suteikti joms tinkamą paramą, todėl siūlytina peržiūrėti tokių šeimų metinių pajamų ir turto dydžius, numatytus minėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime.

Asmuo (šeima), gyvenantis savivaldybės išnuomotame būste, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jei šeimoje yra asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma, turi teisę į socialinio būsto sąlygų pagerinimą pagal minėtame įstatyme nustatytus socialinio būsto naudingojo ploto normatyvus.

Suteikus kitą – pagerintą - būstą, asmuo (šeima) privalo patuštinti nuomotą savivaldybės būstą. Šiais atvejais asmens (šeimos) turtas ir pajamos taip pat neturi viršyti dydžių, kurie nustatomi aukščiau nurodytu Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Asmens (šeimos) pajamų ir turto apskaičiavimo tvarkoje.

Pažymėtina, kad įstatymas nustato, jog išnuomojant socialinį būstą, atsižvelgiama į tai, kad būtų suteikta galimybė turėti atskirus kambarius asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, asmenims, sergantiems lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, taip pat skirtingų lyčių vaikams. Šiais atvejais savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu šeimai išnuomojamo būsto naudingasis plotas gali būti didesnis negu normatyvinis naudingasis plotas, apskaičiuotas vadovaujantis aukščiau išdėstytomis nuostatomis.

Iš vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus praktinės veiklos, iš gaunamų skundų problematikos, akivaizdaus socialinio būsto pasiūlos ir poreikio neatitikimo (statistinės lentelės, 1 priedas) manytina, kad šios normos dažniausiai yra deklaratyvios.

 

Socialinio būsto nuomos tvarka ir sąlygos

 

Pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą, asmenys (šeimos), turintys teisę į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą, pateikę rašytinį prašymą, registruojami savivaldybės vykdomojoje institucijoje (savivaldybės administracijoje) pagal asmens (šeimos atveju – vieno iš sutuoktinių) įstatymų nustatyta tvarka deklaruotą gyvenamąją vietą, o jei gyvenamosios vietos neturi, – pagal savivaldybę, kurioje gyvena. Kartu su prašymu pateikiami dokumentai, įrodantys teisę į socialinį būstą ar būsto sąlygų pagerinimą. Registravimo tvarką nustato savivaldybės institucijos, tarybos sprendimais patvirtindamos asmenų (šeimų), turinčių teisę į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą, sąrašų sudarymo ir patikslinimo taisykles.

Atsitiktinės atrankos būdu buvo peržiūrėta informacija apie socialinio būsto nuomą, esanti Kretingos rajono, Zarasų rajono, Kauno miesto, Šilalės rajono, Alytaus rajono, Vilniaus rajono, Vilniaus miesto, Kaišiadorių rajono, Vilkaviškio, Utenos rajono, Trakų rajono savivaldybių internetiniuose tinklapiuose.

Pagrindinės sąrašų sudarymų taisyklių nuostatos yra perkeltos iš įstatymo, tik kai kurių savivaldybių tarybų patvirtintose taisyklėse nurodyta, kad sąrašai gali būti skelbiami viešai savivaldybės interneto tinklapyje, kad sąrašai sudaromi kompiuterinės programos pagalba, kitose – kad registruojami žurnaluose. Iš minėtų savivaldybių tik Kaišiadorių rajono, Trakų rajono, Vilkaviškio rajono savivaldybių tinklapiuose nėra viešai skelbiami sąrašai asmenų, įrašytų į sąrašui socialinio būsto nuomai. Todėl darytina išvada, jog daugelis savivaldybių šiuos sąrašus skelbia viešai.  Manytina, kad siekiant suvienodinti taisykles, užtikrinti socialinio būsto nuomos skaidrumą, būtų tikslinga svarstyti pavyzdinių taisyklių patvirtinimą poįstatyminiu teisės aktu. Taip pat tikslinga būtų numatyti įstatyme, kad visų savivaldybių interneto tinklapiuose privalu skelbti sąrašus asmenų, laukiančių socialinio būsto nuomos, taip pat socialinio būsto, įskaitant ir jau išnuomoto, fondas (butų skaičius), asmenų sąrašai, kuriems socialinis būstas jau išnuomotas. Tokiu būdu būtų užtikrintas socialinio būsto nuomos proceso skaidrumas ir asmenims, laukiantiems eilėje socialinio būsto nuomai, būtų nuolat prieinama išsami informacija apie nuomos eiliškumą ir kt.

Pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 11 straipsnio nuostatas, asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašai sudaromi pagal prašymo įregistravimo savivaldybės institucijoje datą. Sudaromi šie atskiri sąrašai:

1) jaunų šeimų;

2) šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų (įvaikių);

3) našlaičių ir likusių be tėvų globos asmenų. Į šį sąrašą įrašomi našlaičiai ir likę be tėvų globos asmenys (jų šeimos), kurie pasibaigus jų globos ar laisvės atėmimo terminui yra ne vyresni kaip 35 metų;

4) neįgaliųjų asmenų (šeimų). Į šį sąrašą įrašomi asmenys, kurie Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, taip pat šeimos, kuriose yra asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, asmenys, sergantys lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, ir šeimos, kuriose yra tomis ligomis sergančių asmenų;

5) bendrasis. Į šį sąrašą įrašomi visi asmenys, nepatenkantys į aukščiau nurodytuose 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytus sąrašus;

6) socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą.

Pagal minėto straipsnio 3 dalį, savivaldybės socialinis būstas pagal aukščiau nurodytus sąrašus nuomojamas laikantis eiliškumo. Sąrašų prioritetus nustato ir sprendimą išnuomoti socialinį būstą priima savivaldybės vykdomoji institucija. Savivaldybės socialinį būstą savivaldybės taryba gali išnuomoti ir neįrašytam į nurodytus sąrašus asmeniui (šeimai), netekusiam būsto dėl gaisro, potvynio, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, ir apie suteiktas patalpas viešai paskelbti savivaldybės tinklalapyje.

Iš vaiko teisių apsaugos kontrolierės tiriamų skundų bei savivaldybių skelbiamų duomenų apie socialinio būsto nuomą pastebėta, jog ne visose savivaldybėse atsižvelgiama į vaiko interesų prioritetiškumą. Taip pat pasitaiko atvejų, kai našlaičiai ar be tėvų globos likę vaikai, sulaukę pilnametystės ir išėję iš globos institucijos, eilėje socialiniam būstui išsinuomoti laukia ne vienerius metus. Kiekviena savivaldybė, žinodama tikslų globojamų vaikų savivaldybėje skaičių ir globotinių, turėsiančių teisę į socialinio būsto nuomą pagal šį kriterijų, turėtų iš anksto planuoti tokio būsto poreikį.

Atsižvelgiant į socialinio būsto nuomos paskirtį (suteikti socialinę paramą pažeidžiamiems visuomenės nariams – našlaičiams, be tėvų globos likusiems vaikams, šeimoms, auginančioms daugiau kaip tris vaikus, neįgaliems asmenims), manytina, kad tikslinga būtų aiškiai nustatyti sąrašų prioritetus įstatyme, nustatant, jog prioritetai teikiami (būstas nuomojamas) visų pirma našlaičiams ir be tėvų globos likusiems vaikams (kol įgis profesinę kvalifikaciją, įsitvirtins darbo rinkoje ir pan.), neįgaliems asmenims, taip pat ir šeimoms, auginančioms daugiau kaip tris vaikus.

Minėtas įstatymas nustato, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudaroma vadovaujantis Civiliniu kodeksu. Šalių susitarimu nuomos sutartyje gali būti numatytos sąlygos dėl nuomininko perkėlimo į mažesnio ploto būstą. Asmeniui (šeimai) nuosavybės teise įgijus būstą, socialinio būsto nuomos sutartis su juo nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka.

Socialinio būsto nuomos sutartyje turi būti nustatyta, kad nuomininko turtui ir pajamoms viršijant dydžius, nustatytus pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas, nuomos sutartis nutraukiama. Duomenys apie turtą ir pajamas šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka pateikiami ne dažniau kaip vieną kartą per trejus metus.

Pažymėtina, kad siekiant išvengti nuomininkų galimo nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo atvejų, taip pat užtikrinti asmenų, įrašytų į eiles socialinio būsto nuomai teises, būtina keisti šio įstatymo nuostatą, kad nuomininkai duomenis apie turtą ir pajamas pateikia ne dažniau kaip vieną kartą per trejus metus. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, užtikrinant skaidrumą socialinio būsto nuomos srityje, taip pat siekiant, kad socialinis būstas atitiktų savo paskirtį, yra būtina nustatyti, kad informaciją apie turtą ir pajamas turi būti pateikiama ne rečiau kaip kas pusę metų (alternatyva – ne rečiau kaip kiekvienais metais). Taip pat siūlytina svarstyti galimybę pačiam nuomotojui, t.y. savivaldybės administracijai, iš valstybės registrų (Nekilnojamojo turto registro, Transporto priemonių registro, Socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazių) nustatytu periodiškumu nemokamai gauti informaciją apie nuomininkų ir jų šeimų turtą bei pajamas.

Pažymėtina ir tai, kad nereti atvejai, kai šeimos yra nemotyvuotos dirbti ir gauti pajamas, darbingi asmenys gyvena iš socialinių pašalpų, nuomojasi socialinį būstą. Būtina tokius asmenis motyvuoti, su jais turi būti dirbamas ir socialinis darbas.

Manytina, kad nagrinėjant šį klausimą, būtina įvertinti ir situaciją darbo rinkoje bei atsižvelgti į 2006 metais  priimtą Užimtumo rėmimo įstatymą,[4] kuris išplėtė darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų grupes, kurių užimtumui skatinti taikomos finansinės paskatos dirbti. Į šią asmenų grupę, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų teigimu,[5] didžiąja dalimi patenka ir socialinio būsto nuomininkai, todėl jų įdarbinimui remti yra taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Lietuvos darbo birža veiklos prioritetuose išskiria sunkiausiai integruojamų į darbo rinką asmenų užimtumo rėmimą.

Siūlytina įstatyme įtvirtinti nuostatą, įpareigojančią asmenis, įrašytus į eilę socialinio būsto nuomai, taip pat nuomojančius socialinį būstą, ir be objektyvių priežasčių nedirbančius, registruotis darbo biržose, dalyvauti jų rengiamose mokymo, persikvalifikavimo, įdarbinimo programose.

Socialinis būstas savo esme yra parama mažas pajamas gaunantiems asmenims, tačiau valstybė turi skatinti ir motyvuoti asmenis, jei tai leidžia jų sveikatos būklė, taip pat jei nėra kitų objektyvių priežasčių, gauti darbo pajamas. Tenka konstatuoti, kad pagal esamą teisinį reglamentavimą, šiuo metu sudaromos socialinio būsto nuomos sutartys praktiškai yra neterminuotos.

Neginčytina, kad nuomos sutartis yra civilinis sandoris, kuriam taikomi visi civilinės teisės principai, kad šalys yra laisvos pačios susitarti dėl sutarties sąlygų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad socialinio būsto nuoma yra valstybės socialinės funkcijos vykdymo – socialinės paramos teikimo pažeidžiamiems visuomenės sluoksniams – išraiška. Todėl, siekiant formuoti vieningą praktiką savivaldybėse, išvengti galimo piktnaudžiavimo ar aplaidumo, taip pat apsaugoti asmenų, laukiančių eilėse socialinio būsto nuomai teises, tikslinga būtų pradėti diskusiją dėl reikalingumo (galimybės) patvirtinti tipinę socialinio būsto nuomos sutarties formą ir nustatyti standartines šių sutarčių sąlygas arba rekomendacijų šių sutarčių sudarymui parengimo. Pažymėtina, kad net ir patvirtinus tipinę sutarties formą, išlieka teisė ir galimybė atsižvelgti į konkrečią situaciją ir sutarties nuostatas koreguoti.

Iš vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje gaunamų skundų dėl iškeldinimo iš nuomojamo socialinio būsto matyti, kad neretai iš socialinio būsto iškeldinami asmenys, kuriems net nebuvo jis suteiktas – iškeldinimą ginčija jau suaugę, kartais net mirusio nuomininko vaikai, motyvuodami, kad būstas išnuomotas jų tėvams, o dabar jie, turintys savo šeimas ir vaikus, formaliai taip pat atitinka asmenų, galinčių pretenduoti į socialinio būsto nuomą, sąlygas. Taip pat pažymėtina ir tai, kad, iškeldinant tokius asmenis iš socialinio būsto, susiduriama su teisinio reglamentavimo problemomis.

Socialinio būsto nuoma yra valstybės laikina socialinė parama, ir atsižvelgiant į jos paskirtį bei tikslus, turėtų būti specifinis šios srities reglamentavimas. Tačiau socialinio būsto, kaip savivaldybei ir valstybei priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis, taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomą, nuostatos.

Nagrinėjant socialinio būsto nuomos teisinį reglamentavimą, būtina atsižvelgti ir į Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias gyvenamųjų patalpų, priklausančių valstybei ir savivaldybėms, nuomą. Kodekso 6.588 straipsnyje yra apibrėžta, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Nors globėjai ir globotiniai, apsigyvenę globėjo arba globotinio gyvenamojoje patalpoje, neįgyja globėjo ar globotinio šeimos narių teisių, jeigu globai pasibaigus jie toliau kartu gyvena ir bendrai tvarko namų ūkį, tai bet kurio iš jų reikalavimu šeimos nariu gali būti pripažinti teismo tvarka. Artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais.

Tėvai, pilnamečiai vaikai ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja šeimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka. Manytina, kad kalbant apie valstybės ir savivaldybės nuomojamas gyvenamąsias patalpas, sutikimą apsigyventi suaugusiems vaikams ir jų sutuoktiniams išsinuomotame socialiniame būste turėtų duoti ir nuomotojas, nes jis yra atsakingas už tai, kad asmeniui (šeimai) būtų suteikiamos tinkamos gyventi patalpos ir vienam šeimos nariui tektų ne mažiau kaip po 10 kv.m.

Pažymėtina, kad šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog gyvenamojoje patalpoje gyventi asmenų turi tiek, kad kiekvienas jų galėtų turėti normalias sanitarines sąlygas ir naudotis normaliais patogumais. Tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, galima daryti išvadą, kad nuomininkui pažeidus šią sąlygą, nuomotojui neatsiranda teisė nutraukti nuomos sutarties, nes jo sutikimas apsigyventi nuomojamoje patalpoje kitiems asmenims nereikalingas. Taip pat nuomotojas, nagrinėjamu atveju – savivaldybės administracija, neturi teisės iškeldinti tokių asmenų, nes jie pripažįstami šeimos nariais.

Pagal 6.589 straipsnio 2 dalį, fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai. Tačiau socialinio būsto nuomos atveju, ši norma negalėtų būti taikoma, kadangi teisę į socialinį būstą šeima (asmuo) turi tik tuo atveju, jei atitinka Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatyme nustatytus kriterijus.

Vadovaujantis Civilinio kodekso normomis, valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas ar pilnamečiai jo šeimos nariai kitų pilnamečių šeimos narių sutikimu nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turi teisę apgyvendinti sutuoktinį (sugyventinį), vaikus, savo ir sutuoktinio tėvus. Nepilnamečiams vaikams apgyvendinti pas jų tėvus šio sutikimo nereikia. Tuo tarpu, įmonių, įstaigų, organizacijų ir fizinių asmenų gyvenamųjų patalpų, išnuomojamų komercinėmis sąlygomis, nuomininkas apgyvendinti šioje dalyje nurodytus asmenis turi teisę tik nuomotojo leidimu. Tokio leidimo nereikia apgyvendinti nuomininko ar jo šeimos nario sutuoktiniui (sugyventiniui) ir nepilnamečiams jų vaikams (6.590 straipsnis).

Pagal Civilinio kodekso 6.591 straipsnį, laikinai išvykusiam socialinio būsto nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama šešiems mėnesiams su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas.

Laikinai išvykusiam nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama visam išvykimo laikui šiais atvejais:

1) išvykusiems gydytis – visą gydymosi laiką;

2) išvykusiems mokytis – visą mokymosi, studijų laiką;

3) išvykusiems į ilgalaikę komandiruotę į užsienį – visą komandiruotės laiką;

4) išvykusiems eiti globėjo ar rūpintojo pareigų – visą šių pareigų ėjimo laiką;

5) vaikams, atiduotiems į auklėjimo įstaigą, giminaičiams, globėjui ar rūpintojui, – visą vaikų ten buvimo laiką;

6) pašauktiems į privalomąją karo tarnybą ar tarnaujantiems tarptautinių operacijų kariniame vienete – įstatymų nustatytą tarnybos laiką;

7) suimtiems – visą tardymo ir teismo laiką.

Pasibaigus aukščiau nurodytoms aplinkybėms, laikinai išvykusiam nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui teisė į nuomojamą gyvenamąją patalpą išlieka dar šešis mėnesius.

Laikinai išvykusio valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininko, jo šeimos nario ar buvusio šeimos nario patalpa turi teisę naudotis pasilikę šeimos nariai ir buvę šeimos nariai. Jei nuomininko, jo šeimos narių ar buvusių šeimos narių nelieka, tai išvykstąs nuomininkas gyvenamąją patalpą gali išnuomoti pagal subnuomos sutartį arba joje gali būti apgyvendinti laikini gyventojai. Laikinai išvykusiajam sugrįžus, subnuomininkas ar laikinasis gyventojas turi tuoj pat patuštinti gyvenamąją patalpą, o asmenys, nepatuštinę gyvenamosios patalpos, be jokio išankstinio įspėjimo iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.

Manytina, kad suteikiant teisę išvykstančiam nuomininkui gyvenamąją patalpą subnuomoti, sukuriamas pagrindas piktnaudžiauti šia teise, kadangi nekomerciniu pagrindu išsinuomotas socialinis būstas gali būti išnuomotas už komercinę (rinkos) kainą. Todėl svarstytina galimybė įtvirtinti nuostatą, leidžiančią subnuomoti socialinį būstą tik gavus išankstinį nuomotojo sutikimą.

Pagal Civilinio kodekso 6.611 straipsnį, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t.y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. (Kodekso 6.612 straipsnis).

Pagal Kodekso 6.613 straipsnį, pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Kalbant apie socialinio būsto nuomą, be nuomininko tyčinių veiksmų bloginant gyvenamąją patalpą, naudojant ją ne pagal paskirtį ir kt., pagrindas pasibaigti nuomos sutarčiai yra asmens ar šeimos metinių pajamų ir turto dydžio padidėjimas ir neatitikimas Vyriausybės 2003 m. gegužės 28 d. nutarime Nr.670 „Dėl valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo tvarkos“ nustatytiems dydžiams.

Manytina, kad tais atvejais, kai šeimose, nuomojančiose socialinį būstą suaugę vaikai sukuria savo šeimas ir yra taip pat priskiriami asmenų, galinčių pretenduoti į socialinį būstą kategorijai, jie turėtų paduoti prašymą įrašyti į eilę socialinio būsto nuomai.

 

Teismų praktika

 

Šio apibendrinimo metu buvo nagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nagrinėjant bylas dėl iškeldinimo iš savivaldybei priklausančių patalpų, pasibaigus nuomos sutarčiai. Pastebėta, kad nagrinėjant bylas yra vertinama ne tai, ar asmuo turi teisę į socialinio būsto nuomą, o tai, ar jis pagal aukščiau nurodytas nuostatas atitinka formalius kriterijus: giminystės ryšius, teisę gyventi patalpose po nuomininko mirties ir pan. (civilinė byla Nr.3K-3-524/2006; civilinė byla Nr. 3K-3-166/2005, civilinė byla Nr. 3K-3-68/2008(S), 2 priedas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byla Nr.3K-3-524/2006, pasisakė, kad būtina atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką (byloje Novoseletskiy prieš Ukrainą Nr. 47148/99), pagal kurią, sprendžiant bet kokį ginčą dėl asmens iškeldinimo iš būsto, privalu apsvarstyti, kiek tas iškeldinimas yra numatytas įstatymų, jei taip, ar tuo iškeldinimu yra siekiama teisėtų valstybės tikslų, jei taip, ar to reikia demokratinės visuomenės interesams ir ar tai proporcinga siekiamam teisėtam tikslui.  Teismas padarė išvadą, kad nors įstatyme (CK 6.612 straipsnyje) numatyta galimybė iškeldinti gyvenantį be sudarytos nuomos sutarties asmenį, tačiau teismas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, privalo atsižvelgti į abiejų šalių interesų pusiausvyrą, kieno interesai yra svarbesni - valstybės, kuriai šiuo atveju atstovauja ieškovas kaip valstybės institucija, ar individo, viešasis, bendrasis interesas ar  piliečio interesas. Minėtoje byloje Teismas taip pat nurodė, kad nors ieškovas ir grindė savo reikalavimą faktu, kad šis būstas yra reikalingas kitiems eilėje įsiregistravusiems socialiai remtiniems asmenims, todėl būtų pažeisti ir jų interesai, asmenų lygybės prieš įstatymus principas, tačiau nenurodė, kurie asmenys galėtų pretenduoti į minėtą gyvenamąją patalpą, iškeldinus ieškovę. Dėl to negalima net palyginti tokių asmenų ir atsakovės interesų, kurio individo interesai nusveria. Teismas nurodė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, išnagrinėjęs bylą panašiomis faktinėmis aplinkybėmis į šią civilinę bylą (Prokopovich prieš Rusiją, Nr. 58255/00), 2004 m. lapkričio 18 d. sprendimu konstatavo, kad iškeldinta po sugyventinio mirties iš jam suteikto tarnybinio buto moteris akivaizdžiai nebuvo įkūrusi kitos gyvenamosios vietos, todėl valstybė, nors ir iškeldindama iš patalpų, kurios nebuvo įteisintos kaip teisėta moters gyvenamoji vieta, pažeidė įstatymo reikalavimus, nes neapsvarstė tokio veiksmo būtinumo demokratinėje visuomenėje.

 

Socialinio būsto politika Lietuvoje

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemones bei atsižvelgdama į Europos Sąjungos valstybių būsto politikos principus, taip pat Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187[6], 2004 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60, patvirtino Lietuvos būsto strategiją.

Ši strategija nustato ilgalaikius būsto politikos tikslus ir prioritetus, pagal kuriuos būtų tobulinami būsto sritį reguliuojantys teisės aktai, valdymo ir visuomenės informavimo sistema, rengiamos ir įgyvendinamos būsto plėtros, atnaujinimo ir modernizavimo, finansinės ir socialinės paramos gyventojams programos ir priemonės. Šios Strategijos nuostatų įgyvendinimo laikotarpis - iki 2020 metų.

Vieni iš strategijos tikslų - didinti nuomojamo ne pelno ir socialinio būsto pasiūlą, kad būstu galėtų apsirūpinti vidutines ir mažas pajamas turintys namų ūkiai ir numatyti efektyvią valstybės socialinę piniginę paramą mažas pajamas turintiems namų ūkiams, taip pat taikyti kitas finansines priemones - rentą iki gyvos galvos, kitokią rentą. Rinkoje paklausos neturintį ir menkavertį būsto fondą bus siekiama pritaikyti socialinio būsto poreikiams. Įgyvendinant šiuos tikslus buvo iškeltas uždavinys sudaryti galimybes mažas pajamas turintiems namų ūkiams (šeimoms) nuomotis būstą privačiame sektoriuje - padengti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų lėšomis dalį nuomos mokesčio (siejant šią priemonę su socialinio būsto poreikio ir plėtros klausimais), taip pat padidinti socialinio būsto fondą.

Buvo numatyta, kad socialinio būsto fondo plėtros metinė apimtis bus didinama nuosekliai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto galimybes. Be to, strategijoje numatyta socialinio būsto plėtros valdymo ir finansavimo funkcijas perduoti savivaldybėms, atitinkamai pakeitus įstatyminę bazę, reguliuojančią socialinio būsto valdymą ir naudojimą, savivaldybių biudžetų sudarymą.

Pagal Lietuvos būsto strategiją iki 2020 metų socialinio būsto fondo lyginamoji dalis turi būti padidinta nuo 2,4 procentų iki 4-5 procentų, t.y. socialinio būsto fondas per 2004-2020 metų laikotarpį turi būti padidintas 25-30 tūkstančių butų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 708 „Dėl socialinio būsto fondo plėtros 2005-2007 metų programos patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 422 redakcija) buvo patvirtinta Socialinio būsto fondo plėtros 2005-2007 metų programa ir nustatyta, kad lėšos Socialinio būsto fondo plėtros 2005-2007 metų programai finansuoti skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete nustatytų tikslinių asignavimų Specialiajai valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programai ir atitinkamais metais pervedamos savivaldybėms pagal metinį jų paskirstymą, pateiktą Programoje. Minėtoje programoje Aplinkos ministerijai pavesta kiekvienų naujų biudžetinių metų I ketvirtį programą patikslinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos biudžeto metinius asignavimus jai įgyvendinti bei numatyti lėšas kitiems trejiems metams ir patikslintą programą pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Savivaldybėms lėšos pervedamos pagal jų pateiktas paraiškas Finansų ministerijai. Jeigu savivaldybės perka socialinį būstą, paraiškos pateikiamos atlikus visas pirkimo procedūras. Jeigu būstas statomas, pateikiamos paraiškos apmokėti faktiškai atliktus statybos darbus.

Neesant galimybės panaudoti savivaldybei numatytus einamųjų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimus socialinio būsto fondui plėtoti, savivaldybės administracijos direktorius iki einamųjų metų rugsėjo 30 d. apie tai praneša Aplinkos ministerijai, kuri prireikus nustatytąja tvarka parengia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl šių lėšų perskirstymo projektą. Kasmet, iki sausio 10 d. savivaldybių administracijų direktoriai pateikia Aplinkos ministerijai informaciją apie praėjusiais metais savivaldybei skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir savivaldybės lėšų socialinio būsto fondui plėtoti panaudojimą, kurioje nurodomos investicijos į statybą (ar rekonstravimą), gyvenamųjų patalpų pirkimą, taip pat savivaldybės įsigytų (atskirai pagal įsigijimo būdą) butų skaičių, jų naudingąjį plotą.

Socialinio būsto fondo plėtros 2005-2007 metų programoje nurodyti šie kasmetinių Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų planuojami ir prognozuojami socialinio būsto fondui plėtoti orientaciniai 2004-2010 metų dydžiai:

 

 

Metai	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai, tūkst. litų	Pastabos
2004	15000	lėšos panaudotos
2005	20000	lėšos panaudotos
2006	30000	lėšos panaudotos
2007	50000	numatyta 2007 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete
2008	70000	planas
2009	100000	prognozė
2010	125000	prognozė
Iš viso	410000

 

               Socialinio būsto plėtros 2008-2010 metų programa patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 548 „Dėl socialinio būsto fondo plėtros 2008-2010 metų programos patvirtinimo“. Kaip ir ankstesnio laikotarpio, taip ir šioje programoje nurodyta, kad programa finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, tačiau neatsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos pokyčius, asignavimai 2008-2010 metams yra tokie pat kaip ir Socialinio būsto plėtros 2005-2007 m. programoje, t.y. 2008 m. – 70000 tūkst. litų, 2009 m. – 100000 tūkst. litų, 2010 m. – 410000 tūkst. litų. Savivaldybėms skirtų metinių asignavimų paskirstymas pateiktas Programoje, lėšų paskirstymo ir pervedimo tvarka liko nepakitusi.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje[7], patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. X-767 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, nurodyta, kad vienas iš Vyriausybės pirmaeilių darbų – nuosekliai didinti socialinės apsaugos, švietimo, mokslo, sveikatos apsaugos finansavimą, kuo veiksmingiau naudoti tam finansinius išteklius ir užtikrinti būtiniausių visuomenės reikmių tenkinimą, šalinti socialinės atskirties reiškinių priežastis. Šia Programa Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsipareigojo remti savivaldybių socialinio būsto fondo plėtrą (91.18. punktas), užtikrinti darnų statybos ir būsto sektoriaus vystymąsi, nuosekliai įgyvendinti Būsto strategiją, pagerinti gyventojų apsirūpinimo būstu sąlygas, būsto fondo ir aplinkos kokybę (14.2 punktas).

Tiek už Vyriausybės programos priemonių, tiek už aukščiau nurodytos strategijos bei programos įgyvendinimą yra atsakinga Aplinkos ministerija. Šios ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 336 redakcija) nurodyta, kad svarbiausieji Aplinkos ministerijos uždaviniai yra pagal kompetenciją koordinuoti valstybės nekilnojamojo turto paskirstymą, taip pat jo perdavimą savivaldybėms, dalyvauti formuojant statybos ir būsto politiką.

Įgyvendindama šiuos uždavinius, ministerija pagal kompetenciją rengia valstybės strategijas, planus ir (ar) ilgalaikes bei tikslines valstybės statybos ir būsto srityse arba dalyvauja juos rengiant, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, valdo valstybės biudžeto lėšas, skirtas specialioms programoms vykdyti, vykdo būsto strategijos ir programų įgyvendinimo priemones, būsto strategijos ir programų įgyvendinimo stebėseną, rengia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl paramos būstui įsigyti, valdymo, naudojimo, priežiūros ir modernizavimo mažinant energijos sąnaudas, rengia įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių valstybės nekilnojamųjų daiktų panaudojimą, taip pat jų perdavimą savivaldybėms, projektus arba dalyvauja juos rengiant.

Vienas iš strateginių Aplinkos ministerijos tikslų - užtikrinti darnų statybos ir būsto sektorių vystymąsi, išplėsti būsto pasirinkimo galimybes visoms socialinėms gyventojų grupėms.

            Aplinkos ministro 2007 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. D1-145 buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 - 2008 metų programos priemonių, kurių projektus rengia ir/ar tvirtina Aplinkos ministerija, paskirstytų pagal atsakingus vykdytojus, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 - 2008 metų programos priemonių, kurias rengiant dalyvauja Aplinkos ministerija, paskirstytų pagal atsakingus vykdytojus, sąrašai.

            Aplinkos ministerijos strateginiame plane 2008-2010 metams[8] nurodyta, kad vienas iš strateginių ministerijos tikslų - užtikrinti darnų statybos ir būsto sektorių vystymąsi, išplėsti būsto pasirinkimo galimybes visoms socialinėms gyventojų grupėms (03 tikslas). Strateginiame plane nurodyta, kad įgyvendinant šį tikslą, būsto srityje bus įgyvendinama Vyriausybės nutarimu patvirtinta Lietuvos būsto strategija ir su ja Socialinio būsto plėtros programa. Vertinant šio tikslo įgyvendinimą, efekto kriterijumi nurodytas socialinio būsto fondo metinis padidėjimas (butų skaičius).

            Siekiant įgyvendinti Aplinkos ministerijos strateginį tikslą ,,Užtikrinti darnų statybos ir būsto sektorių vystymąsi, sudaryti sąlygas statybų verslui plėsti ir gyventojams apsirūpinti būstu“, parengta programa „Lietuvos būsto strategijos programa“ (1b forma)[9].

            Įgyvendinant šią programą, 2008 metais Aplinkos ministerija turi parengti teisės aktus, susijusius su Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatų įgyvendinimu, nustatant būsto nuomos mokesčio kompensavimo įgyvendinimo tvarką bei parengti socialinio būsto plėtros 2008-2010 m. programą.

Nustatytas rezultato kriterijus - būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam gyventojui (m²):

2007- ųjų metų planas	2008- ųjų metų planas	2009- ųjų metų planas	2010- ųjų metų planas	2020 - ųjų metų planas
23	24,4	24,5	24,6	29

 

Nustatytas produkto kriterijus - šeimų, kurioms suteiktas socialinis būstas, skaičius (vnt.) Vertinimo kriterijų suvestinėje nurodyta, kad 2007 metų planas suteikti 600 socialinių būstų asmenims ir šeimoms, 2008 m. – 650, 2009 m. 700, 2010 – 750, 2020 metais (strategijos įgyvendinimo pabaigoje) – 2000.

            Atkreiptinas dėmesys, kad lyginant šiuos Aplinkos ministerijos strateginio plano ir Socialinio būsto fondo plėtros 2005-2007 metų programos uždavinius, išreikštus suteikto socialinio būsto skaičiumi per metus, pastebimas atotrūkis tarp nustatytų siekių (pavyzdžiui, Programoje numatyta 2007 metais suteikti 500 socialinius būstus, ministerijos strategijoje – 600), bet ir su skiriamu finansavimu ir realiomis galimybėmis įgyvendinti užsibrėžtus uždavinius. Neskiriant papildomai lėšų Programos įgyvendinimui, programa nuolat iš dalies keičiama, mažinant planuojamą socialinio būsto fondo prieaugį, išreikštą butų skaičiumi[10]. Todėl neaišku, iš kokių lėšų bus vykdomi šiame strateginiame plane numatyti uždaviniai.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos būsto strategijos  programa, skirta įgyvendinti Aplinkos ministerijos strateginį veiklos planą, yra tarpinstitucinė – jos įgyvendinime dalyvauja Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Statistikos departamentas, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra.

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra parengė Lietuvos būsto 2004 metais apžvalgą[11]. Apžvalgoje pateikti duomenys yra gauti iš Finansų, Aplinkos, Socialinių reikalų ir darbo ministerijų, Statistikos departamento, VĮ Registrų centras, Centrinės projektų valdymo agentūros, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos. Šioje apžvalgoje pateikti duomenys ir apie socialinį būstą – valstybei ir savivaldybei priklausančių gyvenamojo fondo (įskaitant socialinį) dydis (kv.m.), asmenims (šeimoms) išnuomotos savivaldybių gyvenamosios patalpos (2003 m. ir 2004 m.), asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, pasiskirstymas pagal sąrašus (2003 m. ir 2004 m.), taip pat pateikta informacija apie nuomininkų šeimas, kurias reikia iškeldinti/ kurios iškeldintos iš savininkams grąžinamų gyvenamųjų namų.

            Vaiko teisių apsaugos kontrolierė nuomone, tokio pobūdžio statistinės ataskaitos turėtų būti rengiamos kasmet ir skelbiamos viešai interneto tinklapiuose (savivaldybių, aplinkos ministerijos). Kadangi yra nemažai savivaldybėms priklausančio būsto, kuris yra užimtas ne socialinio būsto nuomos pagrindu, būtų tikslinga vesti ne tik kiekvienos savivaldybės disponuojamo būsto, bet ir valstybės lygmeniu, apskaitą, taip pat apskaitant tuos būstus, kurie yra užimti neteisėtai ir iš kurių turi būti asmenys iškeldinti. Tokius sąrašus reikėtų skelbti viešai. Socialinio būsto nuoma dėl paklausos ir pasiūlos skirtumų, yra diskusijų ir įvairių interpretacijų objektas dėl panaudojimo pagrįstumo, jo apskaitos tinkamumo, todėl būtina šią informaciją skelbti viešai.

 

socialinio būsto fondo ir  jo plėtros finansavimas

 

Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatyta, kad savivaldybių socialinio būsto fondo plėtra finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto tikslinių asignavimų (90 proc.) ir savivaldybės lėšų (10 proc.), statant naujus arba rekonstruojant ir pritaikant šio būsto paskirčiai esamus pastatus, taip pat perkant ar kitokiu būdu teisėtai įsigyjant gyvenamuosius namus, jų dalis, butus.

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų socialinio būsto fondui plėtoti perspektyvinis poreikis nustatomas Lietuvos būsto strategijos įgyvendinimo laikotarpiui – iki 2010 metų. Socialinio būsto plėtros 2005-2007 metams programos 20 punkte  buvo nurodyta, kad nustatant šį lėšų poreikį, atsižvelgiama į Lietuvos būsto strategijos nuostatą – iki 2020 metų padidinti socialinio būsto fondo lyginamąją dalį nuo 2,4 procento iki 4–5 procentų (t.y. iki 2020 metų fondą papildyti 25–30 tūkstančių butų), į esamą socialinio būsto poreikį 2005 metų pradžioje  ir užsibrėžtą tikslą didžiumą esamo poreikio patenkinti iki 2010 metų pabaigos.

Vadovaujantis jau minėta Programos 2005-2007 metams 20 punkto nuostata, iki 2010 metų pabaigos socialinio būsto fondo lyginamoji dalis turėjo būti padidinta iki 3,2 procento ir per šį laikotarpį (nuo 2004 metų) savivaldybių socialinio būsto fondas turėtų būtų papildytas ne mažiau kaip 8 tūkstančiais butų. Tačiau Socialinio būsto plėtros 2008-2010 metams programos 16 punkte jau nurodoma, jog tikimasi, kad iki 2010 metų pabaigos socialinio būsto fondas padidės tik nuo 2,4 iki 3 proc. (t.y. 0,4 proc. mažiau).

Preliminarus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikis 2004–2010 metams buvo apskaičiuojamas pagal Socialinio būsto plėtros 2005-2007 metams programoje pateiktą formulę ir sudaro 445000 tūkst.litų:

L = 8000 x 46 x 1210 = 445000 tūkst. litų, kur:

8000 – numatomas socialinio būsto prieaugis 2004–2010 metais, vienetais;

46 – vidutinis socialinio būsto naudingasis plotas, kv. metrais (apskaičiuotas pagal vidutinį šeimos dydį);

1210 – vidutinė socialinio būsto naudingojo ploto 1 kv. metro įsigijimo kaina, litais (apskaičiuota pagal 2005 metų pradžios būsto įsigijimo kainų lygį ir jų pasiskirstymą pagal savivaldybes; oficialių duomenų, kad šis dydis būtų pakeistas, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos pokyčius, nėra, tačiau savivaldybės planuodamos lėšų poreikį pagal šią formulę naudojasi esamomis būsto kainomis).

Kadangi socialinio būsto fondas sudaromas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų, iš visų aukščiau nurodytų lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų numatyta skirti 90 procentų, t.y. 410000 tūkst. litų.

Atkreiptinas dėmesys, kad Socialinio būsto plėtros 2008-2010 metams programoje jau nebenurodoma kaip apskaičiuojamas lėšų poreikis, o planuojami ir prognozuojami valstybės biudžeto asignavimų orientaciniai dydžiai 2008-2010 metams liko tokie patys, kaip ir buvo nurodyta Socialinio būsto plėtros 2005-2007 metų programoje.

Nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai, neatsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos pokyčius (būsto brangimą ir statybos kaštų didėjimą) nesikeičia, yra keičiami suplanuoto įsigyti būsto rodikliai ir jie, savaime suprantama, keičiami mažėjimo tvarka.

Dar 2006 metais buvo planuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto 2005–2007 metų skirti žemiau nurodytus asignavimus savivaldybėms socialinio būsto fondui plėtoti ir suplanuotas toks socialinio būsto fondo prieaugis:

Rodikliai	Metai
	2005	2006	2007
Asignavimai socialinio būsto fondui plėtoti, tūkst. litų	20000	30000	50000*
Socialinio būsto fondo prieaugis, butų sk.	450	540–570	880–910

 

2007 metais ši programa iš dalies buvo pakeista:

Rodikliai	Metai
	2005	2006	2007
Asignavimai socialinio būsto fondui plėtoti, tūkst. litų	20000	30000	50000
Socialinio būsto fondo prieaugis, butų skaičius	450	561	500*

 

Socialinio būsto plėtros 2008-2010 metų programoje socialinio būsto fondo prieaugis, išreikštas butų skaičiumi, nenurodytas.

Iš pateiktų skaičių akivaizdu, kad nepadidinus finansavimo, nebus įgyvendinti nei šios programos, bei Lietuvos būsto strategijos tikslai.

Socialinio būsto plėtros programos įgyvendinimas 2004 metais parodė, kad jai skirtos lėšos naudojamos nepakankamai efektyviai, jeigu iš anksto paskirstomos savivaldybėms proporcingai socialinio būsto poreikiui, neatsižvelgiant į konkrečias jų panaudojimo galimybes. Buvo nuspręsta ir  palaipsniui, nuo 2006 metų pereita prie konkrečių socialinio būsto fondo plėtros projektų finansavimo. Šiuo metu kiekviena savivaldybė tarybos sprendimais yra patvirtinusi socialinio būsto fondo plėtros programą, kurioje nurodomi planuojami ir prognozuojami gauti valstybės biudžeto asignavimai ir reikalinga savivaldybės biudžeto dalis litais. Biudžeto poreikis socialinio būsto fondui plėtoti nustatomas atsižvelgiant į esamą socialinio būsto poreikį, pateiktą valstybės socialinio būsto plėtros programos III skyriuje (tikslinamas kiekvienais metais), ir Lietuvos būsto strategijos nustatytą socialinio būsto lyginamosios dalies rodiklį 2020 metais.

Savivaldybėms lėšos planuojamos ir paskirstomos pagal asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą ir įrašytų į savivaldybių sąrašus, pasiskirstymą pagal savivaldybes. Savivaldybėms lėšos pervedamos pagal jų pateiktas paraiškas Finansų ministerijai. Jeigu savivaldybės perka socialinį būstą, paraiškos pateikiamos atlikus visas pirkimo procedūras. Jeigu būstas statomas, pateikiamos paraiškos apmokėti faktiškai atliktus statybos darbus.

Šios institucijos parengia ekonominį joms skirtų lėšų naudojimo pagrindimą ir priemones šioms lėšoms panaudoti. Priimant sprendimą išnuomoti socialinį būstą, siūloma atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr.IX-1569 „Dėl Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 52-2316) ir teikti pirmenybę našlaičiams, įrašytiems į asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašą.

Kiekviena savivaldybė preliminarų miesto/rajono savivaldybės biudžeto lėšų poreikį apskaičiuoja pagal aukščiau jau nurodytą formulę, nurodant  numatomą socialinio būsto prieaugį tam tikru laikotarpiu, vienetais ir vidutinę socialinio būsto naudingojo ploto 1 kv. metro įsigijimo kainą litais. 

 

Socialinio būsto nuomos priežiūra ir  kontrolė

 

Iš vaiko teisių apsaugos kontrolierės tiriamų skundų dėl socialinio būsto nuomos problemų, nuolat žiniasklaidoje pasirodančių pranešimų apie savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo atvejus nuomojant socialinį būstą, Seimo narių domėjimosi socialinio būsto problemomis ir jų pranešimų apie jas, matyti, kad ne visos savivaldybės gali nurodyti tikslias valdomo socialinio būsto apimtis, duomenis apie jo užėmimo pagrįstumą.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo[12]  7 straipsnio 17 punktą, valstybės paramos būstui įsigyti tvarkymas, socialinių būstų suteikimas yra priskirtosios (ribotai savarankiškos) savivaldybių funkcijos. Vadovaujantis šio įstatymo 17 straipsniu, savivaldybės taryba priima sprendimus dėl socialinio būsto fondo formavimo (statybos, pirkimo ir t. t.) tvarkos, būsto suteikimo tvarkos bei dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio.  Savivaldybės taryba taip pat priima sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, nustato šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką (išskyrus atvejus, kai ji nustatyta įstatymuose) bei priima sprendimus dėl savivaldybei perduoto valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise.

Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad finansinį ir veiklos auditą savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose bei savivaldybės kontroliuojamose įmonėse atlieka savivaldybės kontrolierius, kurio veikla grindžiama nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo, objektyvumo ir profesionalumo principais.

Savivaldybės kontrolieriaus pavedimu kontrolieriaus tarnybos tarnautojai atlieka savivaldybės biudžeto turto apskaitos ir finansinės atskaitomybės auditą. Savivaldybės kontrolierius turi teisę priimti sprendimus pagal finansinio ir veiklos audito ataskaitas, nurodyti savivaldybės administracijos direktoriui, audituojamų savivaldybės administravimo subjektų bei savivaldybės kontroliuojamų įmonių vadovams jų veiklos trūkumus ir nustatyti terminą, per kurį turi būti pašalinti nustatyti teisės aktų pažeidimai.

Nagrinėjant socialinio būsto nuomos problemas, labai svarbu yra tai, kiekvienais metais savivaldybės kontrolierius turi teikti savivaldybės tarybai išvadą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto bei patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos, dėl pateiktos tvirtinti metinės biudžeto įvykdymo apyskaitos, savivaldybės biudžeto ir turto naudojimo.

Iš nuolat pasirodančių pranešimų žiniasklaidoje apie netinkamą (netikslią) socialinio būsto apskaitą savivaldybėse, darytina prielaida, jog savivaldybės kontrolieriai, atlikdami finansinį auditą skiria nepakankamą dėmesį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ir patikėjimo teise valdomo turto – socialinio būsto - apskaitai.

Tačiau pažymėtina ir tai, kad pagal Valstybės kontrolės įstatymą[13], valstybės kontrolė, prižiūrėdama, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, audituoja valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, valstybės biudžeto lėšų, skiriamų  savivaldybių biudžetams, naudojimą (Įstatymo 9 straipsnis). Valstybės kontrolė rengia savivaldybių kontrolierių tarnyboms audito metodikas bei valstybės kontrolieriaus nustatyta tvarka atlieka savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) atliekamo audito išorinę peržiūrą.

Savivaldybių turto valdymą, naudojimą bei disponavimą juo Valstybės kontrolė audituoja pagal valstybinio audito mastą. Valstybinio audito mastas nustatytas šio Įstatymo 14 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad valstybės kontrolė valstybinio audito mastą kasmet nustato valstybinio audito programose. Šias programas, įvertinęs Seimo Audito komiteto pateiktas rekomendacijas, tvirtina valstybės kontrolierius. Šiame straipsnyje taip pat nurodyta, kad vienas iš valstybinio audito subjektų yra ir savivaldybės.

Pažymėtina ir tai, kad Seimas nutarimu gali pavesti Valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą pagal jos kompetenciją.

 

Bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos

 

            Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatų 2 straipsnio 7 punktu, bendrabučiai nėra priskiriami socialinio būsto kategorijai.

Gyvenamųjų patalpų nuomą bendrabučiuose reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.623, 6.624 ir 6.625 straipsnių nuostatos. Nors pagal minėtojo įstatymo nuostatas bendrabučiuose galima apgyvendinti darbininkus, tarnautojus, studentus, moksleivius jų darbo ar mokymosi metu, ir bendrabučiai yra specialiai šiam tikslui įrengti gyvenamieji namai, vaiko teisių apsaugos kontrolierės turimais duomenimis, miestų/rajonų savivaldybėse bendrabučio gyvenamosios patalpos, savivaldybių tarybų patvirtinta tvarka yra nuomojamos asmenims, laukiantiems eilėje socialiniam būstui gauti. Pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005-09-08 sprendimu Nr. T-450, gyvenamosios patalpos bendrabutyje išnuomojamos asmenims (šeimoms) terminuotai, kol jiems eilės tvarka bus išnuomotas socialinis būstas. Kauno mieste, 2008-03-04 datai Kauno bendrabučiuose buvo 19 savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų.[14]

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, visos savivaldybės turėtų atlikti joms priklausančių bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų auditą – asmenų apgyvendinimo jose pagrįstumą ir dalį jų pervesti į socialinio būsto fondą. Taip pat manytina, kad esant socialinio būsto stygiui turėtų būti mažinamas tarnybinių gyvenamųjų patalpų – bendrabučių skaičius.

 

Informacinė apskaitos sistema „Parama“

 

Pagal Aplinkos ministerijos strateginį planą, 2008 metais turi būti įdiegta būsto sektoriaus valdymo ir informacinė sistema.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės turimomis žiniomis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija parengė informacinę sistemą ,,Parama“, šiuo metu ši informacinė sistema yra įdiegta keliose savivaldybėse ir, atsižvelgiant į praktikoje aiškėjančias problemas, yra tobulinama. Naudojantis šia informacine sistema per centrinį serverį, esantį Aplinkos ministerijoje, bus sudaryta galimybė stebėti atskirus kiekvienoje savivaldybėje sudaromus sąrašus, socialinio būsto suteikimo sąrašus. Tikimasi, kad šios programos naudojimas leis nuolat stebėti socialinio būsto poreikio pokyčius pagal savivaldybėse sudaromus asmenų ar šeimų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašus, taip pat socialinio būsto fondo pokyčius.

 

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 11(1) straipsniu įstatymo projektas XP-2673

 

Aplinkos ministerija, vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-2008 metų programos įgyvendinimo priemonę ir Aplinkos ministerijos strateginio veiklos 2008-2010 plano įgyvendinimo programą „Lietuvos būsto strategijos programa“, parengė Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 11¹ straipsniu įstatymo projektą ir pateikė jį svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui. Šis projektas įregistruotas Lietuvos Respublikos Seime, projekto Nr. XP-2673.

Įstatymo projekte siūloma papildyti keičiamą įstatymą nauju 11¹  straipsniu ir jame numatyti būsto nuomos mokesčio dalies kompensavimą šeimoms ir asmenims, turintiems teisę į socialinį būstą ir nuomojantiems būstą, priklausantį fiziniams ar privatiems juridiniams asmenims. Siūloma iš valstybės biudžeto lėšų kompensuoti 80 procentų fiziniams ar privatiems juridiniams asmenims priklausančio būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių skirtumo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ketinama nuomos mokesčio dalį kompensuoti nuomininkui tik tais atvejais, kai gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis bus sudaryta ne trumpesniam kaip vienerių metų laikotarpiui. Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje siūloma patikslinti, kad valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama šeimoms, taip pat asmenims, įgijusiems visišką civilinį veiksnumą, pakeisti įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, nustatant, kad našlaitis yra ne tik asmuo, kurio abu tėvai ar vienas iš turėtų tėvų yra miręs, bet ir be tėvų globos likęs asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), iki šiam asmeniui sukankant 18 metų. Minėtuoju įstatymo projektu, įvertinus Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabą, siūloma papildyti 8 straipsnį 3 dalimi, nustatant, kad šeima ar asmuo, gavę valstybės remiamą būsto kreditą, už kurį įsigytą būstą prarado dėl kreditinių ar kitų įsipareigojimų ar perleido jį kitiems asmenims, ar su kuriais socialinio būsto nuomos sutartis nutraukta šiems pažeidus gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygas, teisę į savivaldybės socialinį būstą įgyja po penkerių metų nuo būsto praradimo, perleidimo kitiems asmenis ar gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo dienos. Taip pat siūloma papildyti 11 straipsnio 3 dalį nuostata dėl šeimų ar asmenų perrašymo iš vieno sąrašo į kitą, nustatyti, kad išnuomojant savivaldybės socialinį būstą pirmenybė suteikiama šeimoms ir asmenims, įrašytiems į našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašą.

Įstatymo projekto rengėjų teigimu, ši priemonė padėtų sparčiau apsirūpinti būstu šeimoms ir asmenims, įrašytiems į sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti. Tikimasi, jog priėmus siūlomą įstatymo projektą, apsirūpinimo socialiniu būstu terminas sumažėtų nuo 15 metų iki 6-7 metų.[15] 

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad priėmus šį įstatymo projektą nuomos mokesčio dalis bus kompensuojama Socialinio būsto fondo plėtros programos lėšomis, papildomos valstybės biudžeto lėšos šio įstatymo įgyvendinimui nenumatytos. Todėl manytina, kad neskiriant papildomų biudžeto asignavimų socialinio būsto fondo plėtrai tokios priemonės gali duoti tik laikiną efektą. Taip bus išspręstas tik asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą laikinas aprūpinimas būstu, tačiau ženkliai sumažės socialinio būsto fondo plėtra statant naujus arba rekonstruojant ir pritaikant būsto paskirčiai esamus pastatus, taip pat perkant ar kitokiu būdu teisėtai įsigyjant gyvenamuosius namus, jų dalis, butus ir nebus pasiektas Socialinio būsto plėtros 2008-2010 metų programoje nurodytas siekiamas rezultatas - iki 2010 metų pabaigos socialinio būsto fondas padidinti iki 3 proc. bendrojo šalies gyvenamojo būsto fondo.

 

IŠVADOS

 

Nors socialinio būsto fondas, nors ir nežymiai, bet plečiasi, tačiau įvertinus laukiančiųjų socialinio būsto nuomos asmenų sąrašus yra akivaizdu, kad asmenų, įrašytų į sąrašus socialinio būsto nuomai, skaičius nemažėja, priešingai – stebima nuolatinė augimo tendencija (1 priedas).

Šiandien nurodyti tik kelias priežastis, dėl kurių valstybė negali tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų aprūpinti labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius socialiniu būstu, yra sudėtinga, dar sudėtingiau būtų nurodyti pagrindinę priežastį, tačiau iš to, kad aukščiau išdėstyta, darytinos sekančios išvados:

1. pasigendama nuoseklios ir pakankamai finansuojamos valstybės politikos socialinio būsto klausimais. Tai rodo ir nedidėjantis finansavimas Lietuvos būsto strategijos ir Socialinio būsto fondo plėtros programos finansavimui.

Iš aukščiau pateiktų duomenų apie finansavimą yra akivaizdu, kad programos tikslai nebus įgyvendinti.

2. esant dabartiniam socialinio būsto nuomos reglamentavimui, šiuo metu sudaromos socialinio būsto nuomos sutartys praktiškai yra neterminuotos. Valstybė, teikdama asmeniui socialinę paramą socialinio būsto nuomos forma, turi skatinti asmenį gauti su darbu susijusių pajamų, jį motyvuoti.

3. galiojančiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose socialinio būsto nuomą, nėra aiškiai nustatytų nuomos prioritetų asmenims, įrašytiems į sąrašus socialinio būsto nuomai (kad būstas nuomojamas visų pirma našlaičiams ir be tėvų globos likusiems vaikams (kol įgis profesinę kvalifikaciją, įsitvirtins darbo rinkoje ir pan.), neįgaliems asmenims, taip pat ir šeimoms, auginančioms daugiau kaip tris vaikus).

4. savivaldybėse nėra vieningos praktikos sudarant socialinio būsto nuomos sutartis, todėl manytina, jog tai gali būti viena iš prielaidų galimam savivaldybės administracijos tarnautojų piktnaudžiavimui ar aplaidumui.

5. savivaldybėse skiriamas nepakankamas dėmesys  savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ir patikėjimo teise valdomo turto – socialinio būsto ir bendrabučių – apskaitai, jo panaudojimo teisėtumui ir pagristumui. Neaiškūs yra  socialinio būsto apskaitos ir panaudojimo pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės mechanizmai.

6. galiojantis teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas nuomininkų piktnaudžiavimui  ir ydingos praktikos formavimuisi, kai valstybės ir savivaldybės nuomojamose gyvenamosiose patalpose, įskaitant socialinį būstą, be savivaldybės sutikimo gali apsigyventi  suaugę nuomininko vaikai ar kiti asmenys, kai nuomininkas, be nuomotojo sutikimo, kad ir išimtinais atvejais, bet turi teisę subnuomoti išsinuomotą socialinį būstą.

7. galiojantis teisinis reglamentavimas sudaro prielaidas didinti šeimų, auginančių 2 ir daugiau vaikus, socialinę atskirtį, nes teikiant paramą socialinio būsto nuomos forma, jiems nustatytos sąlygos yra mažiau palankios nei kitoms socialinėms grupėms, turinčioms teisę į socialinio būsto nuomą.

8. nėra vieningos praktikos ir reikalavimų dėl asmenų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašų sudarymo taisyklių. Todėl ne visos savivaldybės sąrašus sudaro kompiuterinės programos pagalba ir skelbia sąrašus viešai.

            Neatsižvelgiant į socialinio būsto nuomos paklausos ir pasiūlos skirtumus, į tai, kad socialinis būstas yra diskusijų ir įvairių interpretacijų objektas dėl panaudojimo pagrįstumo, jo apskaitos tinkamumo, nei savivaldybių, nei valstybės lygmeniu nėra viešai skelbiamas socialinio būsto, įskaitant ir jau išnuomoto, fondo dydis (butų skaičius), asmenų sąrašai, kuriems socialinis būstas jau išnuomotas.

9. dėl teisinio reglamentavimo spragų kai kuriais atvejais apsunkinama galimybė iškeldinti iš socialinio būsto  asmenis, neatitinkančius kriterijų, kuriems esant asmuo įgyja teisę į socialinio būsto nuomą.

10. priėmus Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 11(1) straipsniu įstatymo projektas XP-2673, išnuomojant savivaldybės socialinį būstą pirmenybė bus suteikiama šeimoms ir asmenims, įrašytiems į našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašą, bus išspręsta dalis socialinio būsto nuomos problemų (tikimasi, kad apsirūpinimo socialiniu būstu terminas sumažės nuo 15 metų iki 6-7 metų), tačiau neskiriant papildomų biudžeto asignavimų socialinio būsto fondo plėtrai bei netobulinant iš esmės socialinio būsto nuomos teisinio reglamentavimo, tokios priemonės gali duoti tik laikiną efektą ir problemų šioje srityje iš esmės neišspręs.

Taip pat kelia abejonių įstatymo projekto rengėjų siūlymas pakeisti įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, nustatant, kad našlaitis yra ne ir asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba), iki šiam asmeniui sukankant 18 metų. Pažymėtina, kad vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir kitais poįstatyminiais teisės aktais, kuriais vadovaujantis nustatoma laikinoji globa, laikinoji globa nustatoma terminuotam laikui ir jos tikslas – grąžinti vaiką į šeimą.

 

SIŪLYMAI

 

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, siekdama efektyvaus socialinio būsto nuomos problemų sprendimo ir vaiko teisės į būstą ir tinkamas gyvenimo sąlygas užtikrinimo, atsižvelgdama į šiame apibendrinime pateiktas problemas ir padarytas išvadas, siūlo:

 

1. iš esmės tobulinti teisinį socialinio būsto nuomos reglamentavimą, atsižvelgiant į socialinio būsto nuomos, kaip valstybės socialinės paramos pažeidžiamoms ir materialiai neapsirūpinusioms šeimoms (asmenims) paskirtį:

1.1. siekiant išvengti nuomininkų galimo nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo atvejų, taip pat užtikrinti asmenų, įrašytų į eiles socialinio būsto nuomai teises, būtina keisti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatą, kad nuomininkai duomenis apie turtą ir pajamas pateikia ne dažniau kaip vieną kartą per trejus metus. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, užtikrinant skaidrumą socialinio būsto nuomos srityje, taip pat siekiant, kad socialinis būstas atitiktų savo paskirtį, yra būtina nustatyti, kad informaciją apie turtą ir pajamas turi būti pateikiama ne rečiau kaip kas pusę metų (alternatyva – ne rečiau kaip kiekvienais metais).

1.2. siūlytina Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatyme įtvirtinti nuostatą, įpareigojančią asmenis, įrašytus į eilę socialinio būsto nuomai, taip pat nuomojančius socialinį būstą, ir be objektyvių priežasčių nedirbančius, registruotis darbo biržose, dalyvauti jų rengiamose mokymo, persikvalifikavimo, įdarbinimo programose.  Tikslinga pradėti diskusijas dėl socialinio būsto nuomos, kaip socialinės paramos formos, maksimalaus termino nustatymo darbingiems asmenims, kurie nedirba be objektyvių priežasčių.

1.3. inicijuoti diskusijas dėl Civilinio kodekso normų, reglamentuojančių valstybei ir savivaldybėms priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomą, pakeitimo tikslingumo (valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininko teisės nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje savo suaugusius vaikus, savo ir sutuoktinio tėvus be nuomotojo sutikimo; fizinių asmenų, nustojusių būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenančių nuomojamoje patalpoje, teisių gyventi šiame būste išsaugojimą; teisės subnuomoti patalpą be nuomotojo sutikimo laikinojo išvykimo, numatyto Civiliniame kodekse, atvejais ir kt.).

1.4. siekiant mažinti šeimų, auginančių 2 ir daugiau vaikus, socialinę atskirtį, būtina suteikti joms tinkamą paramą, todėl siūlytina peržiūrėti tokių šeimų metinių pajamų ir turto dydžius, numatytus minėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime, suteikiančius teisę nuomotis socialinį būstą.

1.5. įstatyminiame lygmenyje aiškiai nustatyti socialinio būsto nuomos apskaitos ir panaudojimo pagristumo bei teisėtumo kontrolės mechanizmus.

1.6. siekiant užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui ar aplaidumui, neskaidriam socialinio būsto fondo panaudojimui, įstatyminiame lygmenyje įtvirtinti reikalavimą skelbti viešai (savivaldybių, Aplinkos ministerijos interneto tinklapiuose) informaciją ne tik apie socialinio būsto fondo dydį (įskaitant ir jau išnuomotą), sąrašus asmenų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, taip pat sąrašus asmenų, kuriems socialinis būstas jau išnuomotas. Tokiu būdu būtų užtikrintas socialinio būsto nuomos proceso skaidrumas ir asmenims, laukiantiems eilėje socialinio būsto nuomai, būtų nuolat prieinama išsami informacija apie nuomos eiliškumą ir kt.

            1.7. paspartinti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 11(1) straipsniu įstatymo projekto XP-2673, priėmimo procesą.

2. atsižvelgiant į tai, kad socialinio būsto problemų sprendimas Vyriausybės programoje nurodytas kaip prioritetas, užtikrinti valstybės politikos socialinio būsto klausimais nuoseklumą ir tinkamą finansavimą, didinant valstybės biudžeto asignavimus socialinio būsto fondo plėtrai.

            3. užtikrinti tinkamą savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio ir patikėjimo teise valdomo socialinio būsto fondo apskaitą ne tik ne tik kiekvienos savivaldybės, bet ir valstybės lygmeniu, atskirai apskaitant tuos būstus, kurie yra užimti neteisėtai ir iš kurių turi būti asmenys iškeldinti. Iš dalies šis siūlymas bus įgyvendintas įdiegus ir pradėjus naudoti socialinio būsto informacinę sistemą „Parama“, tačiau reikėtų paspartinti šios informacinės sistemos įdiegimą.

4. siūlyti savivaldybėms atlikti joms priklausančių bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų auditą – asmenų apgyvendinimo jose pagrįstumą ir svarstyti galimybę dalį jų pervesti į socialinio būsto fondą (mažinant pagal galimybes tarnybinių gyvenamųjų patalpų fondą).

5.  siekiant vieningos praktikos formavimo, siūlytina inicijuoti diskusijas dėl:

5.1. asmenų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašų sudarymo taisyklių, patvirtinimo poįstatyminiu teisės aktu;

5.2. reikalingumo (galimybės) patvirtinti tipinę socialinio būsto nuomos sutarties formą ir nustatyti standartines šių sutarčių sąlygas arba rekomendacijų šių sutarčių sudarymui parengimo.

6. siūlyti savivaldybėms (savivaldybių kontrolieriams) atlikti joms priklausančio ir patikėjimo teise valdomo socialinio būsto fondo auditą – nustatyti tikslų socialinio būsto fondo dydį, asmenų apgyvendinimo jose pagrįstumą.

7. atsižvelgiant į tai, kad valstybės kontrolė, prižiūrėdama, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, audituoja valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, valstybės biudžeto lėšų, skiriamų  savivaldybių biudžetams, naudojimą, atlieka savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) atliekamo audito išorinę peržiūrą, bei audituoja savivaldybių turto valdymą, naudojimą bei disponavimą juo, ir tai, kad Seimas nutarimu gali pavesti Valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą, siūlytina Seimo nutarimu pavesti valstybės kontrolei atlikti savivaldybei nuosavybės teise priklausančio bei patikėjimo teise valdomo socialinio būsto apskaitos ir panaudojimo teisėtumo bei pagrįstumo auditą.