LIETUVOS
RESPUBLIKOS SEIMO
JAUNIMO IR SPORTO REIKALŲ KOMISIJA
2006 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
BENDRA INFORMACIJA
Lietuvos
Respublikos Seimas, vadovaudamasis Seimo statuto 71 straipsniu, 2004 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. X-58
sudarė nuolatinę Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisiją. Komisijoje yra 11
narių:
1) Vydas
GEDVILAS;
2) Saulius
GIRDAUSKAS;
3) Gediminas JAKAVONIS;
4) Rytas KUPČINSKAS;
5) Eligijus
MASIULIS;
6) Algirdas PALECKIS;
7) Marija Aušrinė PAVILIONIENĖ;
8) Edmundas PUPINIS;
9) Algimantas SALAMAKINAS;
10) Artūras SKARDŽIUS;
11) Gintaras
ŠILEIKIS.
Pagrindiniai Jaunimo ir sporto reikalų komisijos
uždaviniai - rūpintis valstybės jaunimo
politikos formavimu ir įgyvendinimu; rūpintis valstybės sporto politikos
formavimu ir įgyvendinimu. Komisija, vykdydama uždavinius: nagrinėja jaunimo
švietimo, mokymo, mokslo, studijų, ugdymo, neformalaus ugdymo, savivaldybių
darbo su jaunimu, socialinius ir jaunimo sveikatos apsaugos klausimus;
nagrinėja šaukiamojo amžiaus jaunimo problemas ir kaimo jaunimo problemas;
nagrinėja narkomanijos ir kitų priklausomybės formų, nusikalstamumo prevencijos
tarp jaunimo klausimus; nagrinėja jaunimo darbo ir užimtumo, apsirūpinimo
būstu, jaunų šeimų problemas; nagrinėja prioritetines kūno kultūros ir sporto
plėtojimo kryptis, jų finansavimo galimybes ir atsakingų institucijų bei
organizacijų veiklą ir veiklos rezultatus; nagrinėja moksleivių, studentų,
karių, kitų gyventojų sluoksnių fizinio parengimo veiksmingumą, siūlo jo
gerinimo būdus; nagrinėja studentų sporto klubų, aukštųjų mokyklų sporto bazių
plėtros klausimus; teikia siūlymus kūno kultūros ir sporto specialistų rengimo,
jų kvalifikacijos tobulinimo, materialinės sporto bazės kūrimo, tarptautinio
bendradarbiavimo jaunimo ir sporto srityse ir kitais klausimais; palaiko ryšius
su kitų šalių parlamentinėmis jaunimo ir sporto reikalų institucijomis, Lietuvos
ir užsienio jaunimo ir sporto visuomeninėmis organizacijomis; teikia pasiūlymus
Seimui, Vyriausybei ir kitoms institucijoms dėl teisės aktų, reglamentuojančių
jaunimo ir sporto reikalus, priėmimo ir tobulinimo; analizuoja jaunimo ir
sporto reikalus reglamentuojančių teisės norminių aktų būklę, taip pat ar šie
aktai atitinka įstatymų reikalavimus.
PAREIŠKIMŲ, RAŠTŲ NAGRINĖJIMAS
IR RENGIMAS
Komisija išsiuntė
46 raštus, gavo 124 , iš jų 29 iš jaunimo ir sporto visuomeninių
organizacijų, 95 iš valstybės institucijų ir įstaigų.
TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ SVARSTYMAS
Komisijos posėdžiai
Per 2006 m. įvyko 13 Jaunimo ir sporto
reikalų komisijos posėdžių, 1 iš jų išvažiuojamasis.
2006
m. kovo 7 d. įvyko Jaunimo ir sporto reikalų komisijos
posėdis, kurio metu komisija svarstė
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio pakeitimo įstatymo
projektą Nr. XP-793.
Pagal šį projektą siūloma įtvirtinti privalomą mokslą iki 18 m. amžiaus.
Projektą pristatė Švietimo ir mokslo komiteto narė A.M. Pavilionienė. Posėdžio
metu išsakytos abejonės dėl realaus LR Konstitucijos pataisos įgyvendinimo,
švietimo įstaigų pasiruošimo priimti tokią reformą bei galimų pasekmių.
Nuspręsta LR
Konstitucijos projektui nepritarti.
2006
m. kovo 22 d. įvyko Jaunimo ir sporto reikalų
komisijos posėdis, kurio metu komisija svarstė Vilniaus lengvosios atletikos
mokyklos likimo klausimą, aptarė problemas, kylančias dėl buvusio DOSAAF turto,
taip pat buvo pateikti pasiūlymai Seimo Pavasario sesijai.
Posėdyje dalyvavęs Vilniaus lengvosios atletikos mokyklos direktorius
R.Kalibatas išdėstė aktualias mokyklos problemas, pabrėždamas nuolatinį patalpų
nuomos kainų (žiemos laikotarpiu kaina pakito nuo 17 000 Lt už 6 mėnesius iki
15 000 Lt už 1 mėn.) kilimą. Taip pat
iškelta aktuali sporto trenerių darbo krūvio paskirstymo bei apmokėjimo už
darbą problema. Šiuo metu lengvosios atletikos mokyklos ateitis yra neaiški,
kadangi pagal naują vienerių metų projektą, kuriam LR Vyriausybė skyrė 550 000
Lt, mokyklą žadama perduoti Lietuvos olimpiniam sporto centrui.
Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius A. Raslanas pateikė pasiūlymus
panaikinti viešąją įstaigą ir turtą perduoti olimpiniam sporto centrui.
Posėdyje šiuo klausimu taip pat svarstyta maniežo eksploatacinių išlaidų
problema. A. Raslanas teigė, jog nacionalinės svarbos objektai turi būti remiami
savivaldybių, turi būti skiriamos papildomos lėšos.
Posėdžio dalyviai nusprendė kreiptis dėl Vilniaus lengvosios atletikos į
Vilniaus miesto savivaldybę.
DOSAAF turtas, kuris šiuo metu yra perduotas apskritims patikėjimo tesisės
pagrindais, nėra efektyviai naudojamas, todėl buvo pasiūlyta kreiptis į LR
Vyriausybę su prašymu apsvarstyti galimybę turtą grąžinti techninio sporto
draugijai; taip pat nuspręsta kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko
administraciją dėl pastato, esančio J.Basanavičiaus g.15, avarinės būklės.
Į LR Seimo Pavasario sesijos darbotvarkę nuspręsta įtraukti Valstybinės
jaunimo reikalų tarybos parlamentinę kontrolę; 2006 m. žiemos olimpinių
žaidynių rezultatų aptarimą; Lietuvos olimpinio sporto centro veiklos
svarstymą.
2006 m. balandžio 5 d. įvyko Jaunimo ir sporto reikalų komisijos
posėdis, kurio metu komisija aptarė Žiemos olimpinių žaidynių rezultatus bei
svarstė klausimą dėl tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte
ratifikavimo.
A.Raslanas, KKSD
generalinis direktorius, apibendrino dabartinę situaciją žiemos sporte.
Rengiantis kiekvienoms olimpinėms žaidynėms, būtina išspręsti lėšų
centralizavimo klausimą, parengti konkrečias programas. Svarbu politinės valios
išreiškimas šioje srityje žiemos sporto šakų svarbos akcentavimas, naujų
prioritetų įtvirtinimas. Šiuo metu esanti situacija leidžia teigti, jog žiemos
sporto šakos tiek pagal finansavimą, tiek pagal kitus kriterijus negali
lygintis su vasaros olimpinių žaidynių sporto šakomis. Šios problemos buvo
išdėstytos tiek LR Vyriausybei, tiek Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete,
Lietuvos sporto strateginių klausimų komisijoje. Galutinis situacijos
svarstymas vyks LTOK vykdomajame komitete. Būtina atkreipti dėmesį į atskirų
sporto šakų populiarumą, kritiškai įvertinti
jau pasiektus rezultatus, kriterijus, pagal kuriuos skiriamas finansavimas.
Žiemos sporto šakos sulaukia netgi kelis kartus mažesnio finansavimo negu
vasaros sporto šakos, tačiau, be abejo, reikia atsižvelgti ir į tai, jog žiemos
sportas yra daug brangesnis ir aktyviai sportuojančių sportininkų šiuo metu yra
tik apie 400, taip nėra didelis ir trenerių skaičius. Šiuo metu federacijos
telkia dėmesį jaunus, 19-21 m. amžiaus perspektyvius sportininkus, tačiau gali
būti, jog tokia orientacija nėra visiškai teisinga.
Reikėtų skatinti savivaldybes
labiau rūpintis sporto bazių atnaujinimu, ypač prasta yra Ignalinos žiemos
sporto centro būklė, egzistuoja slidinėjimo trasų problema. Turi būti numatytos
strateginės kryptys dėl sporto mokymo programų keitimo, moksleivių skatinimo
lankyti sporto mokyklas, kadangi joms yra užtikrinamas stabilus finansavimas,
numatytas tam tikras trenerių etatų skaičius, kurį ateityje reikėtų didinti.
Viena iš krypčių galėtų būti geriausių sportininkų koncentravimas atskiruose miestuose,
sporto bazių, orientuojantis į atskiras sporto šakas, kūrimas pavyzdžiui,
ledo ritulio plėtojimas Elektrėnuose, dailiojo čiuožimo Kaune, kalnų
slidinėjimo trasų, biatlono šaudyklos įrengimas ir pan. Tai leistų kryptingai
dirbti su moksleiviais.
Lietuvos čiuožimo federacijos viceprezidentė L. Vanagienė teigė, jog reikia
daugiau dėmesio skirti sporto masiškumui, kadangi šiuo metu egzistuoja problema
dėl kokybiškų atrankų vykdymo anksčiau buvo sudaromos geresnės sąlygos
vaikams sportuoti, buvo lengviau suburti talentingiausius moksleivius. Reikia
atsižvelgti ir į tai, jog didžiausia finansavimo našta dažnai tenka tėvams ir
tai gali kliudyti atrinkti iš tikrųjų talentingus moksleivius.
Posėdžio dalyviai taip pat išsakė nuomones dėl vyresnio amžiaus sportininkų
skatinimo bei rėmimo, kadangi kai kuriose sporto šakose (biatlone ir kt.)
geriausių rezultatų galima pasiekti tik įgijus pakankamai patirties. Svarbu
keisti ir valdžios bei visuomenės požiūrį, aktyviau propaguoti sportą spaudoje,
skatinti sportininkus siekti jiems asmeniškai, o ne apskritai maksimalių
rezultatų.
Išsakytos mintys ir dėl efektyvesnio valdymo grandžių paskirstymo
akcentuojant federacijų vaidmenį, kadangi šiuo metu nustatytas finansavimo
modelis yra pernelyg sudėtingas.
Bendru sutarimu nuspręsta pritarti tarptautinės konvencijos prieš dopingo
vartojimą sporte ratifikavimui.
Posėdžio dalyviai
nusprendė teikti projektą LR Vyriausybės 2007 m. investicinei programai dėl
finansavimo.
2006 m. gegužės 10 d. įvyko Jaunimo ir sporto reikalų komisijos
posėdis.
Svarstytas klausimas dėl Lietuvos sporto renginių dalyvių vienos paros
maitinimo normos padidinimo kadangi šiuo metu galiojančios maitinimo normos
nebuvo keistos nuo 1997 m. , todėl posėdžio dalyviai vieningai pritarė Seimo
nario G. Šileikio pateiktam pasiūlymui padidinti maitinimo normas 50 proc.,
siejant šį dydį su VMDU.
Taip pat svarstytas lėšų skyrimo iš
valstybės investicijų programos klausimas, aptariant Šakių savivaldybės sporto
komplekso statybos bei Kauno miesto savivaldybės baseino renovacijos svarbą.
Nuspręsta pritarti Šakių rajono savivaldybės prašymui skirti 300 tūkst. Lt
jaunimo kūrybos ir sporto komplekso projektavimo darbams atlikti ir Kauno
miesto savivaldybės prašymui dėl plaukimo baseino Vilija darbų.
Komisijos pirmininkas A.Salamakinas pristatė Lietuvos futbolo federacijos
prašymą dėl pagalbos steigiant futbolo talentų centrą. Posėdžio dalyviai
nusprendė atidėti šio klausimo svarstymą, kadangi futbolo federacija iki šiol
projekto su niekuo nederino. Nutarta situaciją aptarti su Lietuvos futbolo
federacijos prezidentu L.Varanavičiumi.
2006
m. gegužės 17 d. įvyko Jaunimo ir sporto reikalų
komisijos posėdis, kurio metu buvo svarstytas klausimas dėl sporto aikštynų
Kauno mieste, sporto objektų finansavimas iš ES struktūrinių fondų bei
papildomų lėšų Kūno kultūros ir sporto departamentui skyrimas.
Lietuvos Kūno kultūros akademijos Rektorius A. Skurvydas pritarė vieningos
infrastruktūros sukūrimo bei sporto komplekso prijungimo prie LKKA idėjai. Kūno
kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius
Akcentuota, jog reikėtų daugiau iniciatyvos kompleksiškai sprendžiant šias
problemas, todėl projekto pateikti Europos struktūriniams fondams dėl
renovacijos šiuo metu galimybių nėra. Sporto komplekso paskirtį reikėtų plėsti,
sporto bazė privalo tarnauti ne tik mokiniams, studentams, bet taip pat ir
miesto reikmėms. Komisija priėmė sprendimą paruošti kreipimąsi Kauno miesto
savivaldybės tarybai.
Sprendžiant sporto objektų finansavimo iš ES struktūrinių fondų klausimą,
Birštono vicemeras J. Aleksandravičius išreiškė nuogąstavimus dėl teikiamos
paraiškos, susijusios su LKKA rekreacijos ir turizmo bazės atnaujinimu Birštono
kurorte, likimo. Projektas nebuvo finansuojamas, kadangi švietimo objektams
finansavimas skiriamas atsižvelgiant į tiesiogines sąsajas su studijomis ir
moksliniais tyrimais. Nuspręsta kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją ir
Centrinę projektų valdymo agentūrą dėl LKKA rekreacijos ir turizmo bazės
atnaujinimo Birštone projekto.
KKSD generalinis direktorius A. Raslanas,
apžvelgęs sporto objektų finansavimo padėtį pastaruoju metu, komisijai pateikė
išvadą, jog siekiant užtikrinti optimalią sporto plėtrai šiuo metu reikėtų
skirti vidutiniškai 8 mln. litų per metus.
Šiuo metu vienas iš aktualiausių dalykų rengiantis 2011 m. Europos
krepšinio čempionatui formuoti nacionalinę rinktinę.
2006
m. gegužės 22 d. vykusio posėdžio metu komisijos nariai lankėsi nebaigtame
statyti stadione ant Šeškinės kalno, Lietuvos olimpiniame sporto centre, Sportimoje bei Kūno kultūros ir sporto
departamente.
Komisijos nariai ir
KKSD vadovai apžiūrėjo nebaigtą statyti stadioną. A.Raslanas sakė, kad
Nacionalinio stadiono statybai reikės 220 mln. Lt, yra galimybė juos gauti iš
ES struktūrinių fondų, lyginant su tokių stadionų statyba kitose šalyse, ten
kainuoja 280-350 mln. EUR. A.Salamakinas kėlė klausimą, ar skyrus lėšas šitam
objektui, nenukentės kitų sporto objektų finansavimas. Jam pritarė R.Kupčinskas
ir E.Pupinis, tuo tarpu A.M.Pavilionienė palaikė Nacionalinio stadiono statybos
idėją.
Lankantis Lietuvos olimpiniame sporto centre
(LOSC), jo direktorius L.Tubelis pristatė LOSC tikslus ir programas (priedas
Nr.1). A.Salamakinas teiravosi, kiek sporto šakų yra numatyta perspektyvoje.
L.Tubelis sakė, kad 12-14. A.M.Pavilionienė domėjosi dėl genetinių tyrimų
tikslingumo. L.Tubelis sakė, kad į sportininką investuojamos didelės valstybės
lėšos, todėl svarbu neapsirikti atrankoje, vieni yra daugiau užprogramuoti
greičiui, kiti ištvermei. R.Kupčinskas klausė, kaip atsirado problema dėl
nebaigtų statinių. L.Tubelis sakė, kad buvo skirta žemė, bet nebuvo skirta
investicijų. Bendrovė Saunų rojus žadėjo pastatyti sporto paskirties
objektus, bet buvo pakeista sutartis ir pradėti statyti apartamentai.
A.M.Pavilionienė klausė, iš kokių lėšų numatoma vykdyto baseino ir sporto salės
statybas. M.Kačkanas sakė, kad iš VIPo, tam planuojama, kad reikės 10 mln. Lt.
Posėdžio dalyviai taip pat apžiūrėjo
Sportimos kompleksą, kur bus įrengtas 32 tūkst. vietų dengtas futbolo
stadionas, kurio danga atitinka tarptautinius reikalavimus. Pasak A.Raslano,
tai viena geriausių sporto bazių, kuri pati išsilaiko.
Kūno kultūros ir sporto departamento
generalinis direktorius A.Raslanas sakė, kad pagrindinės veiklos kryptys yra
aukšto meistriškumo sportininkų rengimas, sporto bazės, vaikų ir jaunimo
sportinis užimtumas. Pagrindinės problemos: trenerių apmokėjimo sąlygos,
sportininkų maitinimo normos ir pan. Sporto bazės, pasak A.Raslano, turi būti
diferencijuojamos į nacionalinės svarbos ir regionines. Lietuva netolimoje
ateityje susidurs su tokiomis problemomis, kaip vaikų nutukimas, hipodinamija,
socialinės atskirties. Labai svarbu plėtoti sportinį užimtumą regionuose.
A.Salamakinas pabrėžė, kad pirmoji užduotis masiškumas, o ne medaliai. Jis
sakė, kad buvo šokiruotas, kai sužinojo, kad iš ES struktūrinių fondų sportui
bus skirta tik 0,25 proc., t.y. apie 200 mln. Lt, tuo tarpu valdininkų mokymui
apie 4 proc., t.y. apie 4 mln. Lt. Turime pasiekti, kad sportui būtų skirta
ne mažiau 1-2 proc. A.Raslanas sakė, kad reikia ieškoti ekonomiškiausių būdų,
kaip paruošti olimpiečius, bet sistema jau išsemta, medalių skaičius mažėja.
A.Salamakinas sakė, kad reikia užbaigti LOSC sportinę bazę, sutvarkyti žemės
nuosavybės klausimus.
Posėdžio metu akcentuotos šios pagrindinės
problemos: trenerių apmokėjimo sąlygos, sportininkų maitinimo normos, sportinio
užimtumo plėtra regionuose, tinkamo olimpiečių paruošimo problema ir kt.
2006
m. birželio 7 d. buvo svarstytas 2006 m. valstybės
biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patikslinimas.
Kūno kultūros ir sporto departamento
generalinis direktorius A. Raslanas pristatė komisijai prašymą dėl papildomų
finansavimo problemų sprendimo Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu yra
padidėjusios užsienio valstybių investicijos didelio meistriškumo sportininkų
rengimui, aštrėja tarptautinė konkurencija, o taip pat siekiant kurti Lietuvos
įvaizdį ir gerinti žmonių sveikatą, reikalingos papildomos lėšos šalies
rinktinių pasirengimui olimpinėms žaidynėms, Lietuvos sportininkų dalyvavimui
tarptautiniuose renginiuose, varžybose, sporto šakų federacijoms, atsakingoms
už sporto varžybų sistemą bei specializuotų sporto klasių įrengimui.
A.Raslanas taip pat pristatė projektą
dėl papildomų lėšų skyrimo, tikslinant 2006 metų Valstybės biudžetą ir
Valstybės investicijų programą. (priedas Nr. 7) Iš viso pagal projektą yra
reikalinga 6070 tūkst. Lt. A.Raslanas pabrėžė, jog būtų geriausia, kad tai būtų
tiesiogiai savivaldybėms skiriamos lėšos, o ne per Kūno kultūros ir sporto
departamentą, su sąlyga, kad mažiausiai trečdaliu lėšų prisidėtų ir pačios
savivaldybės.
Posėdžio metu
taip pat buvo išreikšta nuomonė, jog perskirstymas turėtų būti tik dėl pačių
svarbiausių objektų, juos reikėtų detalizuoti, o nauji objektai apskritai
neturėtų būti įtraukiami. Taip pat
aptartas Seimo nario A.Rimo prašymas dėl 60 tūkst. lt būsimam Neįgaliųjų
organizacijos sporto čempionatui Marijampolėje. Tačiau prioritetas bet kokiu
atveju turi būti olimpinėms sporto šakoms.
Komisija
nusprendė kitam posėdžiui pateikti prioritetų sąrašą dėl lėšų perskirstymo.
Posėdyje taip
pat svarstytas Seimo nutarimo Dėl ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo
programos patvirtinimo projektas (XP-11870).
A.Raslanas
kalbėjo apie tautinės savimonės skatinimą, pilietiškumo ugdymą bei mokyklinių
klubų kūrimą. Vaikui turi būti suteikta veiklos laisvė ir skatinama iniciatyva.
Šiuo metu vyksta klubų kūrimo procesas, kuris yra gana sudėtingas.
Komisija pasiūlė
surengti konferenciją, kurioje dalyvautų VJRT, savivaldybių sporto organizacijų
atstovai.
Svarstytas Akmenslydžio federacijos kreipimasis, kurį pristatė Lietuvos
kerlingo asociacijos (LKA) prezidentas R.-G. Morkus.
2004-2005 m.
laikotarpį dėl kerlingo asociacijos vyko teisminiai ginčai. 2005-11-24 VĮ
registrų centras įregistravo kerlingo asociacijos prezidentą bei kitus valdymo
organus. Sprendimai, kurių pagrindu atlikta registracija, yra neginčijami.
Nepaisant oficialiai įregistruotų
duomenų kyla nesusipratimų dėl to, jog buvęs LKA generalinis sekretorius nenori
atsisakyti posto, rašo laiškus į tarptautinę kerlingo asociaciją.
LKA generalinis
sekretorius A.Vilčinskas teigė išpopuliarinęs šią sporto šaką Lietuvoje.
Pasaulio kerlingo asociacijai yra parašytas raštas apie tai, jog keturi
Lietuvos miestai įsipareigoja kultivuoti kerlingo sporto šaką. Dėl šių
priežasčių jau yra paskirtas reikalingas inventorius. Gavus inventorių, po
savaitės buvo informuota, jog įvyks susirinkimas. Pagal LKA įstatus
susirinkimus vesti turėtų generalinis sekretorius. Vėliau buvo pareikšta, jog
generaliniam sekretoriui pareikštas nepasitikėjimas. Įvyko konferencija, kurią
teismas vėliau pripažino buvus neteisėta. Vėliau buvo kviestas p. Morkus
išsamiau paaiškinti susiklosčiusią situaciją, tačiau neatvyko. Naujoje
konferencijoje buvo išrinktas LKA prezidentas. Dėl organizacinių nesklandumų
buvo praleisti du akmenslydžio sezonai, negali sklandžiai vykti treniruotės.
Kerlingas neturi
gilių tradicijų Lietuvoje, tai nauja sporto šaka, todėl iš vienos pusės yra
sveikintina iniciatyva jau dabar dalyvauti Europos ir pasaulio čempionatuose,
tačiau reikia atsižvelgti ir į dabartinį komandų pajėgumą, galimybes. Šiuo metu pagrindinis tikslas šios sporto šakos
populiarinimas. Kerlingą Lietuvoje žaidžia apie 4000 žmonių. Su Pasaulio
kerlingo asociacija yra pasirašytas kontraktas, kuriame nurodyta, jog kasmet už
akmenis reikia mokėti 5000 JAV dol.
LTOK turi
išskirtinę teisę pripažinti Lietuvoje esančią kerlingo federaciją, tačiau šiuo
metu yra priimtas sprendimas laikinai
sustabdyti atstovavimą Lietuvos olimpiniame judėjime, nutraukti finansavimą.
Posėdžio
dalyviai paragino visų pirma pabandyti išspręsti vidinius federacijos
konfliktus ir rasti kompromisą.
Komisija
nusprendė akmenslydžio federacijai pasiūlyti per savaitę informuoti komisiją
apie būsimos konferencijos datą.
2006 m. birželio 13 d. įvykusiame
posėdyje svarstytas Šiaulių savivaldybės mero prašymas. Posėdyje dalyvavęs
Šiaulių vicemeras K.Šavinis, Šiaulių miesto savivaldybės kūno kultūros ir
sporto skyriaus vedėjas K. Petraitis bei savivaldybės kūno kultūros ir sporto
skyriaus specialistė R. Jankūnaitė pristatė projektą dėl neolimpimių sporto
šakų pasaulio žaidynių surengimo Šiaulių apskrityje 2013 m. Tokios žaidynės
pasaulyje vyskta kas ketverius metus, jas organizuoja Tarptautinis olimpinis
komitetas. Pirmos žaidynės buvo surengtos 1981 m., paskutinės įvyko Duisburge.
Žaidynių trukmė 10 dienų. Šiose žaidynėse dalyviams keliami mažesni reikalavimai, tai daugiau reprezentacinio
pobūdžio žaidynės.
Sporto šakų, dalyvaujančių žaidynėse,
skaičius yra derinamas su vietiniais organizatoriais (Duisburge jų buvo 32).
Šiuo metu, be abejo, labiausiai nerimą keliantis klausimas yra finansavimas.
Duisburgo žaidynėms iš viso buvo skirta 14,8 mln. eurų.
Kitas aktualus dalykas sportininkų apgyvendininmas. Šiuo metu Šiaulių
regione veikiančiuose viešbučiuose yra
tik 1300 vietų. Dėl maitinimo problemų kilti neturėtų.
Šiauliuose per miesto dienas nuolat rengiamos kompleksinės sporto
varžybos.Atskirai būdavo rengiamos olimpinių bei neolimpinių sporto šakų
varžybos.
Taip pat trumpai pristatytos Pakruojo, Kelmės, Joniškio, Radviliškio rajonų
sporto bazės bei jų plėtros projektai.
Komisijos nariai teiravosi apie tarptautinį tokių žaidynių populiarumą.
Lyginant su Vokietijos patirtimi, šios žaidynės prilygsta, pavyzdžiui, Turino
olimpinėms žaidynėms. Tai didelė atsakomybė šaliai.
Komisija bendru sutarimu pritarė pasiūlytam projektui.
Posėdyje svarstytas 2006 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
finansinių rodiklių patikslinimas. Komisijos pirmininkas A. Salamakinas pateikė
informaciją, jog biudžeto perskirstymo metu lėšos padidėjo iki 9 mln. litų. Iš
jų 6 mln. litų skiriama Sportimos salės priestato statybai. Perskirsčius 6
mln. litų tiems objektams, kuriems šiuo metu labiausiai reikia finansavimo,
atlikus skaičiavimus dar liktų 1 mln. litų.
KKSD Sporto bazių ir investicijų skyriaus
vedėjas M. Kačkanas sakė, jog šiais metais baigti darbai Sportimos salėje,
baigti ledo rūmai, suprojektuotas daugiafunkcinis sveikatingumo kompleksas. Šio
komplekso statybai iš Europos struktūrinių fondų numatyta 23 mln. litų. Šalia
Sportimos už 500 tūkst. litų sumą bus klojama danga. Finansų ministerija
sumažino finansavimą ir todėl atsirado 6 mln. litų trūkumas.
R. Kupčinskas sakė, jog pirmiausia reikia atsižvelgti į sporto įrenginių
naudojimo efektyvumą. Turi būti numatyti tam tikri prioritetai skirstant lėšas,
nes yra daug mokyklų, kurios apskritai neturi sporto salių.
A.M. Pavilionienė pasiūlė išskaidyti projektą ir dalį perkelti į kitus
metus.
Komisija nutarė parengti dokumentą Biudžeto
ir finansų komitetui dėl tikslingo lėšų panaudojimo su konkrečiais pasiūlymais.
2006
m. birželio 22 d. svarstytas klausimas dėl Kūno
kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo darbo grupės darbo pabaigos.
LR Kūno kultūros ir sporto įstatymo
pakeitimo įstatymo darbo grupė posėdžio metu aptarė galimus įstatymo projekto
pakeitimus. Buvo praplėstas sąvokų sąrašas, koreguojami tam tikri sąvokų
punktai, pakeisti straipsniai. Pasiūlyta stipendijas skirti tik olimpinių
sporto šakų sportininkams, papildytas straipsnis dėl sportinės veiklos sutarčių
sudarymo su sportininkais, taip pat pasiūlyta rentą skirti baigusiems karjerą
sportininkams ir neskirti mokėjimų neolimpinių sporto šakų atstovams.
Komisija bendru sutarimu pritarė pasiūlytam
projektui.
Posėdyje svarstytas klausimas dėl S.Dariaus
ir S.Girėno sporto komplekso perdavimo Lietuvos Kūno kultūros akademijai.
LKKA
rektorius A.Skurvydas kalbėjo, jog Seimo palaikymas šiuo klausimu būtų didelė
parama.
Sporto kompleksas anksčiau ilgą laiką
priklausė LKKA. Šis kompleksas ir dabar turėtų priklausyti LKKA be jokių
išimčių, kadangi tai vienintelė tokia sporto mokykla, ruošianti šios srities
specialistus. Be abejo, svarbu išsaugoti komplekso vientisumą. Šiuo metu bazė
išsilaiko pati, tačiau suteikus jai nacionalinį statusą, sutvarkius struktūrą,
tai suteiktų naudos tiek LKKA, tiek Kauno miesto gyventojams. Šiuo klausimu
nuspręsta kreiptis į Kauno miesto savivaldybę.
Posėdyje svarstyta situacija dėl Kauno
Marvos sporto komplekso. R.Kupčinskas kalbėjo, jog jau buvo kreiptasi į Kauno
miesto savivaldybę, tačiau sporto mokyklos materialinei bazei reikalingos
milijoninės investicijos, o tokių lėšų Kauno savivaldybė neturi. 2006 m.
birželio 16 d. Kauno miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą likviduoti
Marvos sporto mokyklą. Nuspręsta kreiptis į Kauno miesto savivaldybę dėl
Marvos sporto mokyklos likvidavimo sustabdymo.
2006
m. spalio 18 d. vyko Jaunimo ir sporto reikalų
komisijos posėdis, kuriame buvo svarstomas skraidančių taikinių šaudyklos
komplekso perdavimo iš Lietuvos policijos departamento Kūno kultūros ir sporto departamento žinion
klausimas.
KKSD direktorius A.Raslanas išdėstė problemą dėl sporto bazių (Vilniuje
esančios šaudyklos bei Trakuose esančios irklavimo bazės) naudojimo jomis
naudojasi tiek sportininkai, tiek policininkai bei gaisrininkai per apmokymus
ir tai kelia nepatogumų. Buvo išreikšta nuomonė, jog mokymo centrą reikėtų
sutelkti vienoje teritorijoje. Išreikšti nuogąstavimai, kad jau KKSD buvo
prarasta irklavimo bazė, buvusi Vilniuje (atiduota kitokiai veiklai vystyti),
taip pat nyksta ir Trakuose propaguojamas irklavimo sportas. Pasekmė -
prastėjančios lietuvių užimamos vietos tarptautinėse varžybose.
Šaudykloje esantis stadionas yra reikalingas
policijos bei gaisrininkų darbuotojams apmokyti, ten yra specifiniai įrengimai.
Todėl privalu tą stadioną renovuoti, išdėstyti pasiūlymai dėl bendradarbiavimo
su futbolo federacija stadioną operatyviai atnaujinant.
LR Seimo narys A. Skardžius teigė, kad Trakų
(buvusi Dinamo) irklavimo bazė, šiuo metu esanti Policijos žinioje, yra
nualinta, išplėšta, inventorius pasenęs, nors 2002m. ten buvo rengtas pasaulio
čempionatas, ir buvo skirta apie 10 milijonų litų bazės renovacijai. 2008
2010 metais taip pat numatyta rengti pasaulio čempionatą bei kitus renginius.
Trakuose yra sąlygos turėti bene vienintelį
Europoje atviro vandens telkinio irklavimui objektą, tad į tai reikia
atsižvelgti. Tuo tarpu pačiame Vilniaus mieste yra pakankamai daug nenaudingų
objektų, kuriuos galima išnaudoti būtent toms reikmėms.
Išsakytos pastabos ir dėl skraidančių
taikinių šaudymo bazės. Ji paskutinį kartą buvo renovuota 1995-1996 metais.
Kadangi dar nėra išspręsta bazių problema, tad priklausydama VRM ši šaudykla
pamažu nyksta, kartu mažėjant ir lietuvių parengimo kokybei tokioms pasaulinio
lygio varžyboms. Šią problemą bandoma išspręsti dar nuo 2003 metų.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas
Kęstutis Tubis iškėlė policijos rengimo problemą dėl mokymo centrų, kad
policija yra kraustoma iš vienų patalpų į kitas, darbuotojai yra nepatenkinti
nepastovia darbo vieta, kenčia darbo kokybė. Gautos ES lėšos panaudotos
Trakuose esančioje bazėje mokomiesiems simuliatoriams pirkti ir įrengti, tačiau
jau vėl girdėti tendencijos dėl mokymo centro perkėlimo. Policija apskritai
neturi savo priklausomybėje pilnavertės mokymo institucijos, rengiančios visų
pakopų policininkus, parengtus, tiek teoriškai, tiek galų gale praktiškai.
Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė Marija
Pavilionienė išreiškė nuomonę, kad policijai apskritai turėtų turėti savo
mokymo instituciją ir tik savo reikmėms skirtas sporto bazes.
K. Tubis
pritarė, kad reikia įkurti vieningą policijos pareigūnų mokymo įstaigą.
Šiuo metu Vidaus reikalų ministerija jau yra parengusi ir išsiuntusi į
Vyriausybę, policijos sistemos plėtros programą, kuri lapkričio mėnesį turėtų
pasiekti ir LR Seimą. Tam yra numatytas vieningos mokymo įstaigos sukūrimas.
Jeigu LR Seimas pritartų šiai programai, tuomet būtų pastatyta aukštoji
policijos pareigūnų mokymo įstaiga, tenkinanti visus Lietuvos poreikius.
Trakų mokymo bazė taip pat turėtų būti atiduota
sportininkams, turint omeny rekreacinę zoną, privažiavimą transportu ir t.t.
Tačiau tai turėtų būti padaryta tik tada, kai bus išspręsta policijos patalpų
problema.
A. Skardžius teigė, kad negalima sunaikinti
vienintelę, unikalią Europoje irklavimo bazę Trakuose. Kaip alternatyva
policijai gali būti daugelis DOSSAF išlikusių objektų.
KKSD Sporto bazių ir
investicijų skyriaus vedėjas M. Kačkanas pritarė A. Skardžiui ir sakė,
kad buvo skirta daug lėšų irklavimo bazei rengti tarptautiniams čempionatams,
tad dabar butų neracionalu naikinti šią bazę.
Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo
departamento skyriaus vedėjo pavaduotojas Igoris Bazylevas kalbėjo, kad Lietuva
greičiausiai yra vienintelė šalis Europoje, neturinti viešosios policijos
profesinės mokymo įstaigos. Šiuo metu žengtas rimtas žingsnis šiuo klausimu:
iki lapkričio 1 dienos VRM pateiks Seimui pakoreguotą Lietuvos policijos
sistemos plėtros programą, kur 15 punktas konkrečiai numato profesinės mokymo
įstaigos steigimą. Tam tikslui jau yra paskirtos lėšos.
A. Raslanas sakė, kad 2008 metais Trakuose bus
rengiamas irklavimo čempionatas, tad iki to laiko būtina šią problemą
išspręsti.
Komisija nusprendė ieškoti galimybių atiduoti
Trakų sporto bazę Kūno kultūros ir sporto departamento pavaldumui. Taip pat
nuspręsta siūlyti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui svarstyti
policijos mokymo centro ir mokymo bazės problemą. Tuo laikotarpiu, kol bus
įrengta mokymo bazė, nuspręsta leisti naudotis Policijos departamentui esamomis
bazėmis.
2006
m. lapkričio 7 d. įvykusiame posėdyje buvo svarstytas
S.Dariaus ir S. Girėno sporto centro statusas, 2007 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (Kūno
kultūros ir sporto departamento 2007 metų biudžetas ir Jaunimo reikalų
departamento 2007 metų biudžetas).
Lietuvos kūno
kultūros akademijos Senato pirmininkas Aleksas Stanislovaitis informavo, kad
Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA) jau nebe pirmi metai nori susigrąžinti
savo turėtą turtą, t.y. S.Dariaus ir S.Girėno sporto centrą, bet Kauno miesto
savivaldybė vilkina ir neatiduoda. Be to, LKKA iš Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje Vasilijaus Popovo gavo
raštą, kad kuo greičiau būtų išmontuotas lengvosios atletikos metimų sektorius
iš greta esančio Ąžuolyno parko.
A.Stanislovaitis priminė, kad 2004 m., rengiantis 2005 metų 18-ajam
Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatui, valstybė skyrė 6,6 mln.
litų stadiono renovacijai bei apšilimo
ir metikų treniruočių aikštėms įrengti.
A.Stanislovaičio teigimu, iki to LKKA turėjo
plotą P.Vileišio aikštėje, kur lengvaatlečiai galėjo vykdyti tolimuosius
metimus. Kauno miesto savivaldybė pasiūlė vietoj ploto P.Vileišio aikštėje plotą Ąžuolyno parke, esančiame
šalia S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro, įrengiant lengvosios atletikos
metimų sektorius. Anot LKKA Senato pirmininko, jiems buvo paaiškinta, kad bus
viskas juridiškai sutvarkyta. Tačiau metikų treniruočių aikštė buvo įrengta
kaip laikinasis statinys, nors konkrečiai į šios aikštelės rengimą buvo investa
1 mln. litų iš valstybės skirtų 6,6 mln.lt.
A.Stanislovaitis
apgailestavo, kad reikalaujama išardyti aikštę, nes lengvosios atletikos
federacija už tai, kad puikiai surengė "EAA Permit Meeting Kaunas
2006" varžybas, gavo teisę kitais metais vėl rengti Permit Meeting
varžybas. Be to Lietuvos lengvosios atletikos federacija yra tarp 3 likusių
kandidatų rengti 2009 m. Europos jaunimo
iki 23 metų čempionatą.
Olimpinis
čempionas Virginijus Alekna atkreipė visų dėmesį, kad šiuo metu Kauno S.Dariaus ir S.Girėno sporto centras su
pagalbiniais - treniruočių ir metimų - aikštynais yra vienintelis Lietuvoj ir
tik jame yra sąlygos rengti tokias aukščiausio lygio varžybas kaip Europos čempionatas. Jei mes sunaikinsime
tą aikštyną, mes nebegalėsime pretenduoti į jokias stambesnes varžybas, nes
nėra kur daryti apšilimo varžybų dalyviams,- sakė V.Alekna. Jis atkreipė
dėmesį, kad sunaikinus šį aikštyną, Kauno metikai disko metikai, ieties
metikai, - neturėtų kur treniruotis, nes metikų treniruotėms reikalingi
specialūs įrenginiai, apsauginės tvoros, o tai daug kainuoja. Be to, šis
aikštynas yra šalia stadiono, kas yra patogu sportininkams.
Olimpinis
čempionas priminė, kad iš 4 laimėtų medalių, 3 medaliai yra laimėti būtent
disko metikų, todėl ši problema būtent juos labiausiai liečia.
Komisijos narys
Rytas Kupčinskas išsakė mintį, kad tikslingiasia būtų priskirti šį kompleksą
LKKA.
Komisijos narys
Gintaras Šileikis pasiūlė Komisijai kreiptis
į merą su prašymu paaiškinti, koks yra miesto valdžios sprendimas, ir jei nebus
gautas teigiamas atsakymas, kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad ištirtų
susidariusią situaciją.
Komisijos narys
Vydas Gedvilas pasiūlė sudaryti komisijos darbo grupę, kuri išsiaiškintų
situaciją ir esant reikalui kreiptųsi į teisėsaugos institucijas, kad būtų
atliktas tyrimas.
Komisijos
pirmininkas Algimantas Salamakinas pasiūlė kreiptis į Ministrą Pirmininką, kad
Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje Vasilijus Popovas bent jau neleistų
nugriauti tai, kas pastatyta.
Marija Aušrinė
Pavilionienė pasiūlė surengti viešą akciją prie Kauno miesto savivaldybės.
Nuspręsta
kreiptis į Ministrą Pirmininką su prašymu išsaugoti metikų treniruočių aikštę
Ąžuolyno parke.
Svarstant 2007 metų valstybės
biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo
projektą (Kūno kultūros ir sporto departamento 2007 metų biudžetas ir Jaunimo
reikalų departamento 2007 metų
biudžetas), komisijos nariai bendru sutarimu pritarė visiems
pasiūlymams.
2006
m. gruodžio 6 d. įvyko Jaunimo ir sporto reikalų
komisijos posėdis, kuriame svarstytas Nacionalinio stadiono statybos klausimas.
A.Salamakinas
akcentavo, kad pagrindinis posėdžio tikslas išsiaiškinti kokia nacionalinio
stadiono vertė, kokia jo statybų kaina ir iš kokių lėšų ketinama jį statyti.
A.Nasvytis
trumpai pristatė posėdžio dalyviams stadiono Ukmergės gatvėje statybos
istoriją. Jis išsakė nuomonę, kad nacionalinis stadionas turėtų būti statomas
su visu sporto kompleksu, tai yra lengvosios atletikos maniežu, sunkiųjų mėtymų
aikštynu, sportininkų apšilimo aikštynu ir kitais pagalbiniais statiniais, ir
būtent šioje Vilniaus vietoje. V.Segalis posėdžio dalyvius supažindino su
stadiono projektavimo planais ir numatomomis sąmatomis. Jo nuomone,
nacionalinio stadiono su sporto kompleksu bei visais reikalingais
infrastruktūriniais statiniais (gatvėm, pėsčiųjų viadukais), statyba kainuotų
apie 300-350 mln. litų. E.Žilevičius priminė, kad stadionas su sporto kompleksu
yra paskelbtas nacionalinės svarbos objektu, o tai reiškia, kad jo statyba turi
būti finansuojama iš struktūrinių fondų lėšų. Šiuo metu lėšų struktūriniuose
fonduose trūksta. Projektą finansuoti iš biudžeto neįmanoma, nes skirti 200
mln. litų vienam objektui nėra galimybių, statybos truks 10-15 metų.
Vyriausybės posėdyje buvo pritarta nuomonei, kad iki 2009 metų, kaip buvo
planuota, stadionas tikrai nebus pastatytas, todėl Vilniaus miesto savivaldybei
iš biudžeto 2007 metams buvo skirta 2 mln. litų, kad būtų pradėti projektavimo
darbai. Taip pat savivaldybei buvo iškeltas uždavinys ieškoti ne tik biudžeto
ir struktūrinių fondų lėšų projekto finansavimui, bet ir galimybės pritraukti
privatų kapitalą. KKSD nuomone, nacionalinis stadionas su sporto kompleksu turi
būti statomas etapais, kad nenukentėtų kitų nacionalinės svarbos sporto objektų
finansavimas bei regioninė sporto plėtra. Pritarta nuomonei, jog nacionalinio
stadiono statyba turėtų būti finansuojama iš struktūrinių fondų lėšų,
pritraukiant privatų kapitalą, bet ne iš biudžeto lėšų. V.Pašakarnis informavo,
kad struktūrinės paramos lėšų viešojo
turizmo infrastruktūrai 2007-2013 metams yra numatyta 500 mln. litų. Iš jų
nacionalinės svarbos sporto objektams planuojama skirti tik 142 mln. litų.
Todėl reikia ieškoti galimybės pritraukti privataus kapitalo lėšas koncesijų
pagrindais. V.Pašakarnis pabrėžė, kad Europos komisija nepritaria sporto
objektų paramai iš struktūrinių fondų.
A.Skurvydas apgailestavo, kad valstybė
neturi parengtų sveikatinimo, sporto plėtros strategijų. L.Varanavičius iškėlė
klausimą dėl nacionalinio stadiono su sporto kompleksu išlaikymo, nes neaiškus stadiono apkrovimas
(futbolo federacija šiame stadione galėtų rengti tik 5-6 varžybas per metus) bei
kas bus objekto šeimininkas. Jo nuomone, valstybė kaip užsakovas turėtų
paskelbti konkursus dėl vykdomų projektų, nurodyti sąlygas, pasakyti, kiek pati
valstybė gali investuoti ir svarstyti gautus siūlymus.
Nuspręsta
kreiptis į Vyriausybę su prašymu apsvarstyti susidariusią situaciją dėl Nacionalinio
stadiono su sporto kompleksu Ukmergės gatvėje Vilniuje statybų ir pateikti
galimus susidariusios situacijos sprendimo projektus.
2006 m. gruodžio 7 d. įvyko Jaunimo ir sporto reikalų komisijos
posėdis, kuriame svarstytas Lietuvos
Respublikos kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo projektas Nr.XP-1777.
Nuspręsta pritarti Lietuvos Respublikos kūno
kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo projektui Nr.XP-1777, atsižvelgiant į
Teisės departamento pastabas.
PARLAMENTINĖ KONTROLĖ
Savo posėdžiuose
komisija svarstė Kūno kultūros ir sporto departamento ir Jaunimo reikalų
departamento prie Socialinės apsaugos ministerijos parlamentinės kontrolės
klausimus.
Pateiktos išvados dėl teisės aktų projektų
Komisija pateikė 4 išvadas teisės aktų projektams.
Seimo Valdybos sprendimu (komisijos iniciatyva) ir
komisijos sprendimu sudarytos darbo grupės teisės aktų projektų rengimui
Jaunimo ir sporto reikalų
komisijos iniciatyva 2005 m. gruodžio 23 d. Seimo Valdybos sprendimu Nr.663
buvo sudaryta darbo grupė Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo
projektui parengti. Darbo grupė savo darbą baigė 2006 m. liepos 1 d. Kartu su
Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektu darbo grupė
parengė visą eilę lydinčių projektų: Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo
įstatymo projektą (XP-1523), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6
ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (XP-1524), Lietuvos Respublikos
nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą
(XP-1521), Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 15
straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (XP-1522), Lietuvos Respublikos loterijų
įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (XP-1526), Lietuvos
Respublikos azartinių lošimų mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo
projektą (XP-1525), Lietuvos Respublikos
kultūros rėmimo fondo įstatymo projektą (XP-1776), Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto
rėmimo fondo įstatymo projektą (XP-1777), Lietuvos Respublikos administracinių teisės
pažeidimų kodekso 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (XP-1778), Lietuvos
Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 9 straipsnio pakeitimo
įstatymo projektą (XP-2054), Lietuvos Respublikos Atmintinų dienų įstatymo 1
straipsnio papildymo įstatymo projektą ( XP-2055).
KOMISIJOS ORGANIZUOTI RENGINIAI
Komisijos organizuotos konferencijos, seminarai, diskusijos,
pasitarimai
2006 m. sausio 19 d.
dieną Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, Jaunimo ir sporto komisijos ir
Seimo Pirmininko pavaduotojo V. Gedvilo iniciatyva Seime vyko pasitarimas,
kuriame dalyvavo Seimo nariai, Prezidentūros, Vidaus reikalų, Švietimo ir
mokslo, Sveikatos apsaugos, Krašto apsaugos, Socialinių reikalų ir darbo
ministerijų, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės, Lietuvos kūno kultūros akademijos, Lietuvos kariuomenės atstovai.
Pasitarime buvo aptarti vaikų ir jaunimo užimtumo sportu ir sveikatinimo
klausimai. Pasitarimo dalyviai pritarė nuomonei, kad Lietuvos profesionalusis
sportas yra gerai žinomas ir pripažįstamas pasaulyje, tačiau atkreipė dėmesį į
keliantį rūpestį faktą, kad vaikų ir jaunimo fizinis aktyvumas yra menkas, jų
sveikata prastėja, ugdymo planuose numatytos 3 kūno kultūros pamokos mokykloje
neišnaudojamos, nes trūksta salių, aukštosiose mokyklose studentų sporto salių
nebėra arba jos privatizuotos, studentai mažai sportuoja. Mokslo tyrimai
patvirtina prastą vaikų ir jaunimo fizinę būklę. Buvo nutarta:
1. Siūlyti Vyriausybei tobulinti Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimą Nr.315 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004-2008 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo (Žin., 2005, Nr.
40-1290) ir į šią programą įtraukti priemonę Parengti ir patvirtinti vidaus
reikalų, švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos, krašto apsaugos, socialinių
reikalų ir darbo ministrų, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės direktoriaus įsakymu Vaikų ir jaunimo sportinio
užimtumo ir sveikatinimo programą. Nustatyti, kad ši programa turi būti
parengta iki 2006 metų rugsėjo 1 d.
2. Siūlyti Vyriausybei Lietuvos Respublikos 2007
metų valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių
patvirtinimo įstatymo projekte numatyti asignavimų šiai programai įgyvendinti.
3. Siūlyti atitinkamų ministerijų ministrams
parengti, suderinti ir iki 2006 m. lapkričio 1 d. patvirtinti šios programos
įgyvendinimo priemonių planą.
2006 rugsėjo 15 d. įvyko pasitarimas dėl sportininkų
veteranų padalinio steigimo Prienų senelių globos namuose. Pasitarime dalyvavo
Prienų senelių globos namų direktorė Angelė Griškevičienė, Kauno apskrities
viršininko administracijos atstovas Jonas Kurlavičius, Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijos Lygių galimybių ir socialinės integracijos departamento
direktorius Alfredas Nazarovas, Sporto muziejaus vadovas Pranas Majauskas, Kūno
kultūros ir sporto departamento direktoriaus pavaduotojas Evaldas Skyrius.
P.Majauskas sakė, kad, rekonstravus sudegusį pastatą Prienų senelių globos
namuose, lapkričio mėn. planuojama atidaryti sportininkų veteranų slaugos ir
globos padalinį, tačiau šių metų biudžete nėra numatytos lėšos papildomai
steigiamų vietų finansavimui. Angelė
Griškevičienė sakė, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d.
nutarimu Nr. 315 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-2008 metų programos
įgyvendinimo priemonių patvirtinimo 462 punktu, Socialinių paslaugų
finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikos nuostatomis, kurios įsigalios nuo
2007 m. sausio 1 d., vienos paros stacionarių paslaugų vidutinė kaina vienam
asmeniui sudaro 55,9 Lt. Prienų senelių globos namų direktorė kreipėsi į Kūno
kultūros ir sporto departamento ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
atstovus su prašymu numatyti finansavimą reikiamam vietų skaičiui sportininkams
veteranams 2006 m. lapkričio, gruodžio mėnesiams ir 2007 metams. J.Kurlavičius
siūlė aptarti ir nuspręsti, kokiais kriterijais vadovaujantis bus
rekomenduojami asmenys stacionariai globai, kaip savivaldybių apgyvendinimo
stacionariose globos įstaigose komisijos gaus dokumentus apie sportininkus
veteranus, kuriems reikalingos minėtos paslaugos. A.Nazarovas sakė, kad
problema yra su tais žmonėmis, kuriems nebus nustatytas poreikis pagal
Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodiką, išeitis galėtų
būti tokių vietų finansavimas iš Kūno kultūros ir sporto departamento lėšų
pagal atskirą programą, nes iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tokios
vietos negali būti finansuojamos. E.Skyrius sakė, kad KKSD tokios specialios
programos kol kas neturi. A.Nazarovas sakė, kad kita išeitis skirti lėšas iš
savivaldybių biudžetų. A.Salamakinas sakė, kad Kauno apskrities viršininko
administracija turi pateikti paraišką Kūno kultūros ir sporto departamentui dėl
socialinių paslaugų teikimo nusipelniusiems sportininkams.
2006 m. rugsėjo 28 d. Jaunimo ir sporto reikalų komisijos iniciatyva įvyko išplėstinis pasitarimas
dėl vaikų ir jaunimo sportinio užimtumo ir sveikatinimo, kuriame buvo svarstyta Vaikų ir jaunimo sportinio užimtumo ir
sveikatinimo programos rengimas ir bendros jaunimo reikalų koordinatorių
savivaldybėse ir sporto skyrių vadovų konferencijos rengimo galimybės.
Pasitarimo metu buvo pritarta tokios programos ir konferencijos reikalingumui,
išsakyta nuomonė, kad rengiamos programos situacijos analizę reiktų papildyti
Jaunimo reikalų departamento prie SADM užsakymu atlikto Jaunimo situacijos
tyrimo rezultatais, buvo pasiūlyta pasižiūrėti, kaip būsima programa galėtų
koreliuoti su mokinių olimpiniu judėjimu, Socialinės apsaugos ministerijos
vykdoma vaikų dienos centrų programa ir esamomis sveikatinimo programomis, taip
pat įvertinti gerai veikiančius sporto klubus ir skleisti gerąją patirtį.
Pasitarimo metu buvo akcentuotas tarpžinybinis programos kūrimo aspektas ir
bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis, sporto infrastruktūros
kūrimo skatinimas, esamų programų lėšų inventorizavimas, vaikų užimtumo
sistemos kūrimas. Pasitarimo metu buvo išsakyta sveikintina iniciatyva kurti
Lietuvos jaunimo sporto sąjungą, kuri galėtų būti didžiausia nevyriausybinė
jaunimo sporto organizacija Lietuvoje, vienijanti nacionalines jaunimo sporto
organizacijas ir atstovaujanti jaunimo sporto interesus, taip kaip Lietuvoje
veikia Lietuvos jaunimo organizacijų taryba. Siūlomos kurti Lietuvos jaunimo
sporto sąjungos veiklos kryptys galėtų būti: vaikų ir jaunimo sveikatinimo
per sportą organizavimas, užimtumo programų vykdymas; sporto visiems projektų
informacinis plėtojimas, švietėjiška veikla; metodinė ir organizacinė pagalba
mokymo, sporto ir kitoms organizacijoms; neįgaliųjų vaikų ir jaunimo
integracija per sportą; ypatingas dėmesys jaunimo nusikalstamumo stabdymui,
alkoholio, tabako ir narkotinių medžiagų vartojimo prevencijai ir užimtumo problemoms
spręsti; jaunų žmonių dalyvavimo sporto
klubų veikloje inicijavimas; narių atstovavimas valstybės ir vietos savivaldos
institucijose bei įstaigose; bendradarbiavimas su kitų valstybių sportinėmis ir
kitomis organizacijomis; dalyvavimas respublikiniuose ir tarptautiniuose
projektuose, konkursuose. Pagal savo pavadinimą ir numatomos veiklos pobūdį
Lietuvos jaunimo sporto sąjunga turėtų būti kuriama kaip asociacija pagal šiuo
metu galiojantį Asociacijų įstatymą, t.y. iš apačios ir negali būti steigiama
valstybinių institucijų iš viršaus. Taip pat nemažai abejonių kelia bet kokia
privaloma veikla jaunimo sportinio užimtumo srityje, nes tai prieštarautų
Jaunimo politikos pagrindų įstatyme įtvirtintiems savanoriškumo, savarankiškumo
ir savivaldos principams, tuo tarpu tame pačiame įstatyme yra įtvirtinta
nuostata sudaryti sąlygas kiekvienam jaunam žmogui visapusiškai ugdytis ir
realizuoti save, taip pat pasirinkti jam priimtiniausią dalyvavimo visuomenėje
formą.
Kiti renginiai
2006 m. vasario 24 d. Jaunimo ir sporto komisijos
pirmininkas dalyvavo Lietuvos moksleivių kūno kultūros ir sporto centro
50-mečio minėjime ir 2005 metų geriausių Lietuvos mokinių sportininkų bei jų
trenerių pagerbime.
2006 m. balandžio 13 d. Jaunimo ir sporto reikalų komisija kartu su Lietuvos moksleivių kūno
kultūros ir sporto centru organizavo Seimo narių ir moksleivių draugiškas
šachmatų varžybas Seimo I rūmų fojė, prieš tai geriausius Lietuvos moksleivius
šachmatininkus pasveikino Seimo vicepirmininkas Č.Juršėnas ir Jaunimo ir sporto
reikalų komisijos pirmininkas A.Salamakinas.
2006 m. balandžio 8 d. Jaunimo ir sporto reikalų komisijos
pirmininkas sveikino "Ping-pong" klubo prezidentą Helmutą Lisiną
sportinės veiklos 50 metų proga. Helmutas Lisinas - gerai žinomas ne tik Lietuvoje,
bet ir už jos ribų, šiandien buvęs garsus žaidėjas sėkmingai treniruoja
sostinės moksleivius Vilniaus stalo teniso mėgėjų-profesionalų klube
"PING-PONG".
2006 m. Jaunimo ir sporto reikalų komisijos
pirmininkas dalyvavo Lietuvos mokinių olimpinio festivalio organizacinio
komiteto veikloje. Pirmasis Lietuvos mokinių
olimpinis festivalis pasibaigė birželio
3 d. Vilniuje įspūdinga švente. Festivalyje per visus metus vykusias 17
sporto šakų varžybas ir meno konkursuose mokyklose, miestuose ir rajonuose,
zonose dalyvavo daugiau kaip 202 tūkst. mokinių iš 1435 Lietuvos mokyklų
(darželių, pradinių, pagrindinių, vidurinių mokyklų ir gimnazijų). Baigiamoji
festivalio šventė prasidėjo netradicinėmis varžybomis,
pavadintomis Antikos sportu, prie Baltojo tilto. Mokiniai dalyvavo šešiose
rungtyse Palestra, Per kupstus, per pelkes, Šoklusis atletas,
Imtynininkai, Taiklioji diskininkė, Mesk toliau, mesk taikliau. Mokinių
supratimą apie tų laikų olimpines žaidynes papildė renginio vedėjas, papasakodamas
apie tų laikų papročius, tradicijas. Vėliau šventė persikėlė į Kalnų
parką. Estrados prieigose buvo surengta mokinių piešinių sporto ir olimpine
tema parodėlė. Tai Lietuvos mokinių olimpinio festivalio vienos sudedamosios
dalies piešinių konkurso rezultatas. Visus susirinkusiuosius Kalnų parke
pasveikino Festivalio globėjas Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.
Jūs atgaivinote originalią Antikos laikų idėją varžytis ne tiks sporto, bet ir
meno, mokslo srityse. Noriu tikėti, kad ši kilnaus varžymosi, kilnumo dvasia
lydės jus visuose jūsų darbuose, - linkėjo jaunimui šalies Prezidentas.
Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas buvo
konferencijos Tarpžinybinio bendradarbiavimo svarba vaikų ir jaunimo sportinio
užimtumo plėtrai, vykusios lapkričio 8
d. Vilniaus viešbutyje Karolina, globėjas. Konferenciją
organizavo Kūno kultūros ir sporto departamentas drauge su Švietimo ir
mokslo ministerija bei Jaunimo reikalų departamentu, ji buvo skirta
savivaldybių jaunimo reikalų koordinatoriams ir sporto organizacijų
atstovams. Savo pranešime A.Salamakinas pabrėžė, jog padėtis valstybėje,
kalbant apie sritis, kuriose didelę įtaką turi būtent žmonių fizinis aktyvumas,
toli gražu nėra gera Europos Sąjungoje Lietuva pirmauja pagal sergamumą, į
privalomąją karinę tarnybą pašaukiama vos 30 proc. vaikinų ir t. t. KKSD gen.
direktoriaus pavaduotojas Ritas Vaiginas atkreipė dėmesį, kad iš 25 Europos
Sąjungos šalių narių tik Lietuva ir Airija neturi bendros valstybinės sveikatinimo
ir fizinio aktyvumo programos. Tačiau šioje srityje labai svarbus vaidmuo
tenka savivaldybėms kiek beprikurtume įvairių programų, jos nieko nereikš,
jei vaikai neturės kur sportuoti. Deja, kai kuriose savivaldybėse pažadus
įrengti stadioną, pastatyti sporto objektą išgirstame tik prieš artėjančius
rinkimus, po kurių šie pažadai pamirštami..., sakė jis. Lietuvos futbolo
federacijos, vienos iš daugiausiai dėmesio skiriančios būtent vaikų
užimtumui sportu, prezidentas Liutauras Varanavičius sakė, jog svarbu ne tik
sporto bazės, bet ir žmonės, dirbantys su vaikais ir jaunimu: Užmirštame
žmones, vaikų ir jaunimo trenerius patys išnaikinome neduodami jiems normaliai
uždirbti, negerbdami vaikų trenerio darbo. Todėl kelio į vaikų ir jaunimo
sportą reikia ieškoti atsigręžiant į tuos žmones, kurie su jais dirba. Jis
taip pat pasidžiaugė, jog vaikų ir jaunimo sportui Lietuvoje skiriamas vis
didesnis dėmesys: Pamažu Lietuva ima labiau panašėti į Skandinavijos šalis, o
ne į Italiją, kur sportuojama prie televizoriaus. Turi būti masiškumas, tada
bus ir olimpinių medalių. Tačiau pagal sporto klubų skaičių Lietuvai iki
Skandinavijos šalių dar toli. KKSD Kūno kultūros strategijos skyriaus vedėjos
Mildos Laurutėnaitės duomenimis, pvz., Suomijoje, kurioje yra per 5 mln.
gyventojų, veikia 7800 sporto klubų. Vienam sporto klubui čia tenka 666
gyventojai. Lietuvoje yra 1300 sporto klubų, kurių vienam tenka 2528
gyventojai. Konferencijos dalyviai
išklausė pranešimus apie savivaldybių vaidmenį įgyvendinant jaunimo politiką,
neformaliojo švietimo dabartį ir perspektyvas, neprofesionalųjį sportą kaip
priemonę jaunimo laisvalaikiui ir užimtumui didinti, taip pat apie jaunimo
užimtumo galimybes regionuose ir ES programas Veiklus jaunimas, Tarptautinių
jaunimo apdovanojimų programa ir kt.
Kaip sakė ŠMM Vaikų ir jaunimo socializacijos departamento direktorius
Rolandas Zuoza, ŠMM naujausių tyrimų
duomenimis, popamokinėje veikloje mokyklose dalyvauja 68 proc. vaikų. Sportine
veikla iš jų užsiima 28 proc., t.y. daugiausia, kiti lanko muzikos (17 proc.),
choreografijos (12), dailės (11) būrelius. Neformaliojo vaikų švietimo mokyklas
lanko 23 proc. visų vaikų. Sporto mokyklos čia užima antrąją vietą po meno
mokyklų. M.Laurutėnaitės teigimu, net 76 proc. visų Europos Sąjungos šalių
gyventojų mano, kad fiziniam lavinimui mokyklose turėtų būti skiriama daugiau
dėmesio. Juolab kad žmonių sveikatą net 4953 proc. lemia žmogaus gyvenimo
būdas ir tik paskui tokie veiksniai kaip aplinka, genetika ir pan.
Konferencijoje dalyvavęs šalies Prezidento patarėjas Arūnas Kučikas pažymėjo
bendradarbiavimo svarbą sprendžiant vaikų ir jaunimo sportinio užimtumo
klausimą, kaip ir visus kitus: Ši konferencija tai ženklas, jog reikia
glaudesnio bendradarbiavimo. Šiandien vis garsiau kalbama ne tik apie
institucijų specifinę veiklą, bet ir apie platesnį jų darbą, bendradarbiavimą
sprendžiant vieną ar kitą problemą. Ši konferencija būtų sėkminga, jeigu jūs
aiškiau suvoktumėte bendradarbiavimo būtinybę ir įvardytume konkrečias sritis,
kuriose galėtumėte vieni kitiems padėti.
Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas dalyvavo Kūno
kultūros ir sporto komisijos, sudarytos LR Vyriausybės 2002 m. nutarimu Nr.
666, veikloje.
RYŠIAI SU UŽSIENIU
Komisijos priimtos užsienio delegacijos
2006 m. kovo 28 d. Jaunimo
ir sporto reikalų komisijos nariai susitiko su Vokietijos valstybine delegacija iš Vokietijos Federalinės
šeimų, senjorų, moterų ir jaunimo ministerijos: Andreas Boehm; Uwe Finke-Timpe; Niels
Meggers.
2006 m. balandžio 11 d.
Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas susitiko su Armėnijos Valstybinio kūno kultūros ir
sporto komiteto prie Armėnijos Respublikos Vyriausybės delegacija: Harutyun Yavryan, Valstybinio kūno kultūros
ir sporto komiteto prie Armėnijos Respublikos Vyriausybės (toliau −
Komitetas) vicepirmininku, Lyova Hovhannesyan, Komiteto Olimpinio departamento
direktoriumi, Artavazd Nersisyan, Komiteto Tarptautiniu santykių departamento
direktoriumi. Svečių vizito tikslas buvo susipažinti su Lietuvos sporto sistema
ir programomis bei aptarti dvišalio bendradarbavimo tarp šalių vyriausybinių ir
nevyriausybinių sporto organizacijų galimybes. Abiejų šalių ketinimus
įtvirtinti protokole dėl bendradarbavimo. Svečiai susipažino su Lietuvos sporto
struktūra, funkcijų pasiskirstymu tarp vyriausybinių ir nevyriausybinių sporto
organizacijų, programomis ir jų finansavimu, Sporto strategija ir varžybų
sistema, Kūno kultūros strategija ir programomis, Sporto bazėmis ir
investicijomis, Sporto informacijos sistema. Kaip sakė Komiteto vicepirmininkas
Harutyunas Yavryanas, kūno kultūros ir sporto plėtra Armėnijoje, pradedant 1988
m., kai įvyko galingas žemės drebėjimas, buvo sustojusi. Ją stabdė ir vėlesni
įvairūs politiniai kataklizmai, ir tik 2000 m. sportas vėl prisimintas. Per
penkiolika Armėnijos nepriklausomybės metų mūsų sportiniai rezultatai menko
olimpinėse žaidynėse iškovodavome vis mažiau medalių, o štai Atėnuose jų buvo
nulis. Todėl norime Europos šalių padedami padaryti tai, ką praradome per tuos
metus. Užtat pernai į Armėniją pasikvietėme ET ekspertus, tarp kurių buvo ir
KKSD gen. direktorius Algirdas Raslanas. Šiandien čia ieškome tiesioginių
kontaktų su jumis, sakė svečias iš Armėnijos. Kūno kultūros ir sporto
departamento generalinis direktorius Algirdas Raslanas ir Valstybinio kūno
kultūros ir sporto komiteto prie Armėnijos Respublikos Vyriausybės
vicepirmininkas Harutyunas Yavryanas balandžio 13 d. Kūno kultūros ir sporto
departamente pasirašė protokolą dėl bendradarbiavimo. Pasirašytas protokolas
numato tarp abiejų šalių valstybinių institucijų, taip pat sporto šakų
federacijų tiesioginį bendradarbiavimą. Protokole numatytos galimybės
organizuoti draugiškas rungtynes tarp Lietuvos ir Armėnijos rinktinių, rengti
stovyklas, abiejų šalių sportininkams dalyvauti draugiškose rungtynėse,
rengiamose vienoje ar kitoje valstybėje. Tobulinant sporto specialistų
kvalifikaciją, numatomos galimybės sudaryti sąlygas studijuoti aukštosiose
mokyklose, dalyvauti rengiamuose seminaruose. Ketinama bendradarbiauti ir
sporto mokslo, medicinos, sporto informacijos srityse.
2006 m. balandžio 27 d. Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nariai susitiko su Vokietijos didžiausios jaunimo
sporto organizacijos Vokietijos jaunimo sporto sąjunga (Sportjugend)
delegacija, kurios vizito tikslas užmegzti ryšius
su Lietuvos vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis jaunimo ir
sporto organizacijomis, klubais, aptarti bendradarbiavimo galimybes.
Vokietijos atstovai padarė pranešimą apie jaunimo ir sporto padėtį Vokietijoje.
Anot svečių, lietuviai ir vokiečiai galėtų gražiai bendradarbiauti rengdami
konkrečius projektus seminarus, festivalius, o galbūt, kaip, pvz.,
Vokietijoje, įtraukti į šią veiklą ir kt. struktūras policininkus ir pan.
Vokietijos delegacija susitiko su Lietuvos moksleivių sporto asociacija,
asociacijos Sportas visiems vadovais, apsilankė Š.Marčiulionio krepšinio
akademijoje. Per kitas vizito Lietuvoje dienas jie lankėsi Radviliškio ir
Šiaulių bendrojo lavinimo mokymo įstaigų sporto klubuose, Lietuvos kūno
kultūros akademijoje Kaune. KKSD buvo surengta kontaktų užmezgimo birža,
kurioje vokiečiai ir įvairių Lietuvos sporto organizacijų atstovai aptarė
konkrečias bendradarbiavimo galimybes.
2006 m. gegužės 11 d.
Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nariai susitiko su Vokietijos delegacija iš Vokietijos Reinhald-Pfalz žemės parlamento.
Valstybinė jaunimo reikalų taryba, atsiliepdama į Vokietijos Federacinės
Respublikos Rheinland žemės Jaunimo tarybos kreipimąsi, 2006 m. gegužės 10-13
d. organizavo pažintinį vizitą Lietuvoje. Pažintinio vizito tikslas užmegzti
kontaktus su jaunimo politiką Lietuvoje įgyvendinančiomis organizacijomis,
užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą tarp abiejų šalių. Siekiama plėtoti
dviejų Vokietijos ir Lietuvos miestų (Kiolnas Kaunas) bendradarbiavimą
jaunimo politikos srityje. Susitikime dalyvavo 19 atstovų iš Vokietijos: 9
politikai ir 10 jaunimo organizacijų atstovų.
2006 m.
birželio 15 d. Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas susitiko su
Vokietijos Federacinės Respublikos Vidaus Reikalų Ministerijos Sporto
Departamento ES ir tarptautinių reikalų skyriaus
vedėju Peter Glass. Vizito tikslas aptarti dvišalio bendradarbiavimo
perspektyvas. 2007 metų I pusmetį Vokietija pirmininkaus Europos Sąjungoje. P.
Glasso įsitikinimu, būtina siekti, kad būtų atgaivintas procesas Europos
Sąjungos Konstitucijoje ratifikuoti teisės normos, reguliuojančios sporto
teisinius santykius. P. Glassas supažindino su Vokietijos sporto sistema.
Vokietijos Parlamente yra atskiras Sporto komitetas, su kuriuo glaudžius ryšius
palaiko šalies Sporto departamentas, priklausantis Vidaus reikalų ministerijai.
Kadangi šalį sudaro 15 žemių, kiekviena žemė yra savarankiška, turi savo Sporto
ministeriją. Būtent dėl šios priežasties šalyje nėra Federalinės sporto
ministerijos. Sporto departamento pagrindinis rūpestis didelio
meistriškumo sporto valdymas tiesiogiai finansuojant sporto šakų federacijas ir
15 olimpinių sporto centrų. Vokietijoje iš biudžeto remiamos 56 federacijos.
Tuo tarpu Lietuvoje yra 115 sporto šakų federacijų, ir visos jos pretenduoja
gauti Valstybės biudžeto lėšų. Vokietijoje, kad patektum į valstybės biudžeto
finansuojamų sporto šakų sąrašą, reikia atitikti keletą kriterijų. Visų pirma
sporto šaka turi būti įsitvirtinusi visose 15 žemių. Federacijų pageidaujamas
finansavimas paprastai visada būna gerokai didesnis. Vyksta derybos, kurių metu
įvertinami sporto šakos laimėjimai, atsižvelgiama į tai, kiek federacija skiria
lėšų kovai su dopingu ir naujų talentų paieškai. Sporto departamento skirtos
lėšos patenkina 4060 proc. federacijų poreikio. Golfas, futbolas, motociklų
sportas, tenisas iš biudžeto pinigų apskritai negauna, nes užsidirba
patys. Olimpine rinktine rūpinosi Vokietijos nacionalinis olimpinis
komitetas, kuris šių metų gegužės 21 dieną susijungė su Vokietijos sporto
konfederacija ir pasivadino Olimpine sporto konfederacija. Sportininkai
rengiami olimpiniuose sporto centruose. Sportininkų pasirengimą 100 proc.
finansuoja Sporto departamentas, taip pat departamentas skiria lėšų
olimpiečių kelionėms, sportinei aprangai. Pastaruoju metu galvojama mažinti
finansuojamų sporto šakų federacijų skaičių, kadangi netenkina Atėnų olimpinėse
žaidynėse Vokietijos sportininkų pasiekti rezultatai. Taip pat mąstoma, ar
tikslinga finansuoti visus olimpinius sporto centrus. Susijungus Rytų ir Vakarų
Vokietijai olimpinių centrų buvo net 47. Sporto departamentas perėmė du
sporto mokslo centrus, kurie aprūpina sportininkų rengimo institucijas sporto
mokslo žiniomis, pagal poreikius užsako mokslinius tyrimus Vokietijos aukštosiose
mokyklose. Žemių sporto ministerijos pinigus skiria sporto visiems
sąjūdžiui, vaikų sportui, sporto mokslui, sporto įrenginiams, varžyboms.
Savivaldybės atsakingos už sporto bazių statybą, renovaciją ir išlaikymą. Jeigu
šalyje organizuojami svarbūs tarptautiniai renginiai ir iškyla būtinybė
rekonstruoti statinius, Sporto departamentas tam skiria lėšų. Vokietijoje
yra apie 75 tūkst. sporto klubų, kurie finansuojami iš žemių ir savivaldybių
biudžeto. 33 proc. vokiečių moka klubų nario mokestį, t. y. 27 mln. žmonių.
Vokietijoje skatinamas sporto rėmimas. Organizacijoms, remiančioms sportą,
įstatymu numatyta mažinti mokesčius. Kūno kultūros ir sporto departamento
generalinis direktorius A. Raslanas supažindino svečią su Lietuvos sporto
politika ir apdovanojo P. Glassas Sporto garbės kryžiumi. Svečio nuomone,
Lietuvoje sporto mokymo įstaigos yra labiau suinteresuotos ieškoti talentingų
sportininkų negu kai kurie Vokietijos sporto klubai.
Surengtos Komisijos delegacijų išvykos į
užsienį
2006
m. lapkričio 5 - 10 d.d. komisijos narys Edmundas
Pupinis dalyvavo seminare Ilgalaikės pagalbos jaunimui užtikrinimas vietos ir
regioniniame lygmenyse Vokietijoje.
Komisijos
pirmininkas Algimantas
Salamakinas
