2006-03-22

Seimo Užsienio reikalų komitetas

pritarė

Įstatymo “Dėl Belgijos Karalystės, Čekijos Respublikos, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Airijos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (Europos Sąjungos valstybių narių) ir Bulgarijos Respublikos bei Rumunijos sutarties dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą ratifikavimo” projektui Nr. XP-871

Seimo Užsienio reikalų komitetas uždarame posėdyje pritarė Lietuvos Ministro Pirmininko Algirdo Mykolo Brazausko ir Užsienio reikalų ministro Antano Valionio pristatytas Lietuvos Respublikos pozicijas vykstant į Europos Vadovų Tarybos susitikimą, vyksiantį 2006 m. kovo 23-24 d.

Užsienio reikalų komitetas taip pat apsvarstė šiuos klausimus:

Teikiamo įstatymo ratifikavimo tikslas – remiantis Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnio 2 dalimi, pritarti Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimui į Europos Sąjungą. Sutartis dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą turi būti ratifikuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad Seimas taip pat ratifikuoja tarptautines sutartis, kuriose yra numatytas jų ratifikavimas.

Derybos dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos narystės Europos Sąjungoje buvo baigtos 2004 m. gruodžio 14 d. Dėl minėtų šalių stojimo į Europos Sąjungą 2005 m. vasario 22 d. Europos Komisija pateikė palankią nuomonę Europos Sąjungos Tarybai. 2005 m. balandžio 13 d. Europos Parlamentas atskirai pritarė dėl Bulgarijos Respublikos ir dėl Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą. 2005 m. balandžio 25 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė sprendimą dėl minėtų šalių stojimo į Europos Sąjungą. Tą pačią dieną Liuksemburge Stojimo sutartį pasirašė Europos Sąjungos valstybių narių atstovai ir Bulgarijos Respublikos bei Rumunijos atstovai. Lietuvos Respublikos vardu Sutartį dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą pasirašė Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis ir Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Albinas Januška.

Rezoliucijos dėl Prezidento rinkimų Baltarusijoje projektą. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė Komiteto parengtam projektui, kuris kovo 24 d. bus svarstomas plenarinio posėdžio metu.

Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Bulgarijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo” projektą Nr. XP-1130. Klausimą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Rimvydas Turčinskas ir Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Oskaras Jusys. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė ratifikavimo įstatymo projektui.

Šiuo metu investavimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, investuotojų teises ir investicijų apsaugos priemones visų rūšių investicijoms nustato Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas.

Teikiama ratifikuoti tarptautine sutartimi kiekviena Susitariančioji Šalis įsipareigoja skatinti kitos Susitariančiosios Šalies investuotojus investuoti jos valstybės teritorijoje ir savo nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta tvarka leisti tokias investicijas. Be to, jei Susitariančiųjų Šalių nacionaliniai teisės aktai ar kiti susitarimai tarp jų nustato palankesnes sąlygas nei šio Susitarimo nuostatos, taikomas tas režimas, kuris yra palankesnis investuotojui.

Įstatymo “Dėl 1979 metų Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo dėl azoto oksidų išmetamų kiekių ar jų tarpvalstybinių pernašų ribojimo ratifikavimo” projektą Nr. XP811(2). Klausimą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Virginijus Domarkas ir Aplinkos ministerijos Aplinkos strategijos departamento Tarptautinių ryšių ir sutarčių skyriaus vyriausioji specialistė Jolita Jarmakauskienė. Po svarstymo Komiteto nariai pritarė ratifikavimo įstatymo projektui.

Jungtinių Tautų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija (toliau – TTOTP Konvencija) buvo priimta 1979 metais Ženevoje Šalių Vyriausybių atstovų susitikime ir įsigaliojo 1983 metais.

TTOTP Konvencija ir jos 8 protokolai yra vieni iš svarbiausių aplinkos oro apsaugos srityje, nes tarpvalstybinės teršalų pernašos yra globalinė problema, kurią turi spręsti visos šalys kartu, norėdamos pasiekti teigiamų rezultatų mažinant oro taršą. TTOTP Konvencijos rėmuose priimti protokolai įpareigoja riboti į atmosferą išmetamą teršalų kiekį. Protokolą dėl azoto oksidų išmetamų kiekių ar jų tarpvalstybinių pernašų ribojimo Jungtinės Tautos priėmė siekdamos veiksmingomis ir tinkamomis priemonėmis mažinti bei kontroliuoti išmetamą azoto oksidų kiekį tam, kad nebūtų viršytos šio teršalo kritinės apkrovos ir kritinis lygis ir taip būtų sumažintas neigiamas poveikis aplinkai bei žmonių sveikatai.

Įstatymo ”Dėl Monrealio protokolo dėl medžiagų, ardančių ozono sluoksnį, Londono ir Kopenhagos papildymų bei pataisų ratifikavimo” 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo” projektą Nr. XP-62(2). Klausimą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Virginijus Domarkas ir Aplinkos strategijos departamento Tarptautinių ryšių ir sutarčių skyriaus vyriausioji specialistė Jolita Jarmakauskienė. Po svarstymo Komiteto nariai pritarė ratifikavimo įstatymo projektui.

Atsižvelgdama į tai, kad II eilinės Seimo sesijos posėdžio metu, kuris įvyko 2005-05-12, buvo nutarta grąžinti ratifikavimo dokumentų paketą, pateiktą Seimui 2004 m., iniciatoriams patobulinti, kadangi nebuvo išlaikytos ratifikavimo įstatymams bei jų pakeitimams taikomos teikimo procedūros, Aplinkos ministerija parengė ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto ir Lietuvos Respublikos įstatymo projektus dėl įstatymo „Dėl Monrealio protokolo dėl medžiagų, ardančių ozono sluoksnį, Londono ir Kopenhagos papildymų ir pataisų ratifikavimo“ 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios.

Įstatymo ”Dėl Konvencijos dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos prisijungimo prie Konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, pateiktos pasirašyti 1980 m. birželio 19 d. Romoje, ir prie Pirmojo ir Antrojo protokolų dėl Europos Bendrijų Teisingumo Tesimo įgaliojimų aiškinti šią konvenciją” projektą Nr. XP-1048. Klausimą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Justinas Karosas ir Teisingumo viceministras Gintaras Švedas. Po svarstymo Komiteto nariai pritarė ratifikavimo įstatymo projektui.

Ratifikavus Prisijungimo Konvenciją, Lietuvoje įsigaliotų svarbus tarptautinės privatinės teisės šaltinis, harmonizuojantis sutartinėms prievolėms taikytiną teisę tarp Europos Sąjungos valstybių narių. Romos konvencijos taisyklės taikomos sutartinėms prievolėms esant bet kuriai situacijai, susijusiai su skirtingų valstybių teisės pasirinkimu. Romos konvencijos 1 str. nustato atvejus, kai Romos konvencija netaikoma, pvz. sutartinėms prievolėms, susijusioms su testamentais ir paveldėjimu, santuokos pagrindu atsirandančiomis teisėmis į turtą, teisėmis ir pareigomis, atsirandančiomis iš šeimos teisinių santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės, taip pat ir nesantuokinių vaikų išlaikymo pareigomis; arbitražo susitarimams ir susitarimams dėl teismo pasirinkimo; klausimams, kuriuos reglamentuoja įmonių ir kitų juridinio asmens teises turinčių ar jų neturinčių subjektų teisė; ir t.t. Svarbu pažymėti, jog Romos konvencija įtvirtina šalių autonomijos principą, t.y. šalių teisę pasirinkti taikytiną teisę.

Prisijungimo Konvencijos dalyvėmis yra 10 valstybių (Čekijos Respublika, Estijos Respublika, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika, Lenkijos Respublika, Slovėnijos Respublika ir Slovakijos Respublika).

Įstatymo “Dėl Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos konvencijos ir jos protokolo ratifikavimo” projektą Nr. XP-1095. Klausimą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Vaclav Stankevič ir Žemės ūkio ministerijos sekretorius Rimantas Čeponis. Po svarstymo Komiteto nariai pritarė ratifikavimo įstatymo projektui.

Įstatymo projekto tikslas – ratifikuoti Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (toliau – ICES) konvenciją ir jos protokolą. Pagrindiniai ICES tikslai – skatinti ir remti mokslinius jūros tyrinėjimus ir studijas, ypač susijusius su gyvaisiais ištekliais, sudaryti šiam tikslui skirtas programas ir, susitariančioms šalims pritariant, organizuoti tokius mokslinius tyrinėjimus, kurie atrodo esą reikalingi, skelbti ir kitais būdais platinti savo remiamų tiriamųjų darbų rezultatus ir skatinti jų spausdinimą.

ICES taip pat vykdo Šiaurės Atlanto ir aplinkinių jūrų gamtinės aplinkos ekosisteminius tyrimus. Aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų centras dalyvauja kai kurių bendrų ICES ir HELCOM (Helsinkio komisija) darbo grupių veikloje. Šis centras vykdo kompleksinį, ekologinį Baltijos jūros monitoringą, atlieka jūros gamtos išteklių naudojimo bei aplinkos apsaugos mokslinius tyrimus, vertina vandenų būklę, organizuoja pastovius užterštumo stebėjimus. Šių duomenų naudotojas, o pastaraisiais metais ir tvarkytojas yra ICES.

Vaida Tupčiauskaitė (6799)

Užsienio reikalų komiteto patarėja