Seimo
Užsienio reikalų komitetas
išklausė informaciją
dėl buvusios prieškarinės Lietuvos ambasados
Romoje
“Villa Lituania” pastatų ir priėmė sprendimą
inicijuoti Seimo rezoliuciją šiuo klausimu
Užsienio
reikalų komitetas apsvarstė šiuos klausimus:
Dėl
buvusios prieškarinės Lietuvos ambasados Romoje “Villa Lituania” pastatų.
Su esama situacija Komiteto narius supažindino Užsienio reikalų ministerijos
valstybės sekretorius Algimantas Rimkūnas ir Lietuvos Respublikos nepaprastasis
ir įgaliotasis ambasadorius Italijos Respublikoje Šarūnas Adomavičius.
1937 m. Lietuvos Respublikos
ambasadai Romoje buvo nupirkti pastatai ir žemės plotas su parku. 1941 m.
Lietuvai priklausęs nekilnojamas turtas Italijos Vyriausybės potvarkiu buvo
perduotas Italijos Užsienio reikalų ministerijos žinion ir netrukus pripažintas Sovietų Sąjungos nuosavybe.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Lietuvai priklausančios nuosavybės grąžinimo
arba finansinio kompensavimo klausimas buvo nuolatos keliamas įvairiuose
politiniuose lygiuose, tačiau iki šiol – be rezultatų. Konkretaus atsakymo
Italijos pareigūnai negali pateikti ir šiandien. Lietuvos pusė į tai žiūri
konstruktyviai ir yra įsitikinusi, kad sprendimas yra įmanomas ir bus rastas
artimiausiu metu. Tai suteiktų naują postūmį Lietuvos – Italijos dvišaliams
santykiams. Komiteto nariai pabrėžė, kad šiais metais, kuomet sukanka 15 metų
nuo Lietuvos diplomatinių santykių atkūrimo su Italijos Respublika, “Villa
Lituania” klausimas išlieka vieninteliu, temdančiu dvišalius santykius.
Po
svarstymo Komiteto nariai priėmė sprendimą inicijuoti Seimo rezoliuciją šiuo
klausimu. Užsienio reikalų komiteto parengtą Seimo rezoliucijos projektą
ketinama pateikti gegužės 30 d. plenariniame posėdyje. Projektu ketinama
kreiptis į Italijos Respublikos parlamentą, visų pirma pabrėžiant, kad tai yra
moralinė skola Lietuvai. Priėmus rezoliuciją taip pat ketinama parengti Seimo
Pirmininko, Užsienio reikalų komiteto pirmininko, Tarpparlamentinių ryšių
grupės su Italijos Respublika pirmininkės laiškus, kuriuose būtų atkreipiamas
Italijos kolegų dėmesys į įsisenėjusią ir jau 15 metų niekaip neišsprendžiamą
problemą.
Dėl
Lietuvos užsienio politikos strategijos
kūrimo. Klausimą Komiteto nariams pristatė Užsienio reikalų ministras
Antanas Valionis. Jis atkreipė Komiteto narių dėmesį, jog pagrindinės Lietuvos
užsienio politikos kryptys ir tikslai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2004-2008 programoje, Lietuvos Respublikos politinių partijų
susitarime dėl pagrindinių valstybės užsienio politikos tikslų ir uždavinių
2004-2008 metais, Lietuvos Nacionalinio saugumo strategijoje, Lietuvos
valstybės ilgalaikės raidos strategijoje.
Ministras
pabrėžė, kad aukščiau išvardintuose politiniuose dokumentuose išskirtoms
užsienio politikos kryptims būtina kuo greičiau parengti veiksmų planus.
Lietuvos
pasirengimas taikyti Šengeno teisyną vizų ir konsulinių atstovybių srityje.
Klausimą Komiteto nariams pristatė Užsienio reikalų ministerijos sekretorius
Oskaras Jusys ir Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento
direktorius Vaidotas Verba.
2006 m. gegužės 10 d. Lietuvos
Respublikos ambasadoje Rusijos Federacijoje vyko Šengeno vertinimai vizų ir
konsulinių atstovybių srityje, kurie lems sprendimą leisti Lietuvos Respublikai
prisijungti prie Šengeno sutarčių 2007 metais. Aštuoni kitų ES ir Šengeno
valstybių ekspertai atliko detalią ambasados konsulinio skyriaus patalpų
apžiūrą.
Pirmojo Lietuvos diplomatinių
atstovybių ir konsulinių įstaigų vertinimo metu ypatingas dėmesys buvo
kreipiamas į tai, kaip vizų išdavimo teisinė bazė, ambasados konsulinių patalpų
infrastruktūra, konsulinių darbo vietų fizinė apsauga, vizų išdavimo procesas
atitinka Šengeno sutarties reikalavimus. Netrukus numatomas analogiškas
Lietuvos ambasados Kijeve vertinimas.
Vaida
Tupčiauskaitė (6799)
Užsienio
reikalų komiteto patarėja
