Minint pirmąsias
Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metines, Seimo Kaimo reikalų komitetas,
kartu su Seimo Europos komiteto Europos informacijos centru 2005 m. gegužės 10
d. organizavo diskusiją apie mokslo vaidmenį kuriant konkurencingą žemės ūkį.
Diskusijoje dalyvavo Lietuvos mokslų akademijos, Švietimo ir mokslo
ministerijos, Žemės ūkio ministerijos atstovai, aukštųjų žemės ūkio mokyklų,
mokslo institutų, mokslo įstaigų bei visuomeninių žemdirbių savivaldos
organizacijų vadovai.
Diskusijos metu buvo plačiai aptartos žemės ūkio
mokslo problemos, mokslo ir mokymo plėtros perspektyvos, išklausyti
visuomeninių žemdirbių organizacijų vadovų pageidavimai mokslo institucijoms.
Per pastaruosius 6 metus trečdaliu sumažėjo
biudžetinis mokslo finansavimas, beveik per pusę sumažėjo mokslo darbuotojų skaičius, dėl mažų
atlyginimų jauni specialistai vengia darbo mokslo institucijose. Dėl modernios
technikos stygiaus, studentai negali atlikti praktikos mokymo institucijose, o
galiojantys teisės aktai neskatina ūkininkų, firmų, žemės ūkio bendrovių
priimti studentus praktikai.
Aštriai buvo keliamas klausimas dėl mokslo
institucijų vertinimo sistemos, nuo kurios priklauso šių institucijų
finansavimas. Nors apie 40 procentų reikalingų lėšų užsidirba pačios mokslo
institucijos, tačiau, lyginant su ES šalių mokslui teikiamu finansavimu,
Lietuva atsilieka beveik 3 kartus.
Agrarinės krypties institucijų mokslinės veiklos efektyvumo vertinimo
kriterijai turėtų būti diferencijuoti atsižvelgiant į žemės ūkio mokslo
specifiką tyrimai ir jų rezultatai daugiausia skirti konkurencingo šalies
žemės ūkio kūrimui. Blogai, kad agrarinės krypties mokslo institutams visai
neskiriamos lėšos pastatų išlaikymui ir renovacijai, trūksta lėšų atnaujinti
laboratorinę ir kitą įrangą bandymų vykdymui.
Seimo Kaimo reikalų
komiteto pirmininkas, agrarinių mokslų daktaras Jonas Jagminas pabrėžė, kad
nepaisant esamų problemų, pirmieji metai ES parodė, kad Lietuvos žemdirbiai jau
dabar gali konkuruoti beveik ¾ produkcijos pernai jau parduota bendroje ES
rinkoje.
Tolesnė Lietuvos žemės ūkio gamybos ir eksporto plėtra neabejotinai
priklausys ir nuo žemės ūkio mokslo, mokymo, konsultavimo. Mums reikalinga gerai veikianti kompleksinė
žemės ūkio intelektinės plėtotės sistema, kuri apimtų mokslą, studijas,
konsultacijas, naujas informacines technologijas, taikomųjų mokslo tiriamųjų
darbų apimtys turėtų būti adekvačios poreikiui kurti aukštą pridėtinę vertę
turinčius ir konkurencingus produktus, poreikiui didinti produktų ne maisto
reikmėms, ypač atsinaujinančių bioproduktų gamybą, taip pat ekonominės veiklos
kaime įvairinimą.
Atsirado būtinumas rūpintis verslumo mokymu,
tęstiniu mokymu, persikvalifikavimu ir naujų informacinių technologijų taikymu.
Užsienyje ūkininkas negali išsiversti be nuolatinio tobulėjimo, be naujausios
informacijos apie mokslo naujoves, apie prekių biržų naujienas, valiutų kursus,
o JAV jau trečdalis ūkininkų išmokų dokumentus tvarko neišeidamas iš savo namų.
Pas mus to tik siekiame.
Specialistų rengimas nevisai atitinka mūsų darbo rinkos
poreikių. Tyrimai rodo, kad pernai
įsidarbino 73 proc. LŽŪU absolventų, 68
proc. dirbo pagal įgytą kvalifikaciją, patenkinti atlyginimu buvo tik 48 proc.,
tad nenuostabu, kad net trečdalis bandė įsidarbinti užsienyje, o 35 absolventai
buvo registruoti bedarbiai.
Diskusijos metu buvo
pateikta nemažai pasiūlymų dėl mokslo institucijų darbo efektyvumo didinimo,
spartesnio mokslo rezultatų taikymo gamyboje, sąveikos tarp mokslo ir gamybos
stiprinimo. Komiteto pirmininkas dr. Jonas Jagminas paprašė diskusijos metu
išsakytus siūlymus išnagrinėti kartu su
Švietimo ir mokslo bei Žemės ūkio ministerijų specialistais ir pateikti
Komitetui, kad būtų galima inicijuoti reikiamų teisės aktų pakeitimus.
Diskusiją dėl žemės ūkio
mokslo vaidmens nuspręstą pratęsti birželio mėnesį Žemdirbystės institute
Dotnuvoje.
KRK informacija
