2006-03-29 d. INFORMACIJA apie Kaimo reikalų komiteto posėdį Nr.6(46).

Komitetas svarstė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 8(1) ir 16(1) straipsniais įstatymo projektą ir nusprendė  pasiūlyti pagrindiniam  Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Komiteto paskirtas pranešėjas – Kazys Starkevičius.

Šio įstatymo projekto tikslas - išspręsti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo praktikoje kylančias problemas, atsižvelgiant į Seimo 2003 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. IX-1522 „Dėl 2001 metų ataskaitos apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą“ir Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymą.

 

Komitetas svarstė Apskrities  valdymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir nusprendė  pritarti Vyriausybės  pateiktam įstatymo projektui, pasiūlant  pagrindiniam komitetui įstatymo projekte aiškiai apibrėžti valstybės nekilnojamojo  turto atnaujinimo organizatorių.

Šis įstatymo projektas yra lydintysis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, todėl derinamas su jo nuostatomis.          

 

Kaimo reikalų komitetas išklausė Žemės ūkio ministerijos informaciją apie  Žemės ūkio paskolų garantijų fondo veiklą.

            Komiteto pirmininkas Jonas Jagminas pažymėjo, kad  per 8  šio fondo gyvavimo metus padidėjo ir skolinimosi apimtys, ir bankų pasitikėjimas žemės ūkio subjektais.  Tačiau didesnė dalis paskolų garantijų suteikta vis tik ne žemės ūkio subjektams, bet Rinkos reguliavimo agentūrai. J.Jagmino nuomone, šios Agentūros veikla, ypač iki narystės ES, tikrai galėjo būti efektyvesnė ir be Fondo paramos.

Tam tikra dalis ūkininkų ir ateityje skolinsis lėšas iš bankų ir naudosis Fondo paslaugomis. Todėl artėjant naujam finansiniam laikotarpiui nuo 2007 m., o kartu ir dar didesniems pinigų srautams iš ES, labai svarbu užtikrinti sklandžias investicijas ūkių modernizavimui ir jų konkurencingumo didinimui.

Skolinimosi procese dalyvauja daug suinteresuotų pusių: žemdirbiai, bankai, Žemės ūkio ministerija, pagaliau Žemės ūkio paskolų garantijų fondas.  Nuo visų jų priklauso skolinimosi sėkmė, bet didžiausia atsakomybė - Žemės ūkio ministerijai.

Nors Fondo veiklos tvarka ir buvo tobulinama, tačiau per mažai dėmesio buvo skiriama skolinimosi kainai, racionalesniam biudžeto lėšų naudojimui.

neramina tokie faktai, kai esant tarpbankinių palūkanų normai 2,5 – 3,0 proc., žemės ūkio subjektams paskolų norma pakyla iki 6.5 proc., kai tuo laikotarpiu paskolų procentai kitiems subjektams būdavo gerokai mažesni. Kadangi skolinimosi apimtys auga, didėja ir palūkanų kompensavimui skirtų biudžeto lėšų suma, kuri galėtų būti panaudota kaimo plėtrai. Bet lėšas sėkmingai paima bankai – užsienio kapitalo bendrovės. 

Paanalizavus dviejų ministerijų - Ūkio ir Žemės ūkio palūkanų kompensavimo taisykles paaiškėjo, kad požiūris į valstybės lėšų naudojimą labai skiriasi.  Jeigu ūkio ministerija 2005 m pakeitė savo taisykles ir maksimali palūkanų norma, paėmusiems iš kredito įstaigų paskolas su INVEGOS garantija nuo kurios kompensuojama, buvo sumažinta nuo 10 proc. iki 5 proc., tai Žemės ūkio ministerija jau eilę metų  maksimalią palūkanų normą nustačiusi 8 proc. ir jos nemažina.

Jei 5 proc. dydžio maksimali palūkanų norma vietoj 8 proc. būtų taikyta ir Žemės ūkio ministerijoje, pernai būtų sutaupyta apie 308 tūkst. Lt Kaimo rėmimo programos lėšų. Šie metai tuoj įpusės, o maksimali palūkanų norma nepakeista.

Kaimo reikalų komitetas, išklausęs ŽŪM sekretoriaus G.Radzevičiaus informaciją, kokių žingsnių Ministerija imsis, racionalizuodama skolinimosi procesą, išklausęs UAB “Žemės ūkio paskolų garantijų fondo” direktorės nuomonę, atsižvelgdamas į paskolų garantijų svarbą ūkių modernizavimui ir jų konkurencingumo didinimui bei kitų verslų kaime plėtrai, nusprendė pasiūlyti Žemės ūkio ministerijai: artimiausiu metu apsvarstyti galimybę sumažinti maksimalią kompensuojamų palūkanų normą ir nuolat analizuoti skolinimo tendencijas, rizikos veiksnius, tobulinti projektų rizikos vertinimo metodiką ir jų valdymo priemones, ieškoti galimybių supaprastinti žemės ūkio paskolų garantijų suteikimo procedūras.

 

Į Kaimo reikalų komitetą kreipėsi Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkas Bronius Pauža  “Dėl Šventosios valstybinio jūrų uosto statybos terminų ir statybos pradžios  2008 m.”.

Komitetas nusprendė pritarti Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos 2006 m. kovo 15 d. nutarimui “Dėl Šventosios valstybinio jūrų uosto statybos terminų ir statybos pradžios 2008 m.” kartu  su Seimo Aplinkos komitetu prašyti  Vyriausybės papildomai išnagrinėti Šventosios valstybinio jūrų uosto statybos terminus ir statybos darbus pradėti 2008 m.