2006-05-10 d. INFORMACIJA apie Kaimo reikalų komiteto posėdį Nr.11(51)

EN  FR

Kaimo reikalų komitetas patvirtino darbo grupės sudėtį, kuriai pavesta iki  2006 m. gegužės 26 d. parengti patobulintą  Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 1, 2, 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo priedu ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektą (Nr.XP-1260). 

 

Posėdyje buvo išklausyta Žemės ūkio ministerijos informacija apie  šalčių padarytus nuostolius žemės ūkio kultūroms.

Pirmininkaujantis posėdžiui Seimo narys Jonas Juozapaitis pažymėjo, kad ženkliai pasikeitė klimatinės sąlygos ir jau vien agrotechninėmis priemonėmis neįmanoma išvengti gamtos stichijų  daromų nuostolių. Pernai keletą dienų trukusi liūtis pridarė žemdirbiams apie 144 mln. litų  nuostolių. Po 7 mėn. ilgų derybų su Europos Komisija pavyko kompensuoti žemdirbiams  tik 11 mln. litų. Dabar skaičiuojami žiemos šalčių padaryti nuostoliai žieminių kultūrų pasėliams. Kritiškiausia yra žieminių rapsų būklė – praktiškai jų derlius žuvęs, jie atsėjami  vasariniais rapsais ar vasariniais javais. Jau daugiau kaip metai vyksta  diskusijos dėl pasėlių draudimo. Buvo aptariamas privalomas pasėlių draudimas,    svarstomos  mišrios draudimo sistemos galimybės.  Tai gerai, kad ieškoma išeičių – teigė J. Juozapaitis, tačiau laikas aiškiai  žemdirbiui pasakyti kokiais kriterijais remiantis bus kompensuojami stichinių nelaimių patirti nuostoliai.

Žemės ūkio ministerijos sekretorius Vytautas Grušauskas informavo,  kad pernai rudenį buvo pasėta dvigubai daugiau  žieminių rapsų ir jų plotas sudarė 43 tūkst. hektarų, iš kurių apie 80 proc. žuvo dėl didelių šalčių poveikio. Labiausiai žieminių javų pasėliai  nukentėjo Kretingos, Vilkaviškio, Šakių, Marijampolės rajonuose ir visoje Vidurio Lietuvos zonoje. Savivaldybėse sudarytos komisijos, kurios iki gegužės 15 d. turi apskaičiuoti nuostolius. Nustatant nuostolius pagrindinis dėmesys bus kreipiamas į žuvusių žieminių augalų atsėjimo išlaidas bei į tai,  kiek žemdirbiai praras pajamų dėl sumažėjusio fizinio derliaus. Nustačius nuostolių mastą vėl teks kreiptis į ES institucijas, įrodinėti  ir patvirtinti reikiamais dokumentais nuostolių pagristumą. O tai, kaip ir pernai, gali trukti pusę metų.

Draudimo kompanijos “PZU Lietuva”  atstovas Antanas Zibolis pažymėjo, kad per penkerius pastaruosius metus draudžiamų pasėlių plotai vidutiniškai kasmet sudaro 8-10 tūkst. ha, o tai tik 0,5 proc. nuo visų pasėlių ploto. Kadangi mažas pasėlių draudimo mastas, draudžiamos tik rizikingos kultūros, auga administravimo išlaidos, tai ši draudimo rūšis tampa nuostolinga ir draudimo kompanijos gali ateityje tokios paslaugos iš viso neteikti.

Agrarinės ekonomikos instituto direktorė Rasa Melnikienė informavo, kad rengiamas naujas pasėlių draudimo sistemos modelis panaudojant valstybės ir privačias lėšas,  siekiant suderinti žemdirbių ir  draudimo kompanijų interesus bei įvertinti valstybės biudžeto galimybes.

Apibendrindamas posėdžio rezultatus J. Juozapaitis pažymėjo, kad pasėlių draudimo rinkoje nėra nei paklausos nei pasiūlos. Žemdirbiai skundžiasi per didelėmis įmokomis, jiems neaiški draudimo išmokų mokėjimo tvarka. Todėl labai svarbu parengti tinkamą mūsų šaliai pasėlių  draudimo modelį ir jį gerai apsvarstyti su žemdirbiais ir draudikais, įvertinti valstybės finansinės paramos galimybes. Kaimo reikalų komitetas numato ir ateityje svarstyti visus galimus būdus kaip sušvelninti mūsų ūkininkams gamtos stichijų daromą žalą.

 

 

 

 



 
 © Seimo kanceliarija, 2008