2006-02-15

Seimo Užsienio reikalų komitetas apsvarstęs klausimą dėl Lietuvos energetinio saugumo priėmė rekomendacija Lietuvos Respublikos vyriausybei “Dėl priemonių ir veiksmų Lietuvos energetiniam saugumui padidinti”

 

 

Seimo Užsienio reikalų komitetas svarstė:

Klausimą dėl Lietuvos energetinio saugumo. Atsižvelgiant į 2006 m. sausio 11 d. vykusią Užsienio reikalų komiteto diskusiją dėl Lietuvos energetinio saugumo užtikrinimo bei išsakytą atsakingų Lietuvos institucijų poziciją šiuo klausimu Komitetas vienbalsiai pritarė parengtai rekomendacijai Lietuvos Respublikos Vyriausybei “Dėl priemonių ir veiksmų Lietuvos energetiniam saugumui padidinti”. Rekomendaciją Komiteto nariams pristatė Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis. Rekomendacijoje Užsieninio reikalų komitetas:

Kviečia Lietuvos Respublikos Vyriausybę, atsakingas institucijas ir pareigūnus sutelkti visas pastangas, kad kuo greičiau būtų pasiekta tikslo žymiai sustiprinti Lietuvos energetinį saugumą, kuris tampriai siejasi su Lietuvos nacionaliniais interesais ir saugumu, užtikrinant  energijos tiekimo šaltinių diversifikaciją bei įsijungimą į Europos bendrąją energetikos rinką ir tinklus, tinkamą energetikos išteklių kaupimą ir efektyvų vartojimą;

Ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę operatyviai parengti, apsvarstyti ir patvirtinti atnaujintą Lietuvos Respublikos Nacionalinę energetikos strategiją, ir nedelsiant perduoti ją svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui;

Siūlo, kad Nacionalinę energetikos strategiją lydėtų konkrečių įgyvendinimo priemonių planas, kuriame būtų numatytos priemonės ir veiksmai nacionaliniu, regioniniu ir Europos Sąjungos lygmeniu, vedantys prie efektyvaus strategijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo numatytu laikotarpiu, numatant tinkamą tokių priemonių finansavimą iš Europos Sąjungos bei biudžetinių lėšų, bei užtikrinant įgyvendinimo tarpinstitucinę koordinaciją;

Remia Europos Komisijos ir atskirų šalių narių iniciatyvą sukurti Europos energetikos politiką, yra įsitikinęs, kad Bendroji politika galėtų padėti efektyviau, nei iki šiol, spręsti energetikos problemas ir užtikrinti ilgalaikį Europos Sąjungos energijos tiekimo saugumą;

Mano, kad dabar yra palankus laikas iš naujo inicijuoti “Amber” tranzitinio dujotiekio projekto perkėlimą į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl trans-europinių tinklų gairių projekto prioritetinį Europinio intereso projektų sąrašą, atsižvelgiant į tai, kad projekto įgyvendinimas pagerintų Baltijos valstybių energijos tiekimo saugumą;

Ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę kuo greičiau apsispręsti dėl požeminės gamtinių dujų saugyklos statymo Lietuvos teritorijoje arba pradėti derybas su Latvijos Respublika ir kitomis suinteresuotomis pusėmis dėl galimybės naudotis požemine gamtinių dujų saugykla Inčukalnyje, atsižvelgiant ir į tai, kad ateityje Europos Komisija planuoja siūlyti priimti sprendimą dėl privalomųjų gamtinių dujų atsargų kaupimo. Atkreipia dėmesį, kad gamtinių dujų rezervo kaupimas pagerintų Lietuvos energetinį saugumą kriziniais atvejais, tačiau neišspręstų tiekimo šaltinių diversifikacijos problemos;

Ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę sinchronizuoti elektros generavimo pajėgumus su UCTE sistema. Laikosi pozicijos, kad Lietuvos elektros generavimo pajėgumų sinchronizacija su Europos Sąjungos sistemomis yra būtina siekiant, kad Lietuva neliktų geoenergetinėje izoliacijoje;

Ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę parengti techninę studiją dėl jungties su Lenkija, tame tarpe kartu su Latvija, prisijungiant prie Lenkijos projekte numatytos Odesos-Brodų naftotiekio tąsos iki Gdansko, ir siūlo bendradarbiaujant su Lenkija ir Latvija šią jungtį įtraukti į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl trans-europinių tinklų gairių projekto Europinio intereso projektų sąrašą. Ragina komercializuoti egzistuojančių dujotiekio jungčių su Latvija naudojimą, panaikinant sutartyje su GAZPROM numatytus Europos Sąjungos teisei prieštaraujančius apribojimus, jei reikalinga, derybose pasinaudojant Europos Komisijos parama, atsižvelgiant į Austrijos atvejį;

Pabrėžia, kad priemonės, vedančios prie didesnės Europos Sąjungos ir Rusijos energijos rinkų integracijos neturėtų būti savitikslis dalykas ir neturėtų užgožti kitų formatų, tokių kaip dialogas dėl žmogaus teisių, svarbos;

Kviečia sukurti daugiašalį bendradarbiavimo forumą energetikos klausimais tarp suinteresuotų Vidurio Europos šalių, Baltijos valstybių ir Europos Sąjungos Rytinių kaimyninių šalių vyriausybių. Poreikis nuolatiniam dialogui ir veiksmų koordinavimui energetikos srityje buvo išsakytas eilės šių šalių atstovų 2006 m. vasario 3 d. susitikime Lietuvos Respublikos Seime;

Pateikia šią Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komitetui, Ekonomikos komitetui ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Kviečia visus suinteresuotus komitetus apsvarstyti Lietuvos energetikos saugumo problematiką, yra įsitikinęs, kad aktyvus Lietuvos Respublikos Seimo komitetų darbas šioje srityje padės formuoti atnaujinamą Lietuvos nacionalinę energetikos strategiją.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro teikimą dėl Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Turkijos Respublikoje, Uzbekistano Respublikai ir Irano Islamo Respublikai Vytauto Naudužo kandidatūros į Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Azerbaidžano Respublikai pareigas. Su minėtu teikimu Komiteto narius supažindino Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. Po svarstymo Komiteto nariai pritarė Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Turkijos Respublikoje, Uzbekistano Respublikai ir Irano Islamo Respublikai Vytauto Naudužo kandidatūrai į Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Azerbaidžano Respublikai pareigas.

            Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės informaciją apie “Lietuvos valstybės ilgojo laikotarpio strategiją lietuvių išeivijos atžvilgiu” (strategijos kūrimo etapai ir jos turinys). Komiteto narius su minėta rengiama strategija supažindino Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius Antanas Petrauskas. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius Antanas Petrauskas priminė Komiteto nariams, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą Lietuvos valstybės ilgojo laikotarpio strategijos lietuvių išeivijos atžvilgiu parengimas yra numatytas 2007 m. ketvirtajame ketvirtyje, tačiau atsižvelgiant į klausimo svarbą ir aktualumą strategiją planuojama parengti iki 2006 m. pabaigos. Svarstymo metu Komiteto nariai taip pat atkreipė dėmesį, kad rengiamoje strategijoje turėtų būti skirta daug dėmesio priemonėms, kurios skatintų išvykusius Lietuvos piliečius greičiau grįžti į savo tėvynę. Išklausę pateiktą informaciją Komiteto nariai bendru sutarimu priėmė sprendimą skirti daugiau dėmesio šio klausimo nagrinėjimui Komiteto posėdžiuose. Taip pat nutarta iš Komiteto narių paskirti Algirda Paleckį ir Petrą Auštrevičių kuruojančiais šio klausimo nagrinėjimą Komitete bei pavasario sesijos pradžioje surengti platesnę ir išsamesnę diskusiją minėtu klausimu pateikiant konkrečias Komiteto patvirtintas rekomendacijas.

            Uždaro posėdžio metu Seimo Užsienio reikalų komiteto nariai išklausė Vidaus reikalų ministro Gintaro Furmanavičiaus informaciją prieš vykstant į ES Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdį, įvyksiantį 2006 m. vasario 20-21 d. (Komisijos Komunikatas dėl struktūrų skatinančių valstybių narių nacionalinio prieglobsčio tarnybų bendradarbiavimą įkūrimo, Dėl saugiųjų kilmės šalių sąrašo, Žalioji knyga dėl Europos Migracijos Tinklo) ir Užsienio reikalų ministro Antano Valionio ataskaitą po Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos posėdžio, vykusio 2006 m. sausio 30-31 d.

 

Užsienio reikalų komiteto patarėjas

Deividas Stankevičius (23967 98)