Skaitymo mastas, kryptingumas ir poreikiai

Skaitymo mastas, kryptingumas ir poreikiai

Sociologinio tyrimo ataskaita

Vilnius 2005

turinys

įvadas	3
Tyrimo problema	3
Tyrimo uždaviniai	3
Tyrimo metodika	3
Tyrimo laikas ir atlikėjai	6
1 Dalis Skaitymo dažnis ir kryptingumas	7
1.1. Nacionalinės apklausos rezultatai	7
1.2. Moksleivių apklausos rezultatai	30
1.3. Kokybinių tyrimų duomenys	36
2 Dalis Skaitymo motyvacija	43
2.1. Nacionalinės apklausos rezultatai	43
2.2. Moksleivių apklausos rezultatai	65
2.3. Kokybinių tyrimų duomenys	68
3. Dalis Skaitymo trukdžiai ir plėtros galimybės	74
3.1. Nacionalinės apklausos rezultatai	74
3.2. Moksleivių apklausos rezultatai	98
3.3. Kokybinių tyrimų duomenys	99
IŠVADOS	109

įvadas

Tyrimo problema

Grožinės literatūros kūrinių, mokslo populiarinimo ir kitų leidinių, spaudos skaitymo apimtis bei intensyvumas yra svarbūs visuomenės kultūros ir pilietinio raštingumo veiksniai. Skaitymas svarbus ir pavienių individų ir visuomenės raidos požiūriu, kurį tikslinga kryptingai plėtoti kompleksinių priemonių (švietimo, masinės informacijos, kultūrinių renginių ir kt.) būdu, tačiau šiuo metu trūksta empirinių duomenų apie skaitymo visuomenėje būklę. Skaitymo sociokultūrinė svarba empirinės informacijos stokos sąlygomis ir nusako tyrimo problemą bei uždavinius.

Tyrimo uždaviniai

Užfiksuoti skaitymo visuomenėje mastą ir kryptingumą, bei įvertinti tai pagal gyventojų lytį, išsimokslinimą, gyvenamąją vietą, tautybę ir kitus svarbius kintamuosius.

Išanalizuoti skaitymą įtakojančius veiksnius. Įvardinti pagrindines skaitymą mažinančias priežastis.

Aptarti skaitymo plėtros galimybes.

Tyrimo metodika

1. Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Jos pagalba aiškintasi skaitymo visuomenėje apimtis, kryptingumas ir problemos. Tiriamoji visuma šioje apklausoje - visi nuolatiniai 16 – 74 m. Lietuvos gyventojai, iš kurių buvo sudaryta atsitiktinė imtis (1058 respondentai). Apklausos rezultatai su 95 proc. tikimybe ir 3 proc. paklaida atspindi šios amžiaus grupės Lietuvos gyventojų nuomones bei nuostatas. Apklausą pagal tyrimo autorių parengtą klausimyną 2005 m. sausio mėn. atliko visuomenės nuomonės tyrimų kompanija RAIT.

2. Reprezentatyvi 12 – 16 m. moksleivių anketinė apklausa. Anketoje buvo sukonstruoti klausimų blokai tyrimo uždavinių atžvilgiu. Apklaustų moksleivių skaičių nusako 95 proc. patikimumo intervalo ir 0,05 paklaidos reikalavimai, kurie kiekybiniuose tyrimuose reprezentatyvumo požiūriu laikomi pakankamais. Imties dydis apskaičiuotas nuo generalinės visumos (šiuo atveju viso 12-16m. amžiaus moksleivių skaičiaus bendrojo lavinimo mokyklose – 220 000). Tuomet imties dydis yra 387 respondentai.

____1____

n = Δ² + 1_

(kur n - atrankos dydis, Δ – paklaidos dydis (0,05), N – generalinės visumos dydis.)

Pagal tyrimo tikslus svarbus kintamasis yra respondentų gyvenamoji vieta, hipotetiškai sąlygojanti skaitymą. Norint tinkamai reprezentuoti generalinę visumą pagal šį kintamąjį imtis buvo padvigubinta iki 800 moksleivių, kad 5 proc. paklaidos lygiu būtų reprezentuojami miesto bei kaimo moksleiviai. Respondentų atranka atsitiktinė lizdinė. Pastaroji atrankos forma taikoma tam tikromis aplinkybėmis, kurias šis tyrimas iš principo atitinka: kiekvienas generalinės visumos narys priklauso tik vienam lizdui, žinomas generalinės visumos narių skaičius sudarantis lizdus, pastarieji nėra labai dideli ir yra geografiškai kompaktiški. Iš viso apklausta 890 moksleiviai 20 - yje bendrojo lavinimo vidurinių ir pagrindinių mokyklų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestuose ir šių rajonų kaimuose. Dalis anketų pasirodė netinkamos apdoroti dėl nepilnumo ir galutinis respondentų skaičius yra 873 moksleiviai. Tarp apklaustųjų yra 463 (53 proc.) mergaitės ir 410 (47 proc.) berniukai, 180 (20 proc.) - dvylikos, 171 (20 proc.) - trylikos, 214 (24 proc.) - keturiolikos, 163 (19 proc.) - penkiolikos, 145 (17 proc.) - šešiolikos metų moksleiviai. Tautinę įvairovę apklaustųjų tarpe atspindi 709 (81 proc.) lietuvių, 70 (8 proc.) lenkų bei 64 (7 proc.) rusų bei 30 (4 proc.) kitų tautybių atstovai. Apklausoje Vilniaus miestą bei rajoną atstovauja 189 (21 proc.), Kauno – 186 (21 proc.), Šiaulių – 135 (16 proc.), Klaipėdos – 183 (21 proc.), Panevėžio – 180 (21 proc.) moksleiviai. Iš jų 432 (50 proc.) miesto bei 441 (50 proc.) kaimo gyventojai. Respondentų išsidėstymas pagal mokyklas pavaizduotas toliau esančioje lentelėje.

Respondentų pasiskirstymas pagal mokyklas

MOKYKLOS	APKLAUSTA MOKSLEIVIŲ
MOKYKLOS	%	N
1.Vilniaus Saulėtekio vidurinė	7	62
2.Vilniaus Spindulio pagrindinė	6	55
3.Vilniaus rajono Sudervės pagrindinė	4	38
4.Vilniaus rajono Maišiagalos D.K. Algirdo vidurinė	4	34
5.Klaipėdos Baltijos vidurinė	5	46
6.Klaipėdos Gedminų pagrindinė	5	43
7.Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinė	5	41
8.Klaipėdos rajono Plikių vidurinė	6	53
9.Kauno M.Mažvydo vidurinė	5	40
10.Kauno K.Griniaus vidurinė	5	43
11.Kauno rajono Domeikavos vidurinė	6	48
12.Kauno rajono Neveronių pagrindinė	6	55
13.Šiaulių Jovaro pagrindinė	3	25
14.Šiaulių Santarvės vidurinė	4	34
15.Šiaulių rajono Voveriškių pagrindinė	5	39
16.Šiaulių rajono Kairių pagrindinė	4	37
17.Panevėžio Skaistakalnio pagrindinė	5	39
18.Panevėžio Miltinio vidurinė	5	46
19.Panevėžio rajono Velžio vidurinė	5	47
20.Panevėžio rajono Dembavos pagrindinė	5	48
Viso:	100	873

3. Pusiau struktūruoti interviu su gyventojais. Šis interviu tipas leidžia gilinti ir plėtoti klausimus pačio interviu metu. Metodas panaudotas pirmiausia kokybinei informacijai surinkti. Interviuoti respondentai su skirtingomis socialinėmis charakteristikomis: gyvenantys kaimuose, miestuose, žemo ir aukšto išsimokslinimo, skirtingo socialinio statuso ir tautybės.

4. Fokus grupės. Šis kokybinis metodas, leidžiantis tarp grupės narių stimuliuoti diskusiją, generuoti naujas idėjas, tyrimo metu buvo panaudotas gilinant ir plėtojant kiekybinių apklausų (1 ir 2 metodas) metu gautus duomenis. Fokus grupės atliktos su tautinių mažumų atstovų, moksleivių, aukšto / žemo išsimokslinimo respondentais.

5. Interviu su ekspertais. Šis metodas panaudotas gilinant surinktų duomenų interpretaciją ir aiškinantis vadybos, plėtojant skaitymą, ypatumus. Ekspertais pasirinkti asmenys, sukaupę patirtį knygų leidyboje, bibliotekų darbe ir kt.

6. Statistinė analizė. Duomenys buvo koduojami ir apdorojami naudojant darbo su statistiniais duomenimis paketą SPSS 10 / Windovs. Surinktų duomenų analizė remiasi aprašomąja statistika.

Tyrimo laikas

2005m. sausis – vasaris

Tyrimą atliko

Tadas Tamošiūnas (tyrimo vadovas)

Irena Šutinienė

Olga Guseva

Diana Filipavičienė

(Bendradarbiaujant su visuomenės nuomonės apklausos kompanija RAIT)

1 Dalis Skaitymo dažnis ir kryptingumas

Šios ir kitų dalių struktūra remiasi panaudotų metodų specifika ir jiems skirtomis funkcijomis. Pirmiausia kiekvienoje dalyje pateikiami šalies gyventojų atžvilgiu reprezentatyvaus tyrimo duomenys, kurie išryškina kiekybines analizuojamų reiškinių charakteristikas. Po to seka reprezentatyvios 12 – 16m. moksleivių apklausos rezultatai ir galiausia kokybinių metodų (interviu ir fokus grupių) pagalba surinkti duomenys, pagilinantys kiekybinės analizės metu išryškintas tendencijas.

Nacionalinės apklausos rezultatai

Diagr. 1.1.1.

Knygų skaitymas per pastaruosius pusę metų

(proc. nuo visų respondentų, N=1058)

Diagr. 1.1.2.

Knygų skaitymas per pastaruosius pusę metų (proc. pasiskirstymas pagal socialines-demografines charakteristikas)

Pusės metų rodiklis skaičiuojant skaitymo dažnį tyrime buvo pasirinktas neatsitiktinai. Tai laikotarpis pakankamas knygai perskaityti net ir esant labai užsiėmus, o taip pat nėra per ilgas, kad respondentas pamirštų skaitęs knygą. Bendro pasiskirstymo (du trečdaliai perskaitė, trečdalis ne) interpretacija priklauso nuo pasirinktos kartelės – ar tikimąsi, jog visi sociumo nariai nori ir gali skaityti, ar galima manyti, kad jog daliai skaitymas nėra ir greičiausiai nebus aktualus.

Bendrieji pasiskirstymai nėra vienalyčiai nagrinėjant skaitymo apimtį pagal tyrime reikšmingus kintamuosius, išryškėjo gana akivaizdūs statistiniai skirtumai: dažniau skaito moterys nei vyrai, aukštesnio išsimokslinimo asmenys (turintys aukštąjį kelis kartus dažniau nei pradinį), jaunesni žmonės. Tiesa pastaruoju atveju turėtina omenyje aplinkybė, kad 16–19 m. ir 20-29m. grupių atstovai knygas dažnai skaito ir pagal privalomą mokymo ar studijų programą (beje ir tokiu atveju dalis jų visiškai neskaito). Pensinio amžiaus respondentai skaito mažiausia, nors turi tam daugiausia laiko ir net lėšų stokos galimybė šios tendencijos pilnai neapaiškina, nes galima knygų įsigyti viešosiose bibliotekose. Pagal respondentų tautybę ženklesnių skirtumų nėra ir tai paneigia prielaidą apie galimą etninių mažumų atsilikimą pagal skaitymo dažnį nuo titulinės tautos (lietuvių). Statistiškai reikšmingi skirtumai užfiksuoti pagal gyvenamąją vietą: kaimuose ir miesteliuose skaitoma mažiausia, didžiuosiuose miestuose daugiausia. Pastarieji skirtumai rodo regionines skaitymo disproporcijas ir patvirtina kitų neseniai atliktų sociologinių tyrimų rezultatus apie kaimiškų vietovių švietimosi ir kultūrinės problemas: pavyzdžiui, kaimuose ir miesteliuose gyventojai mokosi (kursai, savišvieta ir t.t.) kelis kartus rečiau nei miestuose (plačiau žr. tyrimo ataskaitą apie tęstinį mokymąsi LR Švietimo ir mokslo ministerijos tinklapyje http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/suaugusiuju_testinio_mokymo_ataskaita.doc).

Diagr. 1.1.3.

Kiek ir kokių knygų Jūs perkaitėte per pastaruosius pusę metų? (proc. nuo visų respondentų, N=1058)

Diagr. 1.1.4.

Kiek ir kokių knygų Jūs perkaitėte per pastaruosius pusę metų?
(5% koreguotas vidurkis)

Diagr. 1.1.5.

Perskaičiusiųjų bent vieną specialybės, studijų knygą per pastaruosius pusę metų socialinis demografinis portretas (N=221)

Diagr. 1.1.6.

Perskaičiusiųjų bent vieną publicistikos, esė knygą per pastaruosius pusę metų socialinis demografinis portretas (N=96)

Diagr. 1.1.7.

Perskaičiusiųjų bent vieną mokslo populiarios, su pomėgiais susijusios literatūros knygą per pastaruosius pusę metų socialinis demografinis portretas (N=314)

Diagr. 1.1.8.

Perskaičiusiųjų bent vieną šiuolaikinės intelektualiosios prozos knygą per pastaruosius pusę metų socialinis demografinis portretas (N=95)

Diagr. 1.1.9.

Perskaičiusiųjų bent vieną detektyvų, nuotykių romanų knygą per pastaruosius pusę metų socialinis demografinis portretas (N=241)

Diagr. 1.1.10.

Perskaičiusiųjų bent vieną meilės romanų knygą per pastaruosius pusę metų socialinis demografinis portretas (N=184)

Diagr. 1.1.11.

Perskaičiusiųjų bent vieną užsienio ir Lietuvos klasikinės prozos knygą per pastaruosius pusę metų socialinis demografinis portretas (N=118)

Diagr. 1.1.12.

Perskaičiusiųjų bent vieną pasakų, padavimų knygą per pastaruosius pusę metų socialinis demografinis portretas (N=120)

Diagr. 1.1.13.

Perskaičiusiųjų bent vieną poezijos knygą per pastaruosius pusę metų socialinis demografinis portretas (N=127)

Diagr. 1.1.14.

Perskaičiusiųjų bent vieną fantastinės literatūros knygą per pastaruosius pusę metų socialinis demografinis portretas (N=91)

Diagr. 1.1.15.

Perskaičiusiųjų bent vieną istorinės prozos, memuarų knygą per pastaruosius pusę metų socialinis demografinis portretas (N=152)

Nacionalinės apklausos duomenys leidžia nusakyti skaitymo kryptingumą: kokiomis sritimis domimasi labiausiai, kokiomis mažiau. Taigi daugiausia perskaitoma mokslo populiariosios, su pomėgiais susijusios literatūros, po to detektyvų ir nuotykių romanų, specialybės bei studijų veikalų, o mažiausiai skaitytojų dėmesio susilaukia esė ir publicistika, šiuolaikinė intelektualioji proza. Socialinį demografinį skaitytojų portretą pagal kiekvieną knygų rūšį nusako šie skirtumai: specialybės ir studijų literatūrą dažniau 16-29m. amžiaus grupė (dažnai tiesiogiai studijuojantys), aukštąjį išsimokslinimą turinys asmenys (daug dažniau ne tik už vidurinį, bet ir aukštesnįjį išsimokslinimą turinčius), ir gyvenantys didžiuosiuose miestuose (Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje), taip pat tie, kurių pajamos vienam šeimos nariui didesnės nei 600 Lt. Moterys dažniau už vyrus skaito publicistiką, mokslo populiariąją, šiuolaikinę ir klasikinę prozą, meilės romanus, poeziją ir istorinę literatūrą, specialybės literatūrą, mažiau tik fantastikos knygas, maždaug po lygiai su vyrais detektyvus ir nuotykių romanus. Taigi vyrai vienareikšmiškai atsilieka nuo moterų absoliučioje daugumoje pozicijų. Keletas kitų reikšmingesnių skirtumų: respondentai su aukštuoju išsimokslinimu daug dažniau skaito publicistiką, mokslo populiariąją literatūrą, šiuolaikinę intelektualiąją prozą, klasiką, pasakas, istorinę prozą, specialybės literatūrą, tačiau rečiau už aukštesniojo išsimokslinimo respondentus - meilės romanus, detektyvus, fantastiką. Respondentai su pradiniu išsimokslinimu skaito mažiausiai daugumoje pozicijų. Taip pat daugumoje pozicijų dažniausiai skaito didžiuosiuose miestuose gyvenantys žmonės, mažiau nei miesteliuose ir rajonų centruose tik meilės romanų. Kaimų gyventojai pagal skaitymo apimtį daugeliu atvejų atsilieka nuo didžiųjų miestų, tačiau skaito apylygiai su vidutinių miestų (rajonų centrų) atstovais. Visose pozicijose ženkliai mažėja skaitančių nuo 70m. amžiaus (išskyrus istorinę literatūrą). Visose pozicijose (išskyrus meilės romanus) skaito daugiausiai asmenys, kurių pajamos vienam šeimos nariui viršija 600 Lt. Palyginti neblogi 16 – 19m. jaunuolių skaitymo apimties rezultatai aiškintini, greta kitų aplinkybių, ir privaloma skaitymo tvarka mokymosi metu.

Diagr. 1.1.16.

Kokius laikraščius, žurnalus ir kaip dažnai skaitote?
(proc. nuo visų respondentų,N=1058)

Diagr. 1.1.17.

Kokius laikraščius, žurnalus ir kaip dažnai skaitote?
(proc. nuo vyrų,N=494)

Diagr. 1.1.18.

Kokius laikraščius, žurnalus ir kaip dažnai skaitote?
(proc. nuo moterų,N=564)

Diagr. 1.1.19.

Kokius laikraščius, žurnalus ir kaip dažnai skaitote?
(proc. 16-19 m. amžiaus respondentų,N=87)

Diagr. 1.1.20.

Kokius laikraščius, žurnalus ir kaip dažnai skaitote?
(proc. 20-29 m. amžiaus respondentų,N=196)

Diagr. 1.1.21.

Kokius laikraščius, žurnalus ir kaip dažnai skaitote?
(proc. 30-39 m. amžiaus respondentų,N=217)

Diagr. 1.1.22.

Kokius laikraščius, žurnalus ir kaip dažnai skaitote?
(proc. 40-49 m. amžiaus respondentų,N=200)

Diagr. 1.1.23.

Kokius laikraščius, žurnalus ir kaip dažnai skaitote?
(proc. 50-59 m. amžiaus respondentų,N=156)

Diagr. 1.1.24.

Kokius laikraščius, žurnalus ir kaip dažnai skaitote?
(proc. 60-69 m. amžiaus respondentų,N=144)

Diagr. 1.1.25.

Kokius laikraščius, žurnalus ir kaip dažnai skaitote?
(proc. 70-74 m. amžiaus respondentų,N=58)

Diagr. 1.1.26.

Kokius laikraščius, žurnalus ir kaip dažnai skaitote?
(proc. nuo pradinį išsilavinimą turinčių respondentų,N=70)

Diagr. 1.1.27.

Kokius laikraščius, žurnalus ir kaip dažnai skaitote?
(proc. nuo pagrindinį išsilavinimą turinčių respondentų,N=134)

Diagr. 1.1.28.

Kokius laikraščius, žurnalus ir kaip dažnai skaitote?
(proc. nuo bendrąjį vidurinį išsilavinimą turinčių respondentų,N=303)

Diagr. 1.1.29.

Kokius laikraščius, žurnalus ir kaip dažnai skaitote?
(proc. nuo aukštesnįjį išsilavinimą turinčių respondentų,N=324)

Diagr. 1.1.30.

Kokius laikraščius, žurnalus ir kaip dažnai skaitote?
(proc. nuo aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų,N=227)

Diagr. 1.1.31.

Kokius laikraščius, žurnalus ir kaip dažnai skaitote?
(proc. nuo lietuvių tautybės respondentų,N=906)

Diagr. 1.1.32.

Kokius laikraščius, žurnalus ir kaip dažnai skaitote?
(proc. nuo rusų tautybės respondentų,N=73)

Diagr. 1.1.33.

Kokius laikraščius, žurnalus ir kaip dažnai skaitote?
(proc. nuo lenkų tautybės respondentų,N=57)

Diagr. 1.1.34.

Kokius laikraščius, žurnalus ir kaip dažnai skaitote?
(proc. nuo respondentų, gyvenančių vietovėse iki 2000 gyventojų, N=325)

Diagr. 1.1.35.

Kokius laikraščius, žurnalus ir kaip dažnai skaitote?
(proc. nuo respondentų, gyvenančių vietovėse 2000-30000 gyventojų, N=175)

Diagr. 1.1.36.

Kokius laikraščius, žurnalus ir kaip dažnai skaitote?
(proc. nuo respondentų, gyvenančių vietovėse 30000-190000 gyventojų, N=170)

Diagr. 1.1.37.

Kokius laikraščius, žurnalus ir kaip dažnai skaitote?
(proc. nuo respondentų, gyvenančių vietovėse virš 190000 gyventojų, N=388)

Spaudos skaitymo atžvilgiu nacionalinė apklausa išryškino šias tendencijas. Kasdien ar kelis kartus per savaitę Lietuvos dienraščius ir rajoninę / miesto spaudą skaito arti pusės gyventojų. Ketvirtadalis paskaito ir elektroninius laikraščius. Tuo tarpu užsienio dienraščiai faktiškai neskaitomi. Greta prieinamumo aplinkybių (ne visose vietose prekiaujama, nėra bibliotekose ir pan.) tai greičiausia lemia ir menkas užsienio kalbų žinojimas. Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu 2005m. atliktas reprezentatyvus tyrimas parodė, kad rusų kalba skaito ir kalba gerai 70 proc. šalies gyventojų, o anglų kalba tik 5 proc., kitomis kalbomis dar mažiau. Šiame kontekste labai svarbi nacionalinių masinės informacijos priemonių pozicija plėtojant užsienio kalbų mokymąsi, tačiau jos iki šiol prie šio darbo faktiškai neprisideda, pavyzdžiui, meniniai filmai transliuojami originalo rusų kalba, o V.Europos filmų netgi su subtitrais nebandyta transliuoti. Palyginti populiarūs tyrimo duomenimis yra su mada ir gyvenimo būdu susiję žurnalai, o trys ketvirtadaliai gyventojų visai neskaito spaudos ir kitos informacijos internete.

Daugelio spaudos formų atžvilgiu tyrimas nefiksuoja reikšmingų skirtumų pagal respondentų lytį, tik mados ir gyvenimo būdo žurnalus moterys skaito kelis kartus dažniau už vyrus. Ženklūs skirtumai užfiksuoti pagal respondentų amžių. Pirmiausia, kaip ir tikėtasi, jaunesnio mažiau respondentai (iki 39 m.) dažniau skaito elektroninę spaudą. Tačiau šis dažnis informacinės visuomenės kontekste nėra labai aukštas: apie pusė 16 – 29m. respondentų visiškai neskaito internete. Visiškai internete neskaito žmonės nuo 60m. Visos amžiaus grupės beveik neskaito užsienio spaudos ir tai byloja apie ilgalaikę tendenciją, taip pat visose amžiaus grupėse retai skaitomi politikos ir kultūros savaitraščiai, žurnalai ir tai galima laikyti svarbia kliūtimi plėtojant politinį ir pilietinį gyventojų raštingumą. Visų amžiaus grupių respondentai dažniausiai skaito šalies ir rajoninius laikraščius, bet nuo 60m. padaugėja žmonių teikiančių prioritetą rajoninei spaudai. Du trečdaliai 19 – 60m. darbingo amžiaus respondentų niekada neskaito specialybės laikraščių ir žurnalų ir tai iš dalies patvirtina mažą gyventojų dėmesį tęstiniam mokymuisi.

Tyrimas fiksuoja akivaizdžius spaudos skaitymo skirtumus pagal respondentų išsimokslinimą. Turintys aukštąjį išsimokslinimą skaito daugiausia visų spaudos pozicijų, dažniausiai apsilanko ir internetiniuose puslapiuose, tačiau ir ši grupė labai mažai skaito užsienio spaudą. Pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsimokslinimą turintys respondentai daugiausia skaito rajono/ miesto laikraščius, kartais su mada ir gyvenimo būdu susijusius žurnalus, o jaunesnieji šių grupių atstovai kai kada internetinę informaciją. Yra statistiškai reikšmingų skirtumų pagal respondentų tautybę: lietuviai dažniau už rusus ir lenkus skaito šalies ir rajoninius laikraščius, internetinę informaciją, rečiau užsienio spaudą. Nagrinėjant duomenis pagal gyvenamąją vietą matyti, kad didžiuosius miestus atstovaujantys gyventojai dažniau skaito šalies laikraščius, visi kiti – rajoninius, taip pat dažniau elektroninius laikraščius ir kitą internetinę informaciją. Rečiausiai faktiškai visose spaudos pozicijose reiškiasi kaimiškųjų vietovių gyventojai, jie dažniausia skaito rajoninę spaudą, rečiau gyvenimo būdo žurnalus ir kitą spaudą.

1.2. Moksleivių apklausos rezultatai

Diagr.1.2.1.

Ar per paskutinius puse metų moksleiviai perskaitė knygų, kurios nereikalaujamos pagal mokymo programą, proc.?

Tarp vidurinių mokyklų moksleivių nei vienos knygos neperskaitė 17 proc., o tarp pagrindinių – 25 proc. Standartizuotų klausimų ryšio sąsaja (pagal Mano ir Vitnio testą) rodo, kad skirtumas statistiškai reikšmingas (p< 0,05).

Diagr.1.2.2.

Per paskutinius puse metų perskaitytų knygų skaičius proc.?

Lent. 1.2.1.

Kokią literatūrą, spaudą dažniausiai mėgstate skaityti ?

LITERATŪRA	%
1. Nemėgstu skaityti jokios literatūros, spaudos	8
2. Mokslo populiarieji darbai (pvz. enciklopedijos, straipsniai ir pan.)	13
3. Klasikinė literatūra	9
4. Šiuolaikinė literatūra	28
5. Istoriniai romanai	10
6. Meilės romanai	18
7. Leidiniai vaikams\jaunimui (pvz. žurnalai, laikraščių priedai ir pan.)	39
8. Detektyvai, nuotykių romanai	21
9. Fantastinė literatūra	27
10. Kelionių aprašymai	13
11. Poezija	9
12. Pasakos, mitai	17
13. Lietuvos didžiausi laikraščiai	11
14. Rajonų ir miestų dienraščiai, savaitraščiai	8
15. Kultūros leidiniai (laikraščiai, žurnalai)	17

Lent. 1.2.2.

Jeigu skaitote dienraščius, savaitraščius, tai kokius?

SKAITOMI DIENRAŠČIAI, SAVAITRAŠČIAI	%
1. Lietuvos rytas	34
2. Vakaro žinios	19
3. Respublika	6
4. Ekspres nedelia	4
5. TV per savaitę	2
6. Vakarų ekspresas	6
7. Kurier Wilwnski	0,4
8. Klaipėda	6
9. Banga	4
10. Kauno diena	7
11. Šiaulių kraštas	4
12. Šiaulių naujienos	0,4
13. Panevėžio balsas	4
14. Sekunde	4
15. Panevėžio rytas	1

Apklausos duomenimis neskaitančių knygų beveik vienodai tarp miesto ir kaimo moksleivių, 22 proc. kaimo ir 14 proc. miesto gyventojų perskaitė nuo 6 iki 10 knygų, 6 proc. kaimo ir 9 proc. miesto gyventojų perskaitė nuo 11 iki 30 knygų.

Mažiausiai neskaitančiųjų tarp moksleivių, kuriems patinka humanitariniai mokomieji dalykai (12 proc.), o pavyzdžiui, tarp mėgstančių kūno kultūrą tokių 40 proc. Tyrimo duomenimis kiek mažesnė skaitymo apimtis užfiksuota tarp nelietuvių tautybės respondentų. Tarp apklaustų rusų tautybės atstovų per pastaruosius puse metų 87 proc. perskaitė nuo 1 iki 5, 11 proc. – nuo 6 iki 10 ir 2 proc. nuo 11 iki 30 knygų, lenkai atitinkamai 80, 14 ir 6 proc. bei lietuviai 73, 15 ir 9 proc. Tarp neperskaičiusių per pastaruosius puse metų ne vienos knygos daugiausia rusų tautybės respondentų (29 proc.), lenkų – (24 proc.), lietuvių – (19 proc.).

Tarp neskaitančiųjų trigubai daugiau berniukų, taip pat jų skaitymo apimties rodikliai yra žymiai žemesni už apklaustų mergaičių. Tai patvirtina anksčiau pristatytus nacionalinės apklausos rezultatus (žr. diagr. 1.1.2.).

Sociologai dažnai pabrėžia, kad išsilavinimas (ne tik formalia, bet ir įgytų žinių, dispozicijų, įgūdžių, įpročių, praktikų prasme) didele dalimi atspindi šeimos, iš kurios žmogus kilęs, ekonominį ir socialinį lygmenį, taip pat geografinio regiono kultūrinę aplinką (ją sudaro įvairiausi veiksniai – nuo regiono kultūros infrastruktūros iki žmonių su aukštuoju išsimokslinimu tankumo regione, konkrečių dispozicijų ar nuostatų skatinimo ar slopinimo artimiausioje socialinėje aplinkoje ir pan.).2 Šį artimiausios aplinkos socialinį bei kultūros “paveldą” P. Bourdieu vadina paveldėtu socialiniu ir kultūriniu kapitalu. Šiame tyrime irgi fiksavome galimas sociokultūrinio kapitalo įtakas skaitymui. Ir jos pasitvirtino.

Moksleivių apklausos rezultatai rodo, kad kuo daugiau šeimoje buvo skaitoma vaikui balsu, tuo aukštesni jo skaitymo apimties rodikliai. Pavyzdžiui, iš tų, kuriems buvo skaitoma kiekvieną dieną, 6-10 knygų perskaitė 21 proc., 11-30 knygų – 8 proc.; iš tų, kuriems buvo skaitoma kelis kartus per mėnesį, 6-10 knygų – 9 proc., 11-30 knygų – 4 proc. Beveik dvigubai daugiau neskaitančiųjų tarp tų vaikų, kuriems skaitė garsiai tik kelis kartus per puse metų lyginant su tais, kuriems skaitė kiekvieną dieną.

Taip pat moksleivių skaitymą įtakoja tėvų domėjimasis knygomis. Vaikų, kurių tėvai mėgsta skaityti knygas, skaitymo apimties rodikliai yra dvigubai aukštesni. Daugiau neperskaičiusių nei vienos knygos tarp vaikų, kurie nežino, arba nesidomi savo tėvų požiūriu į knygų skaitymą.

Daugiausiai neskaitančiųjų tarp vaikų kurių namuose visai nėra knygų (38 proc.), didėjant knygų skaičiui namuose, mažėja neskaitančių vaikų procentas. Tarp turinčiųjų namų bibliotekoje daugiau nei 50 knygų, neskaitančių respondentų 19 proc. Nei vienas, neturintis namuose knygų respondentas, neperskaitė per puse metų daugiau penkių literatūros kūrinių, iš turinčių iki 10 knygų, 5 proc. nurodė, kad perskaitė nuo 10 iki 30 knygų, o iš apklaustųjų turinčių savo bibliotekoje daugiau negu 50 knygų, tokį literatūros kiekį perskaitė 9 proc.

Pastebėtas tiesioginis skaitymo apimties bei respondentų amžiaus ryšys. Didėjant respondentų amžiui daugėja neskaitančiųjų skaičius. Per pastaruosius puse metų nei vienos knygos neperskaitė 9 proc. dvylikos metų respondentų, šešiolikos – 39 proc. Nuo 6 iki 10 knygų perskaitė 22 proc. 12 m. moksleivių, 18 proc. – 14 m. ir 16 proc. – 16m. Taigi didėjant respondentų amžiui mažėja perskaitytų knygų skaičius. III dalies 2 skyriuje tai iš dalies paaiškinama.

Analizuojant moksleivių skaitymo skonius matyti, kad dažniausiai respondentai mėgsta skaityti ne knygas, o leidinius vaikams\jaunimui (pvz. žurnalai, laikraščių priedai ir pan.). Daugiausia moksleivių skiria prioritetą šiuolaikiniams autoriams bei fantastinei literatūrai, taip pat dažnai paminėti detektyvai, nuotykių romanai. Mažiausiai mėgstama skaityti poezija bei klasikinės literatūros kūriniai. Beveik kas dešimtas nurodo, kad nemėgsta skaityti jokios literatūros bei spaudos.

Lietuvos didžiausius laikraščius labiausiai linkę skaityti lietuvių tautybės atstovai (12 proc.), lenkų - (7 proc.), rusų – (9 proc.). Taip pat lietuviai dažniau pažymi šiuolaikinės literatūros kūrinius (30 proc.), lenkai – (19 proc.), rusai – (14 proc.), fantastinę literatūrą (30 proc.), lenkai – (19 proc.), rusai – (30 proc.) bei kultūros leidinius (18 proc.), lenkai (11 proc.), rusai (9 proc.). Rusai mažiau nei kitų tautybių atstovai linkę skaityti pasakas, mitus (9 proc.) bei leidinius vaikams\jaunimui (28 proc.), lietuviai - (16 ir 40 proc. atitinkamai), lenkai – (23 ir 40 proc. atitinkamai). Daugiausia rusų tautybės respondentų (14 proc.) pažymėjo, kad nemėgsta skaityti jokios literatūros bei spaudos, 10 proc. lenkų bei 8 proc. lietuvių tai pat laikosi tokios nuomonės. Lietuviai mažiau nei kiti skaito detektyvus bei nuotykių romanus (17 proc.), lenkai (22 proc.), rusai (27 proc.).

Žymiai daugiau berniukų (15 proc.) pažymėjo, kad nemėgsta skaityti jokios literatūros bei spaudos, tik 2 proc. mergaičių pritaria šitam teiginiui. Berniukai (17 proc.) daugiau nei mergaitės (10 proc.) linkę skaityti mokslo populiariąją bei fantastinę (32 proc.) literatūrą, mergaitės – (25 proc.). Tris kartus daugiau berniukų (18 proc.) nurodo, kad mėgsta skaityti Lietuvos didžiausius laikraščius, mergaitės (6 proc.).Dvigubai daugiau mergaičių nei berniukų pažymėjo, jog mėgsta skaityti klasikinę literatūrą bei trigubai daugiau jų mėgsta skaityti šiuolaikinius literatūros kurinius. Taip pat mergaitės žymai dažniau teikia prioritetą meilės romanams (30 proc.), berniukai - (3 proc.), leidiniams vaikams (54 proc.), berniukai - (21 proc.), kultūros leidiniams (20 proc.), berniukai - (12 proc.) bei poezijos skaitymui (16 proc.), berniukai – (3 proc.).

Respondentai, mėgstantys humanitarinius mokomuosius dalykus, dažniausiai skaito šiuolaikinės literatūros autorius (32 proc.) bei leidinius vaikams\jaunimui (43 proc.), teikiantys prioritetą tiksliesiems mokslams dažniau skaito fantastinę literatūrą (34 proc.) bei leidinius vaikams\jaunimui (47 proc.).

Daugiausia trylikos, keturiolikos bei penkiolikos metų amžiaus grupių atstovų (30, 32 ir 31 proc. atitinkamai) nurodė, jog mėgsta skaityti šiuolaikinę literatūrą, dvylikos bei šešiolikos metų atstovai (25 ir 17 proc. atitinkamai). Turbūt natūralu, kad meilės romanus dvigubai dažniau nurodo penkiolikmečiai bei šešiolikmečiai. Didėjant amžiui mažėja respondentų skaičius, skaitančių fantastinę literatūrą bei leidinius skirtus vaikams\jaunimui, dvylikamečių skaitančių tokią literatūrą 35 ir 43 proc., šešiolikmečių – 19 ir 32 proc. atitinkamai. Detektyvus bei nuotykių romanus labiausiai mėgsta penkiolikos metų moksleiviai (26 proc.), dvylikamečiai - 18 proc. Dvylikos metų respondentų tarpe daugiausia skaitančių pasakas, mitus (36 proc.) bei kelionių aprašymus (20 proc.), skaitančių tokią literatūrą trylikamečių (19 ir 13 proc.), keturiolikmečių (12 ir 13 proc.), penkiolikmečių (6 ir 11 proc.), šešiolikmečių (9 ir 10 proc. atitinkamai). Didėjant respondentų amžiui daugėja skaitančių Lietuvos laikraščius, palyginimui dvylikos metų atstovai (5 proc.), šešiolikos (21 proc.). Populiariausi dienraščiai apklaustų moksleivių tarpe yra „Lietuvos rytas“ (34 proc.), bei „Vakaro žinios“ (19 proc.).

Apibendrinant šį klausimų bloką teigtina, kad moksleivių knygų skaitymo apimtis nėra aukšta. Dauguma apklaustų moksleivių perskaitė iki penkių knygų per pastaruosius puse metų, trečdalis iš jų pažymi, kad perskaitė tik vieną ar dvi knygas. Skaitymo apimtis taip pat priklauso nuo moksleivių prioritetų mokomuosiuose dalykuose. Tarp mėgstančiųjų humanitarinius mokslus kiek mažiau neskaitančių knygų. Truputėlį mažesni skaitymo apimties rodikliai užfiksuoti tarp rusų tautybės atstovų. Nesidominčių knygomis berniukų žymiai daugiau nei mergaičių. Tyrimo duomenys rodo, kad vaikai, kurių šeimose egzistuoja skaitymo tradicijos skaito daugiau. Kuo daugiau šeimoje buvo skaitoma vaikui balsu, tuo daugiau vaikas skaito. Didėjant namų bibliotekoje knygų skaičiui, mažėja neskaitančių vaikų procentas. Taip pat skaitymą įtakoja respondentų tėvų domėjimasis knygomis. Apklaustiesiems, kurių tėvai mėgsta skaityti, būdingi aukštesni skaitymo rodikliai.

Tyrimo duomenys rodo, kad skaitymo apimtis koreliuoja su respondentų amžiumi. Didėjant respondentų amžiui fiksuojama mažesnė skaitymo apimtis bei didesnis neskaitančiųjų moksleivių procentas. Pastebėta, kad dauguma moksleivių teikia prioritetą ne knygų, o leidinių vaikams\jaunimui skaitymui. Šis požiūris vyrauja tarp visų apklaustųjų amžiaus grupių, gyvenamosios vietos, lyties bei tautybės atstovų. Spaudos skaitymo skonius tai pat įtakoja respondentų lytis, amžius bei tautybė. Lietuvos spaudą labiausiai mėgsta skaityti lietuvių tautybės atstovai. Taip pat lietuviai teikia prioritetą fantastikos bei šiuolaikinės literatūros skaitymui, rusai fantastikai bei detektyvams, o lenkai labiausiai skaito meilės romanus ir pasakas, mitus. Vyriškos lyties respondentai dažniau mėgsta skaityti fantastinę literatūrą, moteriškos – meilės romanus bei šiuolaikinės literatūros kurinius. Jauniausi respondentai labiausiai mėgsta skaityti fantastiką bei pasakas ir mitus. Trylikos, keturiolikos bei penkiolikos metų respondentai daugiausia skaito detektyvus, nuotykių romanus, fantastiką bei šiuolaikinę literatūrą. Šešiolikos metų amžiaus grupės atstovai teikia pirmenybę meilės romanams. Didėjant respondentų amžiui didėja jų domėjimasis Lietuvos spaudos skaitymu.

1.3. Kokybinių tyrimų duomenys

Atrenkant interviu respondentus, stengtasi apimti kuo didesnę tiek socialinių pozicijų ( lyties, amžiaus, gyvenamosios vietos, profesijų įvairovę, tiek ir spėjamą santykio su tiriamu požymiu –skaitymu – įvairovę (stengtasi apklausti ir neskaitančius, taip pat įvairių skonių ir pan. žmones).

Apklaustieji ekspertai – leidyklų, bibliotekų atstovai, literatūrologai apklausoje užfiksuotą skaitymo dažnumą vertino nevienodai. Vertinant skaitymo apimtis ir jų kitimo tendencijas, ekspertų nuomonės skiriasi priklausomai nuo vertinimo kriterijų: kiekybiniu požiūriu esamą knygų skaitymo dažnumą daugumas vertino kaip patenkinamą arba aukštą, tuo tarpu vertindami pagal kokybinius kriterijus – kas skaitoma – daugumas esamą situaciją vertino kaip nepatenkinamą ir blogėjančią. Daliai respondentų 65 procentai perskaičiusiųjų bent vieną knygą per pusę metų atrodė per didelis, neatitinkantis realybės skaičius: „Manau, kad žmonės gyrėsi. Man šitie skaičiai neįtikėtini, per dideli“ (literatas, leidyklos vadovas). Jei iš tiesų gyventojai apklausoje nurodė skaitą kiek daugiau negu skaito iš tikrųjų, tai bent jau rodo aukštą knygų skaitymo prestižą daugiau ar mažiau išsilavinusioje visuomenės dalyje, tad ir palankią aplinką skatinti skaitymui. Skaitymo prestižą netiesiogiai patvirtintų ir tai, kad kai kurie, juos pažįstančiųjų nuomone, neskaitantys knygų ( bet užimantys vidutines ir aukštesnes socialines pozicijas) žmonės atsisakė atsakyti į interviu klausimus. Skaitymo prestižą pastebi ir ekspertai:

- Knygos turi didžiausią prestižą visoje visuomenėje, neišskiriant kokių nors grupių.

- Gal tas požiūris toks klasikinis. Net ir užsieny devintam dešimtam dešimtmety buvo kalbama, kad knyga turėtų nueiti nuo scenos, bet, kaip pasirodo, kopia į viršų dideliais šuoliais.

Taikantys aukštesnius, kokybinius kriterijus ir esamą skaitymo kiekybę, ir kokybę vertina kaip žemą:

- Jei būtų Sovietų Sąjungoj, tai sakytumėm, kad čia yra propaganda Vakarų, per maži skaičiai, bet iš tikrųjų, kai paskaičiuoji, kad Lietuvoj yra 3 milijonai gyventojų, o einamiausi tiražai yra 2-3 tūkstančiai geriausiu atveju, bestseleris yra 7-15 tūkstančių, tai čia dar skaičiai yra žymiai geresni. Aš manau, kad žmonės ir skolinasi knygas, ir ima bibliotekose, turi kažkiek ir asmeninių bibliotekų iš senesnių laikų. Žodžiu, aš manau, kad šitie skaičiai yra žiaurūs, bet jie tokie.

Esamą skaitymo lygmenį kaip gerokai per žemą vertino ir kiti ekspertai, taikantys kokybinius kriterijus, paremtus estetinėmis- pažintinėmis skaitymo funkcijomis; jie atkreipia dėmesį ir į per žemą gyventojų išsilavinimo lygmenį:

- Per mažai. Gerokai per mažai. Vertinimas priklauso nuo to, kaip mes suvoksime tos knygos funkcijas. Knygos skaitymas nėra kažkokia veikla, kuri žmogų daro žmogumi, galima kažką ir visiškai kita veikti. Blogai, kad dalis žmonių nebeskaito grožinės literatūros ir kad tarp tų 65 proc. bus tokių, kurie skaitė tik verslo vadovėlį, vadybos ir pan. knygas. Profesinių knygų skaitymas neatlieka tos funkcijos, apie kurią nuo seniausių laikų kalba filosofai, kad žmogus, susidūręs su daug kitų gyvenimo istorijų, pats kitaip suvokia gyvenimą, pats jį kitaip tvarkosi pagal tą patirtį. Na galų gale lietuvių liaudis labai paprastai sako ir ne tik lietuvių liaudis, kad durnas tik mokosi iš savo klaidų, o protingas iš svetimų. Tai galų gale ir romanų skaitymas irgi tam tikra prasme yra mokymasis iš svetimų klaidų, ką jau kalbėti apie mokslinę, filosofinę literatūrą ar poeziją. Man atrodo, kad pakankamas skaitymo lygmuo bent jau kai didžioji dalis visuomenės yra pabaigusi aukštąją mokyklą, knyga per dvi, per tris savaites, bet ne per pusę metų .

Knygų skaitymo apimties ir dažnumo kitimo tendencijas ekspertai irgi vertina nevienodai, pastebėdami dvi priešingas tendencijas – skaitymo apimčių apskritai didėjimo, bet pavienių sričių literatūros skaitymo ir iš dalies kokybės mažėjimo. Tai rodo su skaitymu susijusių procesų, kurių vieni stebėtojai pastebi vienus, kiti – kitus aspektus, sudėtingumą. Daugumas leidėjų, ypač leidžiančių grožinę ir mokslo populiariąją bei pramoginę literatūrą, pastebi skaitymo bei knygų pirkimo didėjimą, aktyvėjimą; jie tai sieja ne tik su didėjančiu pragyvenimo lygmeniu, bet ir domėjimosi knyga, skaitymo poreikio didėjimu konkrečiose grupėse. Ekspertai savo nuomonę grindžia tiek pardavimo, tiek kitais skaitytojų aktyvumo požymiais:

- Šiai dienai mes jaučiame didėjimą. Iš tikrųjų vėlgi, jei pagal parduodamų knygų kiekius, žmonės daugiau renkasi lengvesnius skaitalus...Be abejo, mes turime savo skaitytojų ratą, kurie renkasi intelektualias knygas, mūsų “XX a. aukso fondą”, ta dalis irgi didėja, galbūt ne taip ženkliai, bet didėja irgi. Aš manau, kad skaitytojų daugėja, nes ir šitoj knygų mugėj mes pirmą dieną matom, kad žmonių yra daugiau ir knygų pirkėjų yra daugiau nei praeitais metais, nors šiandien ne visi įleidžiami<...> Netgi ir mūsų naujas projektas – „Alma litera knygų klubas”, mūsų narių skaičius ne mažėja, o didėja.

Skaitymo apimčių didėjimą konstatuoja ir dalis interviu apklaustų gyventojų – jie teigia per pastaruosius penkerius, septynerius metus pradedą skaityti daugiau, negu anksčiau; visų pirma dėl to, kad atsiranda laiko. Nepriklausomybės atkūrimo pradžioje žmonių dėmesį buvo absorbavę politiniai įvykiai, vėliau daugumai teko adaptuotis, įsitvirtinti pasikeitusioje visuomenėje ir tai reikalavo daug laiko ir pastangų, tad tik pastaraisiais metais, iš esmės pasibaigus adaptacijai naujoje visuomenėje ir besiformuojant atitinkamiems gyvensenos ir laisvalaikio stiliams, kai kurie žmonės pradeda skirti daugiau laiko skaitymui. Anot vieno eksperto,

- Man atrodo, kad buvo net tokia krizė, jaunimo. Prieš keletą metų knygą pakeisdavo televizorius. Dabar manau jauni žmonės baigia aukštąsias mokyklas, jiems manyčiau reikia net prestižine prasme. Jaunų skaitytojų iki trisdešimties metų žymiai padidėjo, žymiai daugiau skaito.

Pastebima ir skaitymo mažėjimo tendencija - ji siejama tiek su visuomenės pokyčiais apskritai, tiek su pavienėmis visuomenės grupėmis bei jų situacijomis. Skaitymo mažėjimo tendenciją dažniau pastebi ir akcentuoja tie ekspertai, kurie vertina situaciją pagal kokybinius kriterijus, akcentuodami geros, „aukštosios“ literatūros skaitymo svarbą, didėjimo - leidžiantys populiarią literatūrą leidėjai. Pavyzdžiui, literatūrologas ir leidėjas, rašantis literatūros vadovėlius mokykloms, konstatuoja, kad moksleiviai mažiau skaito net privalomos literatūros:

- „Tiražai mažėja. Aš labiau žinau šitą dalyką iš mokyklų, kadangi rašau literatūros vadovėlius. Tai ten jau, kad perskaitytų romaną, tai mažai šansų<...>Per sezoną ar metus geriausiu atveju dvi knygas perskaito. Šioje srityje mažėja, aišku, mažėja skaitymas.“

Mažesnį jaunimo domėjimąsi skaitymu pastebi ir kiti ekspertai:

- Galbūt ta jaunoji karta turėtų išaugti, tą alkį pajusti kad jiems reikia, nes dabar to tikrai nejaučia. Interviu su respondentais pastebimos abejos tendencijos – vieni per pastarąjį dešimtmetį pradėjo skaityti daugiau, kiti mažiau; tai susiję su įvairiomis aplinkybėmis , ypač su gyvenimo ir laisvalaikio stilių, vertybių kaita; anot vienos ekspertės,... gal knyga nebėra vertybė, vertybių sistema pasikeitė (smulkiau skaitymo veiksniai bus aptariami vėliau);

Skaitymo krypčių, skonių pasiskirstymų ir kaitos tendencijų vertinimuose daugumas ekspertų sutaria dėl dviejų bendrų tendencijų – viena vertus, populiarėja pramoginė, lengvesnė laisvalaikio literatūra, kita vertus, plinta su mokymosi, profesiniais interesais susijęs skaitymas. Ekspertų nuomone, knyga, skaitymas ateityje bus visų pirma pramogos, laisvalaikio praleidimo ir mokymosi forma. Kaip ateityje populiarėsiančios sritys įvardijamos populiarioji literatūra (apklausos duomenyse įvardinta kaip mokslo populiarioji, susijusi su pomėgiais, fantastinė, meilės romanai, detektyvai ir pan.) ir specialioji, skirta mokymuisi ir darbui (specialybės, studijų), literatūra.

- Skoniai keisis labiau į masinį skonį, į pramoginę literatūrą, ir sektoriai vis labiau specializuosis ir taip yra kad pasaulyje specialybinė literatūra paprastai turi savo skaitytojų ratą ir gali pradėti burti žmones į tam tikrus klubus vienokia ar kitokia forma.

- Man atrodo, kad skonis blogėja ir blogėja dėl to, kad didėja reklamos įtaka.

- Vis dėlto tas didėjantis gyvenimo tempas verčia kažkiek atsipalaiduoti. Tiesiog mes pastebim tai, kad knyga tampa kaip pramoga, kaip laisvalaikio praleidimas ir tada žmonės renkasi pramoginius kūrinius.

Nors šis pramoginės skaitymo funkcijos didėjimas leidykloms pelningas, dalis ekspertų kokybiškai šią tendenciją vertina kaip neigiamą, atkreipdami dėmesį į dalies populiariosios literatūros menkavertiškumą.

Minėtas –populiariosios ir specialiosios literatūros populiarėjimo - kryptis, kaip matėme (skyrius 1.1), atspindi ir dabartinės skaitymo skonių tendencijas. Kiekybiniai duomenys apie skaitymo skonius (diagr. 1.1.3) daugumai ekspertų atrodo įtikimi ir atitinkantys leidyklų ir bibliotekų patirtį. Kai kuriems ekspertams atrodo per didelis skaitančiųjų poeziją (12 proc.) ir pasakas, padavimus (11 proc.), taip pat detektyvus ir fantastinę literatūrą skaičius, kuris labai skiriasi nuo tiražų. Pastebimas ir skonių kitimas pramoginės literatūros srityje – konstatuojamas meilės romanų populiarumo mažėjimas, mokslo populiariosios bei specialiosios, ypač susijusios su žmogaus pažinimo, pasaulėžiūros klausimais (psichologinės, filosofinės) populiarėjimas. Pastebima ir skonių diferenciacija, aiškesnė artikuliacija – vis daugėja skaitytojų, žinančių kokios literatūros jie ieško.. Leidėjai taip nusako populiarumo kitimo tendencijas:

- Prieš dešimtį metų buvo populiarūs meilės romanai, kadangi mes jų nebuvom girdėję, tai, žinoma, moteriškas kontingentas puolė skaityti meilės romanus. Dabar, kadangi pasiūla yra labai didelė, labai populiari yra filosofinė literatūra, labai populiari verslo, ezoterinė labai populiari literatūra, jaunimas mažai skaito klasikos, čia jau mažiau populiari literatūra.<...> Dabar žmonės atsisuko į mokslą. Žinoma liko moterų romanų mylėtojos, bibliotekos tuos romanus perka, nes pensinio amžiaus žmonės, kurie neįperka literatūros ir nori pailsėti, skaito tokią lektūrą. Bet jeigu mano jaunystės metais buvo labai populiarus Main Ridas „Raitelis be galvos”, tai dabar jaunoji karta į jį skeptiškai žiūri.<...> Jaunimas skaito vieni per kitą sužinoję, pavyzdžiui, pas mus labai skaitomas yra Coelho, tai yra „Vagos” aukso fondas, net girdėjom tokias kalbas, kad netgi „Alchemikas” bus traukiamas į privalomų mokykloj leidinių skaičių. Jaunimas domisi ir filosofija, žinoma, kompiuterinė literatūra yra be abejo populiari, vadyba labai populiari, bankininkystės aspektai.<...> Mokslo populiarioji apklausos duomenyse savo vietoje. Mane šiek tiek stebina detektyvų, fantastinės literatūros skaičius. Aš žiūriu pagal mūsų pardavimus...gal būt bibliotekos. Meilės romanai - čia yra bibliotekų skaičius. Užsienio ir lietuvių klasikinė proza, čia turėtų įeiti ir studentija ir moksleivija, kurie skaito privaloma tvarka. Na poezija perkama tik ta, kuri yra moksleiviams reikalinga, nes šiaip poezijos knygos išleidžiamos labai nedideliais tiražais, penkių šimtų ir tai jau yra daug.

Bibliotekų atstovai iš esmės patvirtina kiekybiniame tyrime užfiksuotas populiarumo tendencijas: neatitinkančias pardavimų meilės romanų, detektyvų,menkavertės nuotykių literatūros ir pan. skaitymo tendencijas, jų nuomone, kompensuoja šių knygų populiarumas tarp bibliotekų skaitytojų, ypač mažesniuose miesteliuose ir kaimo vietovėse. Kai kurie respondentai taip pat atkreipia dėmesį į per mažą publicistikos, esė populiarumą Lietuvoje (9 proc.): „...kas būtų įdomu ir verta komentuoti, tai nedidelis tos vadinamos publicistikos ir esė kiekis. Tai daugiausia gal ir yra periodikos dalykas, bet iš esmės Lietuvoj šitos tradicijos nėra. Net Lenkijoj yra feljetonai , tai vadinami esė. Darosi truputį liūdna, kad toks kiekis“.

Kokybinių tyrimų duomenys rodo, kad dažniausiai vienas ir tas pat žmogus skaito įvairią literatūrą ir retai būna „grynų“ pramoginės ar „aukštosios“ literatūros skaitytojų (žinoma, apklaustųjų skaičius gana nedidelis ir apie interviu atsispindinčias skonių tendencijas, modelius galima kalbėti tik hipotetiškai. Dažniau pasitaikantys deriniai tarp rečiau skaitančių – „klasika, pramoginė, mokslo populiarioji –praktinė (kulinarija, sveika gyvensena ir pan.); „detektyvai ir istoriniai romanai, memuarai“, „klasika ir istorinė proza, sveika gyvensena“, šiuolaikinė proza, meilės romanai, fantastinė, psichologinė“ ir pan. „Grynesni“ skaitymo modeliai vyrauja tik tarp aktyvių skaitytojų – „šiuolaikinė proza, klasika, psichologinės ir kitos mokslinės knygos, specialybės literatūra“ ir pan.

Socialinių- demografinių veiksnių įtaka skaitymui nėra vienareikšmė, nors kiekybinio tyrimo duomenys rodo aiškią skaitymo apimties priklausomybę nuo išsimokslinimo, amžiaus, gyvenvietės dydžio ir pan.(skyrius 1.1). Aukščiau cituotuose ekspertų pasisakymuose galima pastebėti kelias jaunimo skaitymo kitimo tendencijas: konstatuojamas jaunimo iki 30 metų grįžimas prie knygos, bet taip pat pastebima ir tai, kad moksleiviai skaito vis mažiau net privalomos grožinės literatūros. Pastebimi ir įvairūs išsilavinimo ryšio su skaitymu aspektai – mokymosi ir skaitymo ryšys, humanitarinių ir techninių specialybių žmonių skaitymo poreikio skirtumai, niveliuojantys išsilavinimo įtaką veiksniai (reklama ir pan.):

- Manau, kad su išsilavinimu tai nėra taip tiesiogiai susiję, bet siekiantis mokslo žmogus neišvengiamai turi skaityti.

- Išsilavinimas lemia kažkiek, bet šiuo atveju aš manau, kad daugiau lemia reklama, tokie komerciniai ažiotažai.

- Su aukštuoju visi tikrai neskaito. Čia turbūt priklauso ar humanitarinis išsilavinimas, ar techninis.

- Yra tipas žmonių, kurie ir su aukštuoju neskaito, nes jiems tai nebūtina. Jie nueina į kiną, jie net į teatrą neina, nes jiems tai yra nuobodu<...>tai yra gana išsilavinę žmonės, ir baigę aukštuosius mokslus, bet jiems šito nereikia. Jie pasinėrę į biznį, jie gerai uždirba, jiems pinigai yra viskas.

Taigi, kiekybinę skaitymo situaciją – skaitančiųjų skaičių – daugumas apklaustų ekspertų vertina kaip patenkinamą. Tačiau yra ir vertinančių esamą skaitymo lygmenį kaip žemą arba labai žemą. Pastebima skaitymo didėjimo tendencija; ji siejama su ekonominiu šalies augimu, žmonių gyvensenos pokyčiais. Ekspertai pastebi stiprėjant pramogines, susijusias su laisvalaikio praleidimu skaitymo funkcijas bei su mokymusi susijusias funkcijas. Atitinkamai prognozuojamas ir šių sričių leidinių – pramoginės ir specialiosios literatūros - skaitymo didėjimas. Vertindami skaitymo situaciją ir skonius pagal kokybinius kriterijus, ekspertai ją vertina kaip blogėjančią šiais atžvilgiais: atkreipiamas dėmesys į klasikos, net privalomosios literatūros skaitymo mažėjimą, mažus poezijos tiražus ir perkamumą, žemą aukšto meninio lygio literatūros bei publicistikos, esė skaitymo lygmenį bei didėjančią pramoginę literatūros bei kitų leidinių skaitymo funkciją.

2 Dalis Skaitymo motyvacija

2.1. Nacionalinės apklausos rezultatai

Diagr.2.1.1.

Kodėl Jūs skaitote knygas?
(proc. nuo visų respondentų, N=1058)

Diagr.2.1.2.

Kodėl Jūs skaitote knygas?
(proc. pasiskirstymas pagal lytį, N=1058)

Diagr.2.1.3.

Kodėl Jūs skaitote knygas?
(proc. nuo 16-19 m. respondentų, N=87)

Diagr.2.1.4.

Kodėl Jūs skaitote knygas?
(proc. nuo 20-29 m. respondentų, N=196)

Diagr.2.1.5.

Kodėl Jūs skaitote knygas?
(proc. nuo 30-39 m. respondentų, N=217)

Diagr.2.1.6.

Kodėl Jūs skaitote knygas?
(proc. nuo 40-49 m. respondentų, N=200)

Diagr.2.1.7.

Kodėl Jūs skaitote knygas?
(proc. nuo 50-59 m. respondentų, N=156)

Diagr.2.1.8.

Kodėl Jūs skaitote knygas?
(proc. nuo 60-69 m. respondentų, N=144)

Diagr.2.1.9.

Kodėl Jūs skaitote knygas?
(proc. nuo 70-74 m. respondentų, N=58)

Diagr.2.1.10.

Kodėl Jūs skaitote knygas?
(proc. nuo pradinį išsilavinimą turinčių respondentų, N=70)

Diagr.2.1.11.

Kodėl Jūs skaitote knygas?
(proc. nuo pagrindinį išsilavinimą turinčių respondentų, N=134)

Diagr.2.1.12.

Kodėl Jūs skaitote knygas?
(proc. nuo bendrąjį vidurinį išsilavinimą turinčių respondentų, N=303)

Diagr.2.1.13.

Kodėl Jūs skaitote knygas?
(proc. nuo aukštesnįjį išsilavinimą turinčių respondentų, N=324)

Diagr.2.1.14.

Kodėl Jūs skaitote knygas?
(proc. nuo aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų, N=227)

Nacionalinės apklausos duomenimis bendroje motyvų struktūroje knygų atžvilgiu vyrauja siekiai plėsti akiratį, atitrūkti nuo kasdienybės, giliau suvokti pasaulį, tobulinti profesinę kvalifikaciją, taip pat svarbus įpratimas skaityti knygas. Duomenys rodo, kad socialinis spaudimas (skaitoma aplinkoje, skaitoma, kad vertintų draugai ir pan.) įtakoja motyvaciją labai nežymiai. Statistiškai reikšmingų skirtumų yra pagal respondentų lytį. Moterys dažniau už vyrus skaito siekdamos tobulinti kvalifikaciją, pailsėti nuo kasdienybės, giliau suvokti žmones, o tarp vyrų daugiau visai neskaitančių knygų. Skiriasi knygų skaitymo motyvai ir pagal amžiaus grupes: jauniausieji (16-19m.) dažniausia skaito norėdami plėsti akiratį, po jų sekanti grupė (20-29) skaito dažniausia tenkindami profesinius poreikius, vyriausieji (nuo 60m.) dažnai skaityti yra įpratę, nori giliau suvokti pasaulį. Apskritai visų amžiaus grupių atžvilgiu matyti, kad knygų skaitymas tenkina pačius įvairiausius poreikius: pažintinius, estetinius, komunikacinius, psichologinius (pavyzdžiui, įvairiausio amžiaus respondentai dažnai teigė, kad knygos padeda atitrūkti nuo kasdienybės, pailsėti. Akivaizdžiai negatyvi tendencija – skaitymo motyvacijos silpnėjimas senstant – nuo 50m. neskaito knygų beveik pusė, o nuo 70m. ir daugiau žmonių. Yra reikšmingų skirtumų pagal respondentų išsimokslinimą. Kuo aukštesnis išsimokslinimas, tuo aukštesnė skaitymo motyvacija. Visai neskaito apie pusė žmonių, turinčių pagrindinį išsimokslinimą, arti tiek ir vidurinį. Tuo tarpu visai neskaito dešimtadalis gyventojų su aukštuoju išsimokslinimu. Apskritai įvairaus išsimokslinimo skaitančių gyventojų motyvų struktūra gana panaši, kas leidžia manyti, kad knygų skaitymas be įvairiausių išimčių tenkina bendrus poreikius, pavyzdžiui, visose grupėse kartojasi atsakymai: “knygos padeda giliau suvokti žmones, pasaulį” arba “ plečiu akiratį” ir kt.

Diagr.2.1.15.

Kas skatina Jus skaityti laikraščius, žurnalus?
(proc. nuo visų respondentų, N=1058)

Diagr.2.1.16.

Kas skatina Jus skaityti laikraščius, žurnalus?
(proc. pasiskirstymas pagal lytį, N=1058)

Diagr.2.1.17.

Kas skatina Jus skaityti laikraščius, žurnalus?
(proc. nuo 16-19 m. respondentų, N=87)

Diagr.2.1.18.

Kas skatina Jus skaityti laikraščius, žurnalus?
(proc. nuo 20-29 m. respondentų, N=196)

Diagr.2.1.19.

Kas skatina Jus skaityti laikraščius, žurnalus?
(proc. nuo 30-39 m. respondentų, N=217)

Diagr.2.1.20

Kas skatina Jus skaityti laikraščius, žurnalus?

(proc. nuo 40-49 m. respondentų, N=200)

Diagr.2.1.21.

Kas skatina Jus skaityti laikraščius, žurnalus?
(proc. nuo 50-59 m. respondentų, N=156)

Diagr.2.1.22.

Kas skatina Jus skaityti laikraščius, žurnalus?
(proc. nuo 60-69 m. respondentų, N=144)

Diagr.2.1.23.

Kas skatina Jus skaityti laikraščius, žurnalus?
(proc. nuo 70-74 m. respondentų, N=58)

Diagr.2.1.24.

Kas skatina Jus skaityti laikraščius, žurnalus?
(proc. nuo pradinį išsilavinimą turinčių respondentų, N=70)

Diagr.2.1.25.

Kas skatina Jus skaityti laikraščius, žurnalus?
(proc. nuo pagrindinį išsilavinimą turinčių respondentų, N=134)

Diagr.2.1.26.

Kas skatina Jus skaityti laikraščius, žurnalus?
(proc. nuo bendrąjį vidurinį išsilavinimą turinčių respondentų, N=303)

Diagr.2.1.27.

Kas skatina Jus skaityti laikraščius, žurnalus?
(proc. nuo aukštesnįjį išsilavinimą turinčių respondentų, N=324)

Diagr.2.1.28.

Kas skatina Jus skaityti laikraščius, žurnalus?
(proc. nuo aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų, N=227)

Svarbiausias tarp spaudos skaitymo motyvų – siekis žinoti ir suprasti svarbiausius įvykius. Apklausa rodo, kad nemaža dalis respondentų (trečdalis) spaudą skaito dėl vienos ar kitos juos dominančios temos, pvz. sporto, automobilių ir pan. Taip pat trečdalis skaito domėdamiesi kitų žmonių gyvenimu. Galima manyti, kad domimasi dažniausia vadinamaisiais žymiais žmonėmis (politikais, žurnalistais ir t.t.), kurių asmeninį gyvenimą šiuo metu narplioja daugybė specialių leidinių ir visokiausių priedų. Matyti ir psichologinio pobūdžio motyvas (poilsis nuo kasdienybės) bei komunikacinis (perskaitytos naujienos aptariamos su draugais ir pažįstamais). Pagal respondentų lytį yra keletas reikšmingų skirtumų: vyrai dažniau domisi pavienėmis sritimis, moterys dažniau domisi kitų žmonių gyvenimais ir ilsisi nuo kasdienybės. Noras žinoti ir suprasti svarbiausius įvykius būdingas visų amžiaus grupių respondentams, kitų motyvų atžvilgiu yra skirtumų. Noras sekti dominančios srities įvykius labiausiai būdingas jauniausiems žmonėms (iki 29m.). Amžiaus grupėje nuo 50 m. tarp kitų ryškesnis noras žinoti svarbiausius įvykius. Noras žinoti ir suprasti svarbiausius įvykius tarp spaudos skaitymo motyvų yra svarbiausias įvairaus išsimokslinimo grupėse. Visų kitų motyvų struktūra labai panaši: siekiama sužinoti apie kitų žmonių gyvenimą, sekti dominančios srities įvykius, pailsėti nuo kasdienybės.

2.2. Moksleivių apklausos rezultatai

Lent.2.2.1.

Jeigu skaitote knygas, tai kodėl?

(respondentai prašyti nurodyti tik svarbiausias aplinkybes)

KNYGŲ SKAITYMO PRIEŽASTYS	%
1. Esu įpratęs (usi) skaityti, negalėčiau be skaitymo	8
2. Noriu daugiau sužinoti apie pasaulį, žmones	36
3. Tai man malonus laisvalaikio praleidimo būdas	25
4. Noriu daugiau sužinoti apie man įdomius dalykus (sportą, kompiuterius ir pan.)	35
5. Jei neskaityčiau, mane mažiau vertintų draugai, pažįstami	3
6. Mano aplinkoje dažnai kalbama apie skaitomas knygas, keičiamės jomis	4
7. Knygose randu daug praktiškai naudingų dalykų (apie maistą, psichologinių patarimų)	25
8. Reikia skaityti rengiantis pamokoms	34
9. Skatina skaityti tėvai, broliai\seserys, seneliai	13
10. Kita...................................................................................................	10

Lent. 2.2.2.

Jeigu skaitote laikraščius, žurnalus, tai kodėl?

LAIKRAŠČIŲ, ŽURNALŲ SKAITYMO PRIEŽASTYS	%
1. Noriu žinoti ir suprasti svarbiausius visuomenės ir valstybės įvykius, problemas	33
2. Siekiu suprasti mane dominančios srities (sporto, kultūros ir pan.) įvykius	40
3. Sužinau apie kitų žmonių kasdieninį gyvenimą: buitį, papročius, pramogas ir pan.	30
4. Sužinau apie bendraamžių problemas	30
5. Mėgstu aptarti naujienas su draugais, pažįstamais	23
6. Esu įpratęs(usi) skaityti, negalėčiau be skaitymo	6
7. Kita.....................................................................................................	6

Lent. 2.2.3.

Ką dažniausia mėgstate veikti laisvalaikiu?

LAISVALAIKIO PRALEIDIMO FORMOS	%
1. Žiūrėti televizorių	24
2. Žiūrėti video, DVD	6
3. Klausyti muzikos	46
4. Dirbti, žaisti kompiuteriu	28
5. Skaityti knygas	23
6. Lankyti būrelius	8
7. Sportuoti	22
8. Pramogauti su draugais	42
9. Žaisti kieme\namuose	4

Diagr.2.2.1.

Jūs galite pasirinkti: skaityti romaną ar žiūrėti filmą pagal tą romaną.

Ką pasirinksite?

Tyrimo duomenys rodo, kad dažniausiai minimos skaitymo priežastys yra noras daugiau sužinoti apie pasaulį, žmones, noras daugiau sužinoti apie respondentams įdomius dalykus (kompiuterius, sportą ir pan.). Miesto gyventojus kiek dažniau ragina skaityti giminaičiai, skirtumas su kaimo gyventojais 6 proc. Kas trečias respondentas nurodo, jog skaito nes tai būtina rengiantis pamokoms. Dalis apklaustų moksleivių randa knygose daug praktiškų patarimų bei mano, kad skaitymas yra malonus laisvalaikio praleidimo būdas. Mažiausiai skaitančių dėl draugų, pažįstamų vertinimo.

Lenkų tautybės atstovus dažniausiai motyvuoja noras daugiau sužinoti apie pasaulį (49 proc.) bei įdomius dalykus (46 proc.), lietuviai (36 ir 34 proc.), rusai (30 ir 34 proc. atitinkamai). Lietuvių dvigubai daugiau nei kitų tautybių atstovų skaitančių dėl to, kad šis užsiėmimas jiems yra malonus laisvalaikio praleidimo būdas.

Didėjant respondentų amžiui mažėja nurodžiusių, jog skaitymas yra malonus laisvalaikio praleidimo būdas, dvylikos metų respondentai – 33 proc., šešiolikos – 20 proc. Dėl noro sužinoti daugiau apie pasaulį dvylikamečiai skaito dvigubai dažniau už šešiolikamečius. Didėjant respondentų amžiui šis motyvas tampa mažiau reikšmingu. Vyresnio amžiaus respondentai dažniau skaito dėl to, kad skaitymas būtinas rengiantis pamokoms, skirtumas tarp šešiolikos ir dvylikos metų moksleivių sudaro 9 proc. Dvigubai daugiau mergaičių nei berniukų nurodo, kad skaitymas yra įprastas dalykas ir jos negalėtų be jo. Taip pat mergaitės dvigubai dažniau nurodo, kad skaitymas yra malonus laisvalaikio praleidimo būdas. Berniukus labiau motyvuoja noras daugiau sužinoti apie pasaulį, skirtumas su mergaitėm sudaro 10 proc.

Laikraščius bei žurnalus dažniausiai moksleiviai skaito dėl noro žinoti ir suprasti svarbiausius visuomenės ir valstybės įvykius, sužinoti apie kitų žmonių kasdieninį gyvenimą, sužinoti apie bendraamžių problemas bei dėl siekio suprasti dominančius srities įvykius. Mažiausiai laikraščius bei žurnalus skaityti moksleivius motyvuoja įpratimas skaityti. Miesto gyventojai kiek dažniau skaito laikraščius dėl to, kad mėgsta aptarinėti naujienas su draugais ar pažįstamais, skirtumas su kaime gyvenančiais respondentais sudaro 6 proc.

Laikraščius ir žurnalus skaityti berniukus labiausiai motyvuoja siekis suprasti dominančius įvykius (47 proc.), mergaitės (34 proc.). Mergaites labiau skatina skaityti noras sužinoti apie kitų žmonių kasdieninį gyvenimą (38 proc.) bei apie bendraamžių problemas (45 proc.), berniukai (20 ir 13 proc. atitinkamai).

Labiausiai praleisti laisvalaikį moksleiviai mėgsta klausydami muzikos (46 proc.) bei pramogaudami su draugais (42 proc.). Apytiksliai kas ketvirtas labiausiai mėgsta žiūrėti TV, sportuoti bei dirbti ar žaisti kompiuteriu. Mažiausiai tarp moksleivių, nurodžiusių, jog mėgsta laisvalaikiu žiūrėti video, DVD (6 proc.), lankyti būrelius (8 proc.) bei žaisti kieme\namuose (4 proc.). Skaitymui teikia prioritetą 23 proc. apklaustųjų. Iš jų lietuvių tautybės atstovų 24 proc., lenkų – 13 proc., rusų – 22 proc. Daugiausiai tarp nurodžiusiųjų knygų skaitymą kaip mėgstamiausią laisvalaikio praleidimo būdą yra dvylikos metų atstovų (39 proc.), šešiolikos - 16 proc. Taigi didėjant amžiui mėgstančių tokį laisvalaikį moksleivių mažėja. Dvigubai daugiau mergaičių nei berniukų mėgstančių laisvalaikiu skaityti knygas.

Tik absoliuti mažuma apklaustų moksleivių norėtų susipažinti su literatūros kuriniu skaitydami knygą, daugiau nei puse respondentų pasirinktų peržiūrėti filmą pagal tą kurinį. Dvigubai daugiau mergaičių nei berniukų teikiančių pirmenybę knygai arba abiem variantams. Didėjant respondentų amžiui mažėja norinčių su literatūros kuriniu susipažinti skaitant knygą, o daugėja pasirinkusių filmo peržiūrą.

Apibendrinant moksleivių atsakymų rezultatus matyti, kad dažniausios priežastys skatinančios juos skaityti yra siekis gauti informaciją bei žinias apie dominančius dalykus. Aukščiau paminėti skaitymo motyvai vyrauja ir tarp miesto ir tarp kaimo gyventojų.

Tyrimo duomenimis tarp lietuvių žymiai daugiau nei kitų tautybių atstovų manančių, jog skaitymas yra malonus laisvalaikio praleidimo būdas. Didėjant respondentų amžiui pritariančių šiai nuomonei moksleivių mažėja. Jaunesnio amžiaus respondentus dažniau paskatina skaityti siekis sužinoti kažką naujo, o vyresnio - skaitymo būtinumas. Mergaitės skaitydami knygas dažniausiai ieško ten naudingų patarimų bei daugiau informacijos apie supantį pasaulį, žmones, taip pat jos mano, kad skaitymas malonus laisvalaikio praleidimo būdas. Berniukus daugiau motyvuoja skaityti konkrečios informacijos apie dominančius juos dalykus paieška. Tuos pačios priežastys skatina berniukus skaityti laikraščius bei žurnalus. Duomenys rodo, kad laikraščius bei žurnalus respondentus dažniausiai skatina skaityti informacijos bei naujienų paieška.

2.3. Kokybinių tyrimų duomenys

Kiekybiniai skaitymo motyvacijos tyrimo rodikliai (žr.skyrių 2.1) patvirtina ekspertų ir interviu apklaustų gyventojų konstatuotą pramoginės- rekreacinės skaitymo funkcijos svarbą, ypač aktyviau dalyvaujančiose darbinėje ir kitoje veikloje 30-50 m. amžiaus grupėse (40-49 metų žmonės būtent ją nurodo pirmoje vietoje). Svarbi ir mokymosi bei pažintinė skaitymo funkcija, kurios plėtrą taip pat prognozuoja ekspertai. Atkreiptinas dėmesys, kad, tenkindami mokymosi ir profesinius poreikius daugiau skaito tik 16-30 metų žmonės bei žmonės su aukštuoju išsimokslinimu, tai liudija, kad mokymasis visą gyvenimą dar nėra populiarus tarp vidutinio ir vyresnio amžiaus, mažiau išsilavinusių žmonių. Svarbi visose grupėse išlieka pažintinė (atsakymai plečiu akiratį, knygos padeda giliau suvokti žmones, pasaulį ir pan.), dalinai ir estetinė knygų skaitymo funkcija – kaip tik pastarosiomis funkcijomis grindžiami specifiniai knygų skaitymo motyvai ir jų lengvai negali pakeisti nei kiti laisvalaikio leidimo būdai, nei kitos informacijos priemonės. Knyga daugeliui skaitytojų yra svarbi būtent kaip žmonių ir savęs pažinimo, pasaulėžiūros formavimo priemonė. Atsakydami į interviu klausimus, respondentai taip formuluoja aptartas funkcijas atspindinčius knygų skaitymo motyvus: „..to reikalauja gyvenimo poreikiai, pasaulėžiūra“, „Tiesiog mėgstu. Be to, reikia studijoms, darbui“. „Įvairių interesų patenkinimas“; „Aš daug nežinojau apie Lietuvos istoriją. Literatūros nebuvo. Dabar yra visais klausimais“ ir pan.

Su specifiniu poreikiu skaityti knygas gali būti susijęs ir motyvas, kurį žmonės įvardija kaip įprotį (kiekybinės apklausos duomenyse atsakymas esu įpratęs (-usi) skaityti nuo seno, jis tampa svarbesnis didėjant amžiui ir išsilavinimui): šis motyvas atspindi ir specifinį knygų skaitymo poreikį, ir skaitymą kaip gyvensenos ypatybę. Tiek ekspertai, tiek patys skaitytojai būtent dažniausiai vaikystėje suformuotą poreikį ir įprotį skaityti ir laiko pagrindiniu skaitymo motyvu. Tai, kad įpročio motyvo svarba didėjant amžiui didėja, iš dalies gali atspindėti vyresnių žmonių gyvenimo būdo inerciją, bet nemaža dalimi tai gali būti dar „priešelektroninės eros“ suformuotas poreikis skaityti.

Visi ekspertai pabrėžia, kad tiesioginis ir pagrindinis skaitymo motyvas yra specifinis skaitymo poreikis, suformuojamas vaikystėje ir jaunystėje dažniausiai šeimos įtakoje:

- Aš manau, kad pagrindinis dalykas yra asmeninis imlumas ir poreikis. Jeigu norėsi – visada skaitysi. Jei žmonės labai užsiėmę, kitą kartą jie nespėja daug paskaityt, bet kurie labai nori, ir per naktį perskaito knygą....Rašto kultūra ir knygos jau kiek kartų buvo laidojamos, nieko kol kas nepavyksta dėl, ko gera, labai paprasto dalyko: elektroninis leidinys visam laikui liks kaip greitas maistas, gali tam kartui pasisotinti, bet yra kiti likutiniai procesai.

- Pirmiausia lemia pačio žmogaus pomėgiai, įpročiai. Kitas skaitymo veiksnys – knygų pasiūla. Kaina nedaug įtakoja iš tikrųjų, manyčiau. Daugiau lemia įpročiai arba to žmogaus noras būtent kažkurią knygą skaityti. <...>Vis dėlto aplamai knygas skaitytojas renkasi ne pagal kainą, nes tai yra toks dalykas, tai nėra pakaitinis dalykas, tai jam arba patinka arba ne.

Vaikystėje suformuotą poreikį ir įprotį skaityti kaip vieną pagrindinių motyvų nurodė ir daugumas daugiau ar mažiau skaitančių knygas respondentų:

- Skaityti mėgstu nuo jaunystės. Mėgstamas knygas norėčiau turėti namuose, nes mėgstu grįžti prie kai kurių posakių, išvadų; savose knygose netgi pasibraukiu kai kurias mintis (46 m. ekonomistė).

- Vidinis poreikis skaityti, ieškoti kažko, ko- nežinau.

- Labai mėgau skaityti vaikystėje (31 m. valstybės tarnautoja).

- Esu įpratusi nuo vaikystės, tai neatsiejama gyvenimo dalis (23m. psichologė).

- Išlikęs įprotis nuo vaikystės, bet, deja, silpnėjantis. (32 m. vyras, inžinierius)

Mažai skaitau, nes nesu įpratusi nuo vaikystės, trūksta laiko, o kartais ir noro (26m. geografė)

Skaitymo prestižą artimiausioje aplinkoje kaip tiesioginį skaitymo motyvą išskiria nedaugelis interviu apklaustų respondentų (jis nėra labai svarbus ir kiekybinio tyrimo duomenyse), bet galima pastebėti netiesioginę jo įtaką per šeimos kultūrinį kapitalą, draugų aplinkos įtaką. Šeimose ir su draugais kalbasi apie perskaitytas knygas būtent tie respondentai, kurie skaito daugiausia ir dažniausiai (kasdieną, skaitymui skirdami daugiau laiko, negu televizijai ir pan.), domisi literatūra ir seka naujienas, turi aiškiau apibrėžtus poreikius. Skaitantieji rečiau (kas dvi savaites, per atostogas) nurodo, kad jų aplinkoje „...retai kalbama apie knygas ir pagarba nuo to nepriklauso“.

Spaudos skaitymo pasirinkimai ir motyvai, atsispindintys kokybiniuose tyrimuose, leidžia patikslinti kiekybinio tyrimo duomenyse išryškėjusias vyraujančias spaudos funkcijas (skyrius 2.1). Kiekybinio tyrimo atsakymų variantai buvo suformuluoti, siekiant nustatyti, kiek respondentams reikšmingos keturios Berelsono nusakytos spaudos funkcijos: 1) spauda kaip informavimo apie visuomenės reikalus ir jų interpretavimo priemonė; 2) prisitaikymo prie kasdieninio gyvenimo, orientavimosi jame instrumentas; 3) atotrūkio nuo kasdienybės priemonė; 4)prestižo ir bendravimo priemonė. Kiekybinio tyrimo duomenys rodo, kad visose visuomenės grupėse vyrauja ir yra svarbiausia pirmoji funkcija- informavimas apie visuomenės reikalus ir jų interpretavimas. Individualiuose ir grupiniuose fokusuotuose interviu respondentai taip pat pirmiausia nusako informacinius spaudos skaitymo motyvus:

- „Lietuvos Rytą“ ir „Respubliką“ kasdieną, kitus jų išėjimo dieną. Skaitau dienos aktualijas, ekonomiką, sportą.

- Aš kiekvieną rytą perverčiu laikraščius, kad be to, kas man įdomu, žinočiau kas vyksta pasaulyje. O knygą aš pasiėmusi, jei ji man įdomi, nuo puslapiuko iki puslapiuko mėgaujuosi.

Šis motyvas svarbiausias nuolatiniams universalios spaudos (dienraščių, savaitraščių skaitytojams); specializuotų priedų ir puslapių skaitymas, tenkinant specialius kasdieninio gyvenimo interesus rodo esant svarbią ir antrąją iš išvardintų funkcijų – orientavimosi, prisitaikymo prie kasdieninio gyvenimo; šią funkciją atlieka ir trečioje vietoje tarp motyvų nurodomas informacijos apie kitų žmonių gyvenimus skaitymas; būtent informacija apie gyvenimo būdą, kitų žmonių gyvenimus yra vienas iš būdų orientuotis kasdienybėje; arčiau prie pastarosios funkcijos yra ir rajonų, miestų laikraščių, kuriuose informuojama apie vietos kasdieninį gyvenimą ir lokalias problemas, skaitymas. Svarbi ir trečioji bei ketvirtoji funkcija – spaudos kaip atotrūkio nuo kasdienybės (24 proc.) ir bendravimo (15 proc.) priemonės.

Kokybinio tyrimo duomenys leidžia sukonkretinti spaudos skaitymo kontekstus. Dirbantys jaunesni žmonės dažnai skaito dienraščius (popierinius ir elektroninius) darbe arba beveik kasdieną namie, rinkdamiesi universalią informaciją. Specializuotų priedų ir žurnalų pasirinkimuose ryškūs lyčių skirtumai – moterys renkasi gyvenimo būdo, laisvalaikio puslapius,vyrai – sporto, automobilių ir pan. Tarp respondentų vardintų žurnalų vyrauja būtent gyvenimo būdo (Žmonės, Stilius ir pan.), moterų –dar ir moterų žurnalai (Ieva, Moteris, Laima, Panelė ir pan.); daugelis, ypač vyresnio amžiaus žmonių nurodo,kad žurnaluose juos domina gyvenimo istorijos, gyvenimo būdas ir pan. Spaudą, ypač mažesniuose miesteliuose ir kaimuose, skaito ir žmonės, neskaitantys knygų; jiems būdingas ir stipresnis spaudos skaitymo poreikis – norėtų skaityti daugiau spaudos, bet ne knygų: Nepirkčiau knygų ir jei pigesnės būtų. Nėra kada skaityti. Geriau žurnalą. (55 m. darbininkė).

Daugelis respondentų aiškiai skiria, kad spaudos ir knygų skaitymas tenkina skirtingus poreikius ir jų gyvenime atlieka skirtingas funkcijas; tai matoma ir aukščiau cituotame pasisakyme, ir tokiuose pasisakymuose:

- Man atrodo kad spauda ir TV nėra konkurentas knygoms. Dabar ir televizijos atsikandom ir amerikoniškų filmų, netgi ir tų atsikandome.

Spauda ir TV bei radijas daugeliu atžvilgių atlieka panašias funkcijas ir daliai respondentų gali vienas kitą pakeisti, ypač pirmosios, trečiosios, iš dalies antrosios bei ketvirtosios funkcijų požiūriu, pavyzdžiui:

- Žinias sužinau iš radijo ir TV, tad skaitau tik priedus ir pan.

Bet nemaža respondentų skiria spaudos ir TV bei radijo privalumus ir trūkumus ir spaudą mėgsta labiau kaip išsamesnę informavimo priemonę. Spaudos ir TV ryšys dar reiškiasi ir tuo, kad kai kurios šeimos ir teskaito tik TV programų leidinius (Ekspress nedelia, TV savaitė ir pan.)

Skiriasi mažesnių miestų bei kaimų ir didelių miestų gyventojų spaudos skaitymo modelis. Didesnių miestų žmonės skaito pastoviau ir kryptingiau, o mažųjų miestų ypač vyresni, mažiau išsimokslinę, mažiau pasiturintys gyventojai skaito atsitiktinai, kartais viską iš eilės, kartais pasirinkdami lengvesnius dalykus. Spauda jiems dažniau yra laisvalaikio praleidimo, atotrūkio nuo kasdienybės (mėgiami kryžiažodžiai, gyvenimo istorijos ir pan.), o ne informavimo priemonė, informaciją jie gauna lengvesniais būdais, per radiją ir TV. Štai būdingas atvejis:

- Kokie papuola tokius ir skaitau. Kai kuriuos paskolina, kai kuriuos atiduoda pažįstami, keičiamės. Daugiausia turbūt „Lietuvos Ryto” priedai ( 51m .darbininkas)

- Na kaip skaitau... kryžiažodžius išsprendžiu, pavartau ir viskas.(55 m.darbininkas)

Kaip matėme iš kiekybinių duomenų, tik dalis respondentų neskaito spaudos dėl to, kad ją vertina kritiškai: tai, kad jų netenkina spaudos turinio kokybė kaip neskaitymo motyvą nurodė 2 proc. respondentų. Bet nežiūrint skaitymo, skaitytojai spaudą vertina gana kritiškai: kritikuota už žemą informacijos pateikimo lygmenį, išsamumo ir analizės stoką, neobjektyvumą, per didelį reklamos, nusikaltimų aprašymų, „bulvariškumo“ kiekį, atotrūkį nuo realių žmonių problemų ir poreikių. Štai būdingiausi motyvai:

- Žurnalų – gera popieriaus, spaudos kokybė. Turinys dažniausiai nuvilia<...>Laikraščiuose niekada neskaitau skelbimų, reklamos, kriminalų. - Laikraščių turinio kokybė netenkina (28 m. inžinierė, Vilnius).

- Žurnalistika atitrūko nuo gyvenimo. Kas jaučia malonumą skaityti apie žudymą, tegu perka „Akistatą" (Kaimo gyventoja).

- Nėra kontrolės, žiniasklaidos atsakomybės (Kaimo gyventojas).

Skaitau daug: "Respubliką", "Lietuvos Rytą", "Dialogą", "Ekspresą". Visko ištisai neskaitau, atsirenku faktus. Pradeda imti pyktis, nes negi žurnalistai laiko Lietuvos žmones tokiais bukais. Peršama nuomonė, kad žmonės nemąsto. Nėra žurnalistų atsakomybės. Tas pats ir televizijoje ir laikraščiuose. Žmonės dikutuoja, ieško tiesos, mąsto, o ne aklai tiki rašomais faktais. Anksčiau kai ėjo "Gimtasis kraštas" prisiminkite, kokie straipsniai ėjo, laukdavom. Matosi, kaip politika viską keičia, žmogų sugadina ( Kaimo mokytoja).

- Skaitau "Respubliką", "Tremtinį", "Valstiečių laikraštį". Žiniasklaida tendencinga. Vieni standartai pateikiami elitui, kiti paprastam žmogui. Kažkur dingo tiriamoji žiniasklaida. Jei neturėčiau galimybės skaityti "Lietuvos Rytą" bibliotekoje, jo nepirkčiau. Visokių nesąmonių prirašyta. Žurnaluose visiška nesąmonė, vien tik reklama, nėra ką skaityti. Gyvenimo būdo žurnalai parodo, kaip gyvena elitas, tegu geriau parodo kaip žmonės gyvena.( Kaimo gyventoja).

- <...>skaitant susidaro nuomonė, kad kažkas gaudė, rinko faktus ir juos naudoja vieni prieš kitus. „Vakaro žinias" paskaitau, rimtą žurnalą „Veidas". Visi kiti - reklamos ir nuogybės. Dar skaitau "Baltijos kelią". Yra kaime nuoširdžių, darbščių žmonių - apie tokius žmones reikia rašyti. Jeigu rašo apie kaimą, tai tik apie alkoholikus (Kaimo gyventojas).

Laikraščių ir ypač žurnalų apipavidalinimą daugumas vertina gerai, mažiau kritiški buvo tik žemo išsimokslinimo, vyresnio amžiaus atsitiktiniai skaitytojai.

3. Dalis Skaitymo trukdžiai ir plėtros galimybės

3.1. Nacionalinės apklausos rezultatai

Diagr.3.1.1.

Kas Jums trukdo skaityti daugiau?
(proc. nuo visų respondentų, N=1058)

Diagr.3.1.2.

Kas Jums trukdo skaityti daugiau?
(proc. pasiskirstymas pagal lytį, N=1058)

Diagr.3.1.3.

Kas Jums trukdo skaityti daugiau?
(proc. nuo 16-19 m. respondentų, N=87)

Diagr.3.1.4.

Kas Jums trukdo skaityti daugiau?
(proc. nuo 20-29 m. respondentų, N=196)

Diagr.3.1.5.

Kas Jums trukdo skaityti daugiau?
(proc. nuo 30-39 m. respondentų, N=217)

Diagr.3.1.6.

Kas Jums trukdo skaityti daugiau?
(proc. nuo 40-49 m. respondentų, N=200)

Diagr.3.1.7.

Kas Jums trukdo skaityti daugiau?
(proc. nuo 50-59 m. respondentų, N=156)

Diagr.3.1.8.

Kas Jums trukdo skaityti daugiau?
(proc. nuo 60-69 m. respondentų, N=144)

Diagr.3.1.9.

Kas Jums trukdo skaityti daugiau?
(proc. nuo 70-74 m. respondentų, N=58)

Diagr.3.1.10.

Kas Jums trukdo skaityti daugiau?
(proc. nuo pradinį išsilavinimą turinčių respondentų, N=70)

Diagr.3.1.11.

Kas Jums trukdo skaityti daugiau?
(proc. nuo pagrindinį išsilavinimą turinčių respondentų, N=134)

Diagr.3.1.12.

Kas Jums trukdo skaityti daugiau?
(proc. nuo bendrąjį vidurinį išsilavinimą turinčių respondentų, N=303)

Diagr.3.1.13.

Kas Jums trukdo skaityti daugiau?
(proc. nuo aukštesnįjį išsilavinimą turinčių respondentų, N=324)

Diagr.3.1.14.

Kas Jums trukdo skaityti daugiau?
(proc. nuo aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų, N=227)

Diagr.3.1.15.

Kas Jums trukdo skaityti daugiau?
(proc. nuo lietuvių tautybės respondentų,N=906)

Diagr.3.1.16.

Kas Jums trukdo skaityti daugiau?
(proc. nuo rusų tautybės respondentų,N=73)

Diagr.3.1.17.

Kas Jums trukdo skaityti daugiau?
(proc. nuo lenkų tautybės respondentų,N=57)

Diagr.3.1.18.

Kas Jums trukdo skaityti daugiau?
(proc. nuo respondentų, gyvenančių vietovėse iki 2000 gyventojų, N=325)

Diagr.3.1.19.

Kas Jums trukdo skaityti daugiau?
(proc. nuo respondentų, gyvenančių vietovėse 2000-30000 gyventojų, N=175)

Diagr.3.1.20.

Kas Jums trukdo skaityti daugiau?
(proc. nuo respondentų, gyvenančių vietovėse 30000-190000 gyventojų, N=170

Diagr.3.1.21.

Kas Jums trukdo skaityti daugiau?
(proc. nuo respondentų, gyvenančių vietovėse virš 190000 gyventojų, N=388)

Surinkti duomenys patvirtina pradinę tyrimo hipotezę apie padidėjusios gyvenimo spartos įtaką skaitymui. Laiko trūkumą respondentai nurodė kaip pagrindinę priežastį, trukdančią skaityti daugiau. Kita svarbi aplinkybė – trūksta lėšų pirkti spaudai ir knygoms. Mažiau reikšmingos kliūtys siejamos su nuovargiu buityje, įpročiu žiūrėti televizorių. Kiti skaitymą apsunkinantys veiksniai minėti daug rečiau, pavyzdžiui, kai kurios prieinamumo aplinkybės: biblioteka per toli, bibliotekoje per mažai dominančių knygų. Skirtumai pagal respondentų lytį ir tautybę nereikšmingi. Tačiau yra reikšmingų skirtumų pagal respondentų amžių. Gyventojams iki 50m. labiausiai skaityti trukdo laiko trūkumas, amžiaus kategorijoje nuo 50 iki 59 šis sunkumas pagal procentinį svorį jau susilygina su lėšų trūkumu spaudai ar knygoms įsigyti (laiko trūkumas beveik neaktualus), o nuo 60m. pastaroji kliūtis tampa vyraujančia.

Tyrimo duomenys rodo, kad gyventojai visose amžiaus grupėse lyg ir daugiau mažiau patenkinti spaudos kokybe, tačiau šioje vietoje įmanoma tam tikra paklaida, nes jie buvo prašomi pažymėti tik pačias svarbiausias kliūtis, todėl mažiau svarbios iš jų galėjo likti neužfiksuotos. Tokią išlygą spaudos kokybės atveju skatina daryti ir kokybiniai duomenys (aptariami vėliau). Iš atsakymų matyti, kad jaunesnio amžiaus respondentai neretai skaitymą apsunkinančiu veiksniu laiko interneto trūkumą namuose, tai rodo didesnį dėmesį elektroninei spaudai. Skirtumų pagal išsimokslinimą nėra daug, bet kai kurie iš jų reikšmingi: tarp respondentų su aukštuoju daugiausia tokių, kuriems trūksta laiko skaityti ir mažiausia, kuriems trūksta lėšų knygoms ir spaudai pirkti ar prenumeruoti. Analizuojant duomenis pagal gyvenamąją vietą matyti, kad didžiuosiuose miestuose mažiausia tokių, kuriems trūksta lėšų knygoms ir spaudai pirkti ir daugiausia tų, kuriems trūksta laiko. Nežiūrint to būtent miestiečiai daugiau skaito ir tai rodo aktyvesnį, dinamiškesnį jų gyvenimo būdą. Visi kiti sunkumai arba labai panašūs arba pasižymi nedideliais dažnuminiais svoriais, kurių negalima apibendrinti tendencijų pavidalu.

Diagr.3.1.22.

Ar Jus tenkina skaitomų leidinių kiekis?
(proc. nuo visų respondentų, N=1058)

Diagr.3.1.23.

Pageidauja daugiau knygų?
(proc. nuo nurodžiusiųjų, kad norėtų skaityti daugiau knygų, N=97)

Diagr.3.1.24.

Pageidauja daugiau laikraščių ir žurnalų?

(proc. nuo nurodžiusiųjų, kad norėtų skaityti daugiau laikraščių, žurnalų, N=116)

Nacionalinė apklausa suteikia informacijos apie gyventojų poreikius spaudos ir knygų atžvilgiu. Atsakydami į atitinkamą klausimą, du trečdaliai respondentų teigė, kad juos tenkina skaitomų leidinių kiekis. Po dešimtadalį pastebėjo, kad trūksta arba knygų arba laikraščių ir žurnalų. Pirmuoju atveju labiausiai norima daugiau skaityti mokslo populiariosios, su pomėgiais susijusios literatūros, dar istorinės prozos, meilės romanų, šiuolaikinės intelektualiosios prozos, detektyvų; antruoju atveju – Lietuvos dienraščių, su mada ir gyvenimo būdu susijusių žurnalų. Mažai pasigendama užsienio spaudos, o ir kultūros bei politikos savaitraščių, žurnalų. Pastarųjų perspektyvos, regis, nėra labai geros vertinant pagal gyventojų poreikių struktūrą ir jau anksčiau aptartą skaitymo kryptingumą. Skirtumai pagal amžių nėra reikšmingi.

3.2. Moksleivių apklausos rezultatai

Lent.3.2.1.

Kas trukdo Jums skaityti daugiau?

VEIKSNIAI TRUKDANTYS SKAITYTI DAUGIAU	%
1. Niekas netrukdo	31
2. Trūksta laiko	46
3. Neįdomu	12
4. Pavargstu mokykloje	29
5. Iš TV, radijo informaciją gauti patogiau	15
6. Skaitymas reikalauja daug pastangų	2
7. Mokyklos bibliotekoje trūksta mane dominančių knygų, spaudos leidinių	17
8. Miesto / kaimo bibliotekoje trūksta mane dominančių knygų, spaudos leidinių	4
9. Šeimoje trūksta pinigų įsigyti knygoms, spaudos leidiniams	1
10. Trūksta informacijos apie mane dominančias knygas, leidinius	3
11. Turiu negalę, trukdančią skaityti	1
. Kita........................................................................................................	4

Tarp dažniausiai nurodytų neskaitymo priežasčių yra laiko trūkumas bei nuovargis mokykloje. Didelio mokymo krūvio negatyvias pasekmes patvirtina ir kiti neseniai atlikti sociologiniai tyrimai: “moksleivių sveikatos prastėjimą, jų santykių su tėvais komplikacijas, pedagogų darbo apsunkinimą (taip pat ir sveikatos sutrikimus), mokymosi pasiekimų prastėjimą ir kt. Problema aštriausiai pasireiškia vyresniųjų klasių moksleivių atžvilgiu: per stresą, laisvalaikio, po-pamokinės veiklos neprieinamumą, dalis jų apkritai nustoja mokytis.”. Kas dešimtas nurodo, kad skaityti jam neįdomu. Kas trečias respondentas teigia, kad skaityti jam niekas netrukdo

Respondentai, mėgstantys tiksliuosius mokomuosius dalykus dvigubai dažniau laikosi nuomonės, kad iš TV, radijo informaciją priimti patogiau. Dažniausiai berniukų pažymėtos skaityti trukdančios priežastys yra laiko stoka (36 proc.) bei tai, kad iš kitų medijų informaciją gauti patogiau (22 proc.). Berniukai trigubai dažniau už mergaites pažymi, kad skaityti jiems yra neįdomu. Mergaičių dažniausiai nurodyti trukdžiai - laiko stoka (56 proc.) bei nuovargis mokykloje (37 proc.). Mergaitės dvigubai dažniau už berniukus teigia, jog joms mokyklos, kaimo\miesto bibliotekoje trūksta dominančių jas knygų ar spaudos leidinių.

Kuo vyresni apklausti moksleiviai, tuo dažniau jų nurodoma skaitymui trukdanti priežastis yra laiko stoka (dvylikos metų - 42 proc., penkiolikos – 60 proc.). Didėjant respondentų amžiui daugėja pažymėjusių, jog skaityti jiems yra neįdomu (dvylikos metų – 8 proc., šešiolikos – 20 proc.) bei manančių, kad kiti šaltiniai informacijai gauti yra patogesni (dvylikos metų – 9 proc., šešiolikos – 24 proc.). Dvylikos bei trylikos metų amžiaus grupės atstovai dažniau pažymi, kad skaityti daugiau jiems niekas netrukdo (43 ir 37 proc.), penkiolikos metų respondentų nurodžiusių šią priežastį – 23 proc., šešiolikos – 26 proc.

Lenkų ir rusų tautybių atstovai dvigubai dažniau nei lietuviai teigia, jog skaityti jiems yra neįdomu. Taip pat tarp lenkų ir rusų dvigubai daugiau nei lietuvių teikiančių prioritetą kitiems informacijos šaltiniams.

Laiko trūkumas bei nuovargis mokykloje tai pagrindinės respondentų neskaitymo priežastys. Šios skaitymui trukdančios priežastys vyrauja nepriklausomai nuo respondentų amžiaus, lyties bei gyvenamosios vietos. Trečdalis respondentų nurodo, kad skaityti jiems niekas netrukdo.

Miestiečiai dažniau už kaimo gyventojus teikia pirmenybę gaunant informaciją iš kitų šaltinių. Tyrimo duomenys fiksuoja mažesnį berniukų susidomėjimą knygomis nei mergaičių. Trečdalis berniukų pažymėjo, kad skaityti jiems niekas netrukdo, tačiau jų skaitymo apimties rodikliai yra žymiai žemesni nei mergaičių.

Pasitvirtina tendencija, kad didėjant respondentų amžiui mažėja susidomėjimas knygų skaitymu. Augant daugėja pažymėjusių, jog skaityti jiems yra neįdomu, trūksta laiko stipėja prioritetas kitiems informacijos šaltiniams.

Kokybinių tyrimų duomenys

Skaitymo apimtį, kryptis, kitimo tendencijas šiuolaikinėje visuomenėje lemia daugybė veiksnių. Kai kuriuos skatinančius skaityti veiksnius aptarėme ankstesniuose skyriuose, respondentų subjektyviai suvokiami skaitymui trukdantys veiksniai dalinai aptarti kiekybinio tyrimo duomenyse (skyriai 3.1, 3.2). Ne visus veiksnius žmonės gali sąmoningai suvokti ir įvardinti; kokybinio tyrimo duomenys leidžia patikslinti kai kuriuos jų atsakymų kontekstus ir atskleisti šiuos veiksnius išsamiau. Aptarsime šias veiksnių grupes: kai kurių gyvensenos pokyčių įtaką, leidybos rinkos ir reklamos įtaką, bibliotekų būklės įtaką, šeimos ir aplinkos kultūrinio kapitalo įtaką, audiovizualinės kultūros ir elektroninių informacijos priemonių įtaką (suprantama, nepretenduojame atskleisti šių veiksnių įtaką išsamiai, kiekvienam iš jų reikėtų atskiro tyrimo, aptarsime tik kai kuriuos tyrimo medžiagoje išryškėjusius aspektus).

Kiekybinio tyrimo duomenyse daugiau nei pusė respondentų kaip pagrindinį skaitymo plėtrai trukdantį veiksnį nurodo laiko trūkumą; šį veiksnį kaip pagrindinę skaitymo mažėjimo priežastį nurodo ir nemaža dalis ekspertų, taip pat atsakiusių į interviu klausimus žmonių. Šis atsakymas atspindi sudėtingus šiuolaikinio gyvenimo pokyčius – greitesnį gyvenimo tempą, pasikeitusią gyvenseną, laisvalaikio stilius, kitų informacijos priemonių plitimą ir pan.

Jau buvo minėta, kad kai kurių žmonių (šiame tyrime –nedidelio miesto, vidutinio ir vyresnio amžiaus fizinio darbo darbuotojų) gyvenime knygų skaitymą pakeitė spauda – žurnalai ir pan.; beveik visi šie žmonės teigė prieš 15 metų skaitę daugiau, kai kurie jaunystėje labai mėgę skaityti. Šių žmonių gyvenime matoma ir TV bei radijo konkurencija su skaitymu: audio ir vizualinė informacija reikalauja mažiau pastangų; kai kurie tai aiškiai ir suformuluoja: „O gerai būtų, kad daugiau būtų skaitoma per radiją. Nereikėtų pačiam skaityti (55m. mažo miesto darbininkas).

Tad šiuolaikiniame gyvenime daugeliui ne tik lieka mažiau laisvo laiko skaityti, bet jis ir kelia didesnę įtampą, reikalauja daugiau pastangų, tuo pačiu skatina pramoginius- atsipalaidavimo laisvalaikio poreikius. Iš dalies todėl žmonės renkasi mažiau pastangų reikalaujančias formas.

Kitas pavyzdys interpretuojant laiko trūkumo veiksnį irgi susijęs su knygų skaitymo ir TV bei kompiuterių konkurencija: Daugumas interviu apklaustų mėgstančių skaityti knygas ir jas skaitančių žmonių žymiai mažiau laiko skiria televizijai, radijui negu tie, kurie skaito mažai ir nurodo, kad trūksta laiko skaitymui (TV daugumas pastarųjų žiūri ne mažiau 3 val.). Tai patvirtina jau anksčiau aptartą ir ekspertų ypatingai pabrėžiamą mintį, kad skaityti knygas (ypač laisvalaikiu) žmonės skatina visų pirma specifinis skaitymo poreikis.

Suprantama, laiko skaitymui trūkumą lemia ir gyvenimo ciklo pokyčiai; tai atspindi šios priežasties svarbos skirtumai amžiaus grupėse. Į laiko trūkumą skaitantys knygas žmonės reaguoja įvairiai. Kai kuriuos tai skatina atidžiau rinktis kokybiškesnę literatūrą, pavyzdžiui:

- Skaitau rečiau, bet rimtesnes knygas.<...> Daugiau skaitau psichologines, pažintines knygas, jei romanus, tai žinomų autorių, daugiau klasikos (46 m. ekonomistė)

Kiti, turėję silpnesnį skaitymo poreikį (mažiau skaitė vaikystėje, jiems neskaitė knygų tėvai), konstatuoja skaitymo ir laisvalaikio pasikeitimus „pramogine –rekreacine“ linkme:

- Sumažėjo perskaitytų knygų skaičius, dažniau skaitau lengvo turinio knygas. Tai susiję su darbo pokyčiais, „lengvesniu“ laisvalaikiu (32m. inžinierius).

Knygų leidybos ir knygų bei spaudos rinkos pasikeitimai taip pat daro įtaką skaitymui. Kiekybinės apklausos duomenyse antroje ir trečioje vietoje pagal svarbą tarp trukdančių skaityti daugiau veiksnių gyventojai nurodo pinigų pirkti knygoms ir spaudai trūkumą (28 ir 26 proc.).

Dalis ekspertų irgi nurodo, kad aukštos knygų kainos yra svarbus mažinantis jų prieinamumą veiksnys. Leidėjai atkreipia dėmesį į ekonomikos augimo ir knygų pirkimo bei skaitymo ryšį, bet:

- Skaityti trukdo laiko stoka. Ir kitų piniginė plona, nes knygos yra labai brangios.

- Bet kainos neskatina skaityti, nes žmonės tuos pinigus išleidžia gyvybinėm savo reikmėm. Žmogus negali išleisti daugiau pinigų negu yra skirta knygoms. Atsiras jų daugiau, ir tas procentas didės. Čia ekonominės perspektyvos.

- Sovietiniais metais visi knygas pirkdavo, bet neskaitydavo, nes knygos buvo pigios. Knygos yra brangios pagal mūsų algas.

Knygų leidėjai beveik visi nurodo, kad knygų kainos, jų nuomone, yra didesnė kliūtis mažesnių miestų ir kaimų gyventojams; didžiuosiuose miestuose knygų pirkimas auga. Ekspertų nuomone, turintiems skaitymo poreikį žmonėms knygų kainos nėra lemiamas pirkimo ir skaitymo veiksnys.

- Ir čia akivaizdu, kad yra disproporcija, iš kitos pusės mieste kaip rodo praktika, kaina nėra pagrindinis lemiantis veiksnys. Jei knyga reikalinga, ji yra perkama už tokią kainą, kokia jinai yra.

- Kainos yra panašios visoj Lietuvoj, nėra kad kažkur ženkliai pigiau, o kažkur ženkliai brangiau. Tas tikrai neturėtų atbaidyti.

- Gyvenimo tempas didmiesčiuose, sakyčiau, yra didesnis. Bet knygų didmiesčiuose nuperkama daugiau, žmonės gyvendami intensyviau, ir laisvalaikį leidžia intensyviau, kažkiek intensyviau ir skaito. Negalėčiau to įvardinti tiksliai, kad tikrai miestuose skaito daugiau, bet mes parduodame knygų daugiau. Bet čia manyčiau trukdžiai, kaip ir minėjau, atstumas, pasirinkimo galimybė. Be to mes nežinome, kiek žmonių atvažiuoja iš rajonų į miestą. Juk daug kas atvažiuoja į miestą apsipirkti ir nusiperka mieste.

Interviu duomenys ne visiškai patvirtina mintį, kad aktyviems didelių miestų skaitytojams knygų kainos nėra kliūtis pirkti ir skaityti daugiau. Daugumas apklaustų aktyvesnių skaitytojų nurodo, kad jie pirktų daugiau knygų, jei jos būtų kiek pigesnės (nurodoma ir jiems prieinama grožinės knygos kaina – didesniuose miestuose vidutiniškai iki 15 litų, arba 25- 30 proc.pigesnės negu dabar, mažesniuose miestuose – apie 10 lt.).

Interviu su ekspertais ir su gyventojais duomenys taip pat patvirtina mintį, kad kaimų ir mažesnių miestų gyventojams knygų prieinamumo problema žymiai aktualesnė daugeliu atžvilgių – ne tik dėl žemesnės perkamosios galios, bet ir dėl menkesnės parduodamų knygų pasiūlos, mažesnių bibliotekų tinklo teikiamų pasirinkimo galimybių.

- Vieni iš trukdžių yra mažesnis prieinamumas prie knygų, didesnė pasiūla koncentruojasi didesniuose miestuose. Taip ir su prekybos plotais. Kaimo vietovėse rajonuose žmonių pasiskirstymas yra didesnis, jie gyvena rečiau. Jiem reikia toliau kažkur važiuoti. Atstumai, mažesnė pasirinkimo galimybė, bet mes tą stengiamės mažinti, per savo „Knygų klubą“.

Knygų rinka, kaip ir bet kokia kitokia, veikia skaitymą per pasiūlą ir reklamą, jos formuojamas madas. Jau minėta, kad kai kurie ekspertai vertina šį poveikį kaip iš dalies neigiamą, kreipiantį į menkavertės literatūros skaitymą. Ekspertai pastebi labai didelį galimą reklamos poveikį knygų, spaudos skaitymui, dideles jos galimybes plėtojant ir skatinant skaitymo poreikį:

- Literatūros kritikų atsiliepimai arba netgi draugų atsiliepimai daro menkesnę įtaką, negu reklama. O reklamą, ir netgi literatūros kritiką galima nupirkti, nes jie yra biedni ir iš tikrųjų tokie neįpareigojantys jų tekstai, kad yra išleidžiama šimtai gerų knygų… na nėra išleidžiama tiek tų gerų knygų, o yra nemaža dalis visuomenės ir snobų ir čia ne vadinamo elito atsiliepimai, o yra snobizmas, reklamos įtaka.

- Be to, dar labai turi tokią įtaką romanas ar kita knyga gerai reklamuoti ir žinomi pasauly, nes visi dabar gali įeiti į internetą, pavyzdžiui paimkim “Jotemos” leidyklos išleistą, “Da Vinči kodą” tai yra topinė dabar knyga. O kai sužinojo, kad dar bus pastatytas filmas Amerikoje ir parduota pasaulyje virš 20 milijonų tiražu, žmonės tiesiog, na žinot, kaip gripo epidemija, turi ją būtinai perskaityti. Kai kurie skaitytojai laiko garbės reikalu bendraudami su savo pažįstamu ar draugu, kad aš irgi skaičiau.

Atkreipiamas dėmesys ir į reklamos galimybes ne tik skatinant skaitymą, bet ir ugdant vienokį ar kitokį skonį, skatinant pereiti nuo pramoginės prie rimtesnės literatūros:

- Vėlgi čia galima modeliuoti, reikia versti daug geros fantastinės literatūros, leisti, ir po truputį pratinti prie kitų knygų. Vėlgi gerai žinomas faktas jau keletą metų, kad “Hario Poterio” atsiradimas skaitomumą Anglijoje pakėlė 40 proc., tai labai daug.

- Mes matome, kad tie bestseleriai, kurie parduodami didžiuliais kiekiais nėra kažkokie stebuklai, tai daugiau yra vadybos dalykas ir rinka tą bendrą skaitomumą gali tikrai lemti. Tarkim Amerikoj laida apie knygą sąlygoja tai, kad kitą dieną ir per artimiausią savaitę jos parduodama pusės milijono tiražas. Tai yra aišku didelė šalis ir visa kita, bet tai yra jau įvaldyta rinka ir aišku, kad Madonos pasakos bus perkamos vien dėl Madonos vardo ZA. Tai šiuo atveju vardas ir geras marketingas daro savo. Ir galbūt, perskaitęs šitą knygą, žmogus pasiims geresnę knygą. Svarbu nesugadinti skonio.

Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį ir į kitokias leidėjų pastangas ugdant skaitymo skonį per leidybą:

- Mūsų leidyklos vis dėlto lavina tą skonį. Mes negalime užsiimti tik kažkuria siaura dalimi ir leisti tik literatūros gurmanams leidinius, mes stengiamės atitikti visų skaitytojų skonį, bet pagal mūsų leidinių kokybę, pagal redagavimo kokybę, tai yra kokybiški leidiniai, net ir vaikams kai leidžiame pasakas, mes nesistengiame išmesti tuos žodžius, kurie šnekamojoj kalboj nyksta. Mes stengiamės lavinti skaitytoją.

Interviu su gyventojais bei moksleiviais rodo, kad reklama, suformuojanti knygų ar spaudos „madas“, ne visuomet daro tiesioginę įtaką renkantis skaityti knygą ar spaudos leidinį. Daugelio, ypač jaunimo ( bet taip pat ir dalies vidutinio amžiaus bei vyresnių žmonių) pasirinkimus reklama veikia per tarpininkus, „interpretacines bendruomenes“: žmonės aptaria reklamos informaciją, perskaitytas knygas ir rekomenduoja arba nerekomenduoja jas savo pažįstamiems. Ypač tokia interpretatorių - draugų, pažįstamų, nuomonių lyderių rekomendacija svarbi paaugliams ir jaunimui:

- Jei imtumėm paauglius, tai paaugliams daug įtakos turi draugų nuomonė arba mados kryptis, jie yra daugiau įtakojami aplinkos. Mes matome pagal mūsų komentarus interneto svetainėje, išleidžiame, tarkime “Princesės dienoraštis”, tai yra šiuolaikinė grožinė knyga vaikams ir vaikai, vos tik pasirodo knyga, skelbia savo nuomonę.

Nurodo, kad renkasi knygas pagal draugų rekomendacijas tiek moksleiviai – fokus grupių dalyviai, taip pat ir studentai, jauni specialistai: Knygą skaitau tik jei ją rekomenduoja man autoritetingas žmogus (26 m. auditorė). Didelę įtaką turi draugų nuomonės, „mados“ ir jaunimui renkantis žurnalus.

Mažesniuose miestuose ir kaimuose, kur, matyt, „interpretacinės bendruomenės“ ne tokios aktyvios ir jų mažiau, nemaža žmonių pirkdami renkasi knygas pagal kainą ir anotacijas, imdami skaityti iš bibliotekų – pagal individualius poreikius, mažiau kreipdami dėmesį į „madas“.

Konstatuojama ir padidėjusios pasiūlos įvairovės, leidžiančios tenkinti įvairesnius poreikius, įtaka skaitymo plėtrai:

- Mes turim tą situaciją, kai Lietuvoje istoriškai niekada daugiau knygų pavadinimų nepasirodydavo. Kitas dalykas yra labai daug geros verstinės literatūros. Trečias dalykas yra daug geros literatūros užsienio kalba lengvai pasiekiamos. Plius šalia to visada gali informaciją rasti internete ir taip toliau. Šitie faktoriai, jie vis tiek suformuoja didelį skaitytojų ratą. Kad specialybinės literatūros nedaugės skaitytojų, tai yra aišku, tai vis tiek yra specifinės uždaros sistemos, gal jas lemia tiktai apibrėžtas kiekis pinigų vis tiktai, o visa kita tai aš manau, kad su laiku, kultūringėjant visuomenei, viskas tik gerės.

Bibliotekų veiklą visi ekspertai ir nemaža dalis gyventojų nurodo kaip pagrindinį skaitymo plėtros ir prieinamumo didinimo veiksnį, o jų trūkumus - kaip vieną svarbiausių skaitymo plėtros kliūčių. Kaip svarbiausia skaitymo plėtros kliūtis nurodomas bibliotekų fondų skurdumas; plėtrą ypač paskatintų mažesnių miestų ir kaimų bei mokyklų bibliotekų fondų plėtra:

- Atskirčiau didžiuosius miestus ir kaimus. Visgi kaime žmonės stengiasi išnaudoti bibliotekų knygas. Deja, bibliotekos pas mus yra pakankamai skurdžios. Ir tarkim lygindami estus ir lietuvius, mes žinom, kad yra skirtumai vos ne 10 kartų pinigų, skiriamų bibliotekoms. Ir čia akivaizdu, kad yra disproporcija. Iš kitos pusės mieste, kaip rodo praktika, kaina nėra pagrindinis lemiantis veiksnys.

- Pirmiausia skaityti paskatintų bibliotekos. Užpildyti knygom bibliotekas. Aš kaip leidėjas bibliotekų nejuntu, kad kokie pirkimai yra bibliotekom. Mes, pavyzdžiui, tiražo visiškai nederinam, kiek į bibliotekas eis. Jei yra ministerijos remiama knyga, tai žinom, kad ten 150 ar kiek eis į kažkur.

- Neišvengiamai bibliotekų tinklo ir fondų plėtra turi pagerinti ir ypač mokyklų bibliotekos, kurios šiuo metu nėra pačios turtingiausios ir ilgą laiką buvo orientuojamos tiktai į vadovėlius. Vis tiktai galėtų jos iš dalies patenkinti vaikų poreikius.

Ekspertų nuomone, žmonės dėl to mažai ir lankosi bibliotekose, kad ten neranda reikiamų knygų. Tą patvirtina ir interviu bei fokus grupių duomenys. Nemaža tiek miestų, tiek ypač kaimų ir mažesnių miestų gyventojų nurodo, kad jie nustojo lankytis bibliotekose dėl to, kad ten negauna norimų knygų ir spaudos, ypač trūksta naujesnių knygų. Kaip kliūtis minimi ir atstumai iki bibliotekų. Atkreipiamas dėmesys ir į fondų komplektavimo kokybę – bibliotekos ne tik turėtų taikytis prie masinio skaitytojo skonio, bet ir ugdyti tą skonį:

- Man atrodo, kad skaitymą padidintų ir knygų prieinamumas. Akivaizdu, kad mūsų bibliotekų tinklas funkcionuoja beviltiškai ir jeigu dar studentas gali lietuvišką knygą gauti, o tik vakarietiškos ne, tai provincijos gyventojams yra ypač sunku. Nors, viena vertus, kai buvo atsisakyta centralizuoto knygų pirkimo ir bibliotekoms palikta pirkti pagal savo skaitytojų interesus, na buvo lyg ir demokratija. Bet pasižiūrėjus vienoj bibliotekoj, į Pasvalį nuvažiavus, Katiliškio vardo biblioteka, kur iš tikrųjų ta knygų atranka yra gana puiki ir žmonės ja rūpinasi, vienoks vaizdas, o kitur, jei meilės romanų prašo, tai meilės romanus ir nuperkam. Gal ir geriau, kad skaitytų meilės romanus, negu neskaitytų nieko. Bet valstybė, leisdama savo pinigus, neturėtų juos leisti vien tik pramogai. Jei ne įsakymo, tai bent jau tokio gana primygtinio rekomendavimo organizuojant valstybinių bibliotekų fondus būtų ne pro šalį.

Ne visas žmonių grupes bibliotekų fondų plėtra paskatintų daugiau skaityti. Tam tikra žmonių grupė, ypač dirbantis jaunimas ir labai užsiėmę vidutinio amžiaus žmonės nelinkę eiti į bibliotekas ieškoti knygų laisvalaikio skaitymams; kita vertus, šie žmonės labai norimą knygą įstengia nusipirkti arba skolinasi iš draugų:

- Verčiau nusipirksiu arba pasiskolinsiu, bet eiti į biblioteką, rinktis, nepamiršti laiku grąžinti...Per sudėtinga, užima daug laiko. (26 m ekonomistė)

Jau minėta (skyrius 2.3), kad vienas svarbiausių tiesioginių skaitymo motyvų yra skaitymo poreikis, kuris išugdomas vaikystėje. Tiek kiekybinio moksleivių tyrimo (žr. skyrius 1.2, 2.2.), tiek kokybinio tyrimo rezultatai leidžia konstatuoti didelę, beveik lemiamą šeimos, jos kultūrinio kapitalo, vaiko artimiausios aplinkos įtaką ugdant poreikį ir įprotį skaityti. Knygų skaičius šeimoje, tėvų pomėgiai skaityti, knygų skaitymas vaikams, skaitymo vertinimai šeimoje ir kiti šeimos kultūrinio kapitalo rodikliai, kaip matėme, statistiškai reikšmingai susiję su moksleivių skaitymo poreikiais. Šį ryšį patvirtina ir kokybinio tyrimo duomenys. Todėl nepalankus šeimos požiūris į skaitymą ir neskatinimas skaityti šeimoje, menkas jos kultūrinis kapitalas, audiovizualių priemonių konkurencija su skaitymu yra didelė skaitymo plėtros kliūtis.

Lemiamą šeimos įtaką formuojant skaitymo poreikį konstatuoja daugumas apklaustųjų ekspertų, atkreipdami dėmesį į tai, kad būtent šeimoje ir ankstyvoje vaikystėje svarbu pasipriešinti ir ugdyti atsparumą elektroninių media konkurencijai:

- Poreikį ugdo šeima, nes vis dėlto, kai prasideda privalomos literatūros sąrašai, tai jau yra ne tas laikas, anksčiau, na nebuvo kam užimti tos skaitymo vietos, o dabar jau tas vaikas jeigu įninka į kompiuterinius žaidimus, tai įninka. Klausimas, jis įniko pirma į knygą ar į kompiuterinius žaidimus? Jau paskui perlaužti yra labai sunku. Ir viskas vyksta mokantis skaityti, todėl inteligentiškose šeimose kažkodėl vaikai išmoksta skaityti penkerių šešerių metų. Tada jie arba pradeda skaityti arba…

- Aš manau, kad bet kurioj švietimo srity šeima yra pagrindinis lemiantis veiksnys. Ką mes čia beburtume, kiek teorijų bedarytume, grįšim į tą patį tašką.<...> Jei jam skaitė pasiėmę bizūną, tai gal jis ir nepuls suaugęs skaityti. Bet jeigu jam tai paliko kokį nors įspūdį, tai nuo knygos jis toli nebenubėgs.

- ...esu klausęs Frankfurto merės atidarymo kalbos tais metais, kai Lietuva buvo knygų mugės svečias, tai jinai kaip tik pasakojo, su tokia didele nostalgija ir liūdesiu, kad jų šeimoje tėvas susodindavo visus ir skaitydavo knygas ir taip jiems buvo įdiegti skaitymo įgūdžiai.

- Aš manau, kad vienintelis kelias yra pradėti nuo jaunų dienų, ir nuo kuo jaunesnių; na ir manau, kad šeimos tradicijos, kai knygas skaito, anūkams seneliai, ir tėvai, tai yra esminis dalykas.

Taip pat ir interviu duomenys rodo, kad visiems aktyviausiems skaitytojams arba tėvai vaikystėje skaitė knygas, arba jie patys labai mėgo skaityti ir atvirkščiai, tie, kuriems ir kurių šeimose nebuvo skaitoma, šeimoje nebuvo knygų, suaugę skaito retai arba visai neskaito. Dėl to sutaria ir mažo miestelio gyventojai – grupinio interviu dalyviai: Didžiausias pavyzdys yra tėvai. Jei tėvas sėdi su knyga, tai ir vaikas skaitys.

Aptariant informacinių technologijų plėtros įtaką skaitymui. buvo paliesti tik keli aspektai. Aptariant audiovizualinės kultūros ir spaudos skaitymo santykį, jau minėta, kad jos atlieka panašias funkcijas, tad jos konkuruoja tarpusavyje ir gali viena kitą pakeisti; kaip spaudos privalumai nurodytas išsamumas, patogesnio, nuoseklesnio skaitymo galimybė, įprotis skaityti, trūkumas – spaudos brangumas, skaitymo sudėtingumas, lyginant su vizualia informacija. Knygų skaitymas ir media atlieka skirtingas funkcijas ir jų konkurencija nėra tokia „taiki“ – kai kurių žmonių grupių gyvensenos ir laisvalaikio stilių poslinkiai į „pramoginę“ pusę mažina skaitymo vaidmenį jų gyvenime. Jau minėta, kad dėl knygų skaitymo poreikio specifikos daugiau laiko ima skirti televizijai ir pan. būtent žmonės, turintys silpnesnį skaitymo poreikį. Tai, kad kiekybinėje apklausoje net 6 proc. gyventojų pageidavo, kad daugiau būtų skaitoma per radiją, kai kurie ekspertai vertina kaip šių priemonių konkurencijos išraišką (kaip suformulavo vienas respondentas, „nereikėtų pačiam skaityti“); kita vertus, tai gali būti ir užsiėmusių žmonių poreikis gauti audio informaciją tarp kitų užsiėmimų; apie šią galimybę ekspertai kalbėjo minėdami audioknygų leidimo svarbą.

Ekspertai įvardija kai kuriuos pavojus, kuriuos kelia elektroninių tekstų plėtra knygų skaitymo įgūdžiams ir įpročiams:

- Ten kur yra vidinio šokinėjimo galimybė, skaitymas yra struktūruotas nenuosekliai. Ir va įprotis skaityti tokius tekstus, jis labai kenkia įpročiui skaityti kažkokius ilgus, nuoseklius pasakojimus ar istorijas, tad ir romanus ir kažkokią net nuoseklią mokslo knygą.

Bet iš esmės būtent dėl knygų skaitymo ir jo poreikio specifiškumo ekspertai knygų skaitymo ateitį prognozuoja optimistiškai, jei bus įgyvendintos dvi pagrindinės sąlygos – skaitymo poreikio ugdymas šeimoje ir bibliotekų plėtra.

išvados

Apibendrinus tyrimo duomenis, išryškėjo kiekybinės ir kokybinės skaitymo tendencijos. Dalis iš jų yra akivaizdžios ir gali būti interpretuojamos vienareikšmiškai, o kai kurios reikalauja platesnės diskusijos ir tolesnių tyrimų. Pastaruoju atveju tyrimo autoriai nepretenduoja į galutinį aiškinimą ir, remdamiesi tyrimo duomenimis, formuluoja išvadas prielaidų forma.

Nuolat daugiau ar mažiau skaito knygas du trečdaliai visuomenės, tačiau intensyvus ir pastovus skaitymas būdingas nedaugeliui. Moterys visumoje skaito dažniau ir daugiau už vyrus, o iš moksleivių apklausos matyti, kad ši tendencija formuojasi jau vaikystėje ir paauglystėje. Statistiškai reikšmingi skirtumai matomi amžiaus grupėse: senstant skaitoma vis mažiau ir mažiausia skaitymo apimtis fiksuojama tarp vyresnių nei 70 m. gyventojų. Akivaizdi ir skaitymo priklausomybė nuo gyventojų išsimokslinimo: dažniausiai skaito žmonės, turintys aukštąjį išsimokslinimą, rečiausiai – pradinį ir pagrindinį. Taip pat vienareikšmiška skaitymo masto priklausomybė nuo gyvenamosios vietos: daugiausia skaito didžiųjų miestų gyventojai, mažiausia - kaimiškų vietovių. Neabejotina ir skaitymo apimties, dažnio priklausomybė nuo pajamų (vieno svarbiausių socialinio statuso rodiklių): gyventojai su didesnėmis pajamomis skaito daugiau ir dažniau. Nacionalinė apklausa nefiksuoja skaitymo masto ryšio su respondentų tautybe: lietuviai, rusai ir lenkai skaito maždaug vienodai. Moksleivių apklausa, atsižvelgiant į kiek didesnį paklaidos dydį, leidžia teigti, kad šiek tiek mažiau skaito rusų tautybės moksleiviai; tai gali būti susiję su tuo, kad jie turi mažesnį specialių jų amžiui skirtų leidinių gimtąja kalba pasirinkimą (o kaip tik tokius leidinius moksleiviai labiausiai mėgsta skaityti). Moksleivių gyvenamoji vieta, apklausos duomenimis, didelės įtakos skaitymo mastui neturi. Tačiau tarp moksleivių skaitymą įtakojančių veiksnių ryški yra sociokultūrinio kapitalo, pasireiškiančio pirmiausia per šeimos aplinką, įtaka: dažniau ir daugiau skaito moksleiviai, kuriems vaikystėje dažnai buvo skaitoma balsu, kurių namuose yra daugiau knygų, taip pat turintys skaitančius tėvus.

Knygų skaitymo pasirinkimų struktūroje matyti prioritetai mokslo populiariajai, su pomėgiais susijusiai literatūrai, detektyvams ir nuotykių romanams, specialybės bei studijų veikalams, o mažiausiai skaitytojų dėmesio susilaukia esė ir publicistika, šiuolaikinė intelektualioji proza. Tad apklausos duomenys rodo stiprias pramogines- rekreacines ir su mokymusi bei profesiniu tobulėjimu susijusias knygų skaitymo funkcijas. Kokybiniame tyrime apklausti ekspertai taip pat pabrėžia šių knygų skaitymo funkcijų stiprėjimą.

Nacionalinė apklausa rodo eilę reikšmingų skonių skirtumų, priklausančių nuo įvairių socialinių-demografinių veiksnių: specialybės ir studijų literatūrą dažniau skaito 16-29 m. amžiaus grupė, aukštąjį išsimokslinimą turintys asmenys ir didžiųjų miestų atstovai, taip pat tie, kurių pajamos vienam šeimos nariui didesnės nei 600 lt. Galima daryti tvirtą prielaidą, kad aukštesnio socialinio statuso žmonės labiau linkę skaityti specialybės literatūrą ir tobulintis savo profesijoje (pajamos ir išsimokslinimas - vieni svarbiausių socialinio statuso rodiklių). Respondentai su aukštuoju išsimokslinimu daug dažniau skaito publicistiką, mokslo populiariąją literatūrą, šiuolaikinę intelektualiąją prozą, klasiką, istorinę prozą, specialybės literatūrą, tačiau rečiau už aukštesniojo (kai kada vidurinio) išsimokslinimo respondentus - meilės romanus, detektyvus, fantastiką. Galima teigti, kad yra ryšys tarp išsimokslinimo ir sąlygiškai sudėtingesnės literatūros įsisavinimo galimybių: kuo aukštesnis išsimokslinimas, tuo daugiau šansų skaityti sudėtingesnius veikalus.

Moterys dažniau už vyrus skaito daugelį literatūros rūšių ir pastarieji atsilieka nuo moterų absoliučioje daugumoje pozicijų. Net profesinės – specialybės ir studijų literatūros skaityme vyrai atsilieka nuo moterų, nors profesinė veikla ir karjera tradiciškai dažniau buvo vyrų veiklos sritis; lyčių skaitymo aktyvumo skirtumai, kaip rodo moksleivių apklausa, susiformuoja dar vaikystėje ir paauglystėje. Vyrai daugiau už moteris skaito tik fantastinės literatūros ir maždaug tiek pat, kiek moterys – nuotykių romanų, detektyvų. Tad labai apibendrintą socialinį–demografinį aktyvesnio ir sudėtingesnės literatūros skaitytojo portretą galima sieti su aukštesniu socialiniu statusu (aukštu išsimokslinimu, pajamomis), jaunu ir vidutiniu amžiumi ir gyvenimu dideliame mieste, taip pat tai dažniau moteris, negu vyras. Bet šių grupių viduje yra atvejų ir pogrupių, kuriuose reiškiasi kitokios arba priešingos tendencijos. Pavyzdžiui, duomenyse galima pastebėti niveliuojantį socialinius-demografinius skirtumus pramoginės knygų skaitymo funkcijos vaidmenį - išsilavinimo, pajamų, gyvenamosios vietos skirtumai mažai diferencijuoja meilės romanų, detektyvų, nuotykių, fantastinės literatūros skaitymą.

Kokybinio tyrimo duomenys leidžia papildyti ir komentuoti knygų skaitymo masto ir skonių tendencijas. Kiekybinę skaitymo situaciją – skaitančiųjų skaičių – dauguma apklaustų ekspertų vertina kaip patenkinamą. Tačiau yra ir vertinančių esamą skaitymo lygmenį kaip žemą arba labai žemą. Pastebima skaitymo didėjimo tendencija; ji siejama su ekonominiu šalies augimu, žmonių gyvensenos pokyčiais, visuomenės išsilavinimo ir besimokančiųjų skaičiaus didėjimu. Ekspertai pastebi stiprėjant pramogines, susijusias su laisvalaikio praleidimu skaitymo funkcijas bei su mokymusi susijusias funkcijas (jos vyrauja ir kiekybinio tyrimo duomenyse). Atitinkamai prognozuojamas ir šių sričių leidinių, ypač pramoginės literatūros, skaitymo didėjimas. Vertindami skaitymo situaciją ir skonius pagal kokybinius kriterijus, ekspertai ją vertina kaip blogėjančią šiais atžvilgiais: atkreipiamas dėmesys į klasikos, net privalomosios literatūros skaitymo mažėjimą, mažus poezijos tiražus ir perkamumą, žemą aukšto meninio lygio literatūros bei publicistikos, esė skaitymo lygmenį bei stiprėjančią pramoginę literatūros bei kitų leidinių skaitymo funkciją. Socialinių-demografinių veiksnių įtakos skaitymui vertinimuose atkreiptinas dėmesys į tokias jaunimo skaitymo tendencijas, kaip skaitymo mažėjimas mokyklinio amžiaus jaunimo tarpe ir jo populiarėjimas tarp išsilavinusio jaunimo iki 30 metų. Pastebima ir iš dalies niveliuojanti išsilavinimo bei amžiaus veiksnių poveikį reklamos įtaka.

Tyrimas nefiksuoja plataus masto spaudos skaitymo. Lietuvos dienraščių ir rajoninės spaudos visiškai neskaito penktadalis gyventojų, o su paskaitančiais kokį kartą per mėnesį - beveik trečdalis. Pilietinio ir politinio raštingumo požiūriu tai iš tiesų liūdnas skaičius, nes sunku tikėtis, kad žmonės, nežinantys visuomenės įvykių, gali juose visavertiškai dalyvauti. Kasdien ar kelis kartus per savaitę Lietuvos dienraščius ir rajonų/miestų spaudą skaito beveik pusė gyventojų. Ketvirtadalis paskaito ir elektroninius laikraščius. Tuo tarpu užsienio dienraščiai faktiškai neskaitomi. Greta prieinamumo aplinkybių (ne visose vietose prekiaujama, nėra bibliotekose ir pan.), tai greičiausia lemia ir menkas užsienio kalbų mokėjimas. Tyrimo duomenimis, palyginti populiarūs yra su mada ir gyvenimo būdu susiję žurnalai. Trys ketvirtadaliai gyventojų visai neskaito spaudos ir kitos informacijos internete.

Reikšmingų spaudos rūšių pasirinkimo skirtumų pagal respondentų lytį tyrime neužfiksuota, tik mados ir gyvenimo būdo žurnalus moterys skaito kelis kartus dažniau už vyrus. Ženklūs skirtumai užfiksuoti pagal respondentų amžių. Pirmiausia, kaip ir tikėtasi, jaunesnio amžiaus respondentai (iki 39 m.) dažniau skaito elektroninę spaudą. Tačiau šis dažnis informacinės visuomenės kontekste nėra labai aukštas: apie pusė 16 – 29 m. respondentų visiškai neskaito internete. Visiškai internete neskaito vyresni negu 60 m. žmonės. Visos amžiaus grupės beveik neskaito užsienio spaudos ir tai byloja apie ilgalaikę tendenciją. Taip pat visose amžiaus grupėse retai skaitomi politikos ir kultūros savaitraščiai, žurnalai ir tai galima laikyti svarbia kliūtimi, plėtojant politinį ir pilietinį gyventojų raštingumą. Visų amžiaus grupių respondentai dažniausiai skaito šalies ir rajoninius laikraščius, bet nuo 60m. padaugėja žmonių, teikiančių prioritetą rajoninei spaudai. Du trečdaliai 19 – 60m. darbingo amžiaus respondentų niekada neskaito specialybės laikraščių ir žurnalų ir tai iš dalies patvirtina mažą gyventojų dėmesį tęstiniam mokymuisi.

Tyrimas fiksuoja akivaizdžius spaudos skaitymo skirtumus pagal respondentų išsimokslinimą. Turintys aukštąjį išsimokslinimą skaito daugiausia visų spaudos pozicijų, dažniausiai apsilanko ir interneto puslapiuose, tačiau ir ši grupė labai mažai skaito užsienio spaudą. Pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsimokslinimą turintys respondentai daugiausia skaito rajono/miesto laikraščius, kartais su mada ir gyvenimo būdu susijusius žurnalus. Yra skirtumų pagal respondentų tautybę: lietuviai dažniau už rusus ir lenkus skaito šalies ir rajoninius laikraščius, informaciją internete, rečiau - užsienio spaudą. Nagrinėjant duomenis pagal gyvenamąją vietą matyti, kad didžiuosiuose miestuose gyvenantys žmonės dažniau skaito šalies laikraščius, visi kiti – rajoninius. Faktiškai visose spaudos pozicijose rečiausiai reiškiasi kaimo vietovių gyventojai, jie dažniausiai skaito rajoninę spaudą, rečiau - gyvenimo būdo žurnalus ir kitą spaudą. Bet poreikis skaityti spaudą tarp mažiau jos skaitančių šių vietovių gyventojų kiek didesnis negu knygas – tarp skaitymo kliūčių jie dažniau nurodo, kad trūksta pinigų spaudai, negu knygoms, tuo tarpu didžiųjų miestų gyventojai labiau norėtų pirkti daugiau knygų. Spaudos skaitymo skirtumai socialinėse–demografinėse grupėse rodo, kad nors visai neskaitančių spaudos gyventojų dalis įvairiose grupėse panaši, galima pastebėti gana ryškius spaudos skaitytojų „geografinės“ orientacijos skirtumus: didžiųjų miestų ir aukštesnio išsimokslinimo gyventojai labiau domisi šalies ir platesnio masto įvykiais, o mažesnių miestų bei kaimo vietovių, taip pat žemesnio už vidurinį išsimokslinimo gyventojų spaudos interesų horizontas dažniau apsiriboja lokaliais įvykiais bei problemomis.

Bendroje knygų skaitymo motyvų struktūroje, pagal nacionalinės apklausos duomenis, vyrauja pažintiniai, poilsio-rekreacijos, mokymosi-profesinio tobulėjimo, pasaulėžiūriniai-estetiniai, įpročio motyvai. Duomenys rodo, kad skaitymo prestižas (skaitoma aplinkoje, skaitoma, kad vertintų draugai ir pan.) tarp įvardijamų motyvų nėra svarbus, tad tikėtina, kad skaitymo prestižas yra tiek svarbus, kad skatina realų veiksmą tik palyginus retose grupėse ir situacijose. Tai patvirtina ekspertų pastebėtą iš dalies deklaratyvų skaitymo (kaip ir „aukštosios“ kultūros, išsilavinimo) prestižo pobūdį: oficialiojoje (diegiamoje per švietimo sistemą, deklaruojamoje dokumentuose ir pan.) vertybių sistemoje skaitymas, švietimas, mokymasis vertinamas aukštai, bet ir realiai veikiančiose kasdieninio gyvenimo normose, ir institucijų sprendimuose šios vertybės ne visada svarbios (ekspertai pastebėjo šį skaitymo prestižo paradoksalumą atkreipdami dėmesį į menką dėmesį bibliotekoms valstybės politikoje, vertindami apklausoje užfiksuotą skaitančių knygas skaičių kaip per aukštą ir pan.).

Statistiškai reikšmingų skaitymo motyvacijos skirtumų yra pagal respondentų lytį. Moterys dažniau už vyrus skaito siekdamos tobulinti kvalifikaciją, pailsėti nuo kasdienybės, giliau suvokti žmones, siekdamos patirti estetinių išgyvenimų ir pan.. Skiriasi knygų skaitymo motyvai ir pagal amžiaus grupes: jauniausieji (16-19m.) dažniausia skaito norėdami plėsti akiratį, po jų sekanti grupė (20-29) dažniausiai skaito tenkindami profesinius, studijų poreikius, vyriausieji (nuo 60m.) dažnai skaityti yra įpratę, nori giliau suvokti pasaulį. Apskritai visose amžiaus grupėse knygų skaitymas tenkina pačius įvairiausius poreikius: pažintinius, pasaulėžiūrinius, estetinius, komunikacinius, psichologinius-rekreacinius ir pan. (pavyzdžiui, įvairiausio amžiaus respondentai dažnai teigė, kad knygos padeda atitrūkti nuo kasdienybės, pailsėti). Akivaizdžiai negatyvi tendencija – skaitymo motyvacijos silpnėjimas senstant – nuo 50m. neskaito knygų beveik pusė, o nuo 70m. ir daugiau žmonių. Yra reikšmingų skirtumų pagal respondentų išsimokslinimą. Kuo aukštesnis išsimokslinimas, tuo aukštesnė skaitymo motyvacija (ši tendencija užfiksuota ir pagal knygų skaitymo mastą). Visai neskaito apie pusę žmonių, turinčių pagrindinį išsimokslinimą, maždaug tiek ir su viduriniu. Tuo tarpu visai neskaito dešimtadalis gyventojų su aukštuoju išsimokslinimu. Moksleivių apklausos duomenimis, svarbiausios skaitymo priežastys yra noras daugiau sužinoti apie pasaulį, žmones, kas trečias respondentas nurodo, jog skaito nes tai būtina rengiantis pamokoms. Dalis apklaustų moksleivių randa knygose daug praktiškų patarimų bei mano, kad skaitymas yra malonus laisvalaikio praleidimo būdas. Mažiausiai skaitančių dėl draugų, pažįstamų vertinimo. Didėjant respondentų amžiui mažėja nurodžiusių, jog skaitymas yra malonus laisvalaikio praleidimo būdas, dvigubai daugiau mergaičių nei berniukų nurodo, kad skaitymas yra įprastas dalykas ir jos negalėtų be jo. Tai rodytų, kad daliai moksleivių jau paauglystėje susiformuoja gilesnis skaitymo poreikis. Taip pat mergaitės dvigubai dažniau nurodo, kad skaitymas yra malonus laisvalaikio praleidimo būdas. Berniukus labiau motyvuoja noras daugiau sužinoti apie pasaulį.

Kokybinio knygų skaitymo motyvų tyrimo duomenys išryškina tiek pramoginės-rekreacinės, tiek pažintinės ir estetinės skaitymo funkcijos svarbą žmonėms. Tiek ekspertai, tiek interviu apklaustieji skaitytojai taip pat pabrėžia knygų skaitymo poreikio, kuris reiškiasi ir kaip įprotis, specifiškumą, negalimybę jį pakeisti kitomis informacijos ar laisvalaikio formomis. Taip pat pabrėžiama, kad pagrindinis šio poreikio ugdymo veiksnys yra šeima.

Spaudos skaitymo motyvuose žmonėms svarbios visos pagrindinės spaudos funkcijos: 1) spauda kaip informavimo apie visuomenės reikalus ir jų interpretavimo priemonė; 2) prisitaikymo prie kasdieninio gyvenimo, orientavimosi jame instrumentas; 3) atotrūkio nuo kasdienybės priemonė; 4) prestižo ir bendravimo priemonė. Visose visuomenės grupėse svarbiausias spaudos skaitymo motyvas – siekis žinoti ir suprasti svarbiausius įvykius, atitinkantis pirmąją funkciją, tad šią funkciją spauda atlieka intensyviausiai. Nemaža dalis respondentų (trečdalis) skaito specializuotą spaudą ar puslapius dėl vienos ar kitos juos dominančios temos, pvz. sporto, automobilių ir pan. Taip pat trečdalis skaito domėdamiesi kitų žmonių (manytina, dažniausiai žinomų visuomenėje) gyvenimu. Svarbus ir komunikacinis motyvas - perskaitytos naujienos aptariamos su draugais ir pažįstamais. Pagal respondentų lytį yra keletas reikšmingų skirtumų: vyrai dažniau domisi specialiomis sritimis, moterys labiau domisi kitų žmonių gyvenimais ir spaudos skaitymas joms dažniau yra poilsio priemonė. Noras žinoti ir suprasti svarbiausius įvykius būdingas visų amžiaus grupių respondentams, kitų motyvų atžvilgiu yra skirtumų. Noras sekti dominančios srities įvykius būdingiausias jauniausiems žmonėms (iki 29 m.). Tai galbūt galima aiškinti gyvenimo interesų, hobių formavimosi intensyvumu, menkesniu jaunimo domėjimusi visuomeniniais įvykiais (jie dažniau būna labiau užsiėmę įsitvirtinimu visuomenėje ir šeimoje ir turi mažiau laiko bei resursų dalyvauti visuomenės gyvenime). Amžiaus grupėje nuo 50 m. ryškesnis noras žinoti svarbiausius įvykius. Noras žinoti ir suprasti svarbiausius įvykius tarp spaudos skaitymo motyvų yra svarbiausias ir įvairaus išsimokslinimo grupėse. Visų kitų motyvų struktūra labai panaši: siekiama sužinoti apie kitų žmonių gyvenimą, sekti dominančios srities įvykius, pailsėti nuo kasdienybės. Moksleiviai laikraščius bei žurnalus dažniausiai skaito dėl noro žinoti ir suprasti svarbiausius visuomenės ir valstybės įvykius, sužinoti apie kitų žmonių kasdieninį gyvenimą, sužinoti apie bendraamžių problemas bei dėl siekio suprasti dominančius srities įvykius. Mažiausiai laikraščius bei žurnalus skaityti moksleivius motyvuoja įpratimas skaityti – jų įpročiai dar tik formuojasi. Miesto moksleiviai kiek dažniau skaito laikraščius dėl to, kad mėgsta aptarinėti naujienas su draugais ar pažįstamais, bet skirtumas nuo kaime gyvenančių respondentų nėra didelis.

Tiek nacionalinėje bei moksleivių apklausoje, tiek ir kokybinio tyrimo duomenyse kaip viena svarbiausių skaitymo kliūčių įvardijamas šiuolaikinio gyvenimo tempo ir krūvio sąlygotas laiko trūkumas. Gyvenimo keliama įtampa skatina ir pramoginių laisvalaikio formų, tarp jų ir pramoginės literatūros, spaudos skaitymo plitimą. Dalies žmonių, ypač turinčių silpnesnį knygų skaitymo poreikį ir įpročius gyvensenoje skaitymui skirtą laiką pakeitė TV žiūrėjimas ir kitos mažiau pastangų reikalaujančios laisvalaikio formos. Aktyvesnieji skaitytojai laiko skaitymui trūkumą kompensuoja racionaliau rinkdamiesi „kokybiškesnį“ skaitymą – skirtą studijoms, profesiniam tobulėjimui, taip pat aukštesnio meninio lygmens literatūrą, bet, kaip minėta, plinta ir poilsiui, atsipalaidavimui skirto skaitymo formos. Kita svarbi aplinkybė – trūksta lėšų pirkti spaudai ir knygoms. Mažiau reikšmingos kliūtys siejamos su nuovargiu buityje, įpročiu žiūrėti televizorių. Kiti skaitymą apsunkinantys veiksniai respondentų minėti daug rečiau, pavyzdžiui, kai kurios prieinamumo aplinkybės: biblioteka per toli, bibliotekoje per mažai dominančių knygų. Bet nereikėtų bibliotekų resursų ir galimybių vertinti vien tik pagal respondentų nurodomas skaitymo kliūtis, nes galima manyti, kad dalis jų apskritai menkai žino bibliotekų galimybes (2004 metais atlikto tyrimo duomenimis, bibliotekų paslaugomis intensyviau naudojasi tik trečdalis gyventojų). Kokybiniame tyrime apklausti ekspertai, priešingai, bibliotekų fondų skurdumą nurodė kaip vieną svarbiausių skaitymo plėtros kliūčių, o jų fondų ir tinklo plėtrą - kaip pagrindinę skaitymo plėtros, ypač kaimuose ir mažesniuose miestuose, sąlygą; kad bibliotekose nėra reikiamų, ypač naujų, knygų, pažymėjo ir daugumas interviu apklaustų mažesnių miestų ir kaimų gyventojų; minėtame Kultūros ministerijos tyrime tik trečdalis nesilankančių bibliotekose gyventojų nurodė nesilanką dėl to, kad neturi tokio poreikio, kiti nesilankymo motyvai susiję su bibliotekų darbu (apie pusę šių motyvų sudaro skurdūs fondai). Šie faktai paremia ekspertų, matančių bibliotekų plėtroje dideles skaitymo skatinimo galimybes, nuomones.

Skirtumai pagal respondentų lytį ir tautybę, vertinant skaitymo kliūtis, nereikšmingi. Tačiau yra reikšmingų skirtumų pagal respondentų amžių. Gyventojams iki 50m. labiausiai skaityti trukdo laiko trūkumas, amžiaus kategorijoje nuo 50 iki 59 šis sunkumas pagal procentinį svorį jau susilygina su lėšų trūkumu spaudai ar knygoms įsigyti (laiko trūkumas beveik neaktualus), o nuo 60 m. pastaroji kliūtis tampa vyraujančia. Tai rodo, kad didelė dalis pagyvenusių žmonių yra daugiaplanėje socialinėje atskirtyje, kuomet lėšų trūkumas riboja ne tik biologinių, bet ir kultūrinių reikmių tenkinimą. Iš atsakymų matyti, kad jaunesnio amžiaus respondentai neretai skaitymą apsunkinančiu veiksniu laiko interneto trūkumą namuose, tai rodo didesnį dėmesį elektroninei informacijai. Skirtumų pagal išsimokslinimą nėra daug, bet kai kurie iš jų reikšmingi: tarp respondentų su aukštuoju išsimokslinimu daugiausia tokių, kuriems trūksta laiko skaityti ir mažiausia, kuriems trūksta lėšų knygoms ir spaudai pirkti ar prenumeruoti. Pastaroji respondentų grupė, kitaip negu būtų galima tikėtis, nedemonstruoja kiek didesnio kritiškumo spaudos kokybės atžvilgiu. Analizuojant duomenis pagal gyvenamąją vietą matyti, kad didžiuosiuose miestuose mažiausia tokių, kuriems trūksta lėšų knygoms ir spaudai pirkti ir daugiausia tų, kuriems trūksta laiko. Nežiūrint to būtent miestiečiai daugiau skaito ir tai rodo aktyvesnį, dinamiškesnį jų gyvenimo būdą. Visi kiti sunkumai arba labai panašūs arba pasižymi nedideliais dažnių svoriais, kurių negalima apibendrinti tendencijų pavidalu. Tarp dažniausiai moksleivių nurodomų neskaitymo priežasčių yra laiko trūkumas bei nuovargis mokykloje. Taigi, greta jau minėto dalies moksleivių menko sociokultūrinio kapitalo, objektyviai visų jų (o pirmiausia vyresnių) skaitymą apsunkina nesureguliuotas mokymo krūvis.

Tyrimas suteikia informacijos apie nepatenkinamus gyventojų spaudos ir knygų skaitymo poreikius. Po dešimtadalį respondentų pastebėjo, kad jiems trūksta arba knygų, arba laikraščių ir žurnalų. Iš knygų labiausiai norima daugiau skaityti mokslo populiariosios, su pomėgiais susijusios literatūros, dar istorinės prozos, meilės romanų, šiuolaikinės intelektualiosios prozos, detektyvų; spaudos atveju – Lietuvos dienraščių, su mada ir gyvenimo būdu susijusių žurnalų. Turint omenyje, kad pastarieji ir taip palyginus dažnai skaitomi, ši spaudos dalis rinkoje, regis, gali būti rami dėl paklausos ir ateityje. Spartūs visuomenės pokyčiai skatina ir skatins informacijos apie visuomenę ir orientavimosi bei prisitaikymo prie kintančio gyvenimo poreikius, o juos kaip tik ir tenkina šios dvi spaudos rūšys. Mažai pasigendama užsienio spaudos, taip pat kultūros bei politikos savaitraščių, žurnalų. Pastarųjų perspektyvos gal ir nėra labai geros, vertinant pagal gyventojų poreikių struktūrą ir jau anksčiau aptartą skaitymo kryptingumą; kita vertus, šios rūšies specialią spaudą visose visuomenėse skaito aukštesnio išsimokslinimo žmonės ir poreikis jai turėtų didėti, augant visuomenės išsimokslinimo lygmeniui.

Pagal kiekybinio tyrimo duomenis atrodytų, kad visų amžiaus grupių gyventojai lyg ir daugiau mažiau patenkinti spaudos kokybe, tačiau šioje vietoje būtina išlyga, nes jie buvo prašomi pažymėti tik pačias svarbiausias skaitymo kliūtis, todėl mažiau svarbios iš jų galėjo likti neužfiksuotos. Be to, net jei spaudos kokybė galbūt netenkina daugumos jos skaitytojų, nepasitenkinimas kokybe daugumai gali būti nepakankamas pagrindas neskaityti spaudos (kokybė minėta būtent klausime apie skaitymo kliūtis),- poreikis skaityti, orientuotis visuomenės įvykiuose ir kasdienybėje gali nusverti kokybės kriterijų. Šią hipotezę paremia ir kokybiniai duomenys. Daugumos interviu apklaustų spaudos skaitytojų netenkina Lietuvos spaudos turinio kokybė: ji kritikuojama už žemą informacijos pateikimo lygmenį, išsamumo ir analizės stoką, neobjektyvumą, per didelį reklamos, nusikaltimų aprašymų, „bulvariškumo“ kiekį, atotrūkį nuo realių žmonių problemų ir poreikių.

Knygų rinkos pokyčiai sukuria ir skaitymo plėtrą skatinančius veiksnius, ir trukdžius. Kaip skaitymą skatinantys veiksniai kokybinėse apklausose minėta: pasiūlos įvairovė, įgalinanti tenkinti įvairių visuomenės grupių poreikius; reklama ir informacija apie knygas; knygynų tinklo plėtra ir veiklos aktyvėjimas; įtaka skaitymo skonių formavimui. Kaip nemažai daliai žmonių trukdantis plėtoti skaitymą veiksnys įvardijamos per aukštos leidinių kainos; bet daliai žmonių, ypač aukštesnio išsilavinimo miestų gyventojams, turintiems stipresnį skaitymo poreikį, kainos nėra didelė skaitymo plėtros kliūtis. Didelė kliūtis yra menkas dėmesys skaitymui dalyje šeimų, menkas jų kultūrinis kapitalas. Viena svarbiausių skaitymo plėtros kaimo vietovėse ir mažesniuose miestuose kliūčių yra bibliotekų tinklo trūkumai ir skurdūs jų fondai. Bibliotekų fondų kiekybinė bei kokybinė plėtra – svarbiausias skaitymo prieinamumo didinimo veiksnys; svarbus ir geografinis prieinamumas, atvirumas, jauki aplinka: vienos ekspertės žodžiais, „bibliotekos labai skatina skaitymą, jei yra turtingos, viešai prieinamos ir jose malonu būti“. Ypač atkreiptinas dėmesys į kaimų, mažesnių miestų bei mokyklų bibliotekas.

Kokybinio tyrimo rezultatai išryškina kaip svarbiausius tokius skaitymo plėtros veiksnius, kaip skaitymo poreikio ugdymas šeimose bei bibliotekų fondų ir tinklo plėtra, didinant knygų ir spaudos prieinamumą visiems potencialiems skaitytojams. Taip pat pabrėžiama skaitymo ir išsilavinimo realaus, o ne deklaruojamo prestižo visuomenėje, jo reikšmės suvokimo tiek visuomenėje, tiek sprendimus priimančiose ir vykdančiose institucijose svarba, keičiant situaciją, kai, ekspertų žodžiais, „...paradoksaliai, skaitymas lyg ir turi prestižą, bet jis nevirsta konkrečiais jį skatinančiais veiksmais“.