Sutarimo konferencijos
dalyviai - Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto, Nacionalinės
sveikatos tarybos, Vyriausybės, Lietuvos savivaldybių asociacijos, LR sveikatos
apsaugos, Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Ūkio,
Susisiekimo ir kitų ministerijų, apskričių viršininkų administracijų atstovai,
savivaldybių politikai, gydytojai ir bendruomenių sveikatos tarybų pirmininkai,
šalies universitetų, nevyriausybinių organizacijų atstovai – apsvarstė bei
išryškino Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimo pasiekimus bei problemas,
jų įtaką šalies, apskričių ir savivaldos institucijų veiklai, visuomenės
sveikatai. Įvertino programoje nurodytų rodiklių pokyčius, kitų valstybės
institucijų veiklą, įgyvendinant Lietuvos sveikatos programoje numatytus
uždavinius.
Pritariame
pateiktai Lietuvos sveikatos programos,
patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr.
VIII-833 ,,Dėl Lietuvos sveikatos programos patvirtinimo” (Žin., Nr. 64-1842),
siekių, tikslų ir uždavinių tarpinio vertinimo ataskaitai ir išvadoms, pažymėdami, kad Lietuvos
sveikatos programos ir Vyriausybės 2004 – 2008 metų veiklos programoje numatytų
sveikatos politikos uždavinių įgyvendinimas yra Lietuvos socialinės ir
ekonominės pažangos būtina sąlyga.
Siūlome
· Sveikatos
politikos klausimus spręsti vadovaujantis tarpžinybinės politikos principais, aktyviai
dalyvaujant valstybės
institucijoms, savivaldybėms, nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenei.
Plačiau įtraukti kitus valstybės ūkio sektorius, ministerijas ir žinybas į
sveikatos problemų sprendimą ir pareikalauti iš jų didesnės atsakomybės už rezultatus.
Ieškoti ekonominių ir kitokių paskatų, skatinančių piliečius prisiimti didesnę
atsakomybę už savo sveikatą. Remti ir vystyti modernią visuomenės sveikatos
priežiūrą.
· Skirti didesnį dėmesį skurdo
mažinimo politikai ir siekti sudaryti būtinas sąlygas
įvairių socialinių sluoksnių gyventojams išsaugoti ir stiprinti savo sveikatą.
· Vykstant sparčiam ekonomikos, pramonės vystymuisi
pirmenybę prieš ekonominį interesą suteikti natūralios gamtos išsaugojimui,
vandens, oro, dirvožemio taršos išvengimui, maisto saugos, darbo ir buities
saugių sveikatai sąlygų užtikrinimui. Įgyvendinti darnaus vystymosi strategiją.
· Siekis mažinti alkoholio, tabako ir narkotikų
vartojimą, kitų žalingų įpročių paplitimą, traumatizmo priežastis ir šalinti
aplinkos neigiamą poveikį turi tapti visų ūkio sektorių vieningos politikos
prioritetais. Sugriežtinti alkoholio ir tabako kontrolės įstatymų vykdymą ir
užtikrinti numatytų priemonių finansavimą.
· Didinti valstybės ir skatinti privataus kapitalo
investicijas į sveikatos sektorių. Siekiant efektyvesnio Lietuvos sveikatos
sistemos funkcionavimo, būtina ne tik didinti sistemos finansavimą apskritai,
bet ir siekti efektyvesnio jų panaudojimo. Daugiau lėšų skirti valstybinių
sveikatos programų įgyvendinimui, moksliniams tyrimams. Nustatant sveikatos
programų prioritetus, įvertinti jų poveikį Lietuvos sveikatos programos tikslų
ir siekinių įgyvendinimui.
· Peržiūrėti
valstybės politiką ieškant realių ir efektyvių priemonių padedančių stiprinti
šeimos
instituciją, sudarant jose
palankias sąlygas gimdyti ir ugdyti vaikus.
· Ypatingą
dėmesį skirti vaikų ir moksleivių sveikos gyvensenos ugdymui ir vertybių skalės
formavimui taikant tiktai
moksliškai pagrįstą ir efektyvią, suderintą su Sveikatos apsaugos ministerija,
pirminės prevencijos metodiką. Švietimo ir mokslo ministerijai ir jai
pavaldžioms institucijoms prisiimti didesnę atsakomybę už geresnį jaunimo
parengimą gyvenimui.
· Žiniasklaidos atstovams, įvertinant
didžiulę masinės informacijos priemonių psichologinio poveikio jėgą vaikams ir
jaunimui, vadovautis aukštesniais moraliniais kriterijais ir atsisakyti smurto
bei prievartos demonstravimo, aktyviau talkinti propaguojant ir ugdant
visuomenėje sveikos gyvensenos principus ir nušviečiant sveikatą žalojančių
veiksnių: tabako, alkoholio, kvaišalų vartojimo reikšmę.
· Apskričių
ir savivaldybių sveikatos politiką formuoti remiantis nacionaliniais sveikatos
politikos dokumentais, apskričių ir savivaldybių lygmens sveikatos
informacija bei atsižvelgiant į specifinius apskričių bei savivaldybių
gyventojų, ypač labiausiai pažeidžiamų gyventojų grupių,
sveikatos poreikius. Inicijuoti įstatymų pataisas, kad nustatant
savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, būtų atsižvelgiama į gyventojų
sveikatos rodiklius. Didesnį dėmesį skirti savivaldybių lygmens politikų
ugdymui sveikatos politikos klausimais, visuomeninių organizacijų ir bendruomenės aktyvinimui.
·
Toliau
vykdyti nuoseklią sveikatos priežiūros reformą, užtikrinant valstybinės
sveikatos
politikos prioritetų, atitinkančių pacientų poreikius, paslaugų
kokybės ir prieinamumo reikalavimus, įgyvendinimą. Įgyvendinant sveikatos
priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo politikos priemones, pirmenybę
teikti ambulatorinių (ypač pirminės sveikatos priežiūros) bei slaugos ir
ilgalaikio palaikomojo gydymo paslaugų plėtrai ir stacionarinių paslaugų
optimizavimui.