Jaunimo ir sporto reikalų komisijos 2005 m. veiklos ataskaita

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

JAUNIMO IR SPORTO REIKALŲ KOMISIJA

 

 

 

Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Seimo statuto 71 straipsniu,  2004 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. X-58 sudarė nuolatinę Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisiją Komisijoje yra 11 narių:

1) Vydas GEDVILAS;                        

2) Saulius GIRDAUSKAS;                 

3) Gediminas JAKAVONIS;

4) Rytas KUPČINSKAS;                   

5) Eligijus MASIULIS;                        

6) Vytas NAVICKAS;                        

7) Marija Aušrinė PAVILIONIENĖ;  

8) Edmundas PUPINIS;                      

9) Algimantas SALAMAKINAS;        

10) Algirdas SYSAS;                          

11) Gintaras ŠILEIKIS.               

 

Pagrindiniai Jaunimo ir sporto reikalų komisijos uždaviniai -  rūpintis valstybės jaunimo politikos formavimu ir įgyvendinimu; rūpintis valstybės sporto politikos formavimu ir įgyvendinimu. Komisija, vykdydama uždavinius: nagrinėja jaunimo švietimo, mokymo, mokslo, studijų, ugdymo, neformalaus ugdymo, savivaldybių darbo su jaunimu, socialinius ir jaunimo sveikatos apsaugos klausimus; nagrinėja šaukiamojo amžiaus jaunimo problemas ir kaimo jaunimo problemas; nagrinėja narkomanijos ir kitų priklausomybės formų, nusikalstamumo prevencijos tarp jaunimo klausimus; nagrinėja jaunimo darbo ir užimtumo, apsirūpinimo būstu, jaunų šeimų problemas; nagrinėja prioritetines kūno kultūros ir sporto plėtojimo kryptis, jų finansavimo galimybes ir atsakingų institucijų bei organizacijų veiklą ir veiklos rezultatus; nagrinėja moksleivių, studentų, karių, kitų gyventojų sluoksnių fizinio parengimo veiksmingumą, siūlo jo gerinimo būdus; nagrinėja studentų sporto klubų, aukštųjų mokyklų sporto bazių plėtros klausimus; teikia siūlymus kūno kultūros ir sporto specialistų rengimo, jų kvalifikacijos tobulinimo, materialinės sporto bazės kūrimo, tarptautinio bendradarbiavimo jaunimo ir sporto srityse ir kitais klausimais; palaiko ryšius su kitų šalių parlamentinėmis jaunimo ir sporto reikalų institucijomis, Lietuvos ir užsienio jaunimo ir sporto visuomeninėmis organizacijomis; teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei ir kitoms institucijoms dėl teisės aktų, reglamentuojančių jaunimo ir sporto reikalus, priėmimo ir tobulinimo; analizuoja jaunimo ir sporto reikalus reglamentuojančių teisės norminių aktų būklę, taip pat ar šie aktai atitinka įstatymų reikalavimus.

Per 2005 m. įvyko  14  Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdžių ir vienas posėdis komisijos sudarytos darbo grupės studentų sporto asociacijos problemoms spręsti.

Komisija išsiuntė 38 raštus, gavo 83, iš jų 15 iš jaunimo ir sporto visuomeninių organizacijų, 68 iš valstybės institucijų ir įstaigų.

 

            Sausio 11 d. įvyko Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdis, kuriame dalyvavo Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) ir Lietuvos sporto federacijų sąjungos atstovai. 

Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius V.Nėnius pristatė Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 metų strateginį veiklos planą. V.Nėnius sakė, kad 2004 m. buvo paskelbti Švietimo per sportą metai Europoje, jų metu vyko visa eilė varžybų, kuriose dalyvavo per 100 tūkst. jaunuolių, buvo organizuoti konkursai "Sportiškiausia mokykla", "Nugalėtojų lyga", kartu su Krašto apsaugos ministerija šaukiamojo amžiaus jaunuolių fizinio parengimo konkursas, 3 tūkst. vaikų buvo apmokyti plaukti. V.Nėnius pasidžiaugė palankiais sportui įstatymais:  1) 2% nuo alkoholio ir tabako pajamų mokesčio ir 20% nuo azartinių lošimų  pajamų mokesčio gauna Kultūros ir sporto paramos fondas, lėšos dalijamos pusiau - 50% kultūrai ir 50% sportui; 2) loterijų organizatoriai 8% nominalios išplatintų bilietų vertės privalo skirti labdarai arba paramai Labdaros ir paramos įstatyme numatytiems labdaros ir paramos gavėjams; 3) premijos sportui neapmokestinamos ir kt. V.Nėnius įvardijo šias pagrindines problemas sporto srityje: 1) sporto bazių plėtra, 2) lėtai įgyvendinamos trys savaitinės pamokos bendrojo lavinimo mokyklose, tuo tarpu latviai ir estai svarsto dėl penkių savaitinių valandų įvedimo mokyklose, 3) mažėjantis vaikų užimtumas sporto mokyklose (1990 m. buvo 88 tūkst. vaikų, dabar - 43 tūkst.), išeitis galėtų būti popamokinės veiklos skatinimo krepšelis - moksleivis atsineštų dalį lėšų į sporto mokyklą, tai paskatintų privačias iniciatyvas, 4) talentingų sportininkų atrankos gerinimas, tai leistų pasiekti geresnių sportinių rezultatų, 5) nepakankamas darbo užmokestis specialistams, 6) prasta sporto bazės būklė mokymo įstaigose - daugely sporto salių nėra dušų, tualetų.

LTOK generalinis sekretorius V.Zubernis pasidžiaugė gerais santykiais tarp sporto institucijų ir sporto federacijų. V.Nėnius sakė, kad praeitame Seime buvo 18 Seimo narių sporto federacijų vadovų, šitame - 14.

Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkams V.Gedvilas akcentavo, kad sporto sąvoka yra žymiai platesnė, negu didysis sportas, tai ir sveikata, ir užimtumas, ir nusikalstamumo prevencija.

            Sausio 19 d. įvyko Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdis, kuriame dalyvavo atsakingų už jaunimo reikalus institucijų ir organizacijų atstovai. Posėdyje buvo pristatyta Valstybinės jaunimo reikalų tarybos (VJRT) įkūrimo istorija, sudėtis, struktūra, vykdomos programos, veiklos tikslai bei priemonės uždaviniams įgyvendinti.

Steponas Kulbauskas pristatė savo vadovaujamą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos, vaikų ir jaunimo departamentą, jis sakė, kad šiuo metu yra baigiamos derinti Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pataisos, kur VJRT bus reorganizuojama į departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o taryba bus patariamoji. S.Kulbauskas sakė, kad vienas svarbiausių dalykų buvo jaunimo reikalų koordinatorių savivaldybėse įteisinimas, jų finansavimui ministerija skiria 1 mln. 133 tūkst Lt tik., problemiškas yra šitų jaunimo koordinatorių statusas: kai kur jie yra prie administracijos direktoriaus, kai kur Švietimo ir kultūros skyriuose, todėl reikėtų suvienodinti šią pareigybę, taip pat kai kuriose savivaldybėse skiriama 0,5 etato, kai kur visas.

Miroslavas Monkevičius, pristatydamas Lietuvos jaunimo organizacijų tarybą (Lijot), sakė, kad Lijot buvo įkurta 1992 m., šiuo metu vienija 52 organizacijas, Lijot atstovauja jaunimo organizacijų interesus tarptautinėse organizacijose, atlieka organizacijų informavimo, stiprinimo ir įgalinimo funkcijas.

Lilija Gerasimienė, pristatydama Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūrą, sakė, kad ES programa "Jaunimas" veikia nuo 2000 m., tai viena iš švietimo programų, kuri prisideda prie jaunimo kompetencijų ugdymo. L.Gerasimienė išsakė lūkestį, kad komisijos nariai aktyviai parems naują ES programą, kuri startuos 2007m. Prezidento patarėjas jaunimo ir sporto klausimais Arūnas Kučikas akcentavo savanorystės plėtrą, tarpžinybinį bendradarbiavimą, jaunimo socialinę-profesinę integraciją: ankstyvą profesinį orientavimą, pagalbą pereinant į darbo rinką.

VJRT pirmininkės pavaduotojas Mindaugas Kiznis pasiūlė peržiūrėti Jaunimo politikos pagrindų įstatymą, naujai apibrėžti VJRT statusą, Švietimo įstatyme patikslinti neformalaus ugdymo apibrėžimą, galbūt priimti reikalingus poįstatyminius aktus, Savivaldos įstatyme atskirti vaikų teises nuo jaunimo teisių. Taip pat M.Kiznis išreiškė pageidavimą įtraukti VJRT atstovus į teisės aktų, susijusių su jaunimo reikalais, svarstymą ir pakvietė komisijos narius aktyviau dalyvauti VJRT rengiamose išvykose į savivaldybes. M.Monkevičius sakė, kad būtų gerai Švietimo įstatyme detaliau apibrėžti moksleivių savivaldą, nes tai yra pagrindas jaunimo pilietiškumo ugdymui. Savanorystė galėtų būti užskaitoma kaip alternatyvi karinė tarnyba ir kaip studentų praktika. M.Monkevičius akcentavo socialinio būsto klausimą ir paramą jaunoms šeimoms, pvz., sutrumpintą darbo dieną jauniems tėvams, taip pat specialias įdarbinimo programas. Taip pat M.Monkevičius kėlė Lobistinės veiklos įstatymo netobulumo klausimą, taip pat asociacijos ir NVO sąvokų neatitikimą Asociacijų įstatyme.

A.Sysas pritarė socialinio būsto problemai, jis sakė, kad jam reikėtų 200 mln. Lt, o šiuo metu skiriama 30 mln. Lt., pernai buvo skirta 7 mln. Lt. Pasak A.Syso, mūsų įstatymai pakankamai palankūs jaunų žmonių įdarbinimui, bet ne visi darbdaviai tuo naudojasi. A.Sysas akcentavo švietėjišką veiklą darbo santykiuose.

 

Š.m. vasario 1 d. įvyko Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdis, kuriame dalyvavo Savivaldybės Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Socialinės paramos skyriaus l.e. vedėjos pareigas Rasa Laiconienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos, vaikų ir jaunimo departamento vadovas Steponas Kulbauskas, Jaunimo psichologinės paramos centro, Všį "Rafaelis", Všį Pal. J. Matulaičio socialinio centro atstovai, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Vytas Nėnius.

Posėdžio metu buvo svarstomi Vaikų dienos užimtumo centrų ir paslaugų pirkimo iš nevyriausybinių organizacijų klausimai, buvo diskutuojama, kaip turėtų būti organizuotas paslaugų pirkimas, kad Vaikų dienos centrų veikla būtų tęstinė ir nepriklausytų nuo finansavimo organizavimo problemų, nes visoms NVO, kurios organizavo Vaikų dienos centrų veiklą, kyla tas pats klausimas ir problema – iš kokių resursų, norint garantuoti veiklos tęstinumą, išlaikyti Vaikų dienos centrų veiklą. Organizacijos mano, kad nėra nei pedagogiškai, nei psichologiškai pateisinama praktika nutraukti pradėtą sėkmingą veiklą su rizikos grupės vaikais, tik todėl, kad valstybės projektinis finansavimas yra organizuotas taip, kad, po kalendorinių metų pabaigos kelis mėnesius reikia laukti naujų konkursų rezultatų ir finansavimo. Rizikos grupės vaikams ypatingai reikalingas stabilus ir tęstinis socialinis, pedagoginis psichologinis kontaktas su paramą, užimtumą organizuojančiais žmonėmis ir organizacijomis. Rizikos grupės vaikai yra iš socialiai problematiškų šeimų, kuriose jie neretai išgyvena apleistumo, atstūmimo jausmus. Savo tęstine veikla Vaikų dienos centrai sumažina šių jausmų pasikartojimo riziką.

Posėdžio metu komisija aiškinosi Visagino ralio "Visaginas-2005", kurį laimėjo komisijos pirmininko pavaduotojas Saulius Girdauskas, tragiškas aplinkybes, kurių metu vienas žmogus žuvo ir 8 žmonės buvo sužeisti.

Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Vytas Nėnius pristatė 2004 Europos švietimo per sportą metų rezultatus ir 2005 - Tarptautinių sporto ir kūno kultūros metų paskelbimą.

Š.m. vasario 24 d. įvyko Jaunimo ir sporto reikalų komisijos ir Šeimos ir vaiko reikalų komisijos organizuota apskritojo stalo diskusija dėl meno terapijos taikymo, dirbant su vaikais ir jaunimu. Diskusijoje dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Studijų kokybės vertinimo centro, aukštųjų mokyklų, Lietuvos dailės terapijos taikymo asociacijos, Lietuvos ugdomosios muzikos terapijos asociacijos, Lietuvos psichodramos draugijos, Lietuvos humanistinės psichologijos asociacijos atstovai, šokio ir judesio terapeutės.

Šį apskritąjį stalą paskatino organizuoti susiklosčiusi situacija Lietuvoje: vis labiau domimasi meno terapijos galimybėmis, jos taikymo sričių daugėja, tačiau Lietuvoje nerengiami meno terapeutai profesionalai, tuo tarpu praktiškai ją taikančių vis daugėja, taip pat daugėja specialistų, įgijusių meno terapeuto kvalifikaciją užsienyje, tačiau Lietuvoje jie nepripažįstami. Tokioje profesiškai neapibrėžtoje situacijoje kyla pavojus reikštis neprofesionalumui ir diletantizmui. Todėl yra būtina nubrėžti gaires, kaip koordinuoti šių sričių specialistų profesinį rengimą ir licencijavimą mūsų šalyje.

Sveikindama apskritojo stalo dalyvius Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkė Rima Baškienė sakė, kad Seimas turėtų įsiklausyti ir išgirsti tai, kas yra pažangu, žvelgti keletą metų į priekį ir pagalvoti apie tai, kuo galėtų pasitarnauti menas, kaip terapija, padedant Lietuvos žmonėms. Apskritojo stalo metu buvo diskutuojama apie muzikos ir dailės terapijos taikymą ir plėtotę Lietuvoje įvairiose ugdymo, socialinės integracijos, psichosocialinės reabilitacijos, o taip pat prevencinėse programose; apie meno terapijos studijų modulių integravimą socialinio pedagogo rengimo ir ikimokyklinio ugdymo pedagogo rengimo programose bei apie muzikos terapijos ir dailės terapijos specialistų rengimo pagal ES standartus perspektyvas Lietuvoje. Buvo akcentuojama, kad meno terapija yra multisektorinis dalykas. Nevyriausybinės organizacijos, dirbančios meno terapijos taikymo srityje siekia įtvirtinti profesionalų požiūrį į meno terapiją kaip naują paslaugos formą Lietuvoje ir siekti meno terapijos taikymo kokybės, rūpintis mokymo bei profesinio tobulinimosi programomis, kelti meno terapijos taikymo profesinį lygį ir inicijuoti profesinio tobulinimosi projektus;  taikant meno terapijos metodus ir priemones, gerinti gyvenimo kokybę,  kūrybiškai įtakoti žmonių, turinčių sveikatos sutrikimų ar negalių, savijautą ir saviraišką bei mažinti jų socialinę atskirtį, skatinti klientų komunikaciją, socializaciją, integraciją.

Apžvelgus meno terapijos situaciją Lietuvoje, buvo įvardintos tokios  problemos: vieningos meno terapijos specialistų rengimo programos nebuvimas; meno terapijos taikytojų skirtingas kvalifikacinis lygis; išaugęs susidomėjimas šia sritimi praktikų tarpe ir visuomenėje, meno terapijos taikymo stichiškumas; išaugęs diletantiškumo, mėgėjiškumo pavojus. Todėl būtina: sukurti struktūrą koordinuoti meno terapijos taikytojų kvalifikaciją; įvesti licencijavimą; sukurti meno terapijos specialistų rengimo sistemą Lietuvoje pagal ES reikalavimus. Tuo tikslu buvo nuspręsta sudaryti tarpžinybinę darbo grupę, į kurią įeitų suinteresuotų ministerijų, aukštųjų mokyklų, nevyriausybinių organizacijų bei Seimo atstovai.

 

2005 kovo 8 d.  įvyko konferencija "Lietuva - mano valstybė": istorinio rašinio "Lietuvos tautinis atgimimas ir valstybės atkūrimas" konkurso laureatų apdovanojimas. Konferencijos organizatoriai: Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarų klubas, Švietimo ir mokslo ministerija, Seimo kanceliarija, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija, Valstybinė jaunimo reikalų taryba, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Moksleivių parlamentas, Moksleivių sąjunga, Lietuvos jaunimo turizmo centras, Lietuvos istorijos mokytojų asociacija, Pilietinių iniciatyvų centras.

            Konferencijos dalyvius pasveikino Seimo Pirmininko pavaduotojai Česlovas Juršėnas ir Gintaras Steponavičius, Švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas. Įžanginį žodį tarė Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, ji sakė, kad istorinio rašinio “Lietuvos tautinis atgimimas ir valstybės atkūrimas” konkursas - mokinių pilietinio ir tautinio ugdymo renginys, skirtas Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo 15 metų sukakčiai paminėti. Konkurso tikslai ir uždaviniai buvo ugdyti patriotizmą ir pilietiškumą, pagarbą ir didžiavimąsi savo tauta, valstybe; skatinti domėtis Naujausiųjų laikų Lietuvos ir savo vietovės istorija; konkurse galėjo dalyvauti 9-12 klasių mokiniai; konkurso bendra tema “Lietuvos tautinis atgimimas ir valstybės atkūrimas” (1987–1993 m.). Dalyviai savo nuožiūra galėjo pasirinkti rašinio temą: 1990 m. Kovo 11-osios  Lietuvos  Nepriklausomybės Akto paskelbimas: prisiminimai, žmonių nuotaikos, pasikeitimai gyvenamojoje vietoje; disidentinė veikla iki Sąjūdžio susikūrimo; pogrindžio spauda iki Sąjūdžio susikūrimo;  Atgimimo laikotarpio spauda; tautinės ir Lietuvos Respublikos šventės iki Sąjūdžio susikūrimo; Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinių grupių steigimas, jų sudėtis, veiklos sritys; partijų, visuomeninių organizacijų atkūrimas, susikūrimas ir veikla; žmonių dalyvavimas Atgimimo renginiuose: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavime, Baltijos kelyje, mitinguose ir kt.; rinkimai į TSRS Aukščiausiąją Tarybą. Rinkimų kampanija ir agitacinė medžiaga; rinkimai į LTSR Aukščiausiąją Tarybą. Rinkimų kampanija ir agitacinė medžiaga; deputato veikla Aukščiausiojoje Taryboje ir  apygardoje, savo gyvenamojoje vietoje. Rašinys turėjo remtis įvykių liudytojų pasakojimais, kitais istoriniais šaltiniais, fiksuoti konkrečius faktus, datas, vietoves. Mokiniai buvo kviečiami atskleisti savo požiūrį į istorinius įvykius. Rekomenduojama, kad kartu su rašiniu būtų pateikiama medžiaga (nuotraukų ir dokumentų kopijos), kuria remiantis parašytas rašinys.

Pranešimą istorine tema skaitė Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarų klubo narys Vytautas Plečkaitis.

Rašinių vertinimo komisijos pirmininkas prof. dr. Juozas Skirius sakė, kad konkursas vyko trimis etapais: I etapas – mokinių darbų vertinimas mokyklose, II etapas – rašinių vertinimas savivaldybių administracijų švietimo padaliniuose, III etapas – rašinių vertinimas švietimo ir mokslo ministro įsakymu sudarytos konkurso komisijos Vilniuje. Rašiniai buvo vertinami atsižvelgiant į pateiktos medžiagos autentiškumą, temos suvokimą, kūrybiškumą, gebėjimą kritiškai vertinti, teksto medžiagos komponavimą, minimų įvykių autentiškumą (pirminių šaltinių panaudojimas), originalumą, faktologinės medžiagos metrikavimą, bendrąjį raštingumą.

Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra už įdomios minčių dėstymo sistemos pateikimą rašiniuose apdovanojo 10 mokinių. Lietuvos jaunimo turizmo centras už kraštotyrinės medžiagos panaudojimą rašiniuose apdovanojimus skyrė 6 mokiniams. 2 mokinius už rašinio originalumą ir temos aktualumą apdovanojo Seimo narė Dangutė Mikutienė, jų mokytojams prizus skyrė Naujosios muzikos komunikacijos centras. Geriausių rašinių autoriai buvo apdovanoti pagrindinių renginio organizatorių prizais: Švietimo ir mokslo ministerijos pagyrimo raštais ir diplomais, ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prizais. Švietimo ir mokslo ministerija 5 mokinius apdovanojo pagyrimo raštais, 3 mokinius - III laipsnio diplomais ir prizais, 2 - II  laipsnio diplomais ir prizais, I laipsnio diplomas komisijos nuomone vienbalsiai buvo skirtas rašinio autorėms  Sandrai Tamošiūnaitei ir Mildai Tubelytei, Panevėžio Juozo Miltinio vidurinės mokyklos mokinėms, jų mokytojai Eugenija Bartkevičienė ir Vytautas Raišys.

Po pietų konkurso dalyviai diskutavo kartu su Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarais, Seimo nariais, Moksleivių parlamento, Moksleivių sąjungos nariais diskusijų grupėse, kurių temos buvo: jaunimo pilietinis aktyvumas: kokias turime galimybes ir kiek tai priklauso nuo mūsų? Smurtas ir prievarta jaunimo tarpe; jaunų žmonių migracija: emigracija, judėjimas ir pan.; žinios, įgūdžiai, jaunimo verslumas.

Konferenciją "Lietuva - mano valstybė": istorinio rašinio "Lietuvos tautinis atgimimas ir valstybės atkūrimas" rėmė: Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarų klubas, Lietuvos jaunimo turizmo centras, Švietimo kaitos fondas, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija, Naujosios muzikos komunikacijos centras, Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra, Seimo narė D.Mikutienė.

2005 kovo 31 d.  įvyko Jaunimo ir sporto reikalų komisijos ir Šeimos ir vaiko reikalų komisijos sudarytos Meno terapijos tarpžinybinės darbo grupės susitikimas su dr.J.K.Dubowski – Roehamptono universiteto (Londonas) meno terapijos programų koordinatoriumi ir pagrindiniu dėstytoju, dr.J.K.Dubowski dalyvavo kuriant meno terapijos specialybę Didžiojoje Britanijoje, pats baigė vieną pirmųjų tokių mokymų programą, 20 metų dirbo Hertfordsyro universiteto dekanu, vadovaudamas meno terapijos sričiai, buvo vienas iš steigėjų ir vadovų Europinio Meno Terapijos mokymų Konsorciumo ECARTE, dalyvavo ir vadovavo kuriant meno terapijos mokymus Suomijoje, Kuweite, Airijoje, Danijoje ir kt.

Susitikimo tikslai buvo susipažinti su tarptautine meno terapijos specialybės formavimosi patirtimi, išnagrinėti užsienio šalių universitetinių meno terapijos programų formavimosi ypatumus, aptarti užsienio šalių meno terapijos profesijos formavimosi dėsningumus ir problemas.

Dr.J.K.Dubowski pasakojo, kad Anglijoje meno terapija pradėta dėstyti 1970 m. St.Orbono meno mokykloje. Šiuo metu apie 20 universitetų Anglijoje siūlo meno terapijos studijas, jos yra antros pakopos, t.y. studentai gali studijuoti meno terapijos magistratūroje tik įgiję bakalauro laipsnį (pvz., meno, psichologijos, psichiatrijos ar kitoje srityje), formalus reikalavimas studentams yra amžius: jie turi būti ne jaunesni negu 23 metų, studijos trunka dvejus metus, studijuojant stacionare arba ketverius metus, studijuojant neakivaizdžiai, visi studentai atlieka praktiką klinikinėse įstaigose, yra supervizuojami. Kai kuriose šalyse meno terapija yra dėstoma Universitetuose, kitose - Pedagoginiuose universitetuose arba Meno akademijose. Pavyzdžiui, Norvegijoje meno terapija yra paremta socialiniais ir sveikatos mokslais. Svarbu, kad socialinė, sveikatos ir švietimo sistemos dirbtų kartu kliento labui. Dr.J.K.Dubowski sakė, kad jis jau trečią kartą lankosi Lietuvoje ir pastebėjo didelį poreikį meno terapijos studijų atsiradimui mūsų šalyje.

 

2005 balandžio 6 d. Jaunimo ir sporto reikalų komisija svarstė ir bendru sutarimu pritarėLietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XP-300), Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo projektui (Nr. XP-299) ir Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektui (Nr. XP-316). Taip pat savo posėdyje komisija svarstė naujų komisijos nuostatų projektą. Posėdyje kartu su komisijos nariais dalyvavo Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Vytas Nėnius, Valstybinės jaunimo reikalų tarybos sekretoriato darbuotojas Giedrius Vaidelis ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Miroslavas Monkevičius.

2005 m. balandžio 6 d. įvyko Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos, Narkomanijos prevencijos komisijos, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos bendras posėdis dėl nepilnamečių, linkusių nusikalsti ir nusikaltusių, minimalios ir vidutinės priežiūros sukūrimui bei reikalingų teisės aktų projektų parengimui darbo grupės sudarymo, Jaunimo ir sporto reikalų komisija delegavo į darbo grupę savo narę Aušrinę Mariją Pavilionienę.

2005 balandžio 20 d.  įvyko Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdis, kurio metu komisijai buvo pristatyti Valstybinės jaunimo reikalų tarybos 2005 metais organizuotų konkursų rezultatai. Komisija, išklausiusi Valstybinės jaunimo reikalų tarybos informaciją dėl 2005 metų jaunimo projektų finansavimo, atkreipė dėmesį, kad yra nepakankamai užtikrinamas finansavimo konkursų skaidrumas ir norėtų sulaukti pasiūlymų dėl skaidresnio finansavimo ateityje.

Komisija nepritarė 10 tūkst. Lt premijos skyrimui Palangoje lede beveik trims paroms užsišaldžiusiems magams Dianai ir Arvydui Gaičiūnams ir įpareigojo Kūno kultūros ir sporto departamentą parengti aiškius kriterijus dėl įvairių sporto šakų vertinimo ir premijavimo.

Komisija delegavo savo narę Aušrinę Mariją Pavilionienę į darbo grupę Nepilnamečių, linkusių nusikalsti ir nusikaltusių, minimalios ir vidutinės priežiūros sistemos sukūrimui bei reikalingų teisės aktų projektų parengimui.

Taip pat komisija svarstė Lietuvos techninio sporto draugijos turto panaudojimo problemą ir nusprendė perduoti medžiagą dėl Lietuvos techninio sporto draugijos turto panaudojimo Seimo Audito komitetui.

 

2005 birželio 1 d.  įvyko Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdis, kurio metu komisija svarstė Lietuvos studentų sporto asociacijos (LSSA) finansavimo problemas, Šeštojo policijos komisariato jaunimo klubo skundą dėl finansavimo ir išklausė informaciją dėl rengiamų Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pataisų.

Lietuvos studentų sporto asociacija pateikė komisijai prašymą dėl LSSA finansavimo atskira eilute iš LR biudžeto, dėl lėšų skyrimo studentų (kaip ir moksleivių) vasaros sporto ir sveikatingumo stovykloms, taip pat prašymą lėšas, skirtas aukštųjų mokyklų studentų sportui, patikėti skirstyti LSSA kartu su Rektorių konferencijos Sporto ir kūno kultūros komisija. Jaunimo ir sporto reikalų komisija nutarė sudaryti darbo grupę iš Švietimo ir mokslo ministerijos, Kūno kultūros ir sporto departamento ir kitų suinteresuotų institucijų atstovų minėtoms problemoms nagrinėti.

Komisija, išanalizavusi Šeštojo policijos komisariato jaunimo klubo skundą dėl finansavimo ir išklausiusi Socialinės apsaugos ministerijos bei Valstybinės jaunimo reikalų tarybos informaciją, nutarė, kad nėra pagrindo abejoti ekspertų pateiktomis išvadomis dėl Šeštojo policijos komisariato jaunimo klubo projekto.

2005 birželio 10 d.  įvyko Jaunimo ir sporto reikalų komisijos ir Šeimos ir vaiko reikalų komisijos organizuotas ES programos EQUAL projekto ,,Kompetencijų pripažinimas – šeimos ir karjeros suderinamumo plėtrai" tarptautinio bendradarbiavimo sutarties pasirašymas. Sveikinimo žodį renginio dalyviams tarė Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkė Rima Baškienė.

Projekto vadovė Nijolė Butkevičienė pristatė projekto vykdytojus: Vystymo bendriją (VB), kurią sudaro VšĮ Skudutiškio akademija, Molėtų rajono savivaldybės administracija ir Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija. Pagal programos nuostatas Vystymo bendrija kuriama tam, kad, suvienijus interesus, išteklius, turimą informaciją ir gebėjimus, atliktų inovacinį kompetencijos ir galimybių įvertinimo  bei panaudojimo darbo rinkoje projektą Molėtų rajone (pastarasis parinktas todėl, kad ekonominė ir  socialinė situacija bei problemos šiame rajone atitinka šalies vidurkius). Šis projektas sieks padėti žmonėms, kurie dėl šeimyninių ar kitų aplinkybių negali dirbti, sieks suderinti žmonių patirtį ir gebėjimus su galimybėmis užsidirbti. Projektas skirtas Molėtų rajono asmenims ir šeimoms, kuriems būtų labai svarbu vykdyti įvairią darbinę veiklą namuose. VB veikla – visiškai nauji metodai dirbant su konkrečiomis tikslinėmis grupėmis. Šiuo metu šalyje nėra oficialiai pripažįstami gebėjimai ir žinios, įgyti gyvenimiškos praktikos metu. Žmonės juos turi, bet negali įgyti patvirtinimo, kuris taptų rekomendacija darbdaviui, klientui ar partneriui (jei užsiimama smulkiuoju verslu). Šie gebėjimai gali būti labai konkretūs ir pritaikomi. Projekto metu bus sukurta metodika, kaip šiuos gebėjimus įvardinti ir įvertinti. Nauja ir tai, kad bus organizuojamos pagalbinės priemonės ir užsiėmimai, padedantys susisteminti žinias, didinantys pasitikėjimą savimi ir sugebėjimus naudotis informacija.

Pasak Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos prezidentės Romos Juozaitienės, dar vienas novatoriškas aspektas – informacijos sklaidos ir išteklių  panaudojimo būdai. Šiam tikslui bus panaudoti viešieji interneto centrai, sukurtas  elektroninis darbo klubas, kurio pagalba bus galima ne tik gauti informaciją, bet ir  pareikšti nuomonę, bendrauti tarpusavyje.

Planuojama bendradarbiauti su partneriais iš Prancūzijos, Slovakijos ir Italijos. Sutarties pasirašyme dalyvavo partneriai iš Prancūzijos organizacijos Familles Rurales Rgion Dominique Motteau ir Vincent Vey ir Slovakijos Euroformes organizacijos PhDr. Mariįn Kolenčík, direktorius ir Peter Kostolny.  Tikimasi iš užsienio partnerių pasimokyti neformalių žinių pripažinimo ir vertinimo patirties, gero ir naudingo  pasikeitimo informacija. Bus ieškoma galimybių taikyti bendrus veiksmus visose šalyse tam, kad galima būtų pasiekti maksimalių politinių rezultatų. Darbas tarptautinėje komandoje mobilizuos dalyvaujančių organizacijų darbuotojus ir padidins tikslinių grupių pasitikėjimą.

2005 birželio 15 d.  įvyko Jaunimo ir sporto reikalų komisijos ir Šeimos ir vaiko reikalų komisijos sudarytos Meno terapijos tarpžinybinės darbo grupės posėdis, kurio metu buvo pristatytas meno terapijos specialistų poreikis Lietuvoje ir kalbama apie tokių specialistų rengimo galimybes Vilniaus pedagoginiame universitete. Buvo nuspręsta parengti Meno terapijos magistratūros studijų programą, įvertinti jos kainą, numatyti užsienio specialistų poreikį, jį pagrįsti bei numatyti meno terapeutų įdarbinimo galimybes. Darbo grupės posėdžio metu taip pat buvo kalbama apie teisinį meno terapeuto apibrėžimą, tokių specialistų licencijavimą bei integravimą į įvairias programas (pvz., Gyvenimo įgūdžių ugdymo programą ir kt.).

 

2005 rugsėjo 20d. įvyko Jaunimo ir sporto reikalų komisijos susitikimas su Tarptautinių Jaunimo Rūmų (Junior Chamber International - JCI ) prezidentu Kevin Cullinane. Susitikime dalyvavo Seimo pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius.

JCI – pasaulinė nevyriausybinė organizacija, turinti per 200 tūkst. 18- 40 metų narių, jos veikla apima 100 šalių, 5 tūkst. miestų. Šiais metais organizacija švenčia savo šešiasdešimties metų jubiliejų. Prezidentas Kevin Cullinane didžiuojasi, kad šios organizacijos nariais buvo tokie įžymūs žmonės, kaip Žakas Širakas, Bilas Klintonas, Kofi Ananas. “Geresni lyderiai geresnei visuomenei” – tai JCI šūkis. Pagrindinės sritys, kuriose JCI veikia, yra: bendruomenės, asmenybės tobulinimas; mokymas (vadybos, lyderystės, verslo); verslo plėtra; tarptautiniai santykiai. Lietuvoje šiuo metu yra septyni JCI skyriai, iš kurių du įsikūrę Vilniuje. Galima pasidžiaugti šių skyrių aktyvia veikla: čia jauni žmonės turi galimybę mokytis, tobulėti, susitikti su kitų pasaulio valstybių jaunimu. Šių metų spalio mėnesį dvidešimt aktyvių JCI Lietuvos narių vyks į organizacijos Pasaulinį Kongresą Vienoje. 2006m. Lietuvoje vasario mėnesį vyks JCI Europos prezidentų susitikimas. Per 40 JCI prezidentų iš 40 šalių su savo atstovais susitiks Vilniuje, kuris taps Europos sostine.

G.Steponavičius domėjosi jaunimo verslumo skatinimo iniciatyvomis. Kevin Cullinane sakė, kad JCI turi projektą - geriausias verslo planas - tai tarptautinis konkursas, kur jauni žmonės skatinami pateikti savo verslo planus. Kiekvienas konkurso dalyvis gauna dovanų programinės įrangos už 200 eurų, o laimėtojas gauna 5000 eurų pradinio kapitalo premiją ir galimybę nemokamai dalyvauti JCI Pasauliniame kongrese. Apie šio projekto įgyvendinimo galimybes Lietuvoje buvo kalbėta su Prekybos ir Pramonės rūmais. Taigi, JCI ugdo ne tik geresnius lyderius, bet ir geresnius verslininkus. A.Salamakinas klausė apie JCI organizacijos finansavimą. Kevin Cullinane sakė, kad, pavyzdžiui, Airijoje JCI kasmet gauna iš valstybės per 30 tūkst. eurų savo projektų įgyvendinimui, taip pat stengiamasi pasinaudoti ES fondais.

2005 rugsėjo 27d.  įvyko Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdis, kurio metu komisija svarstė Kūno kultūros ir sporto įstatymo pataisų būtinybę, Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XP-800) ir einamuosius klausimus.

Posėdžio metu komisija nutarė, kad Kūno kultūros ir sporto įstatymas yra “pasenęs”, neatitinkantis kitų įstatymų nuostatų ir neatidėliotinai reikia parengti šio įstatymo pataisų projektą. Komisija įpareigojo Kūno kultūros ir sporto departamentą iki š.m. gruodžio 1d. pateikti pasiūlymus minėto įstatymo pataisų projektui.

Svarstydama Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XP-800), komisija atsižvelgė į Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidento M. Monkevičius pasiūlymą nurodyti įstatymo projekte, kad Jaunimo reikalų tarybos prie Jaunimo reikalų departamento sudėtį ir nuostatus tvirtintų Vyriausybė, o ne Socialinės apsaugos ir darbo ministras, taip pat komisija pasiūlė išskirti įstatymo projekto 7 straipsnį į 7 straipsnį "Jaunimo reikalų departamentas" ir 7¹ straipsnį "Jaunimo reikalų taryba", tuo siekiant atsižvelgti į Teisės departamento pastabą ir išskirti šias dvi sąvokas.

 

2005 spalio 13d.  įvyko Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdis, kurio metu komisija svarstė 2005-09-27 d. “Respublikos“ publikacijoje pateiktus faktus  apie ketinimus sunaikinti Kaune įrengtas lengvaatlečių aikšteles ir situaciją dviračių sporte. Komisija nusprendė siūlyti Vyriausybei lengvaatlečių aikšteles perduoti Kauno Kūno kultūros universiteto žinion; informuoti visas savivaldybes, kad laikytųsi Sporto įstatymo ir atleistų jų teritorijoje esančias sporto bazes nuo žemės ir žemės nuomos mokesčio; kreiptis į Vyriausybės atstovus apskrityse su prašymu kontroliuoti, kaip savivaldybės laikosi Sporto įstatymo, kreiptis į Kauno m. savivaldybę su prašymu paaiškinti dėl minėtų publikacijų ir susidariusios situacijos. 

Komisija išklausė Kūno kultūros ir sporto departamento, dviračių sporto federacijos vadovų, vyrų dviračių rinktinės trenerio informaciją apie susidariusią situaciją dviračių sporte.

 

2005 lapkričio 3d.  įvyko Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdis, kurio metu komisija svarstė Kūno kultūros ir sporto departamento 2006 metų biudžetą ir  Birštono ir Utenos savivaldybių Merų prašymus, Žemės ūkio universiteto ir Kūno kultūros akademijos Rektorių prašymus. Išklausiusi Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus A.Raslano informaciją, komisija nusprendė pritarti 2006 metų Kūno kultūros ir sporto departamento biudžetui, kreiptis į Finansų ministeriją su prašymu paaiškinti, kodėl lėšų suma Kultūros ir sporto rėmimo fondui išlieka ta pati, kaip ir ankstesniais metais, kreiptis į Vyriausybę dėl lėšų numatymo sporto bazių renovacijos programai.

Komisija pritarė Birštono ir Utenos savivaldybių Merų prašymams, Žemės ūkio universiteto ir Kūno kultūros akademijos Rektorių prašymams ir nutarė kreiptis į Seimo Biudžeto ir finansų komitetą, siūlant atsižvelgti į pateiktus prašymus.

Taip pat komisijos nariai susitiko su Vokietijos Valstybės tarnautojų profesinės sąjungos jaunimo delegacija.

2005 lapkričio 8d.  įvyko Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdis, kurio metu komisija svarstė ir nusprendė pritarti 2006 metų Valstybinės jaunimo reikalų tarybos biudžetui bei kreiptis į Biudžeto ir finansų komitetą su prašymu padidinti asignavimus Valstybinės jaunimo reikalų tarybos Jaunimo pilietiškumo ugdymo, kaimo jaunimo iniciatyvos bei laisvalaikio užimtumo plėtojimo programai 500 tūkst. Lt.

Komisija pritarė Kartingo federacijos prašymui dėl Všį "Nemuno žiedas" kartodromo renovacijos ir Lietuvos futbolo federacijos kreipimuisi dėl LFF MUDD aikštelių projekto ir nutarė kreiptis į Biudžeto ir finansų komitetą su pasiūlymu numatyti lėšas 2006 metų biudžeto investicijų programoje.

2005 m. lapkričio 22 d. Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nariai susitiko su Gruzijos Kultūros, paminklosaugos ir sporto ministerijos atstovų, atsakingų už jaunimo ir sporto reikalus, delegacija. Svečiai domėjosi Lietuvos patirtimi eurointegracinėje srityje, Ignalinos AE uždarymo aplinkybėmis, vyriausybinėmis jaunimo struktūromis. Gruzijos delegacijos atstovai sakė, kad jų Kultūros, paminklosaugos ir sporto ministerijoje yra Jaunimo reikalų departamentas, Gruzijoje yra nacionalinė jaunimo organizacijų taryba, tačiau regioninės jaunimo organizacijos nėra išplėtotos. Gruzija norėtų bendradarbiauti su Lietuva jaunimo politikos srityje ir pasirašyti tarpministerinę bendradarbiavimo sutartį. Taip pat svečiai domėjosi Lietuvos sporto politika, sporto federacijų finansavimo tvarka ir sporto bazėmis. Pasak jų, Gruzijoje yra 63 sporto federacijos, finansuojamos tik prioritetinės sporto šakos, daugiausia pinigų skiriama imtynėms ir dziudo.

2005 m. lapkričio 30 d. Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nariai susitiko su Moldovos Švietimo, jaunimo ir sporto ministerijos, Moldovos Nacionalinės jaunimo reikalų tarybos, Moldovos Nacionalinio galimybių centro ir Moldovos regioninės jaunimo asociacijos atstovais, atsakingais už jaunimo reikalus. Susitikimo metu buvo akcentuota, kad Lietuvos ir Moldovos ryšiai stiprėja, neseniai Lietuvoje lankėsi Moldovos Respublikos Parlamento Pirmininkas, Lietuva remia demokratinius procesus Moldovoje. Svečiai sakė, kadangi Europos Taryba aukštai įvertino jaunimo politikos plėtrą Lietuvoje, todėl jie tikisi, kad Lietuva taps konsultante dėl jaunimo politikos plėtros Moldovoje. Pasak jų, Moldovoje 1999 m. buvo priimtas Jaunimo įstatymas, o 2003 m. buvo patvirtinta Jaunimo strategija, numatanti prioritetus 2004-2009 m., tokius kaip jaunimo įdarbinimas, jaunimo informavimas ir t.t. Komisijos nariai papasakojo apie diskusijas Seime dėl Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pataisų. Svečiai iš Moldovos domėjosi, kaip įstatymiškai yra remiamos jaunimo organizacijos Lietuvoje, taip pat, kaip veikia kreditų būstui ir studijoms sistema.

 

2005 gruodžio 7d. įvyko Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdis, kurio metu komisija svarstė darbo grupės Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo rengimui sudarymo klausimą. Komisija nusprendė kreiptis į Seimo Valdybą su prašymu pritarti darbo grupės sudarymui. 

Posėdyje taip pat buvo svarstomos kūno kultūros ir sporto plėtojimo galimybės apskrityse. Išklausytas Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus A. Raslano pranešimas, kuriame buvo teigiama, jog Kūno kultūros ir sporto departamentas apskričių  regioninės sporto visiems programos  plėtrai  kasmet  skiria nepakankamai lėšų. Išsakytas pasiūlymas papildyti Apskrities valdymo įstatymo 5 straipsnio  „Apskrities viršininko uždaviniai“ pirmą punktą ir tuo praplėsti apskrities viršininko kompetenciją, įtraukiant į valstybės politikos sričių sąrašą kūno kultūros ir sporto sritį. Akcentuojant šią sritį kaip vieną iš prioritetinių valstybės politikos sričių, būtų sudaromas teisinis pagrindas kreiptis į LR Vyriausybę bei LR Finansų ministeriją dėl apskričių kūno kultūros ir sporto programų finansavimo. Komisija priėmė sprendimą teikti Seimui Apskrities valdymo statymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektą.

Komisija svarstė su jaunimu dirbančių organizacijų institucinio finansavimo problemas. Buvo išsakyti siūlymai konkursų būdu skirti institucinę paramą ne tik jaunimo organizacijoms, bet ir su jaunimu dirbančioms nevyriausybinėms ne pelno organizacijoms, taip pat sudaryti galimybę su jaunimu dirbančioms ne pelno nevyriausybinėms organizacijoms institucijų išlaikymui reikalingų lėšų dalį numatyti veiklos projektuose, praplėsti projektuose darbo sutartims numatomo finansavimo ribas. Komisija nusprendė siūlyti inicijuoti galimų Biudžeto sandaros įstatymo pataisų svarstymą, kreiptis į ministerijas, iš kurių JPPC gauna paramą, su prašymu skirti lėšų šios organizacijos institucinei paramai.

2005 gruodžio 22d. įvyko Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdis, kuriame buvo svarstytas LR Kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymas kūno kultūros ir sporto sritims. Vyko diskusija dėl lėšų paskirstymo rajonams principų, svarstomas Kultūros ir sporto rėmimo fondo tarybos sudėties klausimas, aptartos savivaldybių galimybės remti sporto klubus.

Komisija nusprendė kreiptis į Kultūros ministeriją su pasiūlymais dėl Kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo pataisų.

 

            Komisijos nariai dalyvavo įvairiuose Jaunimo ir sporto renginiuose bei projektuose, Komisija reguliariai skelbė informaciją apie savo veiklą "Seimo kronikoje". Buvo atliekamas Lietuvos spaudos monitoringas, siekiant surinkti kuo daugiau informacijos apie Lietuvos jaunimo ir sporto organizacijų ir institucijų veiką, jų vykdomus projektus.

 

 

 

 

Komisijos pirmininkas                                                                           Algimantas Salamakinas