Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisija vasario 2 dieną svarstė Seimo valdybos 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimu sudarytos darbo grupės teisės aktams, dėl kurių atsiranda galimybė interpretuoti asmens nuo 14 metų amžiaus galimybę savanoriškai duoti sutikimą lytiškai santykiauti, tobulinti, veiklos pratęsimo tikslingumą.
Komisijos pirmininkė Rima Baškienė supažindino posėdžio dalyvius su Seimo Pirmininko pavedimu ir pasiūlė išklausyti buvusios darbo grupės narių nuomones bei pasiūlymus.
Darbo grupės narys Antanas Jatkevičius posėdžio dalyviams paaiškino, jog darbo grupės sudarymo būtinybė buvo grindžiama nuomone, kad teorinės interpretacijos dėl neaiškaus teisinio reguliavimo ir atsakomybės už seksualinį nepilnamečių elgesį turi būti kompleksiškai apsvarstytos ir išspręstos. Seimo valdyba pavedė darbo grupei iki 2004 m. lapkričio 1 d. pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų tobulinimo.
Darbo grupė, vadovaujama buvusios Seimo narės Giedrės Purvaneckienės, konstatavo, kad problemų kilo dėl klaidingos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 153 straipsnio interpretacijos Lietuvos Respublikos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo ataskaitoje Jungtinių Tautų vaiko teisių komitetui.
Darbo grupės nuomone, būtina skirti lytinius santykius bei lytinės aistros tenkinimą analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, reglamentuotus BK 149-151 straipsniuose, ir tvirkinamuosius veiksmus, reglamentuotus BK 153 straipsnyje. BK numato baudžiamąją atsakomybę už prievartinius veiksmus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (prieš kito asmens valią, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, panaudojant kitokią psichinę prievartą ar kitaip atimant galimybę priešintis ir panašiai). Už savanoriškus atitinkamus seksualinio pobūdžio veiksmus baudžiamoji atsakomybė nėra numatyta, išskyrus lytinius santykius bei kitokį lytinės aistros tenkinimą su bejėgiškos būklės asmeniu: baudžiamosios teisės teorijoje yra teigiama, jog vienas iš bejėgiškos būklės požymių yra mažametystė, t. y. asmens buvimas jaunesniu nei 14 metų.
Dėl būtinumo taisyti BK darbo grupės narių nuomonės išsiskyrė. Darbo grupės nariai, prieštaraujantys BK pataisoms, teigė, kad galiojančios reglamentacijos pakanka: savanoriškų nepilnamečių lytinių santykių problemą reglamentavimo išsprendžia Civilinio kodekso veiksnumo institutas, taip pat BK 151 straipsnio Privertimas lytiškai santykiauti nuostata, pagal kurią asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už lytinį santykiavimą ar kitokį lytinės aistros tenkinimą, pasinaudojant nepilnamečio asmens priklausomumu. Tuo tarpu kiti darbo grupės nariai teigė, jog galiojanti šių klausimų reglamentacija yra nekonkreti ir sąlygojanti daug skirtingų interpretacijų.
Darbo grupės narių nuomonės išsiskyrė ir dėl to, ar reikia diferencijuoti baudžiamąją atsakomybę už savanoriškus heteroseksualius ir homoseksualius santykius. Darbo grupės nariai, pritariantys tokiai diferenciacijai, ją motyvuoja didesniu homoseksualių santykių pavojingumu ir žala nepilnamečio vystymuisi. Tuo tarpu darbo grupės nariai, prieštaraujantys tokiai diferenciacijai, teigia, jog ja būtų pažeistas Konstitucijos 29 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnyje įtvirtintas žmonių lygybės įstatymui principas.
Dauguma komisijos narių pasisakė už savanoriškų lytinių santykių ir kitokio lytinės aistros tenkinimo amžiaus ribos padidinimą (ar jam neprieštaravo), taip pat už amžiaus ribos, kurios nepasiekusių nepilnamečių tvirkinimas yra baudžiamas, padidinimą. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos valstybių baudžiamuosiuose kodeksuose įtvirtinta baudžiamosios atsakomybės už neprievartinius seksualinius santykius amžiaus riba dažniausiai yra 15-16 metų (pavyzdžiui, Danijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje 15 metų, Latvijoje, Olandijoje 16 metų).
Darbo grupės nuomone, būtina keičiamas BK 21 skyriaus Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui nuostatas suderinti tarpusavyje, siekiant išvengti paradokso, kada, pavyzdžiui, pakėlus nuo BK 153 straipsnyje reglamentuoto nusikaltimo Mažamečio asmens tvirkinimas nukentėjusiojo asmens amžiaus ribą, tačiau nepakeitus kitų šio BK skyriaus straipsnių, būtų traukiama baudžiamojon atsakomybėn už neprievartinį penkiolikmečio tvirkinimą, tačiau nebūtų traukiama baudžiamojon atsakomybėn už savanoriškus lytinius santykius su keturiolikmečiu. BK pataisas taip pat būtina suderinti su Civiliniu kodeksu, siekiant išvengti kito paradokso, kada, pavyzdžiui, numačius baudžiamąją atsakomybę už savanoriškus lytinius santykius su nepilnamečiais, reikėtų traukti atsakomybėn ir asmenis, su jais sudariusius santuoką, kadangi Civilinio kodekso 3.14 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais leidžiama tuoktis ir nesulaukus 18 ar net 15 metų. Taip pat buvo išsakyti pasiūlymai galimas naujas BK nuostatas modeliuoti analogiškų Vokietijos BK nuostatų pavyzdžiu, įtvirtinant kelerių metų tarpą tarp asmens, kuris gali būti laikomas nusikalstamos veikos subjektu, minimalios amžiaus ribos (pavyzdžiui, 18 metų), ir asmens, kuris gali būti laikomas nukentėjusiuoju nuo šios nusikalstamos veikos, maksimalios amžiaus ribos (pavyzdžiui, 16 metų), taip išvengiant galimybės patraukti baudžiamojon atsakomybėn savanoriškai santykiaujančius, pavyzdžiui, septyniolikos ir aštuoniolikos metų amžiaus asmenis.
Be to, darbo grupės narys Andrius Nevėra sutiko BK 151 straipsnio požymio pasinaudojant asmens priklausomumu išaiškinimo klausimą iškelti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato posėdyje. Po Senato išaiškinimo būtinybės keisti BK normas gali nebelikti.
Darbo grupės prašymu Seimo valdyba iki 2004 m. gruodžio 15 d. pratęsė jos veiklos terminą pateikti konkretesnius pasiūlymus dėl BK, Civilinio kodekso, Vaiko teisių pagrindų įstatymo ar kitų Lietuvos Respublikos teisės akto tobulinimo. Darbo grupės sudėtis buvo išplėsta.
Darbo grupė Seimo valdybai taip pat pasiūlė apsvarstyti galimybę prašyti Vyriausybės (Teisingumo ministerijos) pateikti konkrečius teisės aktų projektus minėtoms nepilnamečių seksualinio elgesio reglamentavimo problemoms spręsti. Tačiau, pasibaigus darbo grupės vadovės Seimo narės kadencijai, naujos sudėties darbo grupė susirinkusi nebuvo.
Remdamasis darbo grupės narių aukščiau išdėstytomis diskusijomis, Antanas Jatkevičius pateikė pasiūlymus pakeisti Baudžiamojo kodekso 153 straipsnį ir papildyti kodeksą 1501 straipsniu. Tačiau pažymėjo, kad liko neišspręsta siūlomo Baudžiamojo kodekso 1501 straipsnio suderinamumo su Civiliniu kodeksu problema bei nereglamentuota siūlomo naujojo Baudžiamojo kodekso 1501 straipsnio sankcija.
Posėdyje dalyvavę darbo grupės nariai Antano Jatkevičiaus pasiūlymams neprieštaravo.
Komisija taip pat išnagrinėjo Seime jau registruotus Seimo narių Rimanto Remeikos Baudžiamojo kodekso 153 straipsnio pakeitimo bei kodekso papildymo 1511 straipsniu įstatymo ir Dangutės Mikutienės Baudžiamojo kodekso 153 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus.
Diskusijose dalyvavo Komisijos nariai: Vilija Blinkevičiūtė, Dalia Teišerskytė, Irena Degutienė, Arimantas Dumčius, Romualda Kšanienė, Audronė Pitrėnienė, Ona Valiukevičiūtė, Edvardas Žakaris, Komisijos pirmininkė Rima Baškienė, patarėja Justina Kirnienė, Teisingumo ministerijos sekretorius Arūnas Kazlauskas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas Antanas Jatkevičius, Paramos vaikams centro direktorė Aušra Kurienė, Lietuvos pedagoginio universiteto Socialinės komunikacijos instituto direktorė Giedrė Kvieskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos departamento Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja Audra Mikalauskaitė, Riomerio universiteto baudžiamosios teisės katedros docentas Andrius Nevėra, Teisingumo ministerijos Privatinės teisės departamento vyriausioji specialistė Asta Godienė.
Buvo siūloma teikti Baudžiamojo kodekso patataisų projektą. Komisijos pirmininkė Rima Baškienė dėl numatomo registruoti Baudžiamojo kodekso pataisų įstatymo projekto suderinamumo su Civiliniu kodeksu išaiškinimo siūlė kreiptis į Teisingumo ministeriją.
NUSPRĘSTA:
1. Seimo valdybos 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimu sudarytos darbo grupės veiklą pratęsti netikslinga.
2. Artimiausiu metu pagal Seimo statuto 135 straipsnio reikalavimus įregistruoti Komisijos parengtą Baudžiamojo kodekso pakeitimo bei papildymo įstatymo projektą.
3. Įstatymo projektą teikti įpareigoti Komisijos pirmininkę Rimą Baškienę.
4. Siekiant išvengti prieštaravimų tarp Baudžiamojo kodekso keičiamų ir Civilinio kodekso 3.14 straipsnių kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl kodeksų straipsnių suderinamumo išaiškinimo, ko nėra jau užregistruotiems Rimanto Remeikos bei Dangutės Mikutienės projektams. Pritarta bendru sutarimu - už.
Buvo aptarti Komisijos narių pasiūlymai dėl Komisijos narių pasiskirstymui darbu pagal veiklos sritis projekto papildymo ir po diskusijų jam pritarta.
