Seimo Užsienio reikalų komitetas
pritarė patobulintam
Seimo nutarimo
Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo
projektui Nr. XP-1892 ES
Užsienio reikalų komiteto posėdyje svarstyta:
Įstatymo Dėl 1979 metų Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos Protokolo dėl išmetamų sieros kiekių ir jų tarpvalstybinių pernašų mažinimo mažiausiai 30 procentų ratifikavimo projektas Nr. XP-1854ES. Klausimą Komiteto nariams pristatė Komiteto išvadų rengėjas Henrikas Žukauskas ir Aplinkos viceministras Zdislavas Truskauskas. Po svarstymo Komiteto nariai pritarė ratifikavimo įstatymo projektui.
Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų (TTOTP) konvencijos protokolai įpareigoja riboti į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekį. Sieros ir azoto junginiai yra pagrindiniai teršalai, sąlygojantys aplinkos rūgštėjimą. Šie junginiai, patekę į aplinką su atmosferos krituliais ar kaip sausos iškritos, sutrikdo normalią ekosistemų veiklą mažėja biocenozių produktyvumas, išplaunamos maistinės medžiagos ir kt. Pagrindiniai oro taršos šaltiniai, iš kurių į orą išmetami sieros, azoto ir kitokie teršalai, didinantys aplinkos rūgštėjimą, yra iškastinio kuro deginimas energijai gaminti, technologiniai procesai įvairiuose pramonės sektoriuose bei transportas.
Įstatymo Dėl Konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo ratifikavimo projektas Nr. XP-1919. Klausimą Komiteto nariams pristatė Komiteto išvadų rengėjas Justinas Karosas ir Kultūros ministerijos Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyriaus vedėja Vida Gražienė. Po svarstymo Komiteto nariai pritarė ratifikavimo įstatymo projektui.
Esminiai Konvencijos tikslai yra apsaugoti ir skatinti kultūrų raiškos įvairovę; sudaryti sąlygas kultūroms klestėti ir laisviems kultūrų mainams. Taip būtų skatinamas kultūrų dialogas, siekiant užtikrinti intensyvesnius ir tolygesnius kultūrų mainus pasaulyje ir skatinant pagarbą kultūrų raiškos įvairovei nacionaliniu bei tarptautiniu mastu
Seimo nutarimo Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo projektas Nr. XP-1892 ES. Klausimą Komiteto nariams pristatė Komiteto išvadų rengėjas Audronius Ažubalis, Ūkio ministerijos Energetikos departamento direktorius Algimantas Zaremba, Ūkio ministerijos Energetikos išteklių departamento direktorius Vladas Gagilas, Užsienio reikalų ministro patarėjas Česlovas Vytautas Stankevičius ir Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento direktorius Deividas Matulionis. Komiteto nariai po svarstymo vienbalsiai pritarė patobulintam Seimo nutarimo projektui.
Pagrindinis šios Nacionalinės energetikos strategijos projekto tikslas patikslinti ir pakoreguoti energetikos plėtros kryptis iki 2025 metų. Strategijoje įvertinti svarbiausi ekonomikos ir energetikos pokyčiai, panaudota sukaupta patirtis ir informacija, reikalinga planuojant ir prognozuojant atskirų energetikos sektorių raidą, įvertinti pokyčiai ir energetikos plėtros planai kaimyninėse valstybėse, Europos Sąjungos energetikos politikos gairės, taip pat globalinės tendencijos.
Dėl Izraelio Kneseto pirmininkės ponios Dalia Itzik kreipimosi į Seimo Pirmininką. Klausimą Komiteto nariams pristatė Užsienio reikalų ministerijos Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento direktorius Jonas Paslauskas.
2006 metų gruodžio 11-12 Teherane vyko Irano Islamo Respublikos Vyriausybės remiama pasaulio prieštaringai vertinama konferencija Holokausto studija pasaulinė perspektyva (Study of the Holocaust - A Global Perspective). Konferencijos metu buvo diskutuojama, ar Antrojo pasaulinio karo metais išties vyko masinės žydų žudynės.
Žydų tauta šimtmečius vaidino ypatingą vaidmenį Lietuvos istorijoje, palikdama ne tik neišmatuojamą kultūrinį paveldą, bet ir iki šiol skaudančias Holokausto žaizdas. Dar kartą abejoti Holokaustu, nusinešusiu milijonų žmonių gyvybes, yra ne tik istorijos, tautos ir aukų bei jų artimųjų ignoravimas, bet tai neprisideda ir prie tarptautinės bendrijos pastangų kurti civilizacijų, kultūrų bei religijų dialogą.
Komitetas, prisijungdamas prie bendro Europos Sąjungos pareiškimo, smerkiančio šią konferenciją, nusprendė parengti atskirą Užsienio reikalų komiteto pareiškimą, išreiškiantį neigiamą Lietuvos požiūrį į vykusią konferenciją.
Seimo rezoliucijos Dėl Lietuvos pripažinimo sukakties projektas Komitetas, apsvarstęs Komiteto nario Vaclav Stankevič iniciatyva parengtą rezoliucijos projektą, bendru sutarimu pritarė jam ir nusprendė teikti jį svarstymui artimiausiame Seimo posėdyje.
Seimo rezoliucijos projekte teigiama:
Lietuvos Respublikos Seimas
reiškia nuoširdžią padėką baltarusių tautai ir jos išrinktiems atstovams, kurie prieš 15 metų, 1991 m. gruodžio 27 d., pripažino atkurtą nepriklausomą Lietuvos Respubliką;
pažymi, kad lietuviai ir baltarusiai kartu nuėjo ne vieną bendros istorijos etapą ir kad tarpusavio ryšiai yra vertybė, kuri turi būti ir toliau aktyviai puoselėjama. Baltarusija neatskiriama Europos dalis, todėl esame pasirengę visapusiškai padėti šiai šaliai plėtoti ryšius su Europa ir stiprinti jos europietišką tapatumą;
pabrėžia šiandieninės Europos atsakomybę už žemyno tautų ir valstybių likimus ir
kviečia tiesti bendradarbiavimo tiltus tarp tautų, gyvenančių tiek Europos Sąjungoje, tiek greta jos.
--------------------------------------------------------------
Bendrame Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų posėdyje buvo išklausytos Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo pristatytos Lietuvos Respublikos pozicijos vykstant į Europos Vadovų Tarybos susitikimą, vyksiantį 2006 m. gruodžio 14-15 d. (Uždaras klausimas)
