Skaitymo skatinimo koncepcija

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Skaitymo skatinimo ir kalbos gebėjimų ugdymo koncepcija (toliau – Koncepcija) siekiama sukurti teisinius, administracinius ir finansinius pagrindus, kuriais remiantis būtų formuojamas įvairaus amžiaus ir socialinių grupių žmonių poreikis skaityti, kartu padedama žmogui visą gyvenimą ugdyti savo, kaip demokratinės visuomenės piliečio, asmenybę. Koncepcijos tikslai ir uždaviniai įgyvendinami glaudžiai bendradarbiaujant valstybės ir savivaldybių kultūros, švietimo ir socialinės apsaugos sričių institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms bei privačiam sektoriui. 

2. Išlavinta sakytinė ir rašytinė kalba padeda žmogui kritiškai mąstyti, diskutuoti, lengviau integruotis į visuomenę. Skirdama lėšų skaitymui skatinti ir kalbos gebėjimams formuoti valstybė ugdo sąmoningą, kultūringą ir kūrybingą Lietuvos visuomenę, atitinkančią 2000 metais patvirtintos Lisabonos strategijos tikslą iki 2015 metų Europos Sąjungoje sukurti konkurencingiausią žinių visuomenę pasaulyje. 

3. Koncepcijoje remiamasi Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymu (Žin.,1998 Nr.66-1909), Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymu (Žin., 2003, Nr. 119-5406), Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu (Žin. 1991 Nr.23-593), Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymu (Žin. 1995, Nr. 15-344), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos nuostatomis 8.21, 8.24, 8.29, 9.6, 10.1, 10.7, 11.3, 11.4, 12.3, 12.8, 12.9 (Žin. 2004 Nr, 181-6703), Europos Komisijos Mokymosi visą gyvenimą memorandumu (2000-10-30), koncepcija atitinka Jungtinių Tautų paskelbto Raštingumo dešimtmečio dvasią.

 

II. PADĖTIES APŽVALGA

 

4. Skaitymas, kaip susipažinimo su pasauliu ir žmogumi galimybė, šiandien užleidžia savo pozicijas kitiems informacijos gavimo būdams. Dalis žmonių, ypač turinčių silpnesnį knygų skaitymo poreikį, skaitymui skirtą laiką pakeitė televizoriaus žiūrėjimu ir kitomis mažiau pastangų reikalaujančiomis laisvalaikio formomis.

5. Mažėja jaunimo domėjimasis knygomis. Vaikų ir jaunimo skaitymo įpročių tyrimai, daryti Vakaruose pastaruosius 50 metų, rodo, kad vaikai ir jaunimas skaito žymiai mažiau negu prieš 50 ar 30 metų, nors skaitančių vaikų procentas beveik nekinta. Tokią tendenciją patvirtina ir 2005 metais Lietuvoje atliktas sociologinis tyrimas „Skaitymo mastas, kryptingumas ir poreikiai“. Šiuo tyrimu nustatyta, kad nuolat daugiau ar mažiau skaito knygas du trečdaliai visuomenės, tačiau intensyvus ir pastovus skaitymas būdingas nedaugeliui. Senstant skaitoma vis mažiau (mažiausiai skaito vyresni nei 70 m. gyventojai). Akivaizdi ir skaitymo priklausomybė nuo gyventojų išsimokslinimo: dažniausiai skaito žmonės, turintys aukštąjį išsimokslinimą, rečiausiai – pradinį ir pagrindinį. Taip pat vienareikšmiška skaitymo masto priklausomybė nuo gyvenamosios vietos: daugiausiai skaito didžiųjų miestų gyventojai, mažiausiai – kaimiškų vietovių. Skaitančiųjų skaičių dauguma apklaustų ekspertų vertina kaip patenkinamą, tačiau kai kurių manymu jis rodo žemą arba labai žemą skaitymo lygmenį. Lietuvos dienraščių ir vietinės spaudos visiškai neskaito penktadalis gyventojų, o su skaitančiais kartą per mėnesį – beveik trečdalis. Pilietinio ir politinio raštingumo požiūriu tai prastas rodiklis, nes sunku tikėtis, kad žmonės, nežinantys visuomenės įvykių, gali juose visavertiškai dalyvauti (T. Tamošiūnas, Skaitymo mastas, kryptingumas ir poreikiai, 2005 m.).

6. Nepakankamai bendradarbiauja piliečių gerove besirūpinančios valstybės švietimo ir ugdymo, socialinės apsaugos, kultūros ir kitos institucijos. Glaudesnis bendradarbiavimas kalbos ir skaitymo įgūdžių skatinimo srityje joms padėtų veiksmingiau siekti savo tikslų.

7. Dideli socialiniai ir regioniniai skirtumai sunkina tolygų kalbos ir skaitymo įgūdžių skatinimą. Didelė kliūtis yra menkas dalies šeimų kultūrinis kapitalas, mažas dėmesys skaitymui. Viena svarbiausių skaitymo plėtros kaimo vietovėse ir mažesniuose miestuose kliūčių yra bibliotekų tinklo trūkumai ir skurdūs jų fondai. Bibliotekų fondų kiekybinė ir kokybinė plėtra – svarbiausias skaitymo prieinamumo didinimo veiksnys; reikšmingas ir geografinis patogumas, atvirumas, jauki aplinka. (T. Tamošiūnas, Skaitymo mastas, kryptingumas ir poreikiai, 2005 m.)

8. Šiuo metu įgyvendinama Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo programa neužtikrina tinkamo šalies viešųjų bibliotekų aprūpinimo spaudiniais, joje nepakankamai atsižvelgiama į vaikų poreikius. Bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimas vykdomas nepakankamai.

9.  Nepakankami Lietuvos kūrėjų bendravimo su skaitytojais gebėjimai.

10. Lietuvoje įgyvendinamos skaitymo ir kalbos gebėjimų skatinimo ir sklaidos iniciatyvos (tarptautinė vaikų knygos diena ir pan.), nepakankamai viešinamos ir populiarinamos.

11. Nepakankamai formuojamas teigiamas visuomenės požiūris į skaitymą.

12. Didžiausio masto skaitytojams skiriami renginiai Lietuvoje – pvz. tarptautinė Vilniaus knygų mugė – tenkina daugiau sostinės gyventojų poreikius, nepasiekia visų regionų ir socialinių grupių.

13. Dabartinis gyvenimo tempas vis mažiau palieka laiko tėvams skaityti knygas savo mažyliui. Mokinių skaitymui ypač didelės įtakos turi sociokultūrinis kapitalas, pirmiausia pasireiškiantis per šeimos aplinką: daugiau skaito mokiniai, kuriems kūdikystėje, vaikystėje dažnai buvo skaitoma balsu, kurių namuose yra daugiau knygų ir kurių tėvai patys skaito (T. Tamošiūnas, Skaitymo mastas, kryptingumas ir poreikiai, 2005 m.). Tą patį rodo ir skaitymo balsu vaikui tyrimai, atlikti Vakarų Europoje: kuo daugiau šeimoje vaikui skaitoma balsu, tuo daugiau jis skaito užaugęs. Nėra garantijos, kad vaikas, kuriam buvo skaitoma balsu, taps aktyviu skaitytoju, tačiau labai didelė galimybė, kad vaikas, kuriam nebuvo skaitoma balsu, užaugęs knygų neskaitys (prof. Torbenas Weinreichas). Todėl šeimos švietimas, aiškinant tėvų įtaką vaikų kalbos ir skaitymo įgūdžiams, būtinas ugdant knygas skaitančią visuomenę.

14. Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje nepakankamas dėmesys skiriamas vaiko kalbos ugdymui, domėjimosi knyga palaikymui ir skatinimui. Įstaigos turi labai nedaug naujausios vaikų literatūros bei vaikiškos periodikos. Vaikų literatūros stygius apsunkina pedagogų pastangas žadinti vaikų domėjimąsi knygomis ir skaitymu. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos bendradarbiauja retai arba visai nebendradarbiauja su bibliotekomis.

15.  Nepakankamas pedagogų dėmesys mokymo proceso diferencijavimui ir kiekvieno mokinio specialiems poreikiams (ypač kalbos ir skaitymo sutrikimų turinčių vaikų poreikiams).

16. Švietimo institucijose stinga tarpdalykinio bendradarbiavimo. Nepakankamas ugdymo ir švietimo institucijų bei vaiko šeimos bendravimas. Nėra mokinių skaitymo ir kalbos įgūdžių vertinimo sistemos, atskleidžiančios šių įgūdžių trūkumo priežastis. Mokymo, kūrybiškumo ugdymo procesui trūksta įvairovės, skatinančios mokinius savarankiškai tobulėti.

17. Dalies žmonių, baigusių vidurinę mokyklą, kalbos vartojimo ir skaitymo įgūdžiai nepakankami, kad jie galėtų sėkmingai mokytis, dalyvauti visuomenės gyvenime, siekti profesinių tikslų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tenkindami mokymosi ir profesinius poreikius daugiau skaito tik 16–30 metų žmonės ir žmonės su aukštuoju išsimokslinimu. Tai liudija, kad mokymasis visą gyvenimą nėra tapęs vidutinio ir vyresnio amžiaus, mažiau išsilavinusių žmonių nuostata (T. Tamošiūnas, Skaitymo mastas, kryptingumas ir poreikiai, 2005 m.).

18. Senyvo amžiaus žmonių socializacijos programos Lietuvoje vykdomos vangiai. Tyrimai rodo, kad senstant skaitoma vis mažiau, mažiausiai –  tarp gyventojų, turinčių daugiau kaip 70 m. (T. Tamošiūnas, Skaitymo mastas, kryptingumas ir poreikiai, 2005 m.). Pensinio amžiaus žmonės dažnai jaučiasi izoliuoti ir nebereikalingi visuomenei. Tikėtina, kad skaitytojų klubų kūrimas suteiktų galimybę per skaitymą stiprinti vietos bendruomenes.

19. Neįgaliųjų ir kitų socialinę atskirtį patiriančių visuomenės grupių integravimas į visuomenę yra vienas iš dažnai deklaruojamų, bet sunkiai įgyvendinamų politinių prioritetų.

 

III. UŽSIENIO VALSTYBIŲ PATIRTIES APŽVALGA

 

20. Tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse dedamos didelės pastangos skatinti skaitymą ir raštingumą per viešąsias kampanijas. Tokias kampanijas inicijuoja vyriausybės, bibliotekos, bibliotekų asociacijos, knygų leidėjai, verslo atstovai, fondai, žiniasklaida. Tarptautiniu lygmeniu daug pastangų skatinti skaitymą įdėjo UNESCO, paskelbusi Pasaulinę knygos dieną ir Tarptautinę raštingumo dieną. Kai kurios valstybės UNESCO paskelbtų dienų minėjimus savo šalyse išplečia iki didelių skaitymo skatinimo kampanijų.

21. 1997 metų liepą Didžiojoje Britanijoje buvo paskelbta Nacionalinė raštingumo strategija (National Literacy Strategy), kuria siekta, kad 2002 metais 80% vienuolikmečių įgūdžiai atitiktų anglų kalbos skaitymo ir rašymo standartą. Pagrindinis strategijos įgyvendinimo koordinatorius – Švietimo ir įdarbinimo sekretoriatas, pagrindiniai vykdytojai – mokyklos. Kaip Nacionalinės raštingumo strategijos dalis nuo 1998 rugsėjo buvo paskelbta Nacionalinių skaitymo metų (National Year of Reading) programa. Vykdant šią programą buvo skiriama nemažai lėšų moderniems skaitymo skatinimo projektams. Kaip vienas pagrindinių Nacionalinių skaitymo metų programos privalumų nurodomas įvairių institucijų ir partnerių bendradarbiavimas, kuris dažniausiai tęsiasi ir programai pasibaigus. Didžiojoje Britanijoje skaitymo skatinimo projektus aktyviai vykdo nacionalinis transliuotojas BBC, šalyje veikia keletas skaitymą populiarinančių visuomeninių organizacijų ir fondų.

22. Pirmoji skaitymo skatinimo kampanija Danijoje pradėta 1956 metais. Pagrindinis dėmesys vėlesnėse skaitymo skatinimo kampanijose nukreiptas ne į sk­aitomos literatūros turinį, bet į skaitymo procesą ir noro skaityti ugdymą, neskaitančių vaikų grąžinimą prie knygos (programos-festivaliai „Den gode historie“ (geras pasakojimas) (1998), „Gode historie – på tværs“ (2002) (geras pasakojimas). Danijoje tokių renginių įtaka skaitymo skatinimui vertinama gerai, tačiau pastebima, kad festivaliai turi vykti kaip tęstiniai projektai, ne rečiau kaip kas treji metai. Be tęstinumo sunku pasiekti, kad festivalis įsitvirtintų žmonių sąmonėje. Festivaliai yra puiki priemonė inicijuoti oficialius debatus apie knygos ir skaitymo reikšmę (Anette Øster, 2004). Naujausia iniciatyva – Kultūros ministerijos inicijuota „Læselyst“  (noras skaityti) kampanija, skirta vaikams nuo gimimo iki 16 metų. Kampanijos metu buvo sudarytos galimybės gauti finansavimą vietos ir nacionalinėms skaitymo skatinimo iniciatyvoms vykdyti. Tam skirta 5 mln. Danijos kronų.

23. Švedija ir Norvegija tai pat turi senas skaitymo populiarinimo tradicijas. Šiose šalyse vykstančios skaitymo kampanijos nuo Danijoje vykdomų skiriasi tuo, kad pagrindinis dėmesys kreipiamas į skaitymo įgūdžių ir noro skaityti ugdymą, o ne knygą kaip mediją. Be to, Švedijoje ir Norvegijoje skaitymo skatinimo programos apima ne tik į vaikus, bet visų amžiaus grupių gyventojus. Tyrimai rodo, kad Švedijoje, iš dalies ir Norvegijoje, sugebama daugiau jaunimo išlaikyti prie knygos nei Danijoje (Anette Øster, 2004). Tai aiškinama tuo, kad ilgus metus šiose šalyse buvo labiau rūpinamasi skaitymo įgūdžių ir noro skaityti ugdymu, be to, stengtasi aprėpti įvairias amžiaus grupes.

24. Padėtis geresnė tose šalyse, kuriose naudojamos įvairios priemonės skaitymui populiarinti (Skandinavijos šalyse nuolatos organizuojamos didelės valstybės remiamos skaitymo populiarinimo kampanijos, knygų festivaliai, knygų mugės, vykdomos valstybinės skaitymo populiarinimo programos).

 

IV. KONCEPCIJOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI, JŲ ĮGYVENDINIMO PRINCIPAI

           

25. Skaitymo skatinimo ir kalbos gebėjimų ugdymo tikslai:

25.1. Skatinti Lietuvos gyventojų norą skaityti, formuoti teigiamą požiūrį į skaitymą ir stiprinti skaitymo svarbos suvokimą.

25.2. Pasiekti, kad kuo daugiau vaikų išsiugdytų tinkamus kalbos gebėjimus ir taptų gerais skaitytojais, kad skaitymo reikšmė būtų suprasta ir šeimoje, ir vaikų ugdymo įstaigose.

25.3. Skatinti mokymąsi visą gyvenimą ir žinių troškimą, kūrybingumą bei kritinį mąstymą.

25.4. Prisidėti prie įvairių socialinių sluoksnių, grupių bei tautybių žmonių integracijos į visuomenę, suteikti jiems vienodas galimybes tobulėti, skatinti pilietinį sąmoningumą.

26. Skaitymo skatinimo ir kalbos gebėjimų ugdymo uždaviniai:

26.1. Planuoti, inicijuoti ir koordinuoti nacionalinius skaitymo skatinimo projektus.

26.2. Skatinti ir kurti įvairius skaitymo skatinimo ir kalbos gebėjimų ugdymo projektus bei juos remti.

26.5. Skatinti skaitymą populiarinančių organizacijų atsiradimą Lietuvoje ir jų bendradarbiavimą su panašiomis kitų šalių bei tarptautinėmis organizacijomis.

26.3 Sukurti abipuse nauda pagrįstą valstybės ir savivaldybių švietimo, kultūros ir socialinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir privataus sektoriaus partnerystę skaitymo skatinimo ir kalbos gebėjimų ugdymo projektams vykdyti.

26.3. Nuosekliai ir nuolatos informuoti visuomenę apie skaitymo skatinimo ir kalbos gebėjimų ugdymo projektus.

26.4. Sukurti vaikų kalbos gebėjimų ir skaitymo įgūdžių vertinimo bei efektyvios paramos kalbos ir skaitymo sunkumų turintiems vaikams sistemą.

27. Skaitymo skatinimo ir kalbos gebėjimų koncepcijos įgyvendinimo principai:

27.1. Kompleksiškumas. Būtina derinti nacionalines kampanijas, nuolatinį darbą valstybės ir savivaldybių kultūros, švietimo ir socialinės apsaugos sričių institucijose ir vietos bendruomenių bei privačias iniciatyvas.

27.2. Šiuolaikiškumas. Skaitymo populiarinimas ir kalbos gebėjimų ugdymas, atitinkamų projektų rengimas turi būti grindžiamas naujausiais tyrimais ir jų duomenimis apie vaikų, jaunimo ir suaugusių skaitymą, pokyčius šioje srityje. Labai svarbu atsižvelgti į visuomenės raidos procesus, šiuolaikinių technologijų plėtrą ir jų poveikį skaitymui.

27.3. Diferenciacija. Skaitymo populiarinimas ir kalbos gebėjimų ugdymas turi būti orientuotas į skirtingo amžiaus ir socialinių grupių ir tautybių piliečius, taikant skirtingas priemones tikslui pasiekti.

27.4. Partnerystė. Būtinas glaudus įvairių sričių bendradarbiavimas.

27.5. Integralumas. Neįgaliųjų, kalbos ir skaitymo sutrikimų turinčių žmonių, bedarbių, pensinio amžiaus žmonių kalbos gebėjimų ugdymas turi būti siejamas su atitinkamomis darbo, socialinių reikalų, švietimo sričių, kritinio mąstymo, neįgaliųjų ir bedarbių atskirties mažinimo, kovos su narkomanija, mokymosi visą gyvenimą ir kitomis programomis ir projektais.

 

V. KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMAS

 

28. Atsižvelgiant į Koncepcijoje iškeltų uždavinių reikšmę, mastą ir kompleksiškumą būtina parengti Nacionalinę skaitymo skatinimo 2007–2012 metų programą.

29. Koncepcijos pagrindu būtina tikslinti 2002 m. rugsėjo 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1454 patvirtintą Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003–2013 metų programą ir užtikrinti jos vykdymą. Tikslinant šią programą siūloma:

29.1. Ypatingą dėmesį skirti kaimų ir miestelių bibliotekų modernizavimui;

29.2. Skirti reikiamą dėmesį ir lėšas bibliotekų fondų komplektavimui, atsižvelgiant į UNESCO rekomendacijas;

29.3 Skirti reikiamą dėmesį ir lėšas mokyklų bibliotekų fondų komplektavimui.

29.4. Ieškoti galimybių, kad valstybės paramą gavusios knygos ir periodiniai leidiniai patektų į visas viešąsias šalies bibliotekas.

 

VI. NUMATOMOS NACIONALINĖS SKAITYMO SKATINIMO PROGRAMOS STRUKTŪRA

 

30. Šios programos tikslas – numatyti konkrečius būdus ir priemones koncepcijoje iškeltiems tikslams pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti.

31. Programa siekiama sudaryti prielaidas planuoti, inicijuoti, koordinuoti ir finansuoti įvairių valstybės ir savivaldos institucijų, įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, dirbančių kultūros, švietimo, socialinės apsaugos ir kitose srityje, teikiamus bendrus projektus, skatinančius įvairaus amžiaus ir socialinių grupių piliečių skaitymą ir ugdančius jų kalbos įgūdžius.

32. Programos priemonės:

32.1. Plataus masto iniciatyvų, pritraukiant kuo daugiau partnerių, skatinimas:

32.1.1. nacionalinių skaitymo kampanijų organizavimas.

32.1.2. edukacinio pobūdžio internetinės svetainės vaikams ir paaugliams sukūrimas.

32.1.3. bendradarbiavimas su Baltijos jūros regiono šalimis ir bendrų plataus atgarsio visuomenėje galinčių sulaukti skaitymo populiarinimo projektų kūrimas pagal Europos Sąjungos programą „Kultūra 2007“. 

32.2. Smulkesnių programų, orientuotų į skirtingo amžiaus ir skirtingų socialinių grupių piliečius, kūrimas. Lėšos tokioms programoms vykdyti skiriamos viešo konkurso būdu. Programos grindžiamos vietos bendruomenių iniciatyvumo skatinimu, įvairių institucijų ir organizacijų bendradarbiavimu.

32.3. Galimų paraiškų programai teikėjų gebėjimų ugdymas, visuomenės informavimas.

32.4. Vaikų kalbos gebėjimų ir skaitymo įgūdžių stebėsenos inicijavimas ir vykdymas.

33. Numatomi Valstybinės skaitymo skatinimo ir kalbos gebėjimų ugdymo programos vykdytojai: Kultūros ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Partneriai: savivaldybės, bibliotekos, kultūros centrai, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, meno kūrėjų organizacijos, leidėjų asociacijos, kitos visuomeninės organizacijos.   

34. Programos koordinatorius - Kultūros ministerijos įsteigtas Baltijos kultūros fondas, kurio veikla glaudžiai susijusi su skaitymo propagavimu. Kultūros ministerija įsteigia programos administravimo komisiją. Įgyvendinant programą svarbus turėtų būti ir visuomeninių organizacijų, viešųjų įstaigų vaidmuo.

 

VII. GALIMOS NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO PASEKMĖS

 

35. Programos įgyvendinimas:

35.1. skatins Lietuvos žmonių, ypač vaikų ir jaunimo, norą skaityti, pagerins skaitymo įgūdžius;          

35.2. sudarys tinkamas sąlygas kūrybiniam ir kritiniam mąstymui ugdyti;

35.3. suteiks įvairių socialinių sluoksnių, grupių ir tautybių atstovams vienodas sąlygas tobulinti kalbą, skaitymo įgūdžius ir palengvins jų integracijos į visuomenę procesus;

35.4. sudarys sąlygas įvairaus amžiaus ir įvairių socialinių sluoksnių, grupių ir tautybių atstovams mokytis visą gyvenimą;

35.5. kurs valstybės ir savivaldos institucijų, įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, dirbančių kultūros, švietimo, darbo ir socialinės apsaugos bei kitose srityse, ir privataus sektoriaus glaudesnio bendradarbiavimo tradicijas įgyvendinant bendrus projektus;

35.6. formuos teigiamą Lietuvos visuomenės požiūrį į skaitymą ir jo svarbą.

 

VIII. Finansavimo šaltiniai

 

36. Programos finansavimo šaltinis – valstybės ir kitos teisėtai įgytos lėšos. Programos projektai gali būti remiami Europos Sąjungos kultūros ir švietimo programų bei privačiomis lėšomis.

37. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme kiekvienais metais Nacionalinės skaitymo skatinimo ir kalbos gebėjimų ugdymo programai turi būti numatyta lėšų pagal valstybės biudžeto finansines galimybes.