Tarptautinė konferencija

„Gimtosios kalbos politika: mokykla, visuomenė, valstybė“

 

2008 m. rugsėjo 19–20 d., Vilnius

 

 

 

International conference

Native Language Policy: School, Society and State

 

September 19–20, 2008, Vilnius, Lithuania

 

 

Konferencijos rėmėjai Conference is supported by
	Lietuvos Respublikos Seimas Seimas of the Republic of Lithuania
	Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija The Ministry of Culture of the Republic of Lithuania
	Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija The Ministry of Education and Science of the Republic of Lithuania
	Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija Lithuanian Traditions and Heritage Commission
	Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje European Commission Representation in Lithuania
Konferencijos organizatorius Conference is organized by
	Šiuolaikinių didaktikų centras Modern Didactics Center

 

Organizacinis komitetas

Organizing committee

 

 

 

Jonas MORKUS

Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje

European Commission Representation in Lithuania

 

dr. Kęstutis KAMINSKAS

LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto biuras

Seimas of the Republic of Lithuania

 

Daiva PENKAUSKIENĖ

Šiuolaikinių didaktikų centras

Modern Didactics Center

 

doc. dr. Meilutė RAMONIENĖ

Vilniaus universitetas, Filologijos fakultetas, Lituanistinių studijų katedra

Vilnius University

 

Audronė RAZMANTIENĖ

LR Švietimo ir mokslo ministerija

The Ministry of Education and Science of the Republic of Lithuania

 

doc. dr. Irena SMETONIENĖ

Valstybinės lietuvių kalbos komisija

State Commission of the Lithuanian Language

 

 

Turinys

Content

 

 

Programa ..........................................................................................................................................	4
Programme	7
Konferencijos pranešėjai ir vedėjai...................................................................................................	10
Conference presenters and moderators
Plenarinės sesijos pranešimų santraukos .........................................................................................	20
Abstracts of the plenary session
Sekcijų pranešimų santraukos ..........................................................................................................	25
Abstracts of parallel sections
I sekcija. Kalbos politika ir visuomenė ......................................................................................         1st section. Language Policy and Society	25
II sekcija. Mokykla, studijos ir kalbos ugdymas..........................................................................         2nd section. School, Studies and Language Teaching	30
III sekcija. Daugiakalbystės politikos aspektai............................................................................         3rd section. Aspects of Multilingualism Policies	35

 

Programa

 

 

 

2008 m. rugsėjo 19 d.
Plenarinė sesija LR Seimas, Kovo 11–osios salė, Gedimino pr. 53, Vilnius
11.00—12.00	Dalyvių registracija
12.00—12.30	Sveikinimai (LR Seimo, LR Švietimo ir mokslo ministerijos, LR Kultūros ministerijos, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos atstovai)
12.30—13.00	Pranešimai
Vedėjai: Dainius NUMGAUDIS (LR Švietimo ir mokslo ministerijos valstybės sekretorius),                 Dalia TEIŠERSYKTĖ (LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė)
	Apmąstant nacionalinius ir europinius kalbos politikos aspektus prof. dr. Gerhard STICKEL (Vokiečių kalbos institutas, Vokietija, Europos kalbų institucijų federacija)
13.00—13.30	Ugdymo institucijų požiūris į kalbos ugdymą dr. Eike THÜRMANN (Europos Tarybos kalbų komitetas)
13.30—14.00	Daugiakalbystė — mikro- ir makro- jungtys tarp Rytų ir Vakarų dr. Gabrielle HOGAN-BRUN (Bristolio universitetas, Didžioji Britanija)
14.00—14.15	Klausimai ir atsakymai
14.15—15.00	Pietūs
15.00—15.30	Pranešimai
Vedėjai: Giedrius VILIŪNAS (LR Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius),                 Roma ŽAKAITIENĖ (LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė)
	Europos Sąjungos įtaka lietuvių kalbos raidai  Jonas MORKUS (Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, Lietuva)
15.30—16.00	Gimtosios kalbos vartosena verslo institucijose Mykolas KATKUS (VRP I Hill & Knowlton, Lietuva)
16.00—16.30	Žodis ir jo pavidalai Marcelijus MARTINAITIS, poetas (Lietuva)
16.30—17.00	Klausimai ir atsakymai. Kava
2008 m. rugsėjo 20 d.
Sekcijų darbas Viešbutis „Best Western Vilnius“, Konstitucijos pr. 14, Vilnius
09.00—14.00	Pranešimai
11.00—11.30	Kavos pertrauka
I sekcija. Kalbos politika ir visuomenė (Gintaro A/B salė) Vedėjai: doc. dr. Irena SMETONIENĖ (Lietuva), prof. habil. dr. Andrejs VEISBERGS (Latvija)
	Lietuvos kalbos politika Regina DOBELIENĖ (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Lietuva)   Iššūkiai lietuvių kalbai – išsaugojimas, tyrimai, sklaida Violeta MEILIŪNAITĖ (Lietuvių kalbos institutas, Lietuva)   Latvijos kalbos politikos aspektai: esama situacija, asimetrijos ir iššūkiai prof. habil. dr. Andrejs VEISBERGS  (Latvijos universitetas, Latvijos kalbos komisija, Latvija)   Įvairūs požiūriai į valstybinę kalbą: tyrimų apžvalga dr. Tadas TAMOŠIŪNAS (Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centras, Lietuva)   Lietuvos valstybinės kalbos politika ir kalbos priežiūra Donatas SMALINSKAS (Valstybinė kalbos inspekcija, Lietuva)
II sekcija. Mokykla, studijos ir kalbos ugdymas (Stiklo A salė) Vedėjai: Audronė RAZMANTIENĖ (Lietuva), dr. Eike THÜRMANN (Vokietija)
	Valstybinė kalba ir aukštoji mokykla doc. dr. Antanas SMETONA (Vilniaus universitetas, Lietuva)   Gimtosios kalbos mokytojų rengimas: problemos ir iššūkiai prof. Vilija SALIENĖ (Vilniaus pedagoginis universitetas, Lietuva)           Kalbų mokymas Latvijos bendrojo lavinimo mokykloje Anta LAZAREVA, Līga CĪRULE (Švietimo ir mokslo ministerija, Latvija)   Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai: pagrindinių išvadų ir ugdymo turinio atnaujinimo sąsajos Raimonda JARIENĖ (Švietimo plėtotės centras, Lietuva)   Gimtoji kalba mokykloje. Iššūkiai mokytojui   Nijolė BARTAŠIŪNIENĖ (Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų asociacija, Lietuva)
III sekcija. Daugiakalbystės politikos aspektai (Granito salė) Vedėjai: doc. dr. Meilutė RAMONIENĖ (Lietuva), Markus Oskar RODUNER (Šveicarija)
	Daugiakalbystė: sąmoningumo ugdymas ir kalbų mokymosi motyvacija doc. dr. Ineta SAVICKIENĖ (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva)   Asimiliacijos Lietuvos visuomenėje socialinis kontekstas dr. Tadas LEONČIKAS (Etninių tyrimų centras, Lietuva)   Įvairovės plėtra daugiakalbėje Europoje: sociolingvistinės ir edukacinės perspektyvos prof. dr. Guus EXTRA (Tilburgo universitetas, Olandija)   Daugiakalbinio sąmoningumo ugdymas mokykloje dr. Gabrielle HOGAN-BRUN (Bristolio universitetas, Didžioji Britanija)   Dvikalbystė Latvijoje: kas pasikeitė? doc. dr. Laimute BALODE (Latvijos universitetas, Latvija, Helsinkio universitetas, Suomija)   Estijos daugiakalbystės strategijos prof. Birute KLAAS (Tartu universitetas, Estija)
14.00—15.00	Pietūs
15.00—17.00	Sekcijų darbo rezultatų pristatymas (Granito salė)
	Konferencijos apibendrinimas
	Konferencijos uždarymas. Baigiamosios kalbos

 

 

Programme

 

 

 

September 19, 2008
Plenary session Location — LR Seimas (Parliament of the Republic of Lithuania), March 11th Hall, Gedimno ave. 53, Vilnius
10.30—11.00	Conference guests meet members of parliamentary Education, Science and Culture Committee and members of Lithuanian Traditions and Heritage Commission
11.00—11.30	Press conference (Press conference hall at the Parliament)
11.30—12.00	Registration for foreign guests and presenters
12.00—12.30	Welcoming speeches by representatives of Lithuanian Parliament, Ministry of Education and Science, Ministry of Culture, Lithuanian Traditions and Heritage Commission
12.30—13.00	Plenary speeches
Moderators: Dainius NUMGAUDIS (State secretary of the Ministry of Education and Science, Lithuania),                        Dalia TEIŠERSYKTĖ (Member of the Committee on Education, Science and Culture of Seimas, Lithuania)
	Reflections upon National and European Language Policies prof. dr. Gerhard STICKEL (Institute for the German Language, Germany, European Federation of National Institutions for Language)
13.00—13.30	Languages of Schooling within a European Framework for Languages of Education (COE) dr. Eike THÜRMANN (Expert consultant to the Language Policy Division of the Council of Europe)
13.30—14.00	Multilingualism — Micro and Macro Connections between East and West" dr. Gabrielle HOGAN-BRUN (Bristol University, United Kingdom)
14.00—14.15	Questions & answers
14.15—15.00	Lunch break
15.00—15.30	Plenary speeches
Moderators: Giedrius VILIŪNAS (Secretary of the Ministry of Education and Science, Lithuania),                         Roma ŽAKAITIENĖ (Member of the Committee on Education, Science and Culture of LR Seimas, Lithuania)
	Impact of the EU Multilingualism Policy on the Development of Lithuanian Language Jonas MORKUS (European Commission Representation in Lithuania, Lithuania)
15.30—16.00	Use of Native Language in Businesses Mykolas KATKUS (VRP I Hill & Knowlton, Lithuania)
16.00—16.30	Word and its Shapes Marcelijus MARTINAITIS (poet, Lithuania)
16.30—17.00	Questions & answers. Coffee
September 20, 2008
Parallel sections Premises — hotel ‘Best Western Vilnius’, Konstitucijos ave. 14, Vilnius
09.00—14.00	Speeches
11.00—11.30	Coffee brake
1st section. Language Policy and Society (Amber A/B Hall) Moderators: assoc. prof dr. Irena SMETONIENĖ (Lithuania), prof. habil. dr. Andrejs VEISBERGS (Latvia)
	Lithuania’s Language Policy Regina DOBELIENĖ (Lithuanian State Language Commission, Lithuania)   Challenges for Lithuanian Language: Its Preservation, Research, Dissemination Violeta MEILIŪNAITĖ (Lithuanian Language Institute, Lithuania)   Some Aspects of Latvia’s Language Policy: Present Situation, Asymmetries and Challenges prof. habil. dr. Andrejs VEISBERGS  (University of Latvia, Commission of Latvian Language, Latvia)   Different Society’s Approaches to Native Language Policy: Overview of Research dr. Tadas TAMOŠIŪNAS (Adult Education and Information Centre, Lithuania)   Policy and Supervision of Lithuania’s State Language Donatas SMALINSKAS (State Language Inspectorate, Lithuania)
2nd section. School, Studies and Language Teaching (Glass A Hall) Moderators: Audronė RAZMANTIENĖ (Lithuania), dr. Eike THÜRMANN (Germany)
	State Language and Higher Education assoc. prof. Antanas SMETONA (Vilnius University, Lithuania)   Native Language and Initial Teachers Training: Problems and Perspectives prof. Vilija SALIENĖ (Vilnius Pedagogical University, Lithuania)   The Structure of Area ‘Language’ in Latvian Compulsory Educational System Anta LAZAREVA, Līga CĪRULE (The Ministry of Education and Science, Latvia)   National Students’ Achievements’ Research: Correlation between the Main Findings and the Updating of Education Content Raimonda JARIENĖ (Education Development Centre, Lithuania)   National Language at School — Challenges for Teacher Nijolė BARTAŠIŪNIENĖ (Klaipėdos „Ąžuolyno“ Gymnasium, Lithuanian Language and Literature Teachers Association, Lithuania)
3rd section. Aspects of Multilingualism Policies. Granite Hall Moderators: assoc. prof dr. Meilutė RAMONIENĖ (Lithuania),  Markus Oskar RODUNER (Switzerland)
	Multilingualism: Awareness Raising and Motivation to Learn Languages assoc. prof. dr. Ineta SAVICKIENĖ (Vytautas Magnus University, Lithuania)   Social Context of Assimilation in Lithuania dr. Tadas LEONČIKAS (Centre for Ethnic Research, Lithuania)   Dealing with Increasing Diversity in Multilingual Europe: Sociolinguistic and Educational Perspectives prof. dr. Guus EXTRA (Tilburg University, Holland)   Raising Multilingual Awareness at School dr. Gabrielle HOGAN-BRUN (Bristol University, United Kingdom)   Bilingualism in Latvia: What has Changed? assoc. prof. dr. Laimute BALODE (University of Latvia, Latvia, University of Helsinki, Finland)   Multilingualism Strategies in Estonia prof. Birute KLAAS (University of Tartu, Estonia)
14.00—15.00	Lunch
15.00—17.00	Presentations of sections' work (Granite Hall)
	Conclusions of the conference
	Closing plenary

 

Konferencijos pranešėjai ir vedėjai

Conference presenters and moderators

 

 

 

	Laimute BALODE
Latvijos universiteto dėstytoja, Helsinkio universiteto lektorė, Latvijos kalbos instituto mokslinė bendradarbė. Pasaulio lituanistų asociacijos narė, Latvijos–Lietuvos sąjungos narė, Baltų studijų tobulinimo asociacijos narė, Onomastikos mokslų tarptautinės tarybos narė, Latvijos mokslininkų sąjungos narė. Daugelio mokslinių straipsnių autorė. Domėjimosi sritys – latvių hidronimai, baltų lyginamoji toponimika, baltų kalbų leksikos paralelės.   Laimute Balode is a lecturer of the University of Latvia, the University of Helsinki and a research fellow of the Institute of the Latvian Language. Areas of interest include: Latvian hydronyms, comparative Baltic toponymics, parallels of Baltic lexis. L. Bolode is a member of World Lithuanian Language Scientists Association, Latvian-Lithuanian Union, Association for Improvement of Baltic Studies, International Council of Onomastic Sciences and a member of Latvian Union of Scientists. She is an author of a big number of scientific publications.
	Nijolė BARTAŠIŪNIENĖ
Klaipėdos universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1982–2000 m. dirbo Klaipėdos „Versmės“ vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos mokytoja. Nuo 2000 m. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokytoja ekspertė, lituanistė. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdybos narė, pirmininko pavaduotoja. Metodinių leidinių bendrojo lavinimo mokykloms autorė, bendraautorė. Paskelbė 15 publikacijų  žurnale „Gimtasis žodis“, laikraščiuose „Dialogas“, „Klaipėda“, „Vakarų ekspresas“. Straipsniuose nagrinėja teksto analizės ir interpretacijos, samprotavimo mokymo metodiką, meninio skaitymo, poetinių  kompozicijų žanro specifiką.   Nijolė Bartašiūnienė is an expert teacher of Klaipėda ‘Ąžuolynas‘ gymnasium. She is a member of the Board of The Lithuanian Language Teachers Association, its Deputy Director. N. Bartašiūnienė is an author and a co-author of methodological publications for schools of general education.
	Līga CĪRULE
Iki 1988 m. dirbo gimtosios kalbos ir latvių, kaip antrosios kalbos, mokytoja. 2001 m. įsitraukė į valstybinių egzaminų kūrimo procesą. Yra atsakinga už latvių kalbos kaip antrosios kalbos egzaminus 9 –oje klasėje. L. Cīrule yra daugelio vadovėlių, pratybų, užduočių sąsiuvinių, skirtų latvių kalbai kaip antrajai kalbai, bendraautorė. Šiuo metu dirba Latvijos švietimo ir mokslo ministerijos Programų kūrimo ir egzaminų centre ir yra atsakinga už kalbos testų kūrimą.   Ministry of Education and Science of the Republic of Latvia, the Centre for Curriculum Development and Examinations, senior desk officer, language test developer. L. Cīrule has a Latvian language teachers experience since 1988, she has taught Latvian both as a native and as a second language. Since 2001 she has been involved in the process of developing the State Examination in Latvian language as a second language for grade 9. L. Cīrule is an author and co-author of textbooks, student’s books for Latvian as a second language and methodological materials on language teaching and testing.
	Regina DOBELIENĖ
Baigė Vilniaus universitetą, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę, filologo, dėstytojo kvalifikaciją. Dirbo vertėja laikraščio „Vakarinės naujienos“, žurnalo „Laikas ir įvykiai“ redakcijose, redaktore-stiliste ir atsakomąja redaktore laikraščio „Atgimimas“ redakcijoje, laikraščio „Lietuvos žinios“ redaktore. Nuo 1995 m. – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vyriausioji referentė. 2002 m. perkelta į Bendrojo skyriaus vedėjo pareigas. Vadovauja skyriaus veiklai, organizuoja gaunamų fizinių ir juridinių asmenų keliamų klausimų ir paklausimų, Komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo pavedimų ar paklausimų nagrinėjimą, vertina skyriaus darbuotojų rengiamus atsakymus, išvadas ir siūlymus, remdamasi kalbos normų šaltiniais vertina kalbos vartosenos faktus, rengia norminių teisės aktų, susijusių su valstybinės kalbos vartojimu, kalbos tvarkybos strategijos projektus, rengia pakomisių ir komisijos posėdžių medžiagą, tvarko jų dokumentaciją, palaiko ryšius su kitų institucijų darbuotojais.   Regina Dobelienė graduated Vilnius University and acquired the speciality of Lithuanian language and literature and a qualification of philologist and lecturer. She worked as a translator in the editorial boards of the newspaper ‘Vakarinės naujienos’, the magazine ‘Laikas ir įvykiai’, as an editor-stylist and editor in chief in the newspaper ‘Atgimimas’ and as an editor in the newspaper ‘Lietuvos žinios’. R. Dobelienė has been senior adviser in the State Commission of Lithuanian Language since 1995 and in 2002 was promoted to the position of head of the General Department in the Commission. She organises the activity of the department, evaluates answers prepared by other specialists, conclusions or suggestions, analyses the facts of the language usage on the basis of language norms, drafts legal acts regulating the use of the state language, prepares material for meetings in sub-commissions and commissions and liaises with specialist of other institutions.
	Guus EXTRA
Profesorius, Tilburgo universiteto Kalbos ir kultūros studijų fakulteto Kalbų ir mažumų skyriaus vadovas. 1999 m. paskirtas daugiakultūrinės visuomenės studijų centro „Babilonas“ direktoriumi. Studijavo imigrantų gimtosios kalbos vartoseną, palaikymą, praradimą JAV, Pietų Afrikoje, Australijoje. Daugelio tyrimų ir mokslinių publikacijų apie antrosios kalbos mokymąsi nacionaliniu ir europiniu lygmenimis autorius.   Prof. Guus Extra holds the Chair of Language and Minorities at the Department of Language and Culture Studies of the Faculty of Humanities at Tilburg University. In 1999 he was appointed Director of Babylon, Centre for Studies of the Multicultural Society. Guus Extra has an extensive record in research and publications on second language acquisition, first language use/maintenance/loss by immigrant minority groups, and multilingualism and education, both at the national (Dutch) and European level. He has also an extensive record in coordinating research in these domains, both at the national and European level. He spent sabbaticals in the non-European English-dominant immigration contexts of the USA (Stanford/California, 1978/1979), South Africa (Durban/Kwazulu Natal, 1997), and Australia (Melbourne/Victoria, 2006).
	Gabrielle HOGAN-BRUN
Vyriausioji tyrimų specialistė Bristolio universitete (Didžioji Britanija). Tyrinėjimų sritys – migracija ir daugiakalbystė, kalbos ideologija, sociolingvistika ir kalbos politika, ypač Centrinėje ir Rytų Europoje. Yra leidinio „Kalbos politika ir praktika Baltijos šalyse“ bendraautorė drauge su U. Ozolins ir M. Ramoniene, daugelio profesinių žurnalų, knygų redaktorė.   Gabrielle Hogan-Brun is Senior Research Fellow at the University of Bristol, United Kingdom. Her research fields are language and migration, language ideologies, language policy, with particular focus on Central/Eastern Europe. Her main recent publications include Language Policies and Practices in the Baltic States (with U. Ozolins, M. Ramoniene & M. Rannut, in polity series of 'Current Issues in Language Planning' 8: 4, 2007) and the edited book Minorities Language in Europe: Frameworks – Status – Prospects (with Stefan Wolff, 2003). She has guest-edited the special journal issues 'Language and Social Processes in the Baltic States surrounding EU Accession' (in Journal of Multilingual and Multicultural Development 25/6, 2005); and 'Baltic Sociolinguistic Review', (in Journal of Baltic Studies XXXVl/3, 2005). She is an Editor of the journal Current Issues in Language Planning, and of the book series Palgrave Studies in Minority Languages and Communities. She has also directed the British Academy funded Baltic Language and Integration Network (BLaIN; www.blain-online.org).
	Raimonda JARIENĖ
1992 m. baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojo kvalifikaciją. Nuo 1991 m. dirba Švietimo plėtotės centre, atsakinga už lietuvių gimtosios kalbos ugdymo turinį reglamentuojančių dokumentų ir metodinės medžiagos rengimą. Nuo 2002 m. yra Nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų darbo grupės narė, dalyvauja rengiant lietuvių gimtosios kalbos skaitymo ir rašymo užduotis, tyrimų ataskaitas, kuriose analizuojami mokinių pasiekimai ir veiksmingos skaitymo ir rašymo gebėjimų ugdymo praktikos.   Raimonda Jarienė graduated Vilnius University, Faculty of Philology, Master’s diploma in Lithuanian Language and Literature in 1992. She has been working in the Educational Development Centre since 1991, where she is responsible for the development of native language curriculum. Since 2002 R. Jarienė has been working in the group for the development of National research in school learners’ achievements. Her main task in this group is to study lower secondary learners’ achievements in reading and writing and to identify teaching and learning practices that are effective to achieve better results in reading and writing in mother tongue. R. Jarienė is a member of the Board of the Lithuanian Language Teachers Association.
	Birute KLAAS
Tartu universiteto prorektorė akademiniams reikalams. Ji yra estų kaip užsienio kalbos dėstytoja, profesorė. Daugelio įvairių komitetų ir komisijų narė, tarptautinė ekspertė. Jos pagrindinės profesinio domėjimosi sritys yra kultūra ir visuomenė, filologija, lingvistika.   Birute Klaas is vice-rector for academic affairs at Tartu University (Estonia). She is professor of Estonian as a foreign language. She is a member in various councils and committees in Estonia, works as international expert in the field. Her main professional interest spheres are culture and society, philology and linguistics.
	Violeta MEILIŪNAITĖ
2003 m. baigė Vilniaus pedagoginį universitetą. Nuo 2002 m. dirba Lietuvių kalbos instituto Tarmių archyve. Dalyvauja kuriant informacines duomenų bazes, sistemina garso ir rankraštinius duomenis, skaitmenina garso įrašus. Dalyvauja mokslinių tyrimų programoje „Regioniniai folkloro ir tarmių tyrimai: Vakarų Lietuva“. Mokslinių interesų sritys: dialektologija, tarmių ir bendrinės kalbos kirčiavimo sąveika, kalbos duomenų bazių kūrimas.   Violeta Meiliūnaitė graduated Vilnius Pedagogical University in 2003. Since 2002 she has been working in the Dialect Archives of the Institute of the Lithuanian Language. V. Meiliūnaitė is actively involved in development of information databases, systemises audio and written data and digitalises audio records. She also participated in the research programme ‘Regional Researches in Folklore and Dialects: Western Lithuania’. Her research interests include: dialectology, interaction of accentuation in dialects and standard language, development of linguistic databases.
	Jonas MORKUS
Studijavo klasikinę filologiją ir vertimą Vilniaus Universiteto Filologijos fakultete. 1996 m. įgijo magistro laipsnį. Nepriklausomas vertėjas, žurnalistas, švietimo projektų vadovas. Nuo 2004 m. – Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato pareigūnas.   In 1996 Jonas Morkus graduated Vilnius University, Faculty of Philology, Magister diploma in Classical and Translation studies. He is a freelance translator, journalist and education project manager. Since 2004 J. Morkus has been an official at the Directorate-General for Translation of the European Commission.
	Mykolas KATKUS
Vykdantysis viešųjų ryšių agentūros VRP l Hill & Knowlton direktorius ir bendrasavininkis. Profesinės veiklos sritys – strateginis konsultavimas, korporacinė komunikacija, viešasis sektorius, krizių valdymas. Konsultuoja didžiausias šalies kompanijas ir valstybės institucijas. 2003 m. vadovavo iš kelių komunikacijos kompanijų sudarytai Europos referendumo kampanijos komandai. Daugelio straipsnių ir komentarų apie komunikacijos strategiją autorius. Domisi socialine antropologija, literatūra.   Mykolas Katkus joined the VRP I Hill & Knowlton agency in 1999 as a Managing Director and has been a co-owner of the agency since then. His professional activity includes: strategic consulting to main national companies, multinationals, trade associations and governments including lobbying, crisis management. In 2003 M. Katkus led the interoffice team, which achieved very positive European Union Referendum results in Lithuania. He is personally involved in counselling and coaching of a number of executives in the Lithuanian Government, municipalities of Vilnius and Panevėžys and a number of leading national banks, telecomm, retail and real estate developing agencies. M. Katkus has been working as a journalist and a columnist for several Lithuanian newspapers and magazines. Together with his office colleagues he is a co-writer of a first Lithuanian Public relation manuals ‘Business Public relations’ and ‘Public relations for profit and expansion’. Has written more than 60 articles and is a frequent lecturer in Vilnius University and premium business conferences on the topics of political, corporate and marketing communication. M. Katkus is a Member of a Board of ‘Knowledge Economy Forum’, a Lithuanian NGO.
	Anta LAZAREVA
Šiuo metu dirba Latvijos švietimo ir mokslo ministerijos Programų kūrimo ir egzaminų centre, vadovauja Valstybinės kalbos vertinimo ir atestavimo skyriui. Nuo 1986 m. dėstė Latvijos universiteto Filologijos fakultete. Ji yra prisidėjusi prie valstybinių latvių kalbos ir literatūros egzaminų kūrimo 12 klasei, o taip pat yra 9 klasės gimtosios kalbos egzaminų ekspertė nuo 2003 metų. Ji taip pat yra vadovėlių, metodinių knygų apie kalbos testus bendraautorė.   Head of the Unit of State Language Certification of the Centre for Curriculum Development and Examinations of the Ministry of Education and Science of the Republic of Latvia. A. Lazareva has been a lecturer in the Faculty of Philology, University of Latvia since 1986. She has been a developer of State Examination in Latvian language and literature for grade 12 and an expert for State Examination in Latvian language for grade 9 since 2003. A. Lazareva is a co-author of several methodological handbooks and other publications concerning language testing.
	Tadas LEONČIKAS
Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centro vadovas. 2006 m. Vilniaus universiteto Socialinių tyrimų institute apgynė daktaro disertaciją. Mokslinių interesų sritys: etninių grupių socialinė adaptacija, lygios galimybės, socialinė romų atskirtis, etninis nepakantumas ir tolerancijos tyrimai, ES šalių etninė politika. 2001–2003 m. Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos institute skaitė kursus „Socialinių mokslų tyrimų metodai“, „Globalizacijos dimensijos“.   Tadas Leončikas is head of Ethnic Research Centre of Social Research Institute. In 2006 he defended doctoral thesis at the united Council of Sociology Science of Vilnius University and Institute for Social Research. The research interests include: social adaptation of ethnic groups, ethnic intolerance and social exclusion, ethnic and migration policy in EU countries. In 2001–2003 he taught courses of Social research methods and Global dimensions in the Institute of Political Science and Diplomacy, Vytautas Magnus University, Lithuania.
	Marcelijus MARTINAITIS
Vienas žymiausių XX amžiaus lietuvių poetų, eseistas, vertėjas. 1964 metais Vilniaus universitete baigė lituanistikos studijas. Dirbo įvairių žurnalų redakcijose, nuo 1980 m. dėsto Vilniaus universitete. Nacionalinės premijos laureatas (1998). Išleido dešimt poezijos rinkinių, keletą eseistikos knygų, pjesių lėlių teatrui. Martinaičio kūryba išversta į daugiau nei keturiolika kalbų. Mokslo darbuose Martinaitis tyrinėja folkloro ir profesionaliosios poezijos santykį, stebi mito atšvaitus folklore.   Marcelijus Martinaitis is one of the most famous Lithuanian poets of the 20th century, an essayist and a translator. He graduated Lithuanian studies at Vilnius University in 1964 and then worked in the editorial boards of different magazines. M. Martinaitis has been teaching in Vilnius University since 1980 and is a laureate of National Premium (1998). He has published ten collections of poetry, several collections of essays and plays for puppet theatre. M. Martinaitis’ works have been translated to more than fourteen languages. His research interests include analysis of relation between folklore and professional poetry and reflections of myth in folklore.
	Meilutė RAMONIENĖ
1976 m. baigė Vilniaus universitetą, ten ir dirba. 1976–1990 m. dėstė Lietuvių kalbos katedroje, nuo 1990 m. tapo Lituanistinių studijų katedros vedėja. 1995–1999 m. dirbo Helsinkio universiteto Slavų ir baltų filologijų katedroje. Stažavosi Bazelio, Oslo, Krokuvos, Tartu universitetuose. Nuo 1999 m. vėl dirba Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedros vedėja. 1987 m. apgynė filologijos mokslų kandidato (dabar – dr.) disertaciją „Lietuvių pavardės XVIII a. pabaigoje“. Mokslinių interesų sritys: taikomoji kalbotyra, svetimųjų kalbų dėstymas, sociolingvistika, onomastika. Lietuvos ir užsienio mokslo leidiniuose yra paskelbusi straipsnių įvairiais sociolingvistikos, kalbos politikos, lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymo, onomastikos klausimais. Vilniaus universitete skaito taikomosios kalbotyros, sociolingvistikos, svetimųjų kalbų dėstymo, lietuvių kalbos kaip svetimosios dėstymo metodikos, lietuvių onomastikos kursus. Valstybinės mokslo premijos laureatė (2006). Tarptautinių projektų vadovė ir dalyvė.   Meilutė Ramonienė is Chair of Department of Lithuanian Studies, Faculty of Philology, Vilnius University (since 1999). In 1976 she graduated Vilnius University and in 1987 defended doctoral thesis in the field of Philology. Research interests include: applied linguistics, foreign language teaching, sociolinguistics and onomastics. In 1976–1990 M.Ramonienė taught in the Department of Lithuanian Language, then became Chair of Department of Lithuanian Studies, Faculty of Philology in 1990. Between 1995 and 1999 Meilutė Ramonienė worked in the Department of Slavonic and Baltic Philologies, has been on professional development trips to Basel, Oslo, Krakow and Tartu Universities. She teaches courses of Applied linguistics, Sociolinguistics, Foreign language teaching, Methodology of Lithuanian as a foreign language, Lithuanian onomastics. M. Ramonienė became a laureate of National Science Premium in 2006. She is leader and an active participant in a number of international projects and has published articles on sociolinguistic, language policy, Lithuanian as a foreign language and onomastics issues in Lithuanian and foreign scientific publications.
	Markus Oskar RODUNER
Augo ir mokėsi Šveicarijoje. Studijavo slavų kalbas ir literatūrą bei istorinę lingvistiką Berno universitete. Vėliau dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, mokė  vokiečių kaip užsienio kalbos Lietuvoje ir Šveicarijoje. Keletą metų dirbo Lietuvių kalbos institute. Ten pradėjo savo kaip būsimo mokslų daktaro sintaksės studijas ir tyrinėjimus. M. O. Roduneris yra vertęs  straipsnius ir knygas iš lietuvių į vokiečių kalbą. Jo pagrindinės profesinio domėjimosi sritys – lingvistika (ypač gramatika), literatūriniai vertimai, mažosios Europos kalbos.   Markus Oskar Roduner grew up in Switzerland. After his studies of Slavonic Languages and Literatures and Historical Linguistics in Bern he worked for the Ministry of Foreign Affairs of the Republic of Lithuania as well as teaching German as a foreign language in Lithuania and Switzerland. For several years he has been working as a researcher at the Institute of Lithuanian Language where he is also completing his PhD thesis on syntax. M. O. Roduner is the author of the Mercator dossier on Polish Education in Lithuania and several translations of several Lithuanian literary books into German. His main fields of interests are linguistics, especially grammar, literary translation, the situation of lesser used languages in Europe.
	Audronė RAZMANTIENĖ
LR švietimo ir mokslo ministerijos tęstinio mokymo skyriaus specialistė. Prieš tai ilgą laiką dirbo LR švietimo ir mokslo ministerijos pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausiąja specialiste. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos narė. Daugelio straipsnių, pranešimų tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijose autorė, metodinių leidinių, programų bendraautorė. Audronė Razmantienė is a specialist of the Continuous Learning Department of the Ministry of Education and Science. Prior to this position she worked as a senior specialist in the Department of Basic and Secondary Education in the Ministry of Education and Science. A. Razmantienė is an author of a number of articles and a speaker in international and national conferences and a co-author of methodological aids and study programme.
	Vilija SALIENĖ
1981 m. baigė Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo kvalifikaciją. Dirbo vidurinėje mokykloje mokytoja, Švietimo plėtotės centre moksline bendradarbe, nuo 1991 metų Vilniaus pedagoginiame universitete dėstytoja, Lietuvių kalbos didaktikos katedros vedėja, nuo 2007 m. Lituanistikos fakulteto dekanė, profesorė. 1992 metais apgynė socialinių mokslų daktaro disertaciją, 2007 m. Atliko socialinių mokslų (edukologijos) habilitacijos procedūrą. Yra LR švietimo ir mokslo ministerijos, Studijų kokybės vertinimo centro, Tarptautinės bazės „Lituanistika“ ekspertė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė, nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų, bendrųjų programų darbo grupės narė, abiturientų valstybinio gimtosios kalbos egzamino vertinimo komisijos pirmininkė, mokyklinių gimtosios kalbos vadovėlių autorė.   Vilija Salienė is Dean of the Faculty of Lithuanian Philology at Vilnius Pedagogical University (since 2007). In 1981 V. Salienė graduated Vilnius Pedagogical Institute and in 1992defended doctoral dissertation in Social sciences. In 2007 she conducted the habilitation procedure ‘Change in Didactics of Lithuanian Language Development at University and Secondary School: Tendencies, Problems and Possibilities for Conformity’ (Educational Science, Social sciences). Research areas include: didactics of language education, assessment of learners’ achievements, and improvement of education process. V. Salienė is an author of textbooks for schools, exercise books and additional teaching aids. Since 1991 she has been working in the Faculty of Lithuanian Philology at Vilnius Pedagogical University. V. Salienė is a member of State Commission of the Lithuanian Language.
	Ineta SAVICKIENĖ
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos instituto direktoriaus pavaduotoja ir Daugiakalbystės tyrimų centro vadovė. 1992 m. baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą. įgijo lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojo kvalifikaciją. 1999 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją Vytauto Didžiojo universitete ir Lietuvių kalbos institute. 1995–1996 m. stažavosi Viskonsino universitete (Medisonas, JAV), Psichologijos ir kalbotyros katedrose. 1998–1999 m. dėstė Vienos (Austrija) universiteto Bendrosios kalbotyros ir Indoeuropeistikos katedroje. 2002 m., 2005 m. – Vienos universiteto Skandinavistikos katedros vizituojanti profesorė. Nuo 2001 m. Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių kalbos katedroje eina docentės pareigas. Nuo 2003 m. Vytauto Didžiojo universiteto Regionistikos katedros vedėja, Daugiakalbystės tyrimų centro vadovė (nuo 2006 m.). Mokslo interesų kryptys: socio-, psicholingvistika, taikomoji kalbotyra, gramatika, daugiakalbystė ir kalbos politika, sakytinės kalbos tekstynai, pragmatika ir pokalbio analizė.   Ineta Savickienė is an associate professor of general linguistics at Vytautas Magnus University, Kaunas, Lithuania.  She is actively involved in research and educational projects in Lithuania and at international level. Her research interests are related to socio- and psycholinguistics, especially to first and second language acquisition, normal and impaired language development, language use and variation. She is an author of numerous articles, monograph and an editor of a number of volumes.  As a member and coordinator of EU linguistic projects she is involved in analysing, comparing and promoting lesser used and taught languages, creating new methodologies and disseminating good practices.
	Donatas SMALINSKAS
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas (nuo 1990 m.). 1986 m. baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą. Dėstė Vilniaus Gedimino technikos ir Vilniaus pedagoginiame universitetuose, mokytojavo Vilniaus A. Vienuolio vidurinėje bei Vilniaus 40–oje vidurinėje mokyklose. Šiuo metu veda kalbos kultūros seminarus Mykolo Romerio ir Šiaulių universitetuose, Lietuvių kalbos institute, Lietuvos juriskonsultų asociacijoje ir Lietuvos teisėjų mokymo centre. Tarptautinėse konferencijose jis yra skaitęs pranešimus: „Valstybinių kalbų politika Baltijos šalyse“, „Tautinių mažumų kalbos ir valstybinė kalba“, „Tolerancija kalbai ir kultūrai“, „Rečiau vartojamų kalbų mokymo/si patirtis daugiakultūrėje ir daugiatautėje Europoje“, „Valstybinė kalba ir visuomenės integracija“.   Donatas Smalinskas is Head of the State Language Inspectorate (sine 1990). In 1986 he graduated the Faculty of Philology, Vilnius University and later taught in Vilnius Gediminas Technical University, Vilnius Pedagogical University, A. Vienuolis Secondary School and Vilnius Secondary School No. 40. Currently, D. Smalinskas gives seminars on language culture in Mykolas Romeris University and Šiauliai University, the Institute of Lithuanian Language, the State Lithuanian Language Commission, Lithuanian Lawyers Association and Lithuanian Lawyers Training Centre. He has delivered a number of presentations in international conferences: ‘State Language and Society Integration’, ‘Tolerance to Language and Culture’, ‘State Language Policy in the Baltic States’.
	Antanas SMETONA
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas (nuo 2006 m.). 1986 m. baigė studijas Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojo kvalifikaciją. 2004 m. įgijo humanitarinių mokslų (filologija) daktaro laipsnį. Mokslinių interesų kryptys: lietuvių kalbos gramatika, terminologija, kalbos kultūra, kalbos istorija. Nuo 1989 m. dirba Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedroje. Nuo 2003 m. Informacinių technologijų ekspertų komisijos prie LR švietimo ir mokslo ministerijos ekspertas. 2000–2003 m. Lietuvių kalbos ekspertų komisijos prie LR švietimo ir mokslo ministerijos ekspertas. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos laisvai samdomas ekspertas (nuo 2000 m.). „Gimtosios kalbos“ redkolegijos narys (nuo 1999 m.).   Antanas Smetona is Dean of the Faculty of Philology at Vilnius University (since 2006). In 1986 he graduated the Faculty of Philology, Vilnius University and acquired qualification of lecturer of Lithuanian Language and Literature. A. Smetona was granted Doctor’s degree (Humanitarian Sciences, Philology) in 2004. His research interests include: Lithuanian grammar, terminology, language culture, and history of language. Since 1989 he has been working in the Department of Lithuanian Philology in the Faculty of Philology, Vilnius University. A. Smetona is an expert of the Information Technologies Experts Commission under the Ministry of Education and Science of the Republic of Lithuania (since 2003). In 2000 – 2003 he was an expert of the Lithuanian Language Expert Commission under the Ministry of Education and Science. Currently A. Smetona is a freelance expert of the State Commission of Lithuanian Language (since 2000) and a member of the editorial board of ‘Gimtasis žodis’ (since 1999).
	Irena SMETONIENĖ
1986 m. baigė Vilniaus universitetą. 1986–1989 m. dirbo pedagoginį darbą Kaune. 2001 m. apgynė daktaro disertaciją „Garsinės reklamos stilius“. 1986–2002 m. – Lietuvos televizijos vyresnioji redaktorė, vėliau Kalbos kultūros skyriaus viršininkė. Televizijoje rengė laidas „Žodis“, „Mūsų kalba“, „Mūsų elementorius“, „Gerbkime žodį“, radijuje – „Taisyk žodžiui kelią“, „Gimtoji kalba“. Tuo pat metu dėstė Vilniaus pedagoginiame institute (dabar – Pedagoginis universitetas), Vilniaus universitete. Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos pirmininkė (2002–2007).   Irena Smetonienė graduated Vilnius University in 1986 and taught in Kaunas between 1986 and 1989. In 2001 she defended doctoral dissertation ‘Style in Audio Advertising’. In 1986–2002 I. Smetonienė worked as a senior editor in Lithuanian Television and later as head of Language Culture Department. She was involved in creation of such television programmes as ‘Žodis’, ‘Mūsų kalba’, ‘Mūsų elementorius’, ‘Gerbkime žodį’ and such radio programmes as ‘Taisyk žodžiui kelią“ and ‘Gimtoji kalba’ . I. Smetonienė taught in Vilnius Pedagogical Institute (now Vilnius Pedagogical University) and Vilnius University. She was Head of State Commission of Lithuanian Language (2002, 2007).
	Gerhard STICKEL
Mannheimo (Vokietija) universiteto profesorius, Vokiečių kalbos instituto bendradarbis, Europos nacionalinių kalbų institutų federacijos (EFNILL) prezidentas. Nuo 1987 m. vizituojantis profesorius įvairiuose JAV, Indijos, Kinijos, Vengrijos, Rusijos, Taivanio, Korėjos, Egipto, Meksikos, Japonijos universitetuose. Domėjimosi sritys: kompiuterinė ir lyginamoji lingvistika, teisės ir viešojo administravimo kalba, kalbos politika. Apdovanojimai: Bundesverdienstkreuz (Federal Order of Merit) 2002, Ordre de chevalier des art et lettres (Paris 2004).   Gerhard Stickel is a professor of Mannheim University (Germany), an associate of the Institute for the German Language and President of the European Federation of National Institutions for Language. Since 1987 he has been a visiting professor to different universities in the USA, China, India, Hungary, Russia, Taiwan, Korea, Egypt, Mexico and Japan. His research interests include: computer and comparative linguistics, language of law and public administration, language policy. Awards: Bundesverdienstkreuz (Federal Order of Merit) 2002, Ordre de chevalier des art et lettres (Paris 2004)
	Tadas TAMOŠIŪNAS
Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centro direktorius.Dirba Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos ir politologijos katedroje. Socialinių mokslų daktaras. 2003 m. LR Etninės politikos koncepcijos darbo grupės narys. Daugelio mokslinių tyrimų vadovas, monografijų, straipsnių, pranešimų tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijose autorius.   Tadas Tamošiūnas is Director of Lithuanian Association of Adult Education and works in the Department of Social and Political Sciences in the Faculty of Social Sciences at VPU. In 2003 he was involved in the activity of workgroup for the development of The Conception of Ethnic Policy. T. Tamošiūnas is Doctor of Social sciences, a scientific supervisor of a number of researches, an author of monographs, papers and a speaker in national and international conferences.
	Eike THÜRMANN
Filosofijos daktaro laipsnį apgynė Marburgo universitete. Mokslinių interesų sritys: kalbos, kalbotyra, politikos mokslai. Yra parengęs mokyklinių vadovėlių mokyti vokiečių kalbos kaip gimtosios. Dalyvavo keliose Europos tarybos koordinuotose projektuose (Europos kalbų aplanko ir kt.). Šiuo metu yra laisvai Europos Tarybos kalbų komiteto ekspertas, Ruhr‘o universiteto lektorius.   Eike Thürmann received PhD from the University of Marburg (Languages, Linguistics, Political Sciences), specialised in Phonetics/Phonology at the University of Cologne, taught German and English as subjects at grammar/comprehensive schools, was head of department (curriculum development) at the Pedagogical State Institute of Northrhhine-Westfalia, worked as head of the Quality Division of the Pedagogical State Institute of Northrhhine-Westfalia and was head of department in the Ministry of Education of Northrhine-Westfalia (curriculum development) until September, 2007. E. Thürmann is an author of several schoolbooks for German as a native language and is affiliated with the Council of Europe in several fields (e.g. CLIL, European Language Portfolio, Language Education Policy Profiles – Lithuania, Languages of School Education). Now E. Thürmann is a freelance expert and lecturer at the Ruhr-University Bochum.
	Andrejs VEISBERGS
Valstybinės kalbos komisijos viršininkas, Studijų programos „Vertimai“ vadovas Latvijos universitete. Profesorius, habilituotas mokslų daktaras. ES akredituotas vertėjas. Publikavęs daugiau nei 250 tiriamojo pobūdžio straipsnių, 5 monografijas, žodynus. Domėjimosi sritys: leksikografija, frazeologija, vertimų teorija.   Prof. habil. dr. Andrejs Veisbergs is Head of National Language Commission, Head of the Translation Study Programme in the University of Latvia and an EU accredited Interpreter. His research interests include: Lexicography, Language Contacts, Phraseology, Translation and Interpretation Theory. A. Veisbergs has published more than 250 research papers, 5 monographs and dictionaries.

 

Plenarinių pranešimų santraukos

Abstracts of plenary speeches

 

Gerhard STICKEL

Vokiečių kalbos institutas (Vokietija), Europos kalbų institucijų federacija

Institute for the German Language (Germany), European Federation of National Institutions for Language

[email protected]

 

Apmąstant nacionalinius ir europinius kalbų politikos aspektus

 

          Pranešime aptariama  dabartinė kalbų situacija Europoje aspektų, ypač glaudžiai susijusių su valstybių narių ir Europos Sąjungos institucijų veikla. Taip pat nacionalinės ir europinės kalbų politikos panašumai ir skirtumai. Priminami pagrindiniai argumentai, kodėl Europos kalbų įvairovė yra vertinga ir kodėl ją reikia puoselėti ir toliau plėtoti. Jie  plačiau nagrinėjami ir atskirų valstybių, ir bendro europinio požiūrio aspektais.

          Trumpai apžvelgiami pavojai ir kliūtys, šiuo metu kylančios kalbų plėtros klestėjimui, taip pat kartais pasigirstantys prieštaringi siūlymai, kaip įveikti tuos sunkumus. Nagrinėjamas vadinamasis Barselonos principas („1+2 kalbos kiekvienam europiečiui“) ir su juo susijusi „Maalouf ataskaita, kurią neseniai Europos Komisijos iniciatyva parengė intelektualų grupė ir kurioje įdomiai aiškinamas 1+2 principas pasitelkiant „priimtosios kalbos“ idėją. Ši ataskaita, akivaizdu, turės įtakos ES Komisijos kalbų strategijoms ir programoms, todėl verta atlikti kritinę jos analizę.

           Trumpai aptarima, kaip pranešimo tema siejasi su Europos nacionalinių kalbų institucijų federacijos (EFNIL) tikslais ir veikla.

 

Reflections upon National and European Language Policies

 

          The author discusses several aspects of the present linguistic situation of Europe, especially within the member states and the institutions of the European Union. Congruencies and differences of national and European language policies will be mentioned. He recalls the main arguments why the diversity of the European languages is valuable and worth being preserved and further developed. This will be elaborated from the viewpoint of individual nations as well as from a comprehensive European perspective.

          The present dangers and obstacles for a thriving linguistic development will be sketched as well as the various, sometimes-conflicting proposals to overcome these difficulties. The so-called Barcelona principle ('1+2 languages for each European') will be presented and in connection with it the 'Maalouf Report' that was recently produced at the initiative of the European Commission by a group of intellectuals and gives a special interpretation to the 1+2 – principle by the idea of an "adoptive language". As this report has obviously some influence on the linguistic strategies and programmes of the EU Commission, it deserves a critical analysis.

          The author uses this occasion to at least briefly report the connection my topic has with the aims and activities of EFNIL, the European Federation of National Institutions for Language.

 

Eike THÜRMANN

Europos Tarybos kalbų komitetas (Vokietija)

Language Policy Division of the Council of Europe (Germany)

[email protected]

 

Ugdymo institucijų požiūris į kalbos ugdymą

 

          Įvykus 3–iajam valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausio lygio susitikimui (2005 m. gegužės mėn., Varšuva), Europos Tarybos Kalbų politikos skyrius pradėjo naują tarptautinį projektą, skirtą mokyklinio ugdymo kalbai/kalboms. Projekto tikslas yra parengti dokumentą, kuris skatintų nuoseklumą ir skaidrumą apmąstant ir priimant sprendimus dėl ugdymo politikos ir išsilavinimo standartų ir nacionaliniu, ir visos Europos mastu. Dokumente numatoma išnagrinėti mokyklinio ugdymo kalbos vartojimo vertinimo tikslus, ugdymo turinį, metodus ir kryptis, atsižvelgiant į visų bendrojo lavinimo mokyklos mokinių, tarp jų ir esančių nepalankioje situacijoje, taip pat imigrantų vaikų, poreikius. Taigi projektas yra dvejopo pobūdžio:

·         Daugiakalbystės ir pagarbos kalbų įvairovei platesnės sampratos prasme projektas nagrinėja mokyklinio ugdymo kalbą / kalbas – daugeliu atvejų tai yra oficialioji(-sios) arba valstybinė(-ės) kalbos, taip pat pagrindinė mokinių ir mokytojų vartojama kalba. Siekiama rasti ir perteikti būdus ir priemones, kuriomis galima kovoti su nepalankiomis sąlygomis ir neigiamais veiksniais, skatinančiais socialinę atskirtį.

·         Projekte taip pat detaliai nagrinėjama, kaip mokyklinio ugdymo kalba(-os) pasitarnauja mokant kitų mokyklinio ugdymo programos dalykų. Išsamus mokyklinio ugdymo kalbos apibūdinimas leistų mokytojams ir mokiniams suprasti konkrečius kalbinius mokymosi poreikius. Toks apibūdinimas taip pat padėtų atsakingoms institucijoms numatyti ir parengti specialias paramos mokiniams programas, vadovėlių leidėjus verstų atidžiau įsiklausyti į mokinių poreikius, o mokytojus rengiančias institucijas – tobulinti profesinius standartus.

          Vykdant šį Europos Tarybos projektą, nors jis tebėra pradiniame vykdymo etape, jau sukaupta nemažai patirties, kuria dalintasi trijose didelėse konferencijose Strasbūre, Krokuvoje ir Prahoje. Šiame pranešime bus pristatytas jau nuveiktas darbas, bus siekiama apibendrinti pagrindinius nagrinėjamus klausimus ir pasirinkimo galimybes.

          Pranešimas kvies klausytojus įvertinti išsilavinimo standartų ir siekiamų kompetencijų tarpdalykinės analizės preliminarius rezultatus ir supažindins su šios analizės išvadomis. Šį tyrimą atlikę vokiečių ekspertai yra įsitikinę, kad jie gali pasiūlyti reikšmingus kuriamojo modelio apibūdinimus. Savo sumanymą ir sąvokas jie grindžia derindami kognityvinius ir kalbinius parametrus. Konkrečiais pavyzdžiais bus pademonstruotos šio modelio galimybės.

 

Languages of Schooling within a European Framework for Languages of Education

 

          Following the 3^rd Summit of Heads of State and Government (Warsaw, May 2005) the Council of Europe´s Language Policy Division has initiated a new international project focusing on the language(s) of school education. The aim is to elaborate an instrument to enhance coherence and transparency in reflection and decision making on policies and standards, at both national and at European level. It would address aims, outcomes, contents, methods and approaches to evaluation of the language of schooling, taking into account the needs of all students in compulsory education, including disadvantaged learners and migrant children. Thus, the project has adopted a dual perspective:

·         Within the wider concept of plurilingualism and respect for linguistic diversity it is concerned with the language(s) of instruction – in most cases the official or State language(s) and the language background of the pupils and teachers. The aim is to discover and communicate ways and means to fight possible disadvantages and negative effects on social inclusion.

·         It also takes a close look at how the language(s) of instruction is (are) used in teaching and learning across the curriculum. A descriptive framework characterizing the language of schooling would enable teachers and learners to identify specific language-based learning needs. It would also help the authorities to establish dedicated support programmes, schoolbook publishers to take heed of learners´ needs, and teacher trainers to raise professional standards.

          The Council of Europe’s project although more or less in the initial phase has already produced an impressive wealth of expertise which has been discussed at three major conferences in Strasbourg, Krakow, and Prague. The presentation will shed light on the work done so far and will attempt to summarize major issues and options.

          The presentation will also invite the audience to share both, the preliminary results of an interdisciplinary analysis of educational standards and competences to be achieved, as well as the conclusions drawn from this analysis. The German experts who have undertaken this study are quite confident that they can propose relevant dimensions for a descriptive grid. They have chosen a combination of cognitive and linguistic parameters as the basis for their ideas and concepts. Examples will be given to illustrate the potential of the model.

 

Gabrielle HOGAN-BRUN

Bristolio universitetas (Didžioji Britanija)

Bristol University (United Kingdom)

[email protected]

 

Daugiakalbystė – mikro- ir makro- jungtys tarp Rytų ir Vakarų

 

          Šiame pranešime dėstomas kritinis požiūris į skirtingas daugiakalbystės politikos traktuotes (makro- lygmuo) ir daugiakalbystės įgyvendinimo praktinius aspektus (mikro- lygmuo) Vidurio ir Rytų Europoje, lyginant daugiakalbystės situaciją šiame regione su Vakarų patirtimi nagrinėjamoje srityje. Aptarsime ypatingą konteksto svarbą formuluojant ir diegiant kalbų įvairovės įgyvendinimo vadybinę veiklą, kuri stiprintų mikro- ir makro- jungtis regionuose, taip pat nacionaliniu ir viso pasaulio mastu

 

Multilingualism — Micro and Macro Connections between East and West

 

          This talk offers a critical perspective on differing (macro) policies and (micro) practices of multilingualism in Central/Eastern Europe as compared to those found in the West. We shall call for context-sensitivity in the formulation and implementation of language diversity management practices to allow for the consolidation of both micro and macro connections at the regional, national and global levels.

 

Jonas MORKUS

Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje

European Commission Representation in Lithuania (Lithuania)

[email protected]

 

Europos Sąjungos įtaka lietuvių kalbos raidai

 

          2004 m. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, lietuvių kalba tapo oficialia tarptautinės organizacijos kalba: visi ES teisės aktai iškart rengiami ir lietuvių kalba, juose svarstomos įvairiausių sričių realijos yra iškart formuluojamos ir lietuviškai.  Platesnė vartojimo sfera kalbai reiškia didesnį gyvybingumą, palankesnes išlikimo ir vystymosi sąlygas. Nors tikimasi, kad prie kintančių realijų prisitaikys ir kalba, tačiau naujų terminų ir išraiškos priemonių kūrimas atrodo pernelyg lėtas. Technologijų plėtra suvokiama kaip savaime suprantama ir pageidaujama, bet ją lydinti kalbos raida vartotojus glumina ar net gąsdina. Atsakomybė už galutines europinių dokumentų versijas lietuviu kalba nedalijama vertėjams, redaktoriams, dalyko specialistams – visa daro tie patys išsyk kelioms profesijoms atstovaujantys kalbos administratoriai (tik paprastumo dėlei vadinami vertėjais raštu). Todėl ir reikalavimai jiems keliami pagal visų profesijų – kalbos ir dalykinių sričių – standartus, o žeriami priekaištai atspindi tų profesijų nesutarimus. Tikintis visoms šalims priimtino poveikio lietuvių kalbai iš Briuselio, reikėtų ir Lietuvoje siekti lietuvių ir užsienio kalbų sinergijos, spartinti terminijos kūrimo ir derinimo darbus, didinti vertimo ir kitų nevienpusių kalbos profesijų įgijimo galimybes ir prestižą. Europoje, kur kalbų įvairovė ir kalbos ne kartą kreipė istorijos vairą, daugiakalbystė yra neatsiejama ateities vizijų dalis.

 

Impact of the EU Multilingualism Policy on the Development of Lithuanian Language

 

          After Lithuania’s accession to the European Union in 2004, the Lithuanian language became an official language of the EU: all legal acts of a supranational organization are simultaneously drafted in Lithuanian; and new global issues are immediately given Lithuanian expression. A broader domain of language use ensures better vitality and more favourable conditions for its survival and evolution. The language is expected to adjust to changing realia, however, the development of new terms and means of expression is comparatively slow. Though the progress of technologies is perceived as natural and desirable, the accompanying developments of linguistic expression cause perplexity and concerns. The responsibility for the quality of final European document drafts in Lithuanian is not assumed by translators, editors or subject specialists. It is the linguistic administrator (referred to as a translator for the sake of convenience), who performs functions of a number of professions and who is ultimately responsible for all the formal aspects of a document. Naturally, such specialists have to meet standards for the professions in the sphere of language and subject-related areas. The reproaches to the quality of Lithuanian EU documents often reflect controversy between these professions. Expecting an acceptable to all the parties effect from Brussels on the Lithuanian language, there is an urgent need for a synergy of Lithuanian and foreign languages in Lithuania, for an acceleration of the term development and their harmonization processes, an increase in possibilities for acquiring translation or other multi-sided language-related professions and improvement of prestige of such specialities. In Europe, where the diversity of languages has more than once shaped the history, multilingualism is an inseparable part of future visions.

 

Mykolas KATKUS

VRP I Hill & Knowlton (Lithuania)

[email protected]

 

 

 Gimtosios kalbos vartosena verslo institucijose

 

          Dažnai linkstama manyti, kad kalba ir jos vartosena yra tik specialistų, rašytojų profesionalų ir mokytojų reikalas. Visuomenėje iš dalies formuojasi nuostata, kad mažiausiai ji rūpi verslo srities atstovams. Kaip bebūtų, tačiau bendravimas ir bendradarbiavimas yra neatsiejama verslo dalis. Nepaisant naujų technologijų, komunikacijos priemonių įvairovės, žodis lieka reikšmingu prasminiu vienetu, viešo bendravimo ir saviraiškos įrankiu. Vis labiau svarbūs tampa viešo kalbėjimo įgūdžiai. Žinoma, kaip ir kiekviena profesinė sritis, taip ir verslas neišsiverčia be profesinio žargono. Verslo kalba, kaip ir gimtoji kalba apskritai, patiria nuolatinę kaitą. Galima tik spėlioti, kokia ateitis jos laukia.

 

 

Use of Native Language in Business

 

          Quite frequently the language and its use are considered to be only the matter of specialists, professional writers and teachers. The society has formed an opinion that representatives of business sector have least interest in these issues. Still and all, communication and cooperation is an inseparable part of business. Despite new technologies and a variety of means of communication, a word remains an important meaningful unit and a tool of public communication and self-expression. Skills of public speaking are becoming more and more important. Naturally, professional jargon is inevitable in business as well as in any other professional sphere. Business language, similar to native language, undergoes continuous change and we can only guess what future holds for it.

 

Marcelijus MARTINAITIS

Poetas

Poet (Lithuania)

[email protected]

 

Žodis ir jo pavidalai

 

          Atrodytų, kad kalba yra viena iš pastoviausių tautos savybių. Tačiau kalbinis pastovumas vis dėlto yra iliuzinis. Ji kinta kartu su kintančia tauta ir jos kultūra. Ypač stiprius poveikius patiria žodynas, nes gana daug žodžių atsiduria pasyviajame reikšmių lauke, kuriame „nebevaikšto” dabarties žmonės. Kalba išsaugo savo pastovumą tik uždarose, izoliuotose konservatyviose visuomenėse, gentyse, etninėse grupėse. Tuo tarpu dinamiškos, sparčiai savarankiškai besivystančios atvirōs visuomenės kalba nuolat kinta. Nauji daiktai, bendravimo naujovės, verslai kalbą, ypač žodyną keičia greičiau, nei suspėjame su tuo kitimu, siekdami vienaip ar kitaip jį valdyti.

          Pranešime nagrinėjami du vienas kitą neigiantys požiūriai į dabartinę lietuvių kalbą, jos vartojimo būdus ir galimybes. Vienas teiginys būtų pesimistinis: paveikta globalinių procesų lietuvių kalba degraduoja, ir antras: kalba turtėja priimdama ir asimiliuodama daugybę naujų žodžių bei sąvokų, t. y. ji sparčiai modernėja, savo vartojimo apimtimi tapdama lygiaverte kitoms toliau pažengusių šalių kalboms. Tačiau nei vienas, nei kitas teiginys negali būti besąlygiškai priimtas.

 

Word and its Shapes

 

          It looks like language is one of the most stable nation’s characters. But stability is only illusion. Language changes as well as nation and its culture, and vocabulary – in particularly. Many words become passive, not used by modern people. Language remains stable only in closed, isolated environments, ethnical groups. Dynamic and open society’s language is in constant development and change. New reality changes vocabulary even more rapidly – we not always are able to manage this process.

          Presentation discusses two opposite approaches to the modern Lithuanian language. One is pessimistic: Lithuanian language is influenced by global processes and degrades, second is more optimistic: Lithuanian language is enriched by assimilation of new words and concepts. Neither first, nor second statement can be accepted as unconditional and true

Sekcijų pranešimų santraukos

Abstracts of parallel sections

 

 

I sekcija. Kalbos politika ir visuomenė

1^st section. Language Policy and Society

 

Regina DOBELIENĖ

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

Lithuanian State Language Commission (Lithuania)

[email protected]

 

Lietuvos kalbos politika

 

          Pranešime apžvelgiamas Lietuvos ir kitų palyginti mažai vartotojų turinčių Europos nacionalinių kalbų dabartinės raidos kontekstas, prognozuojamas ilgalaikis išorinių ir vidinių ją lemiančių veiksnių poveikis. Remiantis faktais, kritiškai aptariami Europos kultūrinės ir kalbinės įvairovės išsaugojimo idėjos įgyvendinimo sunkumai ir net paradoksai. Nemaža vietos skirta pastarojo laikotarpio visuomenės, pirmiausia inteligentijos, savimonės ir vertybinės orientacijos pokyčiams.

          Sociolingvistikoje vartojamos kalbos planavimo sąvokos pranešime sąmoningai atsisakyta, kadangi, autorės nuomone, terminas kalbos politika tiksliau įvardija valstybės organizuojamą veiklą, kurios esmė – planingomis teisinėmis ir skatinamosiomis priemonėmis reguliuoti vienos kalbos arba kelių kalbų funkcijos (statusas) siekiant įgyvendinti tam tikrą visuomenės daugumos remiamą ideologiją ir stiprinti tos kalbos (arba tų kalbų) įvaizdį.

 

Lithuania’s Language Policy

 

          The presentation gives an overview of the current development context of Lithuanian and other European languages with a comparatively small number of speakers and forecasts long-term effect of external and internal factors conditioning this development. The discussions about difficulties encountered as well as about paradoxes that occur preserving European cultural and linguistic variety are based on the facts. A considerable attention is devoted to recent changes in the society, firstly in the intelligentsia, the perception of self-awareness and value orientations.

          The presenter deliberately avoided the notion of language planning which is used in sociolinguistics because, according to the author, the term language policy defines the activity carried out by the state more precisely. The state language policy embraces attempts to regulate functions (status) of one or several languages employing planned legal and promotional means in order to implement ideology supported by the majority or to strengthen the image to this/these language/s.

 

Violeta MEILIŪNAITĖ

Lietuvių kalbos institutas

Lithuanian Language Institute (Lithuania)

[email protected]

 

Iššūkiai lietuvių kalbai – išsaugojimas, tyrimai, sklaida

 

          Globalizacijos sąlygomis kyla du prieštaringi poreikiai – įsilieti į pasaulio bendruomenę ir išlikti savimi. Vienas iš tautos identifikavimo požymių yra kalba. Sėkmingam ir ilgalaikiam tolesniam lietuvių kalbos egzistavimui reikia sukurti tinkamas sąlygas. Kalbos institucijoms tenka labai svarbus uždavinys – ne tik kaupti įvairiausių kalbos lygmenų informaciją, ją analizuoti, bet ir užsiimti sklaida. Svarbu pastebėti, kad patrauklios ir paveikios sklaidos priemonės labai svarbios ne tik kitų tautų atstovams, kuriems norima parodyti lietuvių kalbos išskirtinumą, bet ir patiems lietuviams, norint sustiprinti lietuvių kalbos prestižą.

          Kauptini įvairaus laiko, skirtingų socialinių ir geografinių grupių, visų kalbos stilių duomenys. Jų išsaugojimas padeda pamatus tyrimams, kurie gali brėžti kalbos kaitos tendencijas ir numatyti galimus kalbos išsaugojimo veiklos modelius. Reikia  ne tik sukaupti ir ištirti turimus duomenis bei numatyti kalbos puoselėjimo strategiją, lygiai tiek pat svarbu kalbą ir jos galimybes mokėti pateikti visuomenei, nuo kurios iš esmės ir priklauso, skambiai tariant, lietuvių kalbos likimas.

 

Challenges for Lithuanian Language: its Preservation, Research, Dissemination

 

Two conflicting needs arise under conditions of globalization in modern world: to merge with the world community and to preserve own identity. Language is one of the features identifying a nation. Successful and sustainable existence of the Lithuanian language necessitates establishment of appropriate conditions. Language institutions face a real challenge: not only to accumulate information on different language levels, to analyze it but also to involve in its dissemination. It should be pointed out that attractive and efficient means of dissemination are of importance to representative of other nationalities, who should be able to notice the singularity of the language, as well as to Lithuanians themselves while making an attempt to strengthen the prestige of the Lithuanian language.

          The linguistic data collected from different periods of time, acquired in various social and geographic groups and information on all the language styles have to be accumulated. Preservation of such data may lay foundations for researches, which may determine tendencies of change in language and foresee possible models for language preservation actions. It is important not only to collect and investigate the acquired data and to develop the strategy for language nurturance but also to be able to present the language and its possibilities to the society. The latter, actually, may condition the future of the Lithuanian language.

 

Andrejs VEISBERGS

Latvijos universitetas, Latvijos kalbos komisija (Latvija)

University of Latvia, Commission of Latvian Language (Latvia)

[email protected]

 

Latvijos kalbos politikos aspektai: esama situacija, asimetrijos ir iššūkiai

 

          1991 m. atgavusi nepriklausomybę Latvija paveldėjo iškreiptą, pusiau kolonijinę kalbos situaciją (blogiausią tarp Baltijos valstybių), kuri buvo specialiai taip formuojama per 50 tarybų valdžios metų. Valstybės su negausiomis mažumomis tradicinė struktūra buvo valdžios paversta į dviejų etninių grupių − latvių ir rusų − struktūrą, kurioje vietinė tauta tapo mažuma savo žemėje dėl masinės ir valstybės skatinamos rusakalbių gyventojų imigracijos. Dirbtinai sumažintas latvių skaičius (jie buvo ištremti, išžudyti, deportuoti), pašalintos istorinės mažumos (vokiečiai prieš karą buvo perkelti į kitas teritorijas, o žydai − sunaikinti) tapo prielaida rusakalbių gyventojų, tarp kurių dar buvo ir kitų mažumų (iš esmės slavų kilmės) monolitiniam įsitvirtinimui. Latvių kalbos vartojimas buvo išstumtas iš daugelio sričių, viešpatavo asimetriška dvikalbystė, o atvykėliai nepritapo nei kalbos, nei kultūros atžvilgiais. Atgavus nepriklausomybę, šie procesai buvo sustabdyti ir imti keisti.

          Valstybingumo įtvirtinimo politika apėmė ir kalbų politikos aspektus. Kalbos ideologijos klausimas tapo glaudžiai susijęs su politinio lojalumo ir pilietybės klausimais. Vienintelė valstybinė/oficialioji kalba yra latvių kalba (tai nurodyta Konstitucijoje). Kalbų įstatyme specialios teisės ir apsauga numatytos tik lyvių kalbai, kuri yra vienintelė (išskyrus latvių kalbą) senbuvių kalba Latvijos teritorijoje. Kitos kalbos laikomos mažumų arba užsienio kalbomis. Teisiškai nė viena iš jų nėra svarbesnė už kitas, tačiau rusai šalyje yra didžiausia mažuma, jie sudaro 28% visų gyventojų, rusų kalbą vartoja 40% gyventojų.

          Kaitos procesą sudarė keli etapai: latvių kalba buvo teisiškai įtvirtinta kaip valstybinė kalba, buvo keičiamos ir slopinamos asimetriškos dvikalbystės tendencijos, garantuotos mažumų kalbų teisės (kurias anksčiau buvo asimiliavusi rusų kalba), imtas propaguoti valstybinės kalbos kaip integracijos priemonės ir iš dalies kaip ugdymo kalbos statusas. To pasiekta palaipsniui pasitelkus teisines (1989 m. ir 2000 m. priimti kalbos įstatymai), administracines (įvairios reguliavimo priemonės) ir švietimo priemones. Nors jau yra daug nuveikta gaivinant latvių kalbą, jos visateisis valstybinės kalbos statusas dar nėra visai užtikrintas dėl rusų kalbos keliamos grėsmės. Rusų mažuma yra netipiška − ji jaučiasi savaranki, yra remiama ideologiškai ir Rusijos žiniasklaidos, tam tikra prasme ji gyvena savo ideologinėje, informacinėje (žiniasklaida, spauda) ir kultūrinėje aplinkoje; ji jaučia apmaudą dėl privilegijų praradimo ir iš esmės save tapatina su vartojama kalba. Integracijos/dezintegracijos klausimas nuolat kelia problemų Latvijos valstybei, kadangi Latvijos visuomenė iš esmės tebėra pasidalinusi į dvi sociolingvistines bendruomenes, kurių kiekviena laikosi savo etninių ir politinių nuostatų. Abi bendruomenės (miestuose) yra gana uždaros ir veikia atskirai.

          Latvijos etninė politika yra orientuota į integraciją, grindžiamą latvių kalba ir latvių tapatybe demokratiniu būdu, tuo pačiu užtikrinant mažumų teises, kalbą ir kultūrą. Tokiu būdu, nacionalinis tapatumas (arba dalinis grįžimas prie ankstesnio tapatumo) skatinamas pasitelkiant teisę, švietimo sistemą, viešąją politiką ir pilietinę visuomenę. Nustatyta kalbos įstaigų organizacinė struktūra, ir siekiant jau ankščiau nurodytų tikslų taikomos nacionalinės kalbų plėtotės gairės ir ilgalaikė jų įgyvendinimo programa. Tačiau yra daug kintamųjų (imigracija, emigracija, europinės nuostatos, ES teisės aktai ir jų aiškinimas, tarptautiniai santykiai, politinė valia, Rusijos pozicija, demografinė situacija, finansiniai ištekliai, ekspertų pajėgumai mokslinių tyrimų srityje ir kt.), kurie turi įtakos ir šių tikslų įgyvendinimui, ir realiai padėčiai šalyje. Todėl kalbant iš objektyvių akademinių pozicijų, nėra visiško aiškumo, ar kalbų politika vykdoma sėkmingai. Tokioje įtemptoje Latvijos sociolingvistinėje situacijoje tik su latvių kalba susiję klausimai (dar ir dėl anglų kalbos įtakos) vaidina antraeilį vaidmenį.

 

Some Aspects of Latvia’s Language Policy: Present Situation, Asymmetries and Challenges

 

          When regaining independence in 1991 Latvia inherited a distorted, semi-colonial linguistic situation (the worst among the Baltic States) that had been deliberately formed in the 50 years of soviet rule. The traditional structure of national state with small minorities had been transformed into a bi-ethnic Latvian versus Russian structure with the titular nation reduced to virtual minority in its own land as a result of massive state aided immigration of Russian speaking population. The diminished number of Latvians (exiled, killed, deported), eliminated historic minorities (German – removed before the war, Jewish – exterminated) was confronted by Russian speaking monolith that tended to include other (mainly Slavic) minorities. The use of Latvian was ousted from many functions, asymmetrical bilingualism ruled, the newcomers were unintegrated linguistically and culturally. With regaining of independence these processes were stopped and reversed.

          State-making policy involved language policy elements. Language ideology issue was closely linked with political loyalty and citizenship issue. Latvian is the only state/official language (stated in the Constitution). Special rights/protection in the Language Law are provided for Liiv – the only autochthonous language apart from Latvian in the territory. Other languages are considered minority or foreign languages. None is legally treated as more important, though Russian is the bigger minority – 28% of population, and Russian speakers constitute about 40% of population.

          The transformation process included several stages: legally establishing Latvian as a state language, changing and inverting asymmetrical bilingualism; granting rights for the small minority languages (formerly assimilated by Russian); bolstering the status of the state language as the vehicle of integration, partially as language of education. This was achieved by gradual legal (2 Language laws 1989, 2000), administrative (various regulations) as well as educational means. Though much has been achieved in revitalizing Latvian, its full state-language status is far from assured, because of the serious challenge posed by Russian. The Russian minority is atypical – it feels self-sufficient, received ideological and media support from Russia, partly lives in their own ideological and information (media, press) and culture environment, feels certain resentment at loss of the privileges, and identifies mainly by the language. The fact that Latvian society is in fact divided into two sociolinguistic communities, each exercising its own ethno political discourse makes the integration/disintegration issue an unceasing source of problems for the state. Both communities (in towns) tend to be rather closed and self-sufficient.

          Latvian ethno politics is directed toward integration on the basis of the Latvian language and Latvian identity in a democratic way while ensuring the minority rights, language and culture. Thus national identity (or a partial return to the previous identity) would be fostered through law, system of education and public policies or civic society. Organizational structure of language institutions is established; national language guidelines and a long-term programme are being implemented to achieve the above. Yet there are numerous variables (immigration, emigration, European attitudes, EU legislation and its interpretation, international relations, political will, Russia’s position, demography, financial resources and expert capacity of research, etc.) affecting both the implementation of the goals and the real situation, and no certainty about the success of the policies can be expressed from an academically objective position. In such a tense sociolinguistic situation purely linguistic issues of Latvian (as well as English impact) take a secondary role.

 

Tadas TAMOŠIŪNAS

Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centras

Adult Education and Information Centre (Lithuania)

[email protected]

 

Įvairūs požiūriai į valstybinę kalbą: tyrimų apžvalga

 

          Pranešime apžvelgiami keleto pastaraisiais metais atliktų tyrimų rezultatai, kurie reprezentuoja bendrojo lavinimo mokyklų bei aukštųjų mokyklų atstovų požiūrius į valstybinę kalbą ir be to atskleidžia jos atžvilgiu reikšmingus veiksnius: ugdymo turinio kaitą, kalbos šiuolaikinimo tendencijas, visuomenės poreikius kalbos atžvilgiu ir kt. Dėl ribotos  apimties pranešimo  autorius stengėsi "nepiktnaudžiauti" statistiniais rodikliais ir juos tekste pateikti saikingai, siekiant pailiustruoti svarbiausias tyrimų išvadas.

 

Different Society’s Approaches to Native Language Policy: Overview of Research

 

          This study reviews the results of the researches carried out in the last years, which reveal the attitude of representatives from general education and higher education institutions to the State language and identify relevant factors affecting it: change in education content, modern tendencies in language and linguistic needs of the society. Due to the limited volume of the study, the author makes an attempt not to misuse the statistical indicators and employs them only to illustrate the most important finding of the research.

 

Donatas SMALINSKAS

Valstybinė kalbos inspekcija

State Language Inspectorate (Lithuania)

[email protected]

 

Lietuvos valstybinės kalbos politika ir kalbos priežiūra

 

          Formuoti sąmoningą piliečių požiūrį į valstybinę kalbą ir garantuoti teisinę jos apsaugą buvo numatyta 1922 metais priimtoje Konstitucijoje.

          Antrą kartą lietuvių kalba paskelbta valstybine 1988 metais lapkričio 18 dieną.

          Valstybinės kalbos politika pradėta nuosekliau rūpintis 1990 metais atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę. Nuo 1976 m. veikusiai visuomeninei Lietuvių kalbos komisijai prie Lietuvos mokslų akademijos suteiktas valstybinės įstaigos statusas. Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo turėjo spręsti ir valstybinės kalbos vartojimo klausimus.

          1990 metais kaip Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos padalinys pradėjo veikti Valstybinė kalbos inspekcija. Jos uždaviniai – kontroliuoti, kaip valstybės ir savivaldybių institucijose, Lietuvos Respublikoje veikiančiose įstaigose, įmonėse laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų, kitų norminių teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus. Inspekcija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas. 

          Tais pačiais metais miestų ir rajonų savivaldybėse pradėti steigti kalbos tvarkytojų etatai. Nuo 1995 m. savivaldybėms perduota valstybės funkcija – valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė. Kalbos tvarkytojai prižiūri, kaip vartojama lietuvių kalba ir kaip laikomasi jos taisyklingumo reikalavimų savivaldybės teritorijoje, Kalbos inspekcijos vardu nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas, konsultuoja kalbos klausimais.

          Nuo lietuvių kalbos paskelbimo valstybine galiojo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakas, o 1995 m. sausio 31 d. priimtas Valstybinės kalbos įstatymas. Jame nustatytos pagrindinės valstybinės kalbos vartojimo viešajame gyvenime sritys, reglamentuota jos apsauga, kontrolė, teisinė atsakomybė už šio įstatymo nesilaikymą. Prieš dvejus metus parengta šio įstatymo nauja redakcija.

          1992 m. papildytas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, jame nustatyta administracinė atsakomybė už valstybinės kalbos nevartojimą ir už Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų nevykdymą. 1994 m. Kodeksas papildytas dar penkiais straipsniais, nustatančiais atsakomybę už įvairius valstybinės kalbos vartojimo pažeidimus. Priimta ir daugiau svarbių teisės aktų, kuriuose nustatytos valstybinės kalbos vartojimo sritys.

          2003 m. patvirtintose Valstybinės kalbos politikos gairėse aptartos politikos vykdymo kryptys, būdai ir priemonės.

 

Policy and Supervision of Lithuania’s State Language

 

          The Lithuanian Constitutions, which was approved in 1922, ensured the protection of the State language. The Lithuanian language was declared the State language for the second time on November 18, 1988.

          However, the State language policy received a more considerable attention after the restoration of Lithuania’s independence in 1990: institutions for language regulation and supervision were established, legal acts regulating Lithuanian language use and correctness were issued and the authorities approved a detailed programme of the State language use and its education.

          The State Commission of Lithuanian Language under the Seimas of the Republic of Lithuania, which functioned as a non-governmental institution before the restoration of the Independence, was also empowered to make decision related to implementation of the State language status.

          State Language Inspectorate, as a division of the State Inspectorate for Cultural Heritage of the Republic of Lithuania, started its activity in 1990. Its main functions include supervision and control of State language use, observance of the Law on the State Language and other legal acts regulating the use of the State language in government and municipality institutions, offices and enterprises. The Inspectorate also hears cases of miscarriage of the administrative law related to its activity. 

          The same year was marked by the establishment of positions of language administrator in city and district municipalities and in 1995 the state function of supervision and control of the State language use and correctness was delegated to municipalities.

          The Decree of the Presidium of the Supreme Soviet of the Lithuanian SSR on the Use of the State Language of the Lithuanian SSR was declared invalid after the Law on the State Language became effective January 31, 1995. It provides for the main areas of the State language use, regulates its protection, control and legal liability for violations of this law.

          The Code of Administrative Law Offences was supplemented in 1992 and it included legal liability for disregard of the State language use and inappropriate execution of other resolutions issued by the State Commission of Lithuanian Language. The legal acts regulating other spheres of the State language use were also adopted.

          The Guidelines of the State Language Policy approved in 2003 provide for trends, methods and means for language policy implementation.

 

II sekcija. Mokykla, studijos ir kalbos ugdymas

2^nd section. School, Studies and Language Teaching

 

Antanas SMETONA

Vilniaus universitetas

Vilnius University (Lithuania)

[email protected]

 

Valstybinė kalba ir aukštoji mokykla

 

          Aukštajai mokyklai valstybinės kalbos padėtis ir deramas mokėjimas visada buvo ir bus labai aktuali problema. Lietuvoje valstybinė kalba apie 80 proc. gyventojų yra ir gimtoji. Todėl studijos valstybine kalba turėtų būti iš dalies ir nemenkas studijų kokybės garantas, ypač tose studijų kryptyse ir šakose, kur labiau dominuoja kūrybinių, o ne vien profesinių įgūdžių įvaldymas. Deja, beveik 20 metų nepriklausomo gyvenimo patirtis neleidžia ramiai, be abejonių, kalbėti šiais klausimais: nerimą kelia ir esama bei suvokiama padėtis, ir nežinia, kaip turėtų viskas būti, t. y. iki galo neaišku, ko šioje srityje turime siekti, kokia būklė yra normali, ką lems ateityje vieni ar kiti sprendimai. Todėl bendrą valstybinės (gimtosios) kalbos padėtį aukštojoje mokykloje galima apibūdinti šiais aspektais:

          Iš bendrojo lavinimo mokyklos ateina labai įvairaus pasirengimo absolventai – seniai netiesa, kad atrenkame tik geriausius, gabiausius, pasirengusius studijuoti.

          Aukštoji mokykla yra labai prieštaringoje padėtyje: viena vertus, suvokia savo misiją puoselėti ir ugdyti mokslo ir specialybės kalbą, kita vertus, mokslo ir studijų internacionalėjimas diktuoja visiškai priešingas realijas.

          Išdėstytose problemose slypi ir atsakymai. Derėtų peržiūrėti bendrojo lavinimo mokyklose mokinių skirstymą kalbos ugdymo požiūriu į humanitarus ir tiksliukus, drąsiau ir ryžtingiau perorientuoti tiek bendrojo kalbos lavinimo, tiek kalbos egzaminavimo tikslus į esminių kompetencijų ugdymą, o aukštojoje mokykloje – apsispręsti ir aiškiai pasakyti, koks iš tiesų santykis mokslo ir studijų plėtros valstybine kalba ir tarptautinėmis kalbomis, kaip visa tai dera su Bolonijos procesais.

 

State Language and Higher Education

 

          State language status and its proficiency will be always important issue for higher education. Almost 80 percentages of country inhabitants consider Lithuanian language as their native language.  Therefore studies in state language should ensure quality, especially in those studies programmes where professional skills development is in line with creativity. Unfortunately, experience of almost 20 years independent life raises many questions and anxiety. It is not clear what we should strive for, what should be considered as ‘normal’ situation. General situation of state language in higher education establishments we can characterize by following aspects:

·         It is no more truth that the best, the most talented pupils enter universities and other higher education establishments.

·         Higher education is in controversial situation: on the one hand it understands its mission to develop science and professional language, on the other hand- science ands studies become more and more international and bring other reality.

          Answers hide in the issues mentioned above. It is needed to review pupils division into the profiles, aims of language education and examination at secondary school level, to decide, what balance is between science and studies in state and other foreign languages and how it corresponds Bologna process at the higher education level.

 

Vilija SALIENĖ

Vilniaus pedagoginis universitetas

Vilnius Pedagogical University (Lithuania)

[email protected]

 

Gimtosios kalbos mokytojų rengimas: problemos ir iššūkiai

 

          Mokytojo prestižas visuomenėje ir būsimųjų studentų filologų kontingento formavimas šiuo metu yra viena aktualesnių problemų rengiant gimtosios kalbos mokytojus. Šiuo metu Lietuvoje mokytojų rengimas vyksta vadovaujantis svarbiausių dokumentų – Pedagogų rengimo koncepcijos, Mokslo ir studijų įstatymo – projektais. Nepatvirtintas ir net nediskutuojamas filologo rengimo reglamentas. Tokiu būdu neišvengiama neatitikimų tarp projektų siūlymų bei rekomendacijų ir programų vertinimo institucijų reikalavimų: pedagogus rengiančios aukštosios mokyklos turi mažiau galimybių studijas padaryti įdomesnes, patrauklesnes, nes dalis studijų programos (25%) tenka edukologijos dalykams. Suprantama, kad tai yra būtina programos dalis, tačiau rengdami gimtosios kalbos mokytoją siekiame ugdyti ir bendrąsias ir specialiąsias būsimojo mokytojo kompetencijas, bendrą filologinę kultūrą. Gimtosios kalbos mokytojai, kaip ir kitų dalykų mokytojai, ugdo jauno žmogaus pasaulėžiūrą, formuoja vertybines nuostatas, o ne tik suteikia savo mokomojo dalyko žinių, formuoja įgūdžius. Todėl studijų programos neišvengiamai perkaunamos.

          Absolventai, jau dirbantys mokyklose, kaip vieną didžiausių buvusių studijų problemų nurodo praktinių įgūdžių, psichologinių, didaktinių bei pedagoginių žinių stoką, pernelyg didelį teorinių disciplinų krūvį, per trumpą pedagoginę praktiką. Mūsų nuomone, be absolventų nurodytų problemų, ne mažiau svarbu yra, kad būsimieji gimtosios kalbos mokytojai suvoktų, jog ugdymas mokykloje kreipiamas integracijos linkme. Mokymo turinio, strategijų, nuostatų kaita vidurinėje mokykloje lemia ir gimtosios kalbos mokytojų rengimo aukštojoje mokykloje nuolatinį atnaujinimą.

          Rengiant gimtosios kalbos mokytojus siekiamybė būtų, kad universitetinį išsilavinimą įgiję ir pedagoginės patirties sukaupę mokytojai aktyviai įsijungtų į gimtosios kalbos ugdymo turinio pertvarkos ir nuolatinio atnaujinimo darbus. Globalizacijos sąlygomis gimtosios kalbos mokytojams kyla naujų iššūkių: aktualu formuoti tautinį identitetą, kultūrinę savimonę, saugoti kalbos paveldą ir jį tinkamai reprezentuoti. Turėtų iš esmės keistis ir visuomenės, ir valdžios institucijų požiūris į gimtosios kalbos mokytojų, ir apskritai filologų, rengimą. Tik suvokus, kad gimtosios kalbos mokytojas turi daugiausia galimybių mokykloje ugdyti jauną žmogų (tai lemia dalyko turinys ir skiriamų pamokų skaičius), ir sudarius tam kuo palankesnes sąlygas, bus galima tikėtis, kad jaunoji karta vertins gimtąją kalbą kaip labai svarbią norint išlikti globaliame pasaulyje.

 

Native Language and Initial Teacher Training: Problems and Perspectives

 

          Teacher training is based on the drafts of the key documents: Conception of Teacher Training, Law on Science and Studies. Thus, the unconformity between the drafts and requirements set up by the programme quality assessment institutions is inevitable. Particularly strict requirements are for the development of study programmes. In spite of the regulations, established rules and existing practice initial teacher training faces several challenges. Teacher’s prestige in the society is rather low and formation of the contingent of future student philologists becomes problematic. It is evident need to develop general and special competences, philological culture, to reinforce practical skills, psychological, didactic and pedagogical knowledge, to diminish load of theoretical study subjects, to prolong duration of teaching practice. The education at school aims to integration, whereas it is still highly academic in higher education establishments.

          Failure to perceive change in the content of education that occurs in secondary schools and stagnation of teacher training in higher education establishments lead to an increasing gap among key teaching/learning institutions. Changes in secondary education content, strategies and principles have to result in continuous revision and renewal of teacher training in higher education establishments.

 

Anta LAZAREVA, Līga CĪRULE

Švietimo ir mokslo ministerija (Latvija)

The Ministry of Education and Science (Latvia)

[email protected]

[email protected]

 

Kalbų mokymas Latvijos bendrojo lavinimo mokykloje

 

          Mokyklose, vykdančiose ugdymo programas latvių kalba (devynmetėse pagrindinio ugdymo mokyklose), latvių kalbos mokoma 1–9 klasėse. Pirmosios užsienio kalbos mokoma nuo 3 klasės, o antrosios – nuo 6 klasės.

          Mokyklose, vykdančiose ugdymo programas mažumų kalbomis (devynmetėse pagrindinio ugdymo mokyklose), tos mažumos kalbos ir latvių kalbos (L2) mokoma 1–9 klasėse. Užsienio kalbos mokoma nuo 3 klasės.

          Bendrojo lavinimo mokyklose, vykdančiose ugdymo programas latvių kalba, latvių, taip pat pirmosios, antrosios ir trečiosios užsienio kalbų mokoma 10–12 klasėse. Mokyklose, vykdančiose ugdymo programas mažumų kalbomis, latvių kalbos, tos mažumos kalbos ir literatūros, pirmosios ir antrosios užsienio kalbų mokoma 10–12 klasėse.

          Pranešime nagrinėjamas pagrindinis kalbos mokymo tikslas, turinys ir struktūra tiek devynmetėse pagrindinio ugdymo mokyklose, tiek ir bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose. Taip pat bus aptariamos temos, sudarančios visų mokyklinio ugdymo programų turinį, bus pateikiama Švietimo ir mokslo ministerijos informacija apie egzaminus, jų struktūrą ir turinį.

 

The Structure of Area ’Language’ in Latvian Compulsory Educational System

 

          At schools realizing educational programmes in Latvian language (at the stage of nine – year basic education) Latvian language is taught from grade 1 – 9. The first foreign language is taught from grade 3, the second – from grade 6.

          At schools realizing educational programmes in languages of minority (at the stage of nine – year basic education) the language of minority and Latvian language (L2) is taught from grade 1 – 9. The foreign language is taught from grade 3.

          At the stage of General secondary education at schools realizing educational programmes in Latvian language Latvian language, the first, the second and the third language is taught at grades 10, 11, 12. At schools realizing educational programmes in languages of minority Latvian language, language and literature of minority, the first and second foreign language is taught at grades 10, 11, 12.

          The presentation will concern the main aim of subject ‘Language’ area in the stages of nine – year basic education and General secondary education, the content and the structure of area “Language” in both stages of education. Will be mentioned the themes which are included in content of all educational programmes and given information about examinations specified by the Ministry of Education and Science, the structure and content of these examinations.

 

Raimonda JARIENĖ

Švietimo plėtotės centras

Education Development Centre (Lithuania)

[email protected]

 

Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai: pagrindinių išvadų ir ugdymo turinio atnaujinimo sąsajos

 

          Nuo 2002 m. Lietuvoje vykdomi nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai. Lietuvių kalbos tyrimo dalimi siekiama nustatyti, kokie yra pradinės ir pagrindinės mokyklos mokinių skaitymo ir rašymo pasiekimai (nuostatos, gebėjimai, žinios ir supratimas) ir kokie veiksniai gali turėti įtakos šiems pasiekimams. Kai kuriomis tyrimo išvadomis remiamasi atnaujinant lietuvių gimtosios kalbos ugdymo turinį.

          Nagrinėjant skaitymo rezultatus nustatyta, kad visų amžiaus grupių mokiniams sunku daryti teksto visumą apibendrinančias išvadas (pvz., formuluoti pagrindines mintis), argumentuoti teiginius, remiantis teksto medžiaga, atpažinti ironijos atvejus, komentuoti tekstų raiškos dalykus. Klausimynų duomenys rodo, kad  mokiniai, ypač berniukai ir vaikinai, nėra pakankamai motyvuoti skaitytojai. Geresnių skaitymo rezultatų pasiekia mokiniai, taikantys tam tikras strategijas, kurios rodo skaitytojo nusiteikimą ir gebėjimą stebėti ir koreguoti savo suvokimą. Sistemingas metakognityvinių gebėjimų ugdymas – vienas iš būdų tobulinti mokinių skaitymo gebėjimus. Jis yra vienas iš svarbiausių atnaujinto pagrindinio ugdymo turinio aspektų. Jis turėtų tapti ir mokytojų kvalifikacijos ir tobulinimo programų prioritetu, svarbia žinia vadovėlių autoriams ir leidėjams.

          Mokinių rašymo gebėjimų ugdymas – ypač tobulintina sritis. Tyrimų rezultatai rodo, kad didesnei daliai mokinių sunkumų kelia visi rašymo aspektai: ir gebėjimas rašyti atsižvelgiant į rašymo tikslą, ir teiginių formulavimas  bei jų pagrindimas, ir teksto komponavimas, ir gebėjimas reikšti mintis stilinga ir taisyklinga kalba. Susirūpinimą kelia ir mokinių nuostatos: rašymo veikla nepatinka didesnei daliai mokinių, ypač berniukams ir vaikinams. Ypač nepalankiai pastarieji vertina rašymo užduočių turinį. Geresnių rašymo rezultatų pasiekia tie mokiniai, kurie nurodo, kad jų mokytojai formuluoja aiškius rašymo tikslus, organizuoja visavertį rašymo procesą, ir kurie patys taiko rašymo strategijas. Siekiant tobulinti rašymo gebėjimus būtina daugiau laiko skirti rašymo procesui, rašymo užduotys turi įgyti aiškesnį komunikacinį kryptingumą, turi būti plečiamas rašymo tikslų spektras. Būtina plėsti skaitomų tekstų įvairovę, analizuoti įvairius negrožinius tekstus kaip rašymo modelius.

          Ypač didelė gimtosios kalbos ugdymo problema – dideli ir vis tebedidėjantys mergaičių ir berniukų, vaikinų ir merginų pasiekimų (gebėjimų ir nuostatų) skirtumai. Ši išvada ypač aktuali konkretaus lietuvių kalbos turinio sudarytojams – mokytojams ir vadovėlių autoriams. Parinkdami ugdymo turinį turėtume būti atidesni ugdytinių poreikių, interesų įvairovei, atviresni šiuolaikinio jaunuolio gyvenimo aktualijoms. Planuodami mokymo ir mokymosi veiklą pirmiausia turėtume apgalvoti ir suteikti tinkamą paramą (pateikti pakankamai pavyzdžių, modelių, suteikti tinkamą grįžtamąjį ryšį) besimokančiajam, įtraukti jį į visavertį mokymosi procesą.

 

National Students’ Achievements’ Research: Correlation between the Main Findings and the Updating of Education Content

 

          National researches in school learner achievements have been carried out in Lithuania since 2002. The part of the survey devoted to the Lithuanian language aims to estimate reading and writing achievements (attitudes, skills, knowledge and comprehension) of learners in primary and basic school as well as to identify factors affecting these achievements. The revision and renewal of the content of Lithuanian language teaching is based on a number of research findings.

          The analysis of the results of reading achievements research showed that school learners from all the age groups face problems making generalizing conclusions (e.g. to formulate the main idea), providing arguments for statements on the basis of the read text, identifying irony and commenting on issues of text expression. The results of the questionnaires show that boys and male school learners are not motivated readers. Learners, who employ certain strategies, which signal reader’s intentions and ability to observe and correct own perception, achieve better reading results. Systemic development of metacognitive abilities is one of the techniques to improve school learners’ reading skills. It is one of the key aspects in the renewed content of basic education. The importance of metacognitive abilities development should become a priority of teacher qualification and professional development programmes and an important message to the authors and publishers of textbooks.

          The improvement of school learners’ writing skills is the sphere that urgently needs improvement. The research results show, that the bigger part of learners encounter difficulties in all the aspects of writing: the ability to write according to the purpose, formulation of statements and their substantiation, text composition and ability to express thoughts in stylistic and correct written language. The attitudes of the respondents to the writing raise concern: the bigger proportion of school learners does not like writing, especially boys. The content of writing assignments is especially criticised. The achievements in writing are better among the school students who point out that their teachers are able to clearly formulate the goals of writing, to organize an appropriate process of writing and to apply writing strategies themselves. To improve and develop writing skills, it is important to devote more time to writing and writing assignments should acquire a well-marked communicative purposiveness and the variety of writing goals should be increased. Teachers should introduce a bigger range of read texts and analyse different non-fiction text as models for writing.

          Considerable and constantly increasing differences in academic achievements of boys and girls achievements result in a concern in native language teaching. This conclusion is of particular importance to developers of Lithuanian language teaching content, that is, to teachers and textbook authors. Selection of education content should be determined by needs of school learners, the variety of their interests and openness to topical issues in lives of contemporary youth. While planning teaching and learning activity, we should carefully think and provide learners with support (give a sufficient number of examples, models and to ensure appropriate feedback) and to involve it into a fruitful learning process.

 

Nijolė BARTAŠIŪNIENĖ

Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų asociacija

Klaipėdos ‘Ąžuolyno’ Gymnasium, Lithuanian Language and Literature Teachers Association (Lithuania)

[email protected]

 

Gimtoji kalba mokykloje. Iššūkiai mokytojui

 

          Gimtosios kalbos mokytojo misija, ugdant kūrybingą, skaitančią, etiškai ir tautiškai įsipareigojusią asmenybę šiuolaikinėje visuomenėje, išlieka labai svarbi. Jo pozicija mokykloje – tai pedagoginės visuomenės konservatoriaus pozicija. Ji visuomet buvo šiek tiek idealistinė: lituanistas puoselėja kultūros, tradicines vertybes, saugo amžinąsias dorybes, siekia įgyvendinti oficialią lietuvių kalbos ir švietimo politiką. Šią gražią ir orią misiją nėra lengva atlikti, nes laikas, paženklintas globalizacijos, didėjančio materializmo, skubėjimo, laiko neturėjimo ženklais.

          Kokius iššūkius turi įveikti šiuolaikinis gimtosios kalbos mokytojas?

Pirmiausia jis turi:

·         Sudėtinguose nenuosekliai besikeičiančios švietimo politikos dokumentuose atrasti realių tikslų bei uždavinių. Ieškoti dermės tarp Baigiamųjų egzaminų, Ugdymo ir Pasiekimo turinio ir įgyvendinti ją dalyko mokymosi motyvacijos menkėjimo kontekste;

·         Suvokti dalyko paskirties klausimą: lietuvių kalba kaip atskiras mokomasis dalykas, turintis specifinių tikslų ir uždavinių, ar lietuvių kalba kaip instrumentas mokytis kitų dalykų (bendroji kalbinė kompetencija funkcinio vartojimo lygmenyje);

·         Globaliame pasaulyje išsaugoti lietuvio tapatybę ir sumažinti įtampą tarp modernaus žmogaus ir lietuvio. Ugdyti ne visada populiarias pilietines ir patriotines nuostatas;

·         Aktualizuoti literatūrą, sugrąžinti jos estetinę funkciją. Įtvirtinti nuostatą, kad skaitymas – pasaulio, žmogaus ir dvasinio tobulėjimo reikiamybė;

·         Bendruomenės žmogaus, žinių visuomenės nario sąmonėje atrasti ir puoselėti kūrybiškumo daigus, ugdyti kritiškumą;

·         Turtinti kalbą, mažinti atstumą tarp kalbos vartosenos (kalbėjimo) ir kalbos kultūros;

·         Būti asmenybe ir nuolat rūpintis savo profesionalumo kėlimu.

 

Native Language at School – Challenges for Teacher

 

          The mission attributed to a native language teacher, which embraces education and development of a creative, eagerly reading, ethically and nationally committed personality, remains of urgent importance nowadays. The position of such a teacher is that of a conservative in the educational society and it has always been slightly idealistic: a teacher of Lithuanian language enshrines culture and traditional values, protects eternal values and strives for implementation of the official Lithuanian language and education policy. The fulfilment of this mission creates a challenge as the society faces problems of globalisation, increasing materialism, hectic lifestyle and suffers from a constant lack of time.

          What challenges do teachers of native language face?

Firstly, they have:

·         To identify real goals and objectives in inconsequently changing education policy documents, to search for the harmony in Matura examinations, the contents of Education and Achievements and to strive for implementation of it in the context of decreasing motivation to learn the subject;

·         To perceive the problem of the mission of the study subject: is the Lithuanian language referred to as an isolated study subject with its own specific goals and objectives or does it serve as an instrument for learning other subjects (general linguistic competence at the level of functional proficiency);

·         To protect Lithuanian national identity in the global world and to reduce the tension between the modern person and a Lithuanian as well as to ensure development of civic and patriotic principles that are not extremely popular today;

·         To return the topicality of literature and its aesthetic function and to consolidate the attitude to reading as to the inevitable necessity striving for the perfection of the world, individual and spirit;

·         To notice and further nurture the seeds of creativity identified in an individual living in the community and knowledge society as well as to develop individual’s criticism;

·         To enrich the language and to bridge the gap between the use of language (speech) and language culture;

·         To be a personality and to constantly involve in own professional development.

 

III sekcija. Daugiakalbystės politikos aspektai

3^rd section. Aspects of Multilingualism Policies

 

Ineta SAVICKIENĖ

Vytauto Didžiojo universitetas

Vytautas Magnus University (Lithuania)

[email protected]

 

Daugiakalbystė: sąmoningumo ugdymas ir kalbų mokymosi motyvacija

 

          Kalbų mokymasis yra visą gyvenimą trunkanti veiklą. Daugelis teorinių ir praktinių tyrimų rodo, kad motyvacija yra pats svarbiausias kalbos mokymosi komponentas, ir tie tyrimai akcentuoja skirtingus veiksnius, kurie motyvuoja žmones mokytis kalbos. Visiems žinoma, kad kalbų mokomasi savišvietai ir profesiniam augimui, bendravimui, kelionių ir laisvalaikio tikslais, plečiant draugų ratą, turint kitų asmeninių priežasčių. Visas tas priežastis sunku ir suminėti. Deja, ne visi tie, kurie ketina mokytis kalbų, o kartais net ir patys kalbų mokytojai žino apie platų motyvacinių galimybių pasirinkimą.

          Daugelis pripažįsta, kad pasirinkus mokytis plačiai vartojamą kalbą yra akivaizdesnė nauda, tuo tarpu norint paskatinti žmones mokytis mažiau vartojamos kalbos dažnai prireikia nemažų pastangų. Čia reikalingas lankstus ir išradingas priėjimas, populiarinant ir išnaudojant visokeriopą patrauklumą, kuris slypi kiekvienoje kalboje.

          Kalbos mokymasis yra reikšmingas jos besimokančiajam bet kuriame amžiaus tarpsnyje, nuo darželio iki pat senatvės. Ankstyvojo kalbų mokymo pavyzdžiai rodo, kad anksti pradėjus mokytis kalbų didėja besimokančiojo sąmoningumas apie kalbų svarbą vėlesniuose gyvenimo etapuose, o tai savo ruožtu kelia susidomėjimą daugiakalbyste ir kitomis kultūromis.

          Tėvai ir mokytojai taip pat turėtų ugdytis savo sąmoningumą apie ugdomuosius kalbų mokymosi privalumus, nes kalbų mokymasis lavina dėmesį, suvokimą, atmintį, ugdo gebėjimą susikaupti, skatina sąvokinį mąstymą, ugdo kritinį mąstymą ir moko spręsti problemas, o taip pat pratina bendrai dirbti komandoje. Kalbos ugdomųjų privalumų suvokimas turėtų pakeisti žmonių supratimą apie kalbos mokymąsi, kuris šiuo metu dar sutapatinamas su papildomu ir per sunkiu krūviu vaikams, ir turėtų skatinti mokytis kalbų ne tik ankstyvame amžiuje, bet ir sulaukus gyvenimo brandos.

          Tėvai ir mokytojai turėtų suvokti kalbos mokymosi tarpkultūrinę vertę apskritai, o ypač – kalbos mokymosi naudą ankstyvajame amžiuje, nes besimokantieji įgyja naudingos informacijos apie kitas bendruomenes ir kultūras, tampa atviresni kitiems žmonėms ir noriau bendrauja, o tuo pačiu giliau suvokia ir savo pačių kultūrą ir jos vertybes.

 

Multilingualism: Awareness Raising and Motivation to Learn Languages

 

          Language learning is a lifelong activity. Many theoretical and practical studies demonstrate that motivation is indeed the most important component of language learning and emphasize many different factors that can motivate people to learn a language. We know that people learn languages for educational and professional development, socialising, travel, leisure, friendships and personal reasons, but these, of course, are not all of them. Unfortunately, not all potential learners or educators are aware of the wide variety of possibilities that exist to motivate learners.

Most of us recognise that the benefits of learning a widely-spoken language tend to be more obvious, whereas special efforts may need to be made to encourage people to learn less widely-used languages. This requires a flexible and imaginative approach for publicising and exploiting the attractions inherent in every language.

Language learning is relevant at any stage of life, ranging from kindergarten to the senior age. Examples relating to early language learning show that learning at an early age can result in a greater awareness of the importance of languages at a later stage in life, which is also bound to increase one’s interest in multilingualism and multiculturalism.

Parents and teachers should also develop awareness of developmental benefits springing from language education as language learning supports attention, perception, memory, concentration, concept formation, critical thinking and problem-solving as well as the skill to cooperate and work in teams. Awareness of developmental support springing from language education will put an end to the image of foreign language learning as an extra burden for children and will result in the encouragement to learn languages not only for all the young learners, but also for adult.

Parents and teachers need to be made aware of the intercultural value of language learning in general and of early language learning in particular, as learners acquire useful information about other communities and cultures, become more open to others and more eager to cooperate, but at the same time become aware of their own culture and its values.

 

Tadas LEONČIKAS

Etninių tyrimų centras

Centre for Ethnic Research (Lithuania)

[email protected]

 

Asimiliacijos Lietuvos visuomenėje socialinis kontekstas

 

          2005 m. atliktas tyrimas nagrinėjo pagrindinę asimiliacijos tendenciją šiuolaikinėje Lietuvoje – asimiliaciją su visuomenės dauguma – ir pagrindinį dėmesį skyrė tam, kaip individai pasirenka (t. y. parenka savo vaikams) vieną arba kitą kalbinį švietimo sektorių (dėstomąja lietuvių, lenkų arba rusų kalba). Švietimo sektoriaus lietuvių dėstomąja kalba parinkimas vaikams yra vienas veiksnių, kuris Lietuvoje sustiprina ilgalaikes asimiliacijos prielaidas . Tačiau norint iš tiesų suprasti, kaip vyksta asimiliacija, reikia suvokti, kad švietimo sektoriaus pasirinkimas ir šio pasirinkimo reikšmė bei pasekmės yra susijusios su tuo, kaip visuomenė formuoja etninę tapatybę ir etnines ribas. Pranešime aptariami keli šių procesų aspektai.

 

Social Context of Assimilation in Lithuania

 

          The presentation deals with the research conducted in 2005, which analysed the main trend of assimilation in the Lithuanian society, i.e. assimilation into the majority of the society. The study also focused on the factors conditioning the individual’s choice (or parents’ choice for their children) of one or another linguistic education sector (with Lithuanian, Polish or Russian as a language of instruction). The selection of the education sector for children with the Lithuanian language for instruction is one of the factors, which strengthens preconditions for assimilation into the majority in the long-term perspective. However, to clearly perceive the process of assimilation, it is important to understand that the choice of education sector as well as importance and consequences of this choice are closely connected with the formation of ethnic identity and ethnic limits. The presentation discusses several aspects of these processes.

Guus EXTRA

Tilburgo universitetas (Olandija)

Tilburg University (Holland)

[email protected]

 

Įvairovės plėtra daugiakalbėje Europoje: sociolingvistinės ir edukacinės perspektyvos

 

          Europos kalbų sistemai iš esmės būdinga ši žemėjančia tvarka pateikta hierarchija, kurią sudaro:

·         anglų kalba kaip lingua franca tarptautiniam bendravimui;

·         Europos šalių nacionalinės arba oficialiosios valstybinės kalbos;

·         Europos atskirų regionų mažumų kalbos;

·         imigrantų mažumų kalbos Europoje.

          Pirmiausia bus nagrinėjamos kalbos, tautos ir valstybės bei nacionalinio tapatumo sąvokų, vartojamų viešajame sektoriuje ir Europos politiniame diskurse, sąsajos, daugiausia dėmesio skiriant statistiniams kriterijams, kuriais remiantis apibrėžiamos ir nustatomos gyventojų grupės visuomenėse, tampančiose vis labiau daugiakultūrėmis. Tuo pagrindu, bus pristatyta Europos Sąjungos šalių ir kitų šalių, kuriose anglų kalba vaidina svarbiausią vaidmenį ir kuriose yra didelės imigrantų iš kitų, ne Europos, šalių bendruomenės, patirtis, įgyta kaupiant plataus profilio duomenis (įskaitant gyventojų surašymo duomenis) šioje srityje.

          Antroje pranešimo dalyje daugiausia dėmesio bus skirta didėjančiai įvairovei švietimo srityje. Pristačius Europoje vykdomą politiką ir įvairius požiūrius, susijusius su daugiakalbyste švietimo srityje, visų Europos piliečių trikalbystės skatinimas bus išnagrinėtas visa apimančio požiūrio aspektu.

Dealing with Increasing Diversity in Multilingual Europe: Sociolinguistic and Educational Perspectives

 

          The constellation of languages in Europe actually functions as a descending hierarchy consisting of

·         English as lingua franca for trans-national communication;

·         national or ‘official state’ languages of European countries;

·         regional minority (RM) languages across Europe;

·         immigrant minority (IM) languages across Europe.

          After an introduction to the linkage between the concepts of language, nation-state and national identity in the public and political discourse across Europe, the focus will be on statistical criteria for the definition and identification of population groups in increasingly multicultural societies. Derived from this, experiences with large-scale data collection (including census data) in this domain in European Union countries and English-dominant non-European immigration countries will be addressed.

          In the second part of the paper the focus will be n dealing with increasing diversity in education. After a presentation of European policies and perspectives on plurilingualism in education, the enhancement of trilingualism for all European citizens will be discussed in terms of an inclusive approach.

 

Gabrielle HOGAN-BRUN

Bristolio universitetas (Didžioji Britanija)

Bristol University (United Kingdom)

[email protected]

 

Daugiakalbinio sąmoningumo ugdymas mokykloje

 

          Dėl nuolatinės ES plėtros daugiakalbystė klasėje tapo veikiau norma, o ne išimtimi Vakarų mokymo įstaigose. Nagrinėsime daugiakalbio sąmoningumo ugdymo mokykloje būdus ir tikslus, taip pat svarstysime, kokią socialinę naudą patiria mokiniai, kasdien bendraudami su klasės draugais tarpkultūrinėje aplinkoje.

 

Raising multilingual awareness at school

         

          Accelerated through continuing EU expansion, multilingual classrooms have become the norm rather than the exception in Western educational establishments. We shall explore the means and aims of raising multilingual awareness in the context of the school and consider the social benefits that can arise from day-to-day intercultural interactions among pupils.

 

Laimutė BALODE

Latvijos universitetas (Latvija), Helsinkio universitetas (Suomija)

University of Latvia (Latvia), University of Helsinki (Finland)

[email protected], [email protected]

 

 

Dvikalbystė Latvijoje: kas pasikeitė?

 

          Kas pasikeitė Latvijoje per pastaruosius 15 metų, palyginus su sovietmečiu, su XX a. 60–70–aisiais metais? Kokie dvikalbystės panašumai ir skirtumai Latvijoje ir Lietuvoje? Kokios šių pokyčių priežastys? Tai labai plati ir sudėtinga tema, bet šį kartą mėginta į šias problemas pažvelgti ne tiek iš mokslinių, kalbos politikos ar sociolingvistikos pozicijų, kiek remiantis savo asmenine patirtimi. Būdama kalbininkė, gimusi mišrioje šeimoje, jau 30 metų gyvenanti ir dirbanti Latvijoje, 10 metų Helsinkyje, pranešimo autorė su dvikalbystės fenomenu susiduria kasdien nuolat – tiek šeimoje, tiek darbovietėje – Latvijos universitete.

          Iškalbinga statistika, liudijanti latvių ir kitataučių skaičiaus dinamiką šalyje:

 

	1935	1959	1979	1989
latviai (%)	77	62	3,7	52
rusai, baltarusiai, ukrainiečiai	12,7	30,9	40	42
kiti (lenkai, lietuviai, žydai, čigonai, estai, vokiečiai ir t.t.)	10,3	7,1	6,3	6

(Blinkena, Hirša, Veisbergs 2007, 38).

 

          Dabartinė Latvijos etninė situacija, nors paskutiniaisiais metais ir šiek tiek pasikeitė, bet dar tebėra kritinė: latvių skaičius šalyje išaugo nuo 52% iki 58% (Mežs 2003).

          Kokie pokyčiai Latvijoje nepriklausomybės metais? Kaip žinoma, visų pirma pasikeitė juridinis kalbos statusas – latvių kalba tapo oficialia, valstybine kalba: 1989 m. priimtas dar tuo metu LTSR Kalbų įstatymas, o nepriklausomos Latvijos Valstybinės kalbos įstatymas galioja nuo 1999 m. Tai iš esmės pakeitė požiūrį į kalbą, jos funkcionavimo erdvę, leido sustiprinti latvių kalbos pozicijas ir užtikrinti kalbos raidą bei skatino tautinių mažumų integraciją.

          Sociologiniai ir sociolingvistiniai tyrimai rodo, kad žymiai pagausėjo asmenų, mokančių latvių kalbą: iki nepriklausomybės tik 23% tautinių mažumų atstovų pripažino, kad moka latviškai, o 2000 m. – jau 53%. Taip pat perpus sumažėjo ir tų gyventojų, kurie visai nemoka latviškai, skaičius: nuo 38% iki 21% (Ernstsone, Mežs 2007, 177). Visgi šalyje dar daug gyventojų, nemokančių latviškai – ypač didžiausiuose miestuose (maždaug pusė nekalbančių latviškai gyvena Rygoje) ir Latgaloje.

          2000 m. gyventojų surašymo duomenimis, Latvijoje iš viso buvo 79% gyventojų, mokančių latviškai, ir 81,2% – mokančių rusiškai (taigi rusų kalba Latvijoje tebevyrauja) (Mežs 2004). Todėl natūralu, kad tarpusavyje neformalioje situacijoje skirtingų tautybių atstovai vis dar renkasi ne latvių, o rusų kalbą (tai liudija ir pastarųjų metų vidurinių mokyklų moksleivių apklausos rezultatai, Zauere 2004).

          Tačiau latvių mokyklose vis mažiau moksleivių pasirenka rusų kalbą kaip antrąją ar trečiąją užsienio kalbą. Taigi  dabartinė latvių–rusų dvikalbystė, kuri aiškiai pasireiškia tarp vidutinio ir vyresniojo amžiaus Latvijos gyventojų, greitu laiku pakryps kita linkme: jaunimas linkęs pasirinkti anglų kalbą kaip išsigelbėjimą visose kebliose kalbinėse situacijose. Jau galima kalbėti apie naują latvių–anglų dvikalbystės fenomeną, kuris keičia daugiau kaip pusšimtį metų vyravusią latvių–rusų dvikalbystę, ši savo ruožtu istoriškai pakeitė Latvijoje egzistavusią ir dar vyresniosios kartos tebepraktikuojamą latvių-vokiečių dvikalbystę.

          Sociolingvistiniai duomenys liudija, kad iš visų Latvijos tautinių mažumų geriausiai latvių valstybinę kalbą įsisavinę lietuviai (86%), estai (77%) ir čigonai (66%) (Ernstsone, Mežs 2007, 177). Anot latvių sociolingvistės Inos Druvietės (Druviete 1998, 125), tautinių mažumų atstovai (o lietuviai Latvijoje taip pat yra tautinė mažuma) visada turės mokėti n + 1  kalbą, nes ši 1 bus būtent valstybinė kalba, ir tai neprieštarauja lingvistinėms žmogaus teisių normoms.

          Kalbinės situacijos Latvijoje ir Lietuvoje skirtumai yra sąlygoti ne tik istorinio paveldo, ne tik procentinio gimtosios kalbos atstovų skaičiaus, ne tik valstybinės kalbos politikos, bet ir abiejų tautų skirtingo mentaliteto.

 

Bilingualism in Latvia: What has Changed?

 

What has changed in Latvia in the last 15 years compared to the Soviet period in the 60s–70s of the 20^th century? What similarities and differences of bilingualism are observed in Latvia and Lithuania? What are the reasons for such changes? It is a very broad and complicated problem. However, an attempt is made to look into the problem not from the scientific, language policy or sociolinguistic position but to base observations on personal experience. Being a linguist, born into a mixed family and having lived and worked in Latvia for 30 years already, the author of the presentation daily encounters the phenomenon of bilingualism both at home and in her working place, University of Latvia.

The statistics speak volumes for the dynamics of the number of Latvians and representatives of other nationalities in the country:

	1935	1959	1979	1989
Latvians (%)	77	62	3,7	52
Russians, Byelorussians, Ukrainians	12,7	30,9	40	42
Others (Polish, Lithuanians, Jews, Roma people, Estonians, Germans, etc)	10,3	7,1	6,3	6

 

(Blinkena, Hirša, Veisbergs 2007, 38).

 

             Though the current ethnic situation in Latvia has improved lately, it is still referred to as critical: the number of Latvians in the country has grown only from 52 to 58 percent.       

             What changes have occurred during the period of Latvia’s independence? Firstly, the legal status of the language changed: the Latvian language became the official and state language. The Law on Languages in the Soviet Republic of Latvia was adopted in 1989, whereas the Law on the State Language in independent Latvia has been in effect since 1999. This had a radical impact and changed the attitude to the language and the space of it’s functioning, consolidated the position of the Latvian language, ensured language development and stimulated integration of ethnic minorities employing the factor of the state language.

             Sociological and sociolinguistic researches show that there is a dramatic increase in the number of people speaking the Latvian language: before the restoration of Latvian independence only 23% of the ethnic minority representatives stated knowledge of Latvian, whereas in 2000 the number of such people amounted to 53%. The proportion of the population, who do not know the Latvian language at all, decreased twice: from 38% to 21% (Ernstsone, Mežs 2007, 177). However, the number of people living in Latvia and not speaking the state language is still big, especially in the cities and Latgala (approximately half of the respondents, who do not speak Latvian, live in Riga).       

             According to the census of 2000, the total number of population speaking Latvian amounted to 79% and 81.2% of the respondents knew Russian (thus, Russian still prevails) (Mežs 2004). Therefore, it is quite natural that representatives of different nationalities chose Russian rather than Latvian as a language of communication in unofficial situations (this fact is confirmed by the latest surveys of secondary school learners, Zauere 2004).

             Fewer and fewer school learners choose Russian as a second or third foreign language. Thus, it can be conclude that the current Latvian-Russian bilingualism is more characteristic of middle-aged and senior people and that it will soon gain a different trend: young people tend to choose English as a language, which may save an individual in almost any complicated linguistic situation. Practically, we can observe a new phenomenon, i.e. Latvian-English bilingualism, which is replacing Latvian-Russian bilingualism, which dominated more than 50 years and historically replaced Latvian-German bilingualism, which is still practiced by the oldest generation.

          Sociolinguistic data show that the ethnic minorities with the best command of the Latvian language include Lithuanians (86%), Estonians (77%) and Roma people (66%) (Ernstsone, Mežs 2007, 177). According to Latvian sociolinguist Ina Druviete (Druviete 1998, 125), representatives of ethnic minorities (Lithuanians are ethnic minority in Latvia) will always face a necessity to know n + 1 languages, where this language 1 will be the state language. Such situation does not contradict the linguistic norms of human rights.

          The differences in current state language status in Latvia and Lithuania are conditioned not only by the historic heritage, the proportion of native language speakers and the state language policy but also by differences in the mentalities of the two nations.

 

Birute KLAAS

Tartu universitetas (Estija)

University of Tartu (Estonia)

[email protected]

 

 

Estijos daugiakalbystės strategijos

 

          Užsienio kalbų mokymo Estijoje strategija yra parengta laikotarpiui iki 2015 metų. Ją dar turi patvirtinti vyriausybė. Pagrindinis strategijos principas akcentuoja gimtosios kalbos išmokimo svarbą ir estų kalbos mokymosi svarbą. Estiškai kalba tik apie vieną milijoną žmonių, todėl estų kalbą galimą priskirti prie mažiau paplitusių kalbų. Mūsų visuomenėje būtina efektyviai vartoti estų kalbą visose srityse – taip pat ir mokslo tyrimų srityje, ir aukštojo mokslo sistemoje. Jei šalies pagrindinė kalba nevartojama mokslo srityje, ji netenka perspektyvos išlikti.

          Panašiai kaip ir Suomijos atveju, Estijoje dažnas žmogus kalba dviem užsienio kalbomis, o aukštąjį mokslą baigusieji šiandieninėje Estijoje kalba net 3–4 užsienio kalbomis. Besiplečianti darbo rinka padidino užsienio kalbų mokymosi motyvaciją. Daugelis mokomųjų kursų dėstomi anglų kalba. Atskiram žmogui užsienio kalbų mokymasis ir geras jų išmokimas neretai yra susijęs su ekonominėmis paskatomis, t.y., leidžia geriau konkuruoti darbo rinkoje. Tačiau Estijoje siekiama ne tik ugdyti žmonių gebėjimą mokytis kalbų, bet ir gerinti kalbų mokėjimo lygį valstybės mastu, pvz., siekiama kad Estijos gyventojai gebėtų vartoti visas oficialiąsias ES kalbas. Tokiu būdu, mūsų tikslas yra sukurti aukštojo mokslo instituciją arba jos padalinį, kur būtų galima mokytis visomis ES kalbomis.

          Estijoje svarbiausios užsienio kalbos yra tarptautinio bendravimo kalbos, tokios kaip anglų, ispanų, prancūzų, vokiečių ir rusų kalbos. Svarbios yra ir mums giminingos ugro-finų kalbos, taip pat mūsų artimiausių kaimynų kalbos (švedų, latvių, lietuvių kalbos). Be to, svarbų vaidmenį atlieka ir estų kaip užsienio kalba, taip pat estų kalba, vartojama už Estijos ribų, ir estų kaip antroji kalba rusakalbiams šalies gyventojams.

          Estijoje yra viena valstybinė kalba, t.y. estų kalba. Ugdymo programos vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose vykdomos estų kalba, aukštojo mokslo institucijose taip pat vartojama estų kalba. Tuo pat metu Estijoje veikia 63 pagrindinės mokyklos su rusų dėstomąją kalba ir jas baigusių mokinių nepakankami estų kalbos pasiekimai neleidžia jiems toliau tęsti mokslo vidurinėse arba aukštosiose mokyklose. Todėl estų kalba turi tapti ugdymo kalba visose pagrindinėse mokyklose, kad visiems mokiniams būtų sudarytos lygios galimybės tęsti mokslą. Planuojama, kad per artimiausius penkerius metus mokyklose su rusų dėstomąją kalba kai kurie dalykai bus pradėti mokyti estų kalba. Pavyzdžiui, jau dabar estų literatūra ir pilietinis ugdymas tose mokyklose dėstomi estų kalba. Jei mokyklos pageidauja, jos gali ir daugiau dalykų rinktis mokyti estų kalba, bet valstybė turi užtikrinti mokytojų reikiamą profesinį pasirengimą ir aprūpinti reikalinga mokymo medžiaga. Per penkerius metus 60 proc. bendrojo mokyklinio ugdymo programų bus mokoma estų kalba – tokiu būdu, dabartinės mokyklos su rusų dėstomąją kalba taps dvikalbėmis.

          Estijos bendrojo lavinimo mokyklų valstybinėje programoje nuo 2002 metų siekiama, kad nuo pirmos klasės būtų pradėta mokyti užsienio kalbos, o vėliausiai pradėti mokyti užsienio kalbos programose numatyta nuo trečios klasės. Mokyklose su rusų dėstomąja kalba estų kalbos pradedama mokyti pirmoje klasėje, ir šiems mokiniams estų kalba tampa pirmąja negimtąja kalba. Mokyklose svarbu mokyti ne tik kalbų, bet ir sustiprinti kultūrinį ugdymą. Siekiama integruoti dėstomus dalykus, o kai kuriuos dalykus imti mokyti užsienio kalba.

          Užsienio kalbų mokymas koncentruojamas į labiau paplitusias kalbas – anglų, rusų, vokiečių, prancūzų. Anglų kalba yra vyraujanti užsienio kalba (2006 –2007 mokslo metais jos mokėsi 63,8 proc. vidurinių mokyklų mokinių), nors mokyklos stengiasi remti ir kitų užsienio kalbų rinkimąsi kaip pirmąją užsienio kalbą. Pastaraisiais metais dažniau imta rinktis rusų kalbą. Tai ypač pastebima universitetuose, kur rusų kalbos mokymo grupės paprastai būna užpildytos, nes šalyje labai išaugo šios kalbos mokymosi motyvacija. Tačiau apskritai universitetinėse programose užsienio kalbos mokymui imta skirti mažiau dėmesio. Tiksliųjų mokslų specialybių programose nebereikalaujama studijuoti užsienio kalbos. Todėl ateityje Estijoje gali nutikti taip, kad doktoratą gins žmonės, universitete nesimokę užsienio kalbos! Kalbų mokymasis turėtų besąlygiškai sudaryti dalį universitetinių studijų ir užsienio kalbą reikėtų kuo plačiau pasitelkti dėstant kitus dalykus. Juk nepakanka to, kad tik iš svetur atvykę profesoriai skaitytų paskaitas užsienio kalba.

 

 

Multilingualism Strategies in Estonia

 

          The foreign languages strategy for Estonia until the year 2015 is ready. It is currently waiting to be approved by the government. The underlying principle is the importance of mastering one’s mother tongue and raising the importance of the Estonian language. There are only about one million Estonian speakers, thus Estonian can be classified as a less widely used language. In our society the Estonian language must be used and considered efficient everywhere – also in science and higher education. A language, which is not used in the scientific world of its country, may not have a future.

          Similarly to Finland, also in Estonia, speaking two foreign languages is not a problem: a person who has graduated from a higher educational establishment in Estonia is today able to speak up to 3–4 foreign languages. The extending labour market has brought about an increase in the motivation to learn foreign languages. Many courses are given in English. At the level of an individual, learning foreign languages and mastering them often has economic reasons, like being more competitive on the labour market. In Estonia, however, our goal is to not only raise the abilities of speaking foreign languages at the individual level, but also to improve the language skills at the state level, for example the ability of Estonia to use all official EU languages. Our goal is thus to create a higher educational institution/unit that will offer education in all EU languages.

          The most important foreign languages in Estonia are the international languages for communication like English, Spanish, French, German and Russian. At the same time, also the related Finno-Ugric languages and the languages of our closest neighbours (Swedish, Latvian, and Lithuanian) are important. In addition to this Estonian as a foreign language, Estonian abroad and Estonian as a second language for the native speakers of Russian all have an important role to play.

          There is only one state language in Estonia – Estonian. The students learning at the high-schools and higher-educational institutions follow a national programme that is in Estonian. At the same time there are 63 Russian-speaking basic schools in Estonia, and the graduates from these schools do not have sufficient language skills for continuing their studies at high-schools or higher educational institutions. Estonian must therefore be the language of instruction at the (basic) schools giving all students equal opportunities for continuing their studies. Within the next five years it is planned that the Russian speaking high-schools will start learning different subjects in Estonian. For example, they already learn Estonian literature and civics and citizenship education in Estonian. If schools so wish, they may also teach more subjects in Estonian, if the state provides further education possibilities for teachers and the necessary study materials. Within five years 60% of the national programme will be taught in Estonian – thus the Russian speaking schools will become bilingual schools.

          The national programme for Estonian schools from 2002 has a goal of starting teaching a foreign language in grade one, grade three at the latest. Especially the Russian schools start teaching Estonian in grade one and the first foreign language for the Russian speaking population will be Estonian. In addition to teaching languages also culture must be taught at schools. The goal is to integrate subjects and also to teach different subjects in a foreign language.

          Learning foreign languages is focused on some more favoured languages – English, Russian, German, and French. English is clearly the most favoured foreign language (63,8% of secondary school students in 2006/2007), although schools try to support choosing some other foreign language as the first foreign language. Support for learning Russian has increased in the recent years. Especially at the universities all study places are fully occupied at the Russian teaching courses: the motivation to study this language has become really high. At the same time, universities have started to pay less attention to learning foreign languages. It is no longer obligatory to study a foreign language if one is a student of the realities at a higher educational institution. Thus, in the future, one could obtain a doctorate in Estonia without having studied a foreign language at the university! Learning languages should unconditionally become an obligatory part of the studies and foreign languages should be used more for teaching different subjects.  It is not enough if only visiting professors deliver their lectures in a foreign language.