Seimo Užsienio reikalų komitetas
pritarė Įstatymų projektams, kuriais ratifikuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitarimai su Armėnijos Respublikos, Gruzijos ir Azerbaidžano Respublikos Vyriausybėmis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos
Užsienio reikalų komitetas posėdyje apsvarstė šiuos klausimus:
1. Lietuvos Respublikos pozicijų pristatymas vykstant į neformalų Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikimą 2006 spalio 2-3 d. (Uždaras klausimas). Klausimą Komiteto nariams pristatė Krašto apsaugos viceministras Antanas Valys. Išklausę Komiteto nariai bendru sutarimu pritarė Lietuvos Respublikos pozicijoms.
2. Užsienio reikalų ministerijos ataskaita po Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos posėdžio, vykusio 2006 m. rugsėjo 14-15 d. (Uždaras klausimas). Komiteto nariai išklausė ataskaitą, pristatytą Užsienio reikalų viceministro Jaroslav Neverovič.
3. Įstatymo Dėl susitarimo, iš dalies keisiančio 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos Bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą, ratifikavimo projektas Nr. XP-1615ES. Su klausimu Komiteto narius supažindino Komiteto išvadų rengėjas Egidijus Vareikis ir Užsienio reikalų viceministras Jaroslav Neverovič. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė ratifikavimo įstatymo projektui.
Kotonu susitarimas grindžiamas penkiais tarpusavyje susijusiais ramsčiais, kurių pamatiniai tikslai yra šie: kova prieš skurdą, stipresnis politinis matmuo, aktyvesnis dalyvavimas, labiau strateginis požiūris į bendradarbiavimą akcentuojant naujas ekonomines bei prekybines partnerystes ir tobulesnis finansinis bendradarbiavimas. Teikiamas ratifikuoti susitarimas parengtas vadovaujantis Kotonu susitarimo nuostata, numatančia, kad jis kas penkerius metus turi būti peržiūrimas ir pritaikomas. Pagrindines Susitarimo nuostatos apima keturias sritis: politinį matmenį, vystomojo bendradarbiavimo strategijas, investicines priemones ir valdymo procedūras ir įgyvendinimą.
4. Įstatymo Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Armėnijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos ratifikavimo projektas Nr. XP-1614. Su klausimu Komiteto narius supažindino Komiteto išvadų rengėjas Henrikas Žukauskas ir Užsienio reikalų viceministras Jaroslav Neverovič. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė ratifikavimo įstatymo projektui.
5. Įstatymo Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Gruzijos Vyriausybės susitarimo dėl investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo projektas Nr. XP-1616. Su klausimu Komiteto narius supažindino Komiteto išvadų rengėjas Henrikas Žukauskas ir Užsienio reikalų viceministras Jaroslav Neverovič. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė ratifikavimo įstatymo projektui.
6. Įstatymo Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Azerbaidžano Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo projektas Nr. XP-1618. Su klausimu Komiteto narius supažindino Komiteto išvadų rengėjas Henrikas Žukauskas ir Užsienio reikalų viceministras Jaroslav Neverovič. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė ratifikavimo įstatymo projektui.
Visi trys susitarimai yra analogiško pobūdžio. Kiekviena susitariančioji šalis įsipareigoja skatinti kitos susitariančiosios šalies investuotojus investuoti jos valstybės teritorijoje ir savo nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta tvarka leisti tokias investicijas.
7. Įstatymo Dėl Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo susitarimo dėl kovos su sukčiavimu ir kita neteisėta veikla, keliančia grėsmę jų finansiniams interesams, ir baigiamojo akto ratifikavimo projektas Nr. XP-1598ES. Su klausimu Komiteto narius supažindino Komiteto išvadų rengėjas Arminas Lydeka ir Teisingumo viceministrė Eglė Ratušytė. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė ratifikavimo įstatymo projektui.
Ratifikuojamo Susitarimo tikslas yra stiprinti administracinę ir teisminę pagalbą tarp Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos baudžiamosiose bylose siekiant kovoti su neteisėta veikla. Ratifikavus Susitarimą, kompetentingos Lietuvos institucijos bus įgalintos efektyviau bendradarbiauti su kitomis Susitariančiosiomis Šalimis, t.y. kitomis ES valstybėmis narėmis ir Šveicarijos Konfederacija.
8. Įstatymo Dėl Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) statuto ratifikavimo projektas Nr. XP-1597. Su klausimu Komiteto narius supažindino Komiteto išvadų rengėjas Virginijus Domarkas ir Teisingumo viceministrė Eglė Ratušytė. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė ratifikavimo įstatymo projektui.
UNIDROIT, esantis Romoje, yra viena iš žinomiausių šiuolaikinių tarpvyriausybinių organizacijų, užsiimančių globaliais privatinės teisės modernizavimo bei unifikavimo procesais. Lietuvos Respublikos narystė UNIDROIT sudarytų sąlygas ir galimybes įsitraukti Lietuvai į svarbius privatinės teisės vienodinimo ir vystymo procesus bei išdėstyti savo poziciją dėl UNIDROIT rengiamų tarptautinių sutarčių projektų. Be to, Lietuvos Respublika, kaip UNIDROIT narė, galėtų inicijuoti, Lietuvos nuomone, reikalingų tarptautinių sutarčių projektų rengimą. Lietuvos Respublikos dalyvavimas UNIDROIT veikloje būtų naudingas tobulinant nacionalinės teisės sistemą ir turėtų reikšmės ne tik teisės doktrinai, bet ir teismų praktikai.
9. Įstatymo Dėl Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos statuto pakeitimų ratifikavimo projektas Nr. XP-1617ES. Su klausimu Komiteto narius supažindino Komiteto išvadų rengėjas Virginijus Domarkas ir Teisingumo viceministrė Eglė Ratušytė. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė ratifikavimo įstatymo projektui.
Statuto pakeitimų tikslas sudaryti galimybę regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms (toliau - REIO) tapti Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos (toliau - HCCH) Statuto narėmis. Atsižvelgiant į tai, kad HCCH narėmis yra visos Europos Sąjungos valstybės narės, o Europos bendrija priima įvairius dokumentus, kurių dauguma iš dalies ar visiškai dubliuojasi su HCCH veiklos sritimis, Bendrijai būtina tapti pilnateise HCCH nare. Tapusi nare, politiniu požiūriu Bendrija įgytų statusą, kuris atitiktų jos naująjį pagrindinio tarptautinio veikėjo teisėsaugos institucijoms bendradarbiaujant civilinėse bylose vaidmenį. Teisiniu požiūriu narystė suteiktų Bendrijai teisę visapusiškai dalyvauti derybose dėl konvencijų jos kompetencijai priklausančiose srityse reiškiant savo nuomonę bei poziciją ir užtikrinant savo nustatytų taisyklių ir numatomų priimti tarptautinių dokumentų nuoseklumą bei suderinamumą. Be to, pati Bendrija, o ne valstybės narės, perimtų iš Hagos konvencijų kylančias teises ir pareigas jos kompetencijai priklausančiose srityse. Europos bendrija rašytiniu pareiškimu užtikrins HCCH, kad ji ketina išsiaiškinti, ar jai reikės prisijungti prie jau galiojančių Hagos konvencijų.
10. Įstatymo Dėl 2001 m. Tarptautinės konvencijos dėl civilinės atsakomybės už laivų bunkeriuose vežamos naftos padarytą žalą ratifikavimo projektas Nr. XP-1601. Su klausimu Komiteto narius supažindino Komiteto išvadų rengėjas Vaclav Stankevič ir Susisiekimo ministerijos Vandens transporto departamento direktorius Juozas Darulis. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė ratifikavimo įstatymo projektui.
Ratifikavus šią konvenciją, Lietuvos nacionalinės teisės normos bus suderintos su tarptautinės teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę ir kompensaciją už taršos iš laivų padarytą žalą. Asmenims, patyrusiems žalą dėl išsiliejusios naftos, vežamos kaip kuras laivų bunkeriuose, bus užtikrinta pakankama, greita ir veiksminga kompensacija už šią žalą.
11. Įstatymo Dėl 2001 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivuose naudojamų kenksmingų apsaugos nuo užsiteršimo sistemų kontrolės ratifikavimo projektas Nr. XP-1601. Su klausimu Komiteto narius supažindino Komiteto išvadų rengėjas Vaclav Stankevič ir Susisiekimo ministerijos Vandens transporto departamento direktorius Juozas Darulis. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė ratifikavimo įstatymo projektui.
Lietuvos Respublika, ratifikavusi šią konvenciją, prisidėtų prie Europos Sąjungos bei Tarptautinės jūrų organizacijos siekio tarptautiniu mastu reglamentuoti kenksmingų apsaugos nuo užsiteršimo sistemų naudojimo laivuose kontrolę. Pagrindinis tokio reglamentavimo tikslas sumažinti arba pašalinti neigiamą poveikį jūros aplinkai ir žmonių sveikatai, kurį sudaro kenksmingų apsaugos nuo užsiteršimo sistemų naudojimas.
12. Įstatymo Dėl Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos konvencijos ir Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos įstatų pakeitimo aktų, taip pat Papildomo protokolo dėl privalomų ginčų, susijusių su Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos įstatais, konvencija ir administraciniais reglamentais, sprendimo ratifikavimo projektas Nr. XP-1595. Su klausimu Komiteto narius supažindino Komiteto išvadų rengėjas Arminas Lydeka ir Susisiekimo viceministras Česlovas Šikšnelis. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė ratifikavimo įstatymo projektui.
Įstatymo projekto tikslas yra ratifikuoti Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos įstatų ir konvencijos pakeitimo aktus bei Papildomą protokolą dėl privalomo ginčų, susijusių su Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos įstatais, konvencija ir administraciniais reglamentais, sprendimo, suteikiant Lietuvos Respublikai teisę būti visateise Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos nare bei užtikrinti galimybę spręsti ginčus, kylančius tarp Lietuvos Respublikos bei kitų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos narių, arbitražo teisme.
13. Įstatymo Dėl Susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo ratifikavimo projektas Nr. XP-1596. Su klausimu Komiteto narius supažindino Komiteto išvadų rengėjas Vaclav Stankevič. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai nusprendė siūlyti pagrindiniam komitetui, įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, pritarti ratifikavimo įstatymo projektui.
Pagrindiniai Susitarimo tikslai užtikrinti vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių ilgalaikę apsaugą ir subalansuotą naudojimą, veiksmingai įgyvendinant atitinkamas minėtos konvencijos nuostatas; spręsti problemas, susijusias su atviroje jūroje esančių žvejybos plotų netinkamu valdymu daugelyje regionų bei per dideliu kai kurių išteklių eikvojimu, pažymint, kad egzistuoja nereglamentuotos žvejybos, kapitalizacijos perviršio, per didelio laivyno dydžio, laivų vėliavos pakeitimo, siekiant išvengti kontrolės, netinkamai parinktos įrangos, duomenų bazių nepatikimumo ir nepakankamo valstybių bendradarbiavimo problemas.
14. Dėl Seimo delegacijos Tarpparlamentinėje Sąjungoje formavimo.
Komitetas pritarė sprendimui sudaryti nuolatinę Seimo delegaciją Tarpparlamentinėje Sąjungoje, į kurią įeitų trys nuolatiniai atstovai ir trys juos pavaduojantys parlamentarai.
