UŽSIENIO POLITIKA
Vyriausybės strateginiai tikslai:
užtikrinti šalies nacionalinį saugumą integruojantis į Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją, Europos Sąjungą ir kitas Vakarų bendruomenės institucijas;
stiprinti nacionalinę ekonomiką ir kelti žmonių gerovę įsiliejant į Europos prekių ir kapitalo rinką.
Siekdama minėtų tikslų, Vyriausybė vykdys užsienio politiką šiomis kryptimis:
politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis sieks kuo greičiau įstoti į Europos Sąjungą (ES) ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją (NATO);
aktyviai ves derybas dėl įstojimo į Europos Sąjungą; sieks kuo greičiau šias derybas užbaigti, tačiau stengsis, kad tuo pačiu būtų kuo geriau patenkinami Lietuvos ūkio ir gyventojų ekonominiai bei socialiniai interesai;
aktyviai dalyvaus politiniame dialoge pagal Europos Sąjungos Bendrosios užsienio ir saugumo politikos programą; plėtos dvišalius santykius su Europos Sąjungos ir NATO valstybėmis narėmis bei kandidatėmis;
aktyviai dalyvaus Baltijos ir Šiaurės Europos valstybių bendradarbiavime, taip pat Baltijos Jūros Valstybių Tarybos darbe;
plės laisvosios prekybos erdvę; pabaigs derybas dėl narystės Pasaulio Prekybos Organizacijoje;
plėtos abiem pusėms naudingus dvišalius santykius su kaimyninėmis valstybėmis, ypač su Lenkija;
baigs Lietuvos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika demarkavimą;
aktyviai prisidės prie tarptautinės bendruomenės pastangų užtikrinti demokratiją, žmogaus teises, taiką ir stabilumą per Jungtinių Tautų Organizaciją, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizaciją, Europos Tarybą bei kitas organizacijas; įtvirtins Lietuvos, kaip aktyvaus užsienio politikos subjekto, tarptautinio saugumo kūrėjo vaidmenį.
Spartindama šalies įstojimą į Europos Sąjungą, Vyriausybė numato:
koordinuoti ministerijų veiklą įgyvendinant ekonominės integracijos programą, nuolat informuoti visuomenę apie integracijos procesą ir jo naudą šalies ūkiui;
ūkinę veiklą reglamentuojančius įstatymus suderinti su Europos Bendrijos reikalavimais; prie europietiškų teisės normų pirmiausia priderinti įstatymus, reglamentuojančius finansinę tvarką, ne pelno organizacijų veiklą, verslo sutarčių sudarymą ir vykdymo tvarką, atsakomybę už sutarčių nevykdymą, finansinių paslaugų sektoriaus veiklą, vartotojų teisių gynimą, ekonominių santykių valstybinį reguliavimą ir užsienio prekybos tvarką. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir toliau koordinuos teisės aktų projektų rengimą nepriklausomai nuo to, kuri institucija kompetentinga juos priimti;
atkūrus Lietuvos (centrinio) banko funkcijas, tobulinti valstybės iždo sistemą bei įgyvendinti tokią pinigų ir finansų politiką, kuri įgalintų pasirengti prisijungti prie Europos monetarinės sąjungos;
siekti integruoti Lietuvos ūkio infrastruktūrą į Europos sistemas: parengti ekonominį pagrįstumą dėl europinio standarto geležinkelio linijos Lietuvos – Lenkijos siena – Kaunas tiesimo; pagal europinės vėžės standartą pradėti (atsižvelgiant į finansines galimybes) rekonstruoti geležinkelio atkarpą nuo Lenkijos sienos iki Kauno – pakeisti pagal tarptautinės konvencijos COTIF reikalavimus; prisijungti prie Europos ryšių sistemos – pertvarkyti Lietuvos ryšių sistemą pagal Europos Sąjungos standartus; prisijungti prie Europos transporto sistemų.
