Susitarimo konferencijos ,, LIETUVOS SVEIKATOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO TARPINIS VERTINIMAS” rezoliucija 2005 m. lapkričio 4 d.

EN  FR

            Sutarimo konferencijos dalyviai - Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto, Nacionalinės sveikatos tarybos, Vyriausybės, Lietuvos savivaldybių asociacijos, LR sveikatos apsaugos, Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Ūkio, Susisiekimo ir kitų ministerijų, apskričių viršininkų administracijų atstovai, savivaldybių politikai, gydytojai ir bendruomenių sveikatos tarybų pirmininkai, šalies universitetų, nevyriausybinių organizacijų atstovai – apsvarstė bei išryškino Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimo pasiekimus bei problemas, jų įtaką šalies, apskričių ir savivaldos institucijų veiklai, visuomenės sveikatai. Įvertino programoje nurodytų rodiklių pokyčius, kitų valstybės institucijų veiklą, įgyvendinant Lietuvos sveikatos programoje numatytus uždavinius.

            Pritariame pateiktai Lietuvos sveikatos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 ,,Dėl Lietuvos sveikatos programos patvirtinimo” (Žin., Nr. 64-1842), siekių, tikslų ir uždavinių tarpinio vertinimo ataskaitai ir išvadoms, pažymėdami, kad Lietuvos sveikatos programos ir Vyriausybės 2004 – 2008 metų veiklos programoje numatytų sveikatos politikos uždavinių įgyvendinimas yra Lietuvos socialinės ir ekonominės pažangos būtina sąlyga.

            Siūlome

· Sveikatos politikos klausimus spręsti vadovaujantis tarpžinybinės politikos principais, aktyviai

 dalyvaujant valstybės institucijoms, savivaldybėms, nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenei. Plačiau įtraukti kitus valstybės ūkio sektorius, ministerijas ir žinybas į sveikatos problemų sprendimą ir pareikalauti iš jų didesnės atsakomybės už rezultatus. Ieškoti ekonominių ir kitokių paskatų, skatinančių piliečius prisiimti didesnę atsakomybę už savo sveikatą. Remti ir vystyti modernią visuomenės sveikatos priežiūrą.

· Skirti didesnį dėmesį skurdo mažinimo politikai ir siekti sudaryti būtinas sąlygas įvairių socialinių sluoksnių gyventojams išsaugoti ir stiprinti savo sveikatą.

· Vykstant sparčiam ekonomikos, pramonės vystymuisi pirmenybę prieš ekonominį interesą suteikti natūralios gamtos išsaugojimui, vandens, oro, dirvožemio taršos išvengimui, maisto saugos, darbo ir buities saugių sveikatai sąlygų užtikrinimui. Įgyvendinti darnaus vystymosi strategiją.

· Siekis mažinti alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimą, kitų žalingų įpročių paplitimą, traumatizmo priežastis ir šalinti aplinkos neigiamą poveikį turi tapti visų ūkio sektorių vieningos politikos prioritetais. Sugriežtinti alkoholio ir tabako kontrolės įstatymų vykdymą ir užtikrinti numatytų priemonių finansavimą.

· Didinti valstybės ir skatinti privataus kapitalo investicijas į sveikatos sektorių. Siekiant efektyvesnio Lietuvos sveikatos sistemos funkcionavimo, būtina ne tik didinti sistemos finansavimą apskritai, bet ir siekti efektyvesnio jų panaudojimo. Daugiau lėšų skirti valstybinių sveikatos programų įgyvendinimui, moksliniams tyrimams. Nustatant sveikatos programų prioritetus, įvertinti jų poveikį Lietuvos sveikatos programos tikslų ir siekinių įgyvendinimui.

· Peržiūrėti valstybės politiką ieškant realių ir efektyvių priemonių padedančių stiprinti šeimos

 instituciją, sudarant jose palankias sąlygas gimdyti ir ugdyti vaikus.

· Ypatingą dėmesį skirti vaikų ir moksleivių sveikos gyvensenos ugdymui ir vertybių skalės

 formavimui taikant tiktai moksliškai pagrįstą ir efektyvią, suderintą su Sveikatos apsaugos ministerija, pirminės prevencijos metodiką. Švietimo ir mokslo ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms prisiimti didesnę atsakomybę už geresnį jaunimo parengimą gyvenimui.

· Žiniasklaidos atstovams, įvertinant didžiulę masinės informacijos priemonių psichologinio poveikio jėgą vaikams ir jaunimui, vadovautis aukštesniais moraliniais kriterijais ir atsisakyti smurto bei prievartos demonstravimo, aktyviau talkinti propaguojant ir ugdant visuomenėje sveikos gyvensenos principus ir nušviečiant sveikatą žalojančių veiksnių: tabako, alkoholio, kvaišalų vartojimo reikšmę. 

· Apskričių ir savivaldybių sveikatos politiką formuoti remiantis nacionaliniais sveikatos

politikos dokumentais, apskričių ir savivaldybių lygmens sveikatos informacija bei atsižvelgiant į specifinius apskričių bei savivaldybių gyventojų, ypač labiausiai pažeidžiamų gyventojų grupių, sveikatos poreikius. Inicijuoti įstatymų pataisas, kad nustatant savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, būtų atsižvelgiama į gyventojų sveikatos rodiklius. Didesnį dėmesį skirti savivaldybių lygmens politikų ugdymui sveikatos politikos klausimais, visuomeninių organizacijų  ir bendruomenės aktyvinimui.

·        Toliau vykdyti nuoseklią sveikatos priežiūros reformą, užtikrinant valstybinės sveikatos

 politikos prioritetų, atitinkančių pacientų poreikius, paslaugų kokybės ir prieinamumo reikalavimus, įgyvendinimą. Įgyvendinant sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo politikos priemones, pirmenybę teikti ambulatorinių (ypač pirminės sveikatos priežiūros) bei slaugos ir ilgalaikio palaikomojo gydymo paslaugų plėtrai ir stacionarinių paslaugų optimizavimui.

 

LR Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė

 

Dangutė Mikutienė

 

Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas

 

Juozas Pundzius

 

LR sveikatos apsaugos ministras

 

Žilvinas Padaiga

 

 

 



 
 © Seimo kanceliarija, 2008