Kaimo reikalų komitetas patvirtino darbo grupės
sudėtį, kuriai pavesta iki 2006 m. gegužės 26 d. parengti
patobulintą Žemės ūkio paskirties
žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 1, 2, 3 straipsnių pakeitimo ir
papildymo bei Įstatymo papildymo priedu ir Žemės ūkio paskirties žemės
įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies
pripažinimo netekusia galios įstatymo
projektą (Nr.XP-1260).
Posėdyje buvo išklausyta Žemės ūkio ministerijos informacija apie šalčių padarytus nuostolius žemės ūkio
kultūroms.
Pirmininkaujantis posėdžiui Seimo narys Jonas Juozapaitis pažymėjo, kad
ženkliai pasikeitė klimatinės sąlygos ir jau vien agrotechninėmis priemonėmis
neįmanoma išvengti gamtos stichijų
daromų nuostolių. Pernai keletą dienų trukusi liūtis pridarė žemdirbiams
apie 144 mln. litų nuostolių. Po 7 mėn.
ilgų derybų su Europos Komisija pavyko kompensuoti žemdirbiams tik 11 mln. litų. Dabar skaičiuojami žiemos
šalčių padaryti nuostoliai žieminių kultūrų pasėliams. Kritiškiausia yra
žieminių rapsų būklė – praktiškai jų derlius žuvęs, jie atsėjami vasariniais rapsais ar vasariniais javais.
Jau daugiau kaip metai vyksta
diskusijos dėl pasėlių draudimo. Buvo aptariamas privalomas pasėlių
draudimas, svarstomos mišrios draudimo sistemos galimybės. Tai gerai, kad ieškoma išeičių – teigė J.
Juozapaitis, tačiau laikas aiškiai
žemdirbiui pasakyti kokiais kriterijais remiantis bus kompensuojami
stichinių nelaimių patirti nuostoliai.
Žemės ūkio ministerijos sekretorius Vytautas Grušauskas informavo, kad pernai rudenį buvo pasėta dvigubai
daugiau žieminių rapsų ir jų plotas
sudarė 43 tūkst. hektarų, iš kurių apie 80 proc. žuvo dėl didelių šalčių
poveikio. Labiausiai žieminių javų pasėliai
nukentėjo Kretingos, Vilkaviškio, Šakių, Marijampolės rajonuose ir
visoje Vidurio Lietuvos zonoje. Savivaldybėse sudarytos komisijos, kurios iki
gegužės 15 d. turi apskaičiuoti nuostolius. Nustatant nuostolius pagrindinis
dėmesys bus kreipiamas į žuvusių žieminių augalų atsėjimo išlaidas bei į tai, kiek žemdirbiai praras pajamų dėl
sumažėjusio fizinio derliaus. Nustačius nuostolių mastą vėl teks kreiptis į ES
institucijas, įrodinėti ir patvirtinti
reikiamais dokumentais nuostolių pagristumą. O tai, kaip ir pernai, gali trukti
pusę metų.
Draudimo kompanijos “PZU Lietuva”
atstovas Antanas Zibolis pažymėjo, kad per penkerius pastaruosius metus
draudžiamų pasėlių plotai vidutiniškai kasmet sudaro 8-10 tūkst. ha, o tai tik
0,5 proc. nuo visų pasėlių ploto. Kadangi mažas pasėlių draudimo mastas,
draudžiamos tik rizikingos kultūros, auga administravimo išlaidos, tai ši
draudimo rūšis tampa nuostolinga ir draudimo kompanijos gali ateityje tokios
paslaugos iš viso neteikti.
Agrarinės ekonomikos instituto direktorė Rasa Melnikienė informavo, kad
rengiamas naujas pasėlių draudimo sistemos modelis panaudojant valstybės ir
privačias lėšas, siekiant suderinti
žemdirbių ir draudimo kompanijų
interesus bei įvertinti valstybės biudžeto galimybes.
Apibendrindamas posėdžio rezultatus J. Juozapaitis pažymėjo, kad pasėlių
draudimo rinkoje nėra nei paklausos nei pasiūlos. Žemdirbiai skundžiasi per
didelėmis įmokomis, jiems neaiški draudimo išmokų mokėjimo tvarka. Todėl labai
svarbu parengti tinkamą mūsų šaliai pasėlių
draudimo modelį ir jį gerai apsvarstyti su žemdirbiais ir draudikais,
įvertinti valstybės finansinės paramos galimybes. Kaimo reikalų komitetas
numato ir ateityje svarstyti visus galimus būdus kaip sušvelninti mūsų
ūkininkams gamtos stichijų daromą žalą.