Atvėrusi galimybes teisėtai dirbti senosiose valstybėse narėse, 2004 m. plėtra padėjo sumažinti šešėlinę ekonomiką (ir juodąją darbo rinką). Legalius darbuotojus sunkiau išnaudoti ir taikyti jiems netinkamus darbo standartus, be to jie moka mokesčius ir socialinio draudimo įmokas.
Padidėjęs registruotų dirbančių gyventojų iš naujųjų valstybių narių skaičius senosiose valstybėse narėse neturėjo poveikio socialinio draudimo išlaidoms. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, tik 1 iš 100 naujai įregistruotų darbuotojų iš naujųjų valstybių narių kreipėsi dėl socialinio draudimo išmokų.
Tuo tarpu ES reikalauja, kad naujosios šalys narės patvirtintų savo sveikatos, saugos ir kitus darbo standartus, kad būtų pagerintos darbo sąlygos dirbantiems tose šalyse žmonėms ir palaikoma sąžininga konkurencija tarp bendrovių. Nėra įrodymų, kad plėtra paskatino socialinį dempingą. Priešingai, įvykus plėtrai suderinti socialiniai standartai nors ir pamažu, tačiau užtikrintai įgyvendinami visose ES valstybėse narėse.
