2006-01-11

Seimo Užsienio reikalų komitetas pritarė

Seimo Užsienio reikalų komitetas apsvarstė šiuos klausimus:

Įstatymo “Dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, jos ketvirtojo, septintojo ir vienuoliktojo protokolų ratifikavimo” pakeitimo įstatymo projektą Nr. XP-787. Klausimą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Vaclav Stankevič ir Krašto apsaugos ministro patarėjas Dainius Žalimas. Po svarstymo Komiteto nariai pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.

Teikiamu projektu siekiama maksimaliai užtikrinti asmens teisę, laisvę ir neliečiamybę, įgyvendinant Europos žmogaus teisių ir pagrindimų laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnį. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostata draudžia bet kokį neteisėtą ir nepagrįstą asmens laisvės suvaržymą. Respublikos Seimas 1995 m. balandžio 27 dieną ratifikuodamas šią konvenciją ir jos protokolus padarė išlygą, nustatydamas, kad minėto konvencijos straipsnio reikalavimai nebus taikomi drausminės nuobaudos - arešto - skyrimo krašto apsaugos kariams pagal Drausmės statutą atveju. Galiojančiame Lietuvos Respublikos kariuomenes drausmės statute numatyta drausminė nuobauda - pataisos areštas. Taigi, priėmus šį Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto pakeitimo įstatymo projektą Lietuvos Respublika visiškai įgyvendins Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio reikalavimus, o ratifikuojant konvenciją minėta išlyga bus panaikinta.

Įstatymo dėl 1978 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje 1988 m. protokolo ratifikavimo projektą Nr. XP-935. Klausimą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Vaclav Stankevič ir Susisiekimo ministerijos Vandens transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Gediminas Vyšniauskas. Po svarstymo Komiteto nariai pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie tarptautinės jūrų teisės dokumentų“ Lietuvos Respublika prisijungė prie 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (toliau – SOLAS konvencija). Pagal šios konvencijos nuostatas, kiekvienam laivui periodiškai turi būti atliekama apžiūra dėl laivo atitikimo SOLAS konvencijos reikalavimus ir toks laivas privalo turėti liudijimą, patvirtinantį jo atitikimą šios konvencijos nuostatas. Laivo apžiūros metu atliekamas laivo konstrukcijos, mašinų ir įrangos, įskaitant ir laivo povandeninį korpusą bei garo katilus, patikrinimas. Tai gali užtrukti keletą dienų, kurių metu laivo savininkas negali panaudoti laivo pagal jo tiesioginę paskirtį.

Tačiau laivų apžiūros bei liudijimų išdavimas numatytas ir kituose tarptautiniuose dokumentuose: 1973 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl priemonių saugoti okeaną nuo teršimo ir jos 1978 m. protokole (MARPOL konvencija) bei 1966 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl laivų krovininės vaterlinijos (LL konvencija).

Atsižvelgiant į kiekvienos konvencijos nuostatas, tam pačiam laivui turi būti atliekami patikrinimai skirtingomis datomis ir laiko intervalais, nustatytais atitinkamose konvencijose, bei išduodami laivo atitikimą skirtingų konvencijų nuostatas patvirtinantys liudijimai. Jeigu skirtingų apžiūrų datos nesutampa, laivo patikrinimas pagal vienos konvencijos reikalavimus gali būti atliekamas, neatsižvelgiant į tai, kad tokia apžiūra neseniai buvo atlikta pagal kitos konvencijos reikalavimus. Dėl to laivui gali tekti dažniau įplaukti į uostus ar praleisti uoste daugiau laiko, kad jam būtų atlikta apžiūra. Taip didėja laivo prastovos, nukenčia laivo savininko interesai, didėja jo išlaidos bei administraciniai kaštai.

1988 m. Tarptautinėje jūrų organizacijoje buvo priimtas 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje 1988 m. protokolas (toliau – 1988 m. protokolas). Šis protokolas papildo SOLAS konvenciją nuostatomis dėl laivų apžiūrų ir liudijimų išdavimo, siekiant suvienodinti laivų apžiūrų ir liudijimų išdavimo reikalavimus su atitinkamais kitų konvencijų reikalavimais. 1988 m. protokolu įtvirtinama nauja apžiūrų ir liudijimų išdavimo sistema, suvienodinanti apžiūrų ir liudijimų išdavimo reikalavimus su kitų dviejų konvencijų – MARPOL ir LL – atitinkamais reikalavimais. Tokiu būdu sumažinamos problemos, kylančios dėl skirtingų apžiūrų vykdymo reikalavimų, nustatytų šiose trijose konvencijose.

Dėl Lietuvos energetinio saugumo užtikrinimo (uždaras klausimas). Komiteto nariams klausimą išsamiai pristatė Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas, Lietuvos energetikos instituto Mokslinės tarybos pirmininkas Jurgis Vilemas, taip pat Ūkio ministerijos Energetikos išteklių departamento direktorius Vladas Gagilas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Darius Žeruolis ir Užsienio reikalų ministerijos politikos departamento l.e. direktorės pareigas Nijolė Žambaitė.

Komiteto nariai buvo supažindinti su Užsienio reikalų komiteto 2006 m. pirmojo pusmečio darbo planu, kurio patvirtinimas atidėtas kitam posėdžiui, laukiant iš Komiteto narių papildomų pastabų ir pasiūlymų.

Vaida Tupčiauskaitė (6799)

Užsienio reikalų komiteto patarėja