2006-09-13 d. INFORMACIJA apie Kaimo reikalų komiteto posėdį Nr.25(65)

 

Kaimo reikalų komiteto posėdyje buvo svarstytas Notariato įstatymo 27(1)  straipsnio papildymo įstatymo projektas. Šis projektas svarstomas jau antrą kadenciją.

Notariato įstatymo 27(1)  straipsnio papildymo įstatymo projektas parengtas, atsižvelgiant į kaimo gyventojų skundus bei Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos pageidavimą. Jo tikslas - sudaryti galimybę kaimo gyventojams (kurių dauguma yra vyresnio amžiaus) nevykstant į notarų kontoras įgalioti kitus asmenis tvarkyti namų valdų, pastatų, žemės bei kito nekilnojamojo turto nuosavybės teisinės registracijos dokumentus.

Kaimo reikalų komiteto nuomone šio įstatymo projekto priėmimas paspartintų kaimo vietovių namų valdų ir žemės sklypų teisinės registracijos procesą bei sumažintų gyventojų patiriamas išlaidas šiai procedūrai atlikti. seniūnai atlieka jiems priskirtus notarinius veiksmus neatlygintinai, be to, kai asmuo dėl svarbios priežasties (ligos, invalidumo) negali atvykti į seniūnijos patalpas ir kviečia seniūną į gyvenamąją vietą, seniūnas gali atvykti į namus. Todėl Kaimo reikalų komitetas bendru sutarimu nusprendė siūlyti Seimui pritarti iniciatoriaus pateiktam Notariato įstatymo 27¹ straipsnio papildymo įstatymo projektui.

 

Respublikos Prezidentas grąžino Seimui iš naujo svarstyti priimtą Medžioklės įstatymo 7, 8, 11, 13, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, savo dekrete motyvuodamas, kad  nebuvo įgyvendintas Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. Nutarimas, be to, Dekrete taip pat nurodoma, kad įstatymo nuostatos pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą.

Tačiau Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad: “savininko nuosavybės teisių savaime nepažeistų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį tai, kad privačios žemės sklypo, esančio medžioklės plotuose, savininkas, kurio žemę ketinama naudoti medžiojimui ir kuris tinkamai apie tai informuotas, per protingą terminą nepareiškė savo valios dėl to, ar tame sklype gali, ar negali būti medžiojama, yra laikoma jo sutikimu, kad tame sklype būtų medžiojama.”

Kaip nurodoma Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje,priimtame Medžioklės įstatymo 7, 8, 11, 13, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme yra nustatytas tinkamas žemės sklypo savininko informavimas apie ketinimą medžioti jam priklausančiame žemės sklype bei įtvirtinta reali, papildomais reikalavimais neapsunkinta, savininko galimybė bet kuriuo metu išreikšti valią dėl to, ar tame sklype gali būti medžiojama. Be to, įstatymas suteikia teisę savininkui nustatyti papildomas medžiojimo sąlygas, sudaryti rašytines sutartis su medžioklės plotų naudotojais. Todėl galima daryti išvadą, kad priimtas įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Kaimo reikalų komitetas, remdamasis šiuo Seimo kanceliarijos Teisės departamento išaiškinimu,  nusprendė nepritarti Respublikos Prezidento dekretui “Dėl Seimo priimto Medžioklės įstatymo 7, 8, 11, 13, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo grąžinimo Seimui pakartotinai svarstyti “.

 

Kaimo reikalų komitetas apsvarstė ir  Administracinių teisės pažeidimų kodekso 59 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 221, 222, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.

Šis įstatymo projektas yra techninio pobūdžio. Šiuo metu galiojantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 59 straipsnis, nustatantis fiziniams asmenims administracinę atsakomybę už pažeidimus projektuojant, statant ir naudojant jiems nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius yra perteklinis, todėl ir siūloma pripažinti jį netekusiu galios.