Užtikrinti Lietuvos užsienio politikos tęstinumą ir patvirtinti, kad Lietuvos siekiai tapti Europos Sąjungos ir NATO nare, o taip pat geri kaimyniniai santykiai yra lygiaverčiai valstybės užsienio politikos tikslai.
Siekti išlaikyti įgautą derybų tempą ir baigti derybas dėl ES narystės 2002 metais, kad Lietuva 2004 metais taptų pilnaverte Europos Sąjungos nare, o Lietuvos piliečiai lygiomis teisėmis dalyvautų 2004 m. Europos Parlamento rinkimuose.
Vykdyti aktyvią santykių su visomis ES valstybėmis narėmis politiką, įgalinančią užtikrinti, kad Lietuvos nacionaliniai interesai derybų ir stojimo procese būtų deramai apsaugoti.
Dalyvauti Bendrosios užsienio ir saugumo politikos bei Bendrosios saugumo ir gynybos politikos struktūrose kaip neatsiejamoje europinės integracijos procesų dalyje, suvokiant, kad BESPG stiprinimas bei Europos krizių valdymo pajėgų kūrimas prisidės prie transatlantinių ryšių stiprinimo, kuris yra Europos saugumo pagrindas.
Siekti kuo plačiau įtraukti visuomenę į diskusijas dėl Europos Sąjungos ateities vizijos, stiprinti visuomenės informavimo, dialogo aktualiais integracijos į ES klausimais procesus.
Siekti, kad ES plėtra taptų impulsu ryšių su Lietuvos kaimynėmis ir kitomis regiono valstybėmis plėtrai, bendradarbiavimo per sieną projektų realizavimui.
Siekti, kad Lietuva artimiausiu metu būtų pasirengusi narystei NATO ir būtų pakviesta stojimui 2002 m.
Aktyviai vykdyti visuomenės informavimo politiką, atvirą dialogą su visuomene dėl įvairių narystės Aljanse aspektų pasirengimo narystei NATO kontekste.
Vykdyti nuolatinį aktyvų dialogą su NATO narėmis Lietuvos pasirengimo NATO narystei programos klausimais. NATO valstybių sostinėms aktyviai teikti visapusišką informaciją apie Lietuvos pasirengimą narystei politinėje, saugumo, karinėje ir kitose srityse.
Aktyvinti diplomatines pastangas įvairiomis kryptimis, ypatingą dėmesį skiriant darbui su JAV Kongresu. Toliau koordinuoti veiksmus su kitų NATO narystės siekiančių šalių, lietuvių išeivijos JAV bendruomene bei kitomis etninėmis bendruomenėmis.
Glaudžiau bendradarbiauti su Vokietija, Prancūzija, Jungtine Karalyste, šiaurinę bei pietinę dimensijas atstovaujančiomis europinėmis NATO valstybėmis, Kanada skatinant jų pritarimą Lietuvos stojimo į NATO siekiui. Suaktyvinti diplomatines pastangas, aiškinant Lietuvos poziciją tiek politiniuose, tiek visuomeniniuose Aljanso valstybių-narių sluoksniuose.
Plėtoti strateginės partnerystės ryšius su Lenkija, išnaudojant bendrų struktūrų potencialą, koncentruojantis į strateginės reikšmės transporto ir energetinių projektų įgyvendinimą, pozicijų svarbiausiais užsienio politikos bei saugumo klausimais koordinavimą ir bendrą veiklą regione.
Toliau plėtoti santykius su kaimyninėmis Latvija ir Estija bei Šiaurės šalimis ir dvišaliu pagrindu, ir Šiaurės-Baltijos šalių aštuonetuko rėmuose. Išlaikyti Šiaurės šalių paramą Lietuvos europinės ir euroatlantinės integracijos siekiams, palaikyti dėmesį Šiaurinei dimensijai, dalyvauti bendruose Baltijos jūros projektuose, toliau plėtoti ekonominius santykius su regiono šalimis.
Plečiant trišalius Baltijos valstybių ryšius, bendradarbiavimą Šiaurės ir Baltijos valstybių bendrose struktūrose, aktyviai dalyvaujant Baltijos Jūros Valstybių Tarybos veikloje, pirmaeilį dėmesį skirti Lietuvai prioritetinių transporto (Via BALTICA, RAIL BALTICA), energetikos (Baltijos jūros energetinis žiedas), aplinkosaugos projektų įgyvendinimui.
Siekti realizuoti su Rusija pasirašytus susitarimus, abipusės naudos pagrindu spręsti bendradarbiavimo ekonomikos, energetikos, transporto ir kitose srityse klausimus, plėsti kultūrinius ryšius, visuomeninį dialogą bei piliečių kontaktus. Siekti dalyvauti prasidėjusiame dialoge dėl Rusijos ir ES partnerystės, kurios svarbia grandimi turi tapti Lietuvos kaip būsimos Europos Sąjungos narės ir Rusijos ryšiai. Ypatingą dėmesį šiame kontekste skirti RF Kaliningrado srities perspektyvoms ir bendradarbiavimo iniciatyvų plėtojimui.
Palaikyti pragmatiškus santykius su Baltarusija, sprendžiant dvišalio bendradarbiavimo klausimus ir siekiant įtraukti šią valstybę į regioninio bendradarbiavimo ir Europos integracijos procesus.
Plėtoti ryšius tarp Baltijos jūros ir kitų regionų. Pasinaudojant turima patirtimi, plėtoti ryšius su Ukraina dvišaliuose ir trišaliuose kartu su Lenkija formatuose. Toliau plėtoti santykius su Vidurio Europos valstybėmis bei bendradarbiauti su Juodosios jūros baseino šalimis, siekiant realizuoti regioninės reikšmės projektus energetikos, transporto, ekonominio bendradarbiavimo, kovos su tarptautiniu nusikalstamumu ir kitose srityse. Šiose srityse skirti dėmesį bendradarbiavimui su Kazachstanu, Gruzija, kitomis Kaukazo ir Vidurinės Azijos valstybėmis.
Panaudoti užsienio politikos instrumentus realizuojant Lietuvos ekonominius interesus užsienio valstybėse, plėtojant eksportą ir pritraukiant investicijas. Siekti išnaudoti narystės Pasaulio Prekybos Organizacijoje teikiamus privalumus, plėsti ekonominio pobūdžio sutarčių tinklą.
Plėtoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ryšius su šalies verslo struktūromis, o tuo pačiu plėsti prekybinę-ekonominę diplomatiją į įvairius pasaulio regionus bei šalis. Siekti plėtoti santykius ir aktyviai ieškoti naujų rinkų didelio potencialo Azijos, Artimųjų Rytų, Lotynų Amerikos šalyse. Skatinti Lietuvos valstybinių bei privačių institucijų ir struktūrų dėmesį šiems regionams ir valstybėms, ypatingai akcentuojant ekonominę santykių dimensiją.
Remti Lietuvos savivaldos struktūrų, visuomeninių ir nevyriausybinių organizacijų, akademinių institucijų, jaunimo organizacijų ryšių su partneriais užsienyje plėtrą.
Aktyviau pristatyti Lietuvos kultūros pasiekimus, mūsų kultūros paveldą užsienyje, visų pirma Lietuvai prioritetinėse valstybėse. Skatinti ir remti neseniai įkurto Lietuvos instituto veiklą šioje srityje.
Siekti, kad užsienyje gyvenantys lietuviai bei pastaruoju metu į užsienį išvykę Lietuvos piliečiai turėtų galimybes plėtoti tautinį ir kultūrinį savitumą, palaikyti ryšius su Tėvyne, dalyvauti plėtojant ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir užsienio valstybių. Šiam tikslui panaudoti Lietuvos diplomatinių atstovybių veiklos galimybes.
Toliau stiprinti Lietuvos Respublikos diplomatinį korpusą, atsižvelgiant į Lietuvos interesus vykdyti racionalią diplomatinių atstovybių plėtrą ir jų darbo optimizavimą. Stiprinti užsienio politikos strateginį planavimą.
Siekiant strateginių tikslų įgyvendinimo, įsteigti Lietuvos Respublikos atstovybes tose Europos Sąjungos ir NATO šalyse, kuriose Lietuva šiuo metu neturi tiesioginio atstovavimo. Vadovaujantis realiais ekonominiais, verslo, mokslo, meno ir kitais interesais bei siekiant kuo geriau išnaudoti Lietuvai naujų rinkų potencialą, steigti Lietuvos atstovybes kitose šalyse (Pietų Amerikoje, Afrikoje, Azijoje). Plėsti esančių diplomatinių atstovų akreditavimą trečiose šalyse bei Lietuvos garbės konsulų tinklą pasaulyje.
Sustiprinti visų valstybinių struktūrų administracinius gebėjimus, atsižvelgiant į Lietuvos integracijos į ES, NATO ir kitas tarptautines institucijas poreikius.
Siekti, kad užsienio politikos tikslų įgyvendinimas būtų skaidrus ir viešas procesas, įtraukiantis plataus politinio spektro, akademinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovus bei skatinantis visuomenės dialogą svarbiausiais Lietuvos ateities, jos dalyvavimo globalizacijos procese klausimais.
