Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 27d.
įsakymu Nr. V-63 sudaryta darbo grupė išnagrinėjo, ar tinkamai buvo įvertintas
poveikis visuomenės sveikatai dėl Kazokiškėse (Elektrėnų sav.) planuojamo
įrengti Vilniaus apskrities regioninio komunalinių atliekų sąvartyno. Sveikatos
apsaugos ministerija 2005 m. sausio 31 d. raštu Nr. 10-(11.3-19)-589 kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama
pateikti poveikio aplinkai vertinimo dokumentus bei kitą susijusią informaciją.
Aplinkos ministerija 2005 m. vasario 2 d. raštu Nr. (1-15)-D8-912 Sveikatos
apsaugos ministerijai pateikė Poveikio aplinkai vertinimo (toliau vadinama PAV)
ataskaitą, vertinimo subjektų išvadas, Kazokiškių sklypo detalųjį planą. Darbo
grupė nuvyko į planuojamo sąvartyno vietą, Alesnikų ir Kazokiškių kaimus,
Zelvos sveikatingumo centrą, Kazokiškių seniūnijoje susitiko su Kazokiškių
seniūne, Kazokiškių bendruomenės įgaliota atstove V. I. Stačiokiene bei
Kazokiškių gyventojais.
Darbo grupė, įvertinusi pateiktą medžiagą, nustatė:
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio
aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 39-1092) 9 str.
1 p. nuostatomis, PAV ataskaitoje privalo būti išsamiai išnagrinėti visi PAV
programoje numatyti klausimai. Gyventojų sveikatą
lemiantys aplinkos veiksniai, kurių poveikį buvo numatyta įvertinti Kazokiškių
komunalinių atliekų sąvartyno PAV programoje ir privalu
nagrinėti pagal Poveikio aplinkai vetinimo programos bei ataskaitos rengimo
nuostatus (toliau vadinama Nuostatais), patvirtintus aplinkos ministro 2000 m.
birželio 30 d. įsakymu Nr. 262 (Žin., 2000, Nr. 57-1697), išanalizuoti
neišsamiai arba visai nenagrinėti, išvados nepakankamai argumentuotos,
nenurodomi poveikio prognozavimo ir įvertinimo metodai, numatyti Nuostatų 4 p.
2. PAV ataskaitoje
neaptartas foninės aplinkos oro taršos įvertinimo klausimas, atsižvelgiant į planuojamo statyti sąvartyno aplinkoje veikiančius objektus,
aplinkos orą teršiančius tais pačiais
teršalais kaip ir sąvartynas: Elektrėnų elektrinė, Vievio paukštynas, Zelvės
kiaulių kompleksas, Elektrėnų ir Vievio nuotekų valymo įrenginiai, Vilniaus
naftos bazė, Vievio kuro bazė, taip pat neskaičiuota į sąvartyną atvykstančio ir išvykstančio transporto bei
sąvartyne veiksiančių mašinų sukeliama
aplinkos tarša. Vadovaujantis Nuostatų 4.2. p., privalu vertinti foninę ir
mobiliųjų taršos šaltinių taršą, o leistinos taršos į aplinkos orą normatyvus
nurodyti, įvertinus foninę taršą.
3. PAV ataskaitoje
neteisingai nurodyta leistina kietųjų dalelių ribinė vertė – 500mg/m3. Deginant biodujas susidaro ir į aplinką
patenka kietosios dalelės, kurių diametras mažesnis nei 10 mm, todėl aplinkos
oro taršos skaičiavimai turėtų būti tikslinami pagal aplinkos oro užterštumo
normas, patvirtintas LR aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrų 2001m. gruodžio
11 d. įsakymu Nr. 591/640 (Žin., 2001 Nr. 106-3827), kuriame nustatyta 50mg/m3
kietųjų dalelių iki 10 mm koncentracijos aplinkos ore ribinė vertė. PAV ataskaitoje į aplinkos oro taršos skaičiavimus
neįtrauktas formaldehidas, susidarantis skylant metanui, kurio, kaip nurodoma
PAV ataskaitoje, į aplinkos orą neorganizuotai išsiskirs 330 m3 per
valandą.
4. Sąvartyne be
nemalonų kvapą skleidžiančių buitinių atliekų numatoma šalinti sausą komunalinių
nuotekų valymo dumblą, kuris pasižymi ypač toli sklindančiu nemaloniu kvapu.
PAV ataskaitoje neįvertinta, kokiu atstumu šiltuoju bei šaltuoju metų periodu
sklis nemalonūs kvapai, taip pat nurodytos priemonės kvapams sumažinti gali
būti nepakankamos.
5. PAV atskaitoje
nurodoma, kad „atliekas atvežantis autotransportas... kels triukšmą tik
sąvartyno darbo metu, todėl gyventojų poilsio nedrums“. Šiam teiginiui
prieštarauja PAV ataskaitos 6 priede pateikti duomenys, nurodantys, kad
atliekos bus vežamos 320 dienų per metus (6 dienas per savaitę), po 10 valandų
per parą, 10–11 automobilių per valandą (t. y. transportui
atvykstant/išvykstant kas 3
minutes). Ataskaitoje nurodomi ir kiti
triukšmo šaltiniai: sąvartyne veikiantys įrenginiai, nuotekų siurblinė,
elektros gamybos generatoriai ir kt.. Tačiau šių šaltinių keliamas triukšmas
visai nevertintas.
6. Neišnagrinėtas ir neįvertintas Alesnikų kaimo ir Kazokiškių
gyvenvietės aprūpinimas geriamuoju vandeniu bei poveikis vandens kokybei.
Nagrinėjant požeminio vandens išteklius, analizuotas poveikis tik Vievio
vandenvietei, teigiant, kad tik Vievis turi centralizuotą vandentiekį.
Kazokiškių seniūnės pateiktais duomenimis, gyventojams vanduo tiekiamas
centralizuotai iš Kazokiškėse įrengto vandens gręžinio.
7. Neatsižvelgta į
sąvartyno eksploatavimo metu paukščių, vabzdžių, graužikų daromą galimą įtaką
gyventojų sveikatai ir jų gyvenimo kokybei, nenumatytos jų neigiamo poveikio
mažinimo priemonės.
Pagal Nuostatų
priedėlio 4.7 p. reikalavimus PAV ataskaitoje nenagrinėtas poveikis socialinei
ir ekonominei aplinkai: gyventojų pasiskirstymas pagal amžių, lytį,
neanalizuojamas jų nekilnojamojo turto galimas nuvertėjimas , dėl veiklos
galimi visuomenės konfliktai.
PAV ataskaitoje
poveikis gyventojų sveikatai įvertintas iš dalies remiantis šiais duomenimis:
„Kazokiškių seniūnijoje gyventojų tankumas mažas, gyventojų skaičius mažėja,
egzistuoja socialinis ekonominis nuosmukis dėl centralizuoto vandens tiekimo ir
kanalizacijos sistemų nebuvimo kaimuose”. Visi šie teiginiai nepagrįsti jokia
statistine ar oficialia informacija, neatlikti tyrimai, gyventojų apklausos.
Darbo grupės
nariams apsilankius Kazokiškių sąvartyne ir aplink jį esančose teritorijose,
susipažinus su Kazokiškių seniūnės pateiktais demografinės statistikos
duomenimis, nustatyta, kad Kazokiškėse gyvena pusė Kazokiškių seniūnijos
gyventojų (seniūnijoje yra 22 kaimai) ir jų skaičius didėja: nuo 321 gyventojo
2002 m. iki 359 gyventojų 2004 metais. Kiek mažiau nei šeštadalis Kazokiškių
gyventojų yra pensinio amžiaus, 85 - vaikai iki 16 metų amžiaus, kurių skaičius
nuo 2002 metų dar padidėjo iki 92. Kazokiškių kaimas yra seniūnijos centras,
jame yra centralizuotas vandentiekis, socialinės paskirties objektai,
pritraukiantys gyventojus iš visos seniūnijos: mokykla, bažnyčia, teikiamos
pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Šie rodikliai nebuvo vertinti,
nors yra svarbūs prognozuojant poveikį socialinei ekonominei aplinkai,
sveikatai ir gyvenimo kokybei.
PAV ataskaitoje
teigiama, kad planuojamas statyti sąvartynas nedarys neigiamo poveikio
gyventojų sveikatai ir gyvenimo kokybei, motyvuojant, kad į sąvartyno 500 m
sanitarinę apsaugos zoną (toliau vadinama SAZ) nepatenka gyvenamieji pastatai,
o artimiausia sodyba yra už 680 m nuo sąvartyno ribos. PAV ataskaitoje
klaidingai nurodoma, kad 500 m SAZ nustatyta regioniniams sąvartynams.
Orientacinis 500 m SAZ dydis nustatytas Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir
priežiūros tvarkos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. sausio 5
d. įsakymu Nr. 10 (Žin. 2001, Nr. 5-152), priedo 28.4 punkte. įprasto pajėgumo
kietųjų buitinių atliekų sąvartynams, tačiau planuojamame regioniniame
sąvartyne numatoma šalinti ne vien buitines atliekas, bet ir statybines bei
komunalinių nuotekų valymo dumblą.
Vadovaujantis Nuostatų
4.2 p. ir Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarkos 4 skyriaus
nuostatomis, SAZ dydis tikslintinas, įvertinus planuojamos veiklos poveikį
aplinkai ir žmonių sveikatai.
Išvados ir pasiūlymai:
1. Planuojamo
įrengti Vilniaus apskrities regioninio komunalinių atliekų sąvartyno poveikio
gyventojų sveikatai vertinimas atliktas neišsamiai.
2. PAV ataskaitos
rengėjai nustatė daug gyventojų sveikatą lemiančių aplinkos veiksnių: aplinkos
triukšmo padidėjimą, gruntinio vandens taršą, „sąvartyno gyventojų“, paukščių
pritraukimą, neišvengiamą poveikį aukštos estetinės vertės kraštovaizdžiui,
Zelvės sveikatingumo komplekso lankomumo sumažėjimą, tačiau padarė išvadą, kad
„tiesioginis poveikis gyventojų sveikatai dėl planuojamos ūkinės veiklos yra negalimas“.
3. Pagrindinis
kriterijus, vertinant poveikį visuomenės sveikatai, buvo PAV rengėjų pasiūlyta
500 metrų sąvartyno sanitarinė apsaugos zona, kuri, atsižvelgiant į galiojančių
teisės aktų reikalavimus, turėjo būti patikslinta.
4. Siūlome
papildomai atlikti planuojamo
įrengti Vilniaus apskrities regioninio komunalinių atliekų sąvartyno aplinkos veiksnių poveikio visuomenės
sveikatai įvertinimą pagal Pažymoje išdėstytus trūkumus.
Darbo
grupės vadovas Audrius
Ščeponavičius