UŽSIENIO POLITIKA
Vyriausybės strateginiai tikslai:
- užtikrinti šalies nacionalinį saugumą integruojantis į Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją, Europos Sąjungą ir kitas Vakarų bendruomenės institucijas;
- stiprinti nacionalinę ekonomiką ir kelti žmonių gerovę įsiliejant į Europos prekių ir kapitalo rinką.
Siekdama minėtų tikslų, Vyriausybė vykdys užsienio politiką šiomis kryptimis:
- politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis sieks kuo greičiau įstoti į Europos Sąjungą (ES) ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją (NATO);
- aktyviai rengsis deryboms su Europos Sąjunga dėl įstojimo į šią Sąjungą, siekiant kuo geriau patenkinti Lietuvos ūkio ir gyventojų ekonominius bei socialinius interesus; sieks pradėti šias derybas kuo anksčiau;
- aktyviai dalyvaus politiniame dialoge pagal Europos Sąjungos Bendrosios užsienio ir saugumo politikos programą; plėtos dvišalius santykius su ES ir NATO valstybėmis narėmis bei kandidatėmis;
- aktyviai dalyvaus Baltijos ir Šiaurės Europos valstybių bendradarbiavime bei Baltijos Jūros Valstybių Tarybos darbe;
- plės laisvosios prekybos erdvę; pabaigs derybas dėl narystės Pasaulio Prekybos Organizacijoje;
- plėtos abiem pusėms naudingus dvišalius santykius su kaimyninėmis valstybėmis, ypač su Lenkija;
- pabaigs derybas su Latvijos Respublika dėl valstybinės sienos delimitavimo jūroje ir baigs Lietuvos valstybinės sienos su Baltarusijos Respublika demarkavimą;
- aktyviai dalyvaus tarptautinės bendruomenės pastangose užtikrinti demokratiją, žmogaus teises, taiką ir stabilumą per Jungtinių Tautų Organizaciją, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizaciją, Europos Tarybą bei kitas organizacijas; įtvirtins Lietuvos, kaip aktyvaus užsienio politikos subjekto, tarptautinio saugumo kūrėjo vaidmenį.
Spartindama šalies įsijungimą į Europos Sąjungą, Vyriausybė numato:
- koordinuoti ministerijų veiklą įgyvendinant ekonominės integracijos programą, nuolat informuoti visuomenę apie integracijos procesą ir jo naudą šalies ūkiui;
- ūkinę veiklą reglamentuojančius įstatymus suderinti su Europos Bendrijos reikalavimais; prie europietiškų teisės normų pirmiausia priderinti įstatymus, reglamentuojančius finansinę tvarką, pelno nesiekiančių organizacijų veiklą, verslo sutarčių sudarymą ir vykdymo tvarką, atsakomybę už sutarčių nevykdymą, finansinių paslaugų sektoriaus veiklą, vartotojų teisių gynimą, ekonominių santykių valstybinį reguliavimą ir užsienio prekybos tvarką. Prie Vyriausybės įsteigtas teisės aktų ekspertizės ir teisinės pagalbos biuras (Europos teisės departamentas) ir toliau koordinuos teisės aktų projektų rengimą nepriklausomai nuo to, kokia institucija kompetentinga juos priimti;
- atkūrus Lietuvos (centrinio) banko funkcijas, tobulinti valstybės iždo sistemą bei įgyvendinti tokią pinigų ir finansų politiką, kuri įgalintų pasirengti įsijungti į Europos monetarinę sąjungą;
- siekti integruoti Lietuvos ūkio infrastruktūrą į Europos sistemas: parengti ekonominį pagrįstumą dėl europinio standarto geležinkelio linijos Lietuvos-Lenkijos siena – Kaunas tiesimo; pagal europinės vėžės standartą pradėti (atsižvelgiant į finansines galimybes) rekonstruoti geležinkelio atkarpą nuo Lenkijos sienos iki Kauno - pakeisti pagal tarptautinės konvencijos COTIF reikalavimus; įsijungti į Europos ryšių sistemą - pertvarkyti Lietuvos ryšių sistemą pagal Europos Sąjungos standartus; įsijungti į Europos transporto sistemas.
