Jaunimo ir sporto reikalų komisijos 2007 m. Pavasario sesijos veiklos ataskaita

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

JAUNIMO IR SPORTO REIKALŲ KOMISIJA

 

2007 METŲ PAVASARIO SESIJOS VEIKLOS ATASKAITA

 

BENDRA INFORMACIJA

Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Seimo statuto 71 straipsniu,  2004 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. X-58 sudarė nuolatinę Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisiją. Komisijoje yra 11 narių:

 

1) Vydas GEDVILAS;                        

2) Saulius GIRDAUSKAS;                 

3) Gediminas JAKAVONIS;

4) Rytas KUPČINSKAS;                   

5) Eligijus MASIULIS;                        

6) Algirdas SYSAS

7) Marija Aušrinė PAVILIONIENĖ;  

8) Edmundas PUPINIS;                      

9) Algimantas SALAMAKINAS;  

10) Artūras SKARDŽIUS;      

11) Gintaras ŠILEIKIS.               

 

Pagrindiniai Jaunimo ir sporto reikalų komisijos uždaviniai -  rūpintis valstybės jaunimo politikos formavimu ir įgyvendinimu; rūpintis valstybės sporto politikos formavimu ir įgyvendinimu. Komisija, vykdydama uždavinius: nagrinėja jaunimo švietimo, mokymo, mokslo, studijų, ugdymo, neformalaus ugdymo, savivaldybių darbo su jaunimu, socialinius ir jaunimo sveikatos apsaugos klausimus; nagrinėja šaukiamojo amžiaus jaunimo problemas ir kaimo jaunimo problemas; nagrinėja narkomanijos ir kitų priklausomybės formų, nusikalstamumo prevencijos tarp jaunimo klausimus; nagrinėja jaunimo darbo ir užimtumo, apsirūpinimo būstu, jaunų šeimų problemas; nagrinėja prioritetines kūno kultūros ir sporto plėtojimo kryptis, jų finansavimo galimybes ir atsakingų institucijų bei organizacijų veiklą ir veiklos rezultatus; nagrinėja moksleivių, studentų, karių, kitų gyventojų sluoksnių fizinio parengimo veiksmingumą, siūlo jo gerinimo būdus; nagrinėja studentų sporto klubų, aukštųjų mokyklų sporto bazių plėtros klausimus; teikia siūlymus kūno kultūros ir sporto specialistų rengimo, jų kvalifikacijos tobulinimo, materialinės sporto bazės kūrimo, tarptautinio bendradarbiavimo jaunimo ir sporto srityse ir kitais klausimais; palaiko ryšius su kitų šalių parlamentinėmis jaunimo ir sporto reikalų institucijomis, Lietuvos ir užsienio jaunimo ir sporto visuomeninėmis organizacijomis; teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei ir kitoms institucijoms dėl teisės aktų, reglamentuojančių jaunimo ir sporto reikalus, priėmimo ir tobulinimo; analizuoja jaunimo ir sporto reikalus reglamentuojančių teisės norminių aktų būklę, taip pat ar šie aktai atitinka įstatymų reikalavimus.

 

PAREIŠKIMŲ, RAŠTŲ NAGRINĖJIMAS IR RENGIMAS

 

Komisija išsiuntė 132  raštus, gavo 131 iš jaunimo ir sporto visuomeninių organizacijų ir valstybės institucijų ir įstaigų.

 

TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ SVARSTYMAS

 

Komisijos posėdžiai

Per 2007 m. įvyko 5 Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdžių, 1 iš jų išvažiuojamasis.

 

2007-01-18 d. įvyko Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdis, kurio metu buvo svarstytas Lietuvos sporto objektų 2007-2013 metų plėtros strategijos projektas. Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Algirdas Raslanas pristatė Lietuvos sporto objektų 2007-2013 metų plėtros strategijos bendrąsias nuostatas ir sporto objektų plėtros priemonių planą 2007-2013. Komisijos nariai pritarė Lietuvos sporto objektų 2007-2013 metų plėtros strategijos projektui.

Taip pat buvo svarstyta dėl Sporto dienos įtraukimo į atmintinų dienų sąrašą ir nutarta pritarti Sporto dienos idėjai bei surinkti informaciją apie tokios dienos minėjimą kitose šalyse.

 

2007-04-18 d. įvyko Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdis, kurio metu buvo svarstytas Seimo nutarimo "Dėl valstybės sporto strategijos" projektas. Buvo nuspręsta bendru sutarimu iš esmės pritarti pateiktam Seimo nutarimo projektui, atsižvelgiant į komisijos pastabas: pasiūlyti pagrindiniam komitetui nutarimo pavadinimą  išdėstyti taip: “Dėl 2008-2020 m. valstybės kūno kultūros ir sporto strategijos rengimo”, nutarimo 1 straipsnyje vietoj žodžių “iki 2007 m. rugsėjo 1 d.” įrašyti “iki 2008 m. sausio 1 d.”, vietoj žodžio “ilgalaikę” įrašyti “2008-2020 m.”, vietoj “valstybės sporto strategiją” įrašyti “valstybės kūno kultūros ir sporto strategiją” ir šį straipsnį išdėstyti taip: “1 straipsnis. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2008 m. sausio 1 d. parengti 2008-2020 m. valstybės kūno kultūros ir sporto strategiją ir pateikti ją tvirtinti Lietuvos Respublikos Seimui.”

 

            2007-05-23 d. įvyko Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdis, kurio metu buvo svarstyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (XP-1521), Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (XP-1522), Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (XP-1523), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (XP-1524), Lietuvos Respublikos azartinių lošimų mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (XP-1525), Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (XP-1526).

NUSPRĘSTA: Pritarti pateiktam įstatymo projektui (XP-1521), neatsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas ir neatsižvelgiant į Vyriausybės išvadą. Pritarti pateiktam įstatymo projektui (XP-1522), atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas ir neatsižvelgiant į Vyriausybės išvadą. Pritarti pateiktam įstatymo projektui (XP-1523), atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas ir neatsižvelgiant į Vyriausybės išvadą, pasiūlyti pagrindiniam komitetui papildyti įstatymo projekto 1 straipsnio 4 punktą žodžiais “Kūno kultūros ir” ir šį punktą išdėstyti taip:  „4) Kūno kultūros ir sporto statinių ar statinio dalies, tiesiogiai naudojamos sporto reikmėms, užimama žemė.“ Pritarti pateiktam įstatymo projektui (XP-1524), neatsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas ir neatsižvelgiant į Vyriausybės išvadą. Pritarti pateiktam įstatymo projektui (XP-1525), atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir neatsižvelgiant į Vyriausybės išvadą, pasiūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projekto 1 straipsnyje vietoj skaičiaus “2” įrašyti skaičių “0” ir šį straipsnį išdėstyti taip:  “1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

Išbraukti 5 straipsnio 1 dalyje skaičių „5“ ir vietoj jo įrašyti „0“ ir šią dalį išdėstyti taip: „1. Organizuojant loterijas, loterijų ir lošimų mokesčio  bazei taikomas 0 procentų mokesčio tarifas.“ Pritarti pateiktam įstatymo projektui (XP-1526), neatsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Vyriausybės išvadą, pasiūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projekto 1 straipsnyje vietoj skaičiaus “9” įrašyti skaičių ”13”, išbraukti žodžius “2 procentus Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui” ir išdėstyti šį straipsnį taip: „Loterijų  organizatoriai 13 procentų nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės privalo skirti Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui, 2 procentus – Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui.“

 

      2007-05-25 d. įvyko išvažiuojamasis Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdis, kurio metu buvo išklausyta Všį “Trakų nacionalinio sporto ir sveikatingumo centro” veiklos ataskaita, svarstyta Všį “Trakų nacionalinio sporto ir sveikatingumo centro” finansavimo problema ir  pasirengimas 2008 m. Pasaulio veteranų irklavimo čempionatui. Buvo nuspręsta pasiūlyti Vyriausybei svarstyti Všį “Trakų nacionalinis sporto ir sveikatingumo centras” reorganizavimo galimybę, pakeičiant jos statusą ir užtikrinant biudžetinį finansavimą. Siūlyti akcininkams iki 2007 m. liepos 1 d. paskirti Všį “Trakų nacionalinis sporto ir sveikatingumo centras” direktorių ir informuoti apie tai Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisiją.

 

            2007-06-26 d. įvyko Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdis, kurio metu buvo svarstytas  darbo grupės Sporto strategijai rengti sudarymo klausimas. A. Raslanas sakė, kad sporto strategija buvo parengta iki 2015 m., ją kuriant aktyviai dalyvavo sporto bendruomenė, tačiau pagal dabartinę situaciją strategija yra šiek tiek pasenusi. Rengiant strategiją, ministerijos bei atitinkamos institucijos turėtų pasiskirstyti kuruojamas sritis, už kurias būtų atsakingos.Buvo diskutuojama apie tai, kad darbo grupė turėtų sukurti strategiją ir, tinkamai ją apsvarsčiusi, pateiktų Vyriausybei. Ši darbo grupė turėtų susitarti dėl pagrindinių nuostatų, principų; parengti strategijos išplėstinį, detalų planą; sujungti atskiras strategijos dalis. Darbo grupė turėtų siekti, kad atskiros strategijos dalys tinkamai derėtų, kadangi įdirbis atskirose srityse jau dabar yra pasiektas. Darbo grupė, kuri atstovautų visas suinteresuotas institucijas, turėtų būti patvirtinta Ministro Pirmininko potvarkiu. Po to jau galėtų būti formuojamos mažesnės grupelės detalesniam darbui. Buvo nuspręsta, kad komisijos nariai teiks pasiūlymus dėl darbo grupės formavimo ir vadovo paskyrimo.

Komisija taip pat svarstė Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 7, 11, 12, 16, 17, 18, 26, 29, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XP-1948(4) priėmimo pasekmes sportui. Buvo nuspręsta bendru sutarimu kreiptis į Prezidentą dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, susijusių su silpnųjų alkoholinių gėrimų reklama, bei prarastų lėšų sportui kompensavimo.

 

PARLAMENTINĖ KONTROLĖ

 

Savo posėdžiuose komisija svarstė Kūno kultūros ir sporto departamento ir Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ministerijos parlamentinės kontrolės klausimus.

 

Pateiktos išvados dėl teisės aktų projektų

 

Komisija  pateikė 7 išvadas teisės aktų projektams.

 

Seimo Valdybos sprendimu (komisijos iniciatyva) ir komisijos sprendimu sudarytos darbo grupės teisės aktų projektų rengimui

 

Jaunimo ir sporto reikalų komisijos iniciatyva Seimo Valdybos 2007 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 1409 buvo sudaryta darbo grupė Nacionalinei sporto visiems plėtros programai parengti. Programos rengimo motyvai –  Žmogaus sveikatą, jo darbingumą lemia įvairūs faktoriai: fizinis aktyvumas, mityba, žalingi įpročiai, psichiniai stresai, ekologinės sąlygos ir kt. Moksliniai, sociologiniai tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai gyvenimo trukme gerokai atsilieka nuo kitų pasaulio šalių, plačiai paplitę ligos, kurių priežastimi yra netinkamas žmonių  gyvenimo būdas. Moksleivių, studentų ir kito jaunimo fizinis pajėgumas turi tendenciją blogėti, žemos jų organizmo sistemų funkcinės galimybės, pagerinti tai gali tik optimalus fizinis  aktyvumas, tikslingi fiziniai pratimai, tinkamas gyvenimo režimas, mityba. Svarbu yra tai, kad noras ir poreikis užsiiminėti sportu atsirastų jauname amžiuje ir išliktų visą gyvenimą.     Šiandieninėje visuomenėje, kur dėl informacinių technologijų ir transporto priemonių plėtros žmonės negauna būtino fizinio krūvio, reguliarūs mankštos pratimai ir judėjimas yra būtinas gyventojų sveikatos ir darbingumo didinimui. Reikalingos sutelktos įvairių mokslo sričių specialistų pastangos ir integruotas įvairių sveikos gyvensenos komponentų diegimas į praktiką.

Programos rengėjai – LR Seimo Valdybos patvirtinta darbo grupė, programos rengime dalyvauja  ministerijos ir žinybos, nevyriausybinės organizacijos.

Programos paskirtis – parengti moksliškai pagrįstą programą, aktyviam, racionaliam ir veikliam šalies gyventojų gyvenimo būdui veiksmingiau plėtoti. Daugiausia dėmesio programoje turi būti skiriama sporto įrenginių bei reguliaraus sportavimo formų skaičiaus didinimui  per formalųjį  ir neformalųjį ugdymą.  Siekiama, kad  iki 2015 m. 15-20%. padidėtų reguliariai sportuojančių žmonių.

Programos trukmė –  2008-2015 metai 

Preliminarinis programos įdiegimo ir plėtros planas/ etapai: (konkretūs vykdytojai nurodomi programos priemonių plane)

-         Įstatyminės bazės parengimas, sveikos gyvensenos plėtojimo ekonominių svertų sudarymas.

-         Informacinė-reklaminė kampanija (sveikatingumo propagavimo komplekso plėtojimo priemonės, televizijos, radijo laidos, žiniasklaida, gyventojų sociologinės apklausos, ir kt.);

-         Sveikatos priežiūros, medicininės kontrolės sistemos aprobacija (medicininės kontrolės, sveikatos centrai, adaptuotos programos, metodikos įvairiems gyventojų sluoksniams,  konsultavimo paslaugos sportu užsiiminėjantiems žmonėms ir kt.);

-         Specialistų rengimo ir jų tobulinimo sistemos parengimas  (mokytojų, gydytojų, sporto organizatorių, trenerių ir kt. kvalifikacijos kėlimo programos, universitetų kūno kultūros  mokymo programose turi būti skiriamas tinkamas dėmesys  sportas visiems, mitybos, sveikos gyvensenos sričiai );

-         Sporto klubų, sveikatingumo ir reabilitacijos informacinio tinklo sukūrimas (klubų, sveikatingumo centrų  teikiamų paslaugų specifikos žinynas,  jų programų rėmimo sistemos sukūrimas ir kt.);

-          Parengti savivaldos projektą, numatantį valdymo ir savivaldos sistemos pakeitimus bei kūno kultūros proceso nuolatinį tikslinį valdymą    (sporto visiems struktūros savivaldybėse, vyriausybinis-nevyriausybinis sektorius,  sveikatingumo –sporto organizatorių seniūnijose, apskrityse įvedimas, sporto,sveikatos klubų rėmimas, (kiekviena savivaldybė parengia sveikatinimo, sporto visiems programos modelį, tai numatyta priemonių plane.);

-         Sporto, rekreacijos įrenginių statybos ir renovacijos plano parengimas (šalies ir  savivaldybių lygmuo), sporto objektų tinklas turi būti tankus, kad kiekvienam žmogui būtų užtikrinta galimybė sportuoti (dviračių takai, slidinėjimo trasos, viešbučių, kurortų sporto, laisvalaikio paslaugos, kaimo turizmo sodybų įrenginiai skirti fiziniam aktyvumui);

-         Sportas visiems renginių sistema (naujos sportinės veiklos formos- olimpiniai, sporto visiems festivaliai, seniūnijų žaidynės, regionų sporto programos, organizuojant “Sportas visiems” veiklą, būtina didinti kasdieninių užsiėmimų fiziniais pratimais (organizuota forma ir individualiai) apimtis;

-         Finasiniai resursai - siekti tikslinės biudžeto dalies programos įgyvendinimui, (valstybės biudžeto, savivaldybių, darbdavių, loterijų, rėmėjų  ir kt.... lėšos).

Ekonominis efektyvumas ir socialinė nauda – Programos efektyvumą ir kokybę sunku įvertinti, nes tai procesas, kurio rezultatai matomi ne iš karto, glaudžiai susiję su įvairiais socialiniais procesais. Pakeisti žmonių įsitikinimams, elgesiui reikia ilgo laiko tarpo. Pasiekti, kad žymiai daugiau gyventojų dalyvautų sportinėje veikloje yra sudėtinga užduotis, kurios sprendimas priklauso nuo objektyvių sąlygų (sporto infrastruktūros, mokymo sistemos, personalo kompetencijos, organizacinės sistemos, mokymo, informacinės sistemos ir pan.) bei subjektyvių faktorių (žmonių požiūrio bei su sportine veikla susijusių vertybių). Todėl ši programa turi būti ilgalaikė. Be to kūno kultūros vertybes sunku tiesiogiai materializuoti, išmatuoti.

Prognozuojama, kad įgyvendinus programą didės visuomenės informuotumas sveikos gyvensenos klausimais, o tai keis žmonių  įsitikinimus, elgesį, skatins didinti fizinį aktyvumą, sveikiau gyventi. Padidėjus fiziniam aktyvumui laukiami visų amžiaus grupių fizinio darbingumo, pajėgumo  teigiami pokyčiai: mažės sergamumas ir mirtingumas nuo širdies  kraujagyslių ligų,  bus sutaupytos lėšos ligoniams gydyti.

Programos vykdytojai- Už šios programos įgyvendinimo kontrolę atsakingi:

-  Vyriausybė, ministerijos: Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Ūkio ministerija,  Finansų ministerija;

- Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija;

- Departamentai: Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Valstybinis turizmo departamentas prie ūkio ministerijos,

- Apskričių administracijos, savivaldybės

-  Mokymo įstaigos,

- Nevyriausybinės  organizacijos.

Programos monitoringas: Monitoringo (priežiūros) sistemą sudaro Programos  įgyvendinimo kiekybinių ir kokybinių pokyčių stebėjimo(statistika, apklausos, ataskaitos susijusios su fiziniu aktyvumuų ir pan.) ir kontrolės, įdiegtų priemonių poveikio vertinimo ir pasiūlymų dėl Programos įgyvendinimo procesai. Vertinimas atliekamas fiksuojant stebėsenos rodiklių pokyčius laiko atžvilgiu, t. y. rodikliai vertinami fiksuojant rodiklių neigiamą ar teigiamą pokyčius, išreikštus žodine ar skaitine reikšmėmis (procentai, skaičius, rodiklio reikšmė padidėjo ar sumažėjo, pasikeitė ar nepasikeitė, finansuojama ar nefinansuojama, vykdoma ar įvykdyta ir pan.);

Ministerijos, apskritys, savivaldybės, sporto organizacijos, privatus sektorius ir kitos

institucijos  atsakingos už programos vykdymą, vertinimo rezultatus kasmet  iki vasario 1 d. teikia Kūno kultūros ir sporto departamentui  prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuris rengia kasmetines ataskaitas iki kovo 1 d. ir teikia   Lietuvos Respublikos Vyriausybei, o Vyriausybė  informuoja Seimą apie Programos įgyvendinimą.

Tarpinius programos vertinimus pagal atskirą planą gali/ atlieka atskiros ministerijos žinybos, LRS Jaunimo ir  sporto reikalų komisija.

 

KOMISIJOS ORGANIZUOTI RENGINIAI

 

Komisijos organizuotos konferencijos, seminarai, diskusijos, pasitarimai

           

Vasario 12 d. Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija, atsižvelgdama į Birštono savivaldybės skiriamą didelį dėmesį sportui, kūno kultūrai ir reabilitacijai, Birštone organizavo susitikimą su olimpinių sporto šakų federacijų prezidentais ir generaliniais sekretoriais, susitikime dalyvavo  Lietuvos olimpinio sporto centro vadovas Linas Tubelis bei Lietuvos sporto federacijų sąjungos generalinis sekretorius Valentinas Paketūras.

 

Balandžio 17 d. Jaunimo ir sporto reikalų komisija kartu su Lietuvos moksleivių kūno kultūros ir sporto centru organizavo tradicines Seimo narių ir Lietuvos mokinių olimpinio festivalio šaškių ir šachmatų varžybų nugalėtojų draugiškas varžybas Seimo I rūmų fojė, prieš tai geriausius Lietuvos moksleivius šachmatininkus pasveikino Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas A.Salamakinas.

 

Birželio 7 d. Jaunimo ir sporto reikalų komisija kartu su Jaunimo reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, organizavo apskritojo stalo diskusiją „Jaunimo galimybių plėtra panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą”. Diskusijoje dalyvavo LR Prezidentūros atstovai, LR Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos nariai, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Vidaus reikalų ministerijų atstovai, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos atstovai, NVO reikalų komisijos prie LR Vyriausybės atstovai, Jaunimo reikalų tarybos prie Jaunimo reikalų departamento nariai.

 

Kiti renginiai

 

Birželio 5 d. Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas dalyvavo Jaunimo politikos 10-mečio minėjime, kur pasveikino šventės dalyvius.

 

Birželio 8 d. Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nariai dalyvavo Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros organizuotame ES programos “Veiklus jaunimas” forume, skirtame Europos jaunimo savaitei. Sveikinimo žodžius forumo dalyviams tarė Seimo pirmininko pavaduotojas, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, Europos reikalų komiteto ir Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys Vydas Gedvilas ir Seimo Audito komiteto bei Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys Edmundas Pupinis. Forumo tikslas – pristatyti šiemet prasidėjusią ES programą “Veiklus jaunimas”, jos siekius, vertybes, struktūrą. Forumo metu dalyviai turėjo galimybę pristatyti savo organizacijų veiklą, įgyvendintus projektus, rasti bendraminčių bei partnerių naujiems projektams įgyvendinti, dirbti ir dalintis patirtimi darbo grupėse. Renginį užbaigė jaunimo muzikos koncertas.

Birželio 13 d. Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas S.Girdauskas dalyvavo Kauno “Granito” vyrų rankinio komandos 20-ies metų Europos taurės laimėjimo paminėjime Kauno Karininkų Ramovėje.        

Birželio 24 d. Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas dalyvavo Lietuvos futbolo akademijos atidarymo iškilmėse Kaune.

Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas dalyvavo Kūno kultūros ir sporto komisijos, sudarytos LR Vyriausybės 2002 m. nutarimu Nr. 666, veikloje.

RYŠIAI SU UŽSIENIU

 

Komisijos priimtos užsienio delegacijos

 

Š. m. balandžio 5 d. Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nariai susitiko su Azerbaidžano Respublikos Jaunimo ir sporto ministerijos delegacijos nariais: Intigam Babayev - Azerbaidžano Respublikos jaunimo ir sporto ministro pavaduotoju, Anar Baghirov - Azerbaidžano Respublikos jaunimo ir sporto ministerijos Tarptautinių ryšių departamento Dvišalių ryšių skyriaus vedėju, Anar Taghiyev – Azerbaidžano Respublikos jaunimo ir sporto ministerijos Jaunimo reikalų departamento patarėju, Leyla Ibrahimova – Baku slaviškojo universiteto studentų atstovybės pirmininko pavaduotoja, Shahin Seyidzade – Pilietinės visuomenės debatų klubo direktore. Svečiai pasidalino mintimis apie jaunimo politikos aktualijas bei perspektyvas, Intigam Babayev sakė, kad 2007 m. paskelbti jaunimo metais Azerbaidžane, šiemet ten vyks Europos jaunimo forumas.

Vizito metu svečiai susipažino su Lietuvos nacionalinės bei regioninės jaunimo politikos struktūra ir šios politikos įgyvendinimo priemonėmis, nacionalinių ir regioninių jaunimo bei su jaunimu dirbančių organizacijų veikla. Taip pat buvo aptariami tolesni veiksmai dėl pasirašyto Gerų ketinimų protokolo tarp Azerbaidžano Respublikos Jaunimo ir sporto ministerijos ir Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šiuo susitarimu šalys įsipareigoja pradėti tarpinstitucinio bendradarbiavimo susitarimo rengimą ir derinimą. Numatoma, kad susitarimo derinimas bus baigtas šių metų pabaigoje, tada įvyks susitarimo ir jo įgyvendinimo veiksmų plano pasirašymas.

 

Kovo 23 d. Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas susitiko su Gruzijos sporto delegacija – Gruzijos jaunimo ir sporto departamento direktoriumi Davidu Namgalauri ir Kultūros, paminklų apsaugos ir sporto ministro patarėju Tamazas Tevzadė. Į susitikimą taip pat atvyko ir Gruzijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Davidas Aptsiauris. Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas pristatė parengtą naują Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir jį lydinčius projektus.

Pasakodamas apie sporto padėtį Gruzijoje, Jaunimo ir sporto departamento direktorius Davidas Namgalauris pažymėjo, jog sportas – vienas iš Gruzijos valstybės prioritetų. „Prieš porą metų sporto reformą nusprendėme pradėti nuo to, kad mūsų vaikai turėtų tokias sąlygas, kuriomis gali užaugti sportininkai“. 2005 m. Gruzijos Vyriausybė pradėjo įgyvendinti sporto bazių statybų ir renovacijos programą ir tam skiria didžiausią finansavimą. Šiandien gruzinai įvairiose šalies vietovėse jau turi įrengę 300 dirbtinės dangos aikštelių, vieną geriausių Europoje stadionų – centrinį Tbilisio stadioną. Bazių statybos ir renovacijos programą Gruzijos Vyriausybė žada pabaigti įgyvendinti 2008 m. „Tikimės, kad tada daugiau lėšų bus skiriama sporto renginiams finansuoti“, – sakė Gruzijos sporto vadovas, pripažinęs kad kol kas šiai sričiai finansavimo stinga. Gruzijoje, kaip ir Lietuvoje, veikia per šimtą sporto šakų federacijų. „Nusprendėme, kad iš valstybės biudžeto šimtu procentų finansuosime tų sporto šakų federacijas, kurių sportininkai turi galimybių Pekino olimpinėse žaidynėse patekti į stipriausiųjų trejetą“, – sakė svečias. Taigi visiškai valstybės finansuojama Gruzijoje – 14 olimpinių sporto šakų, tarp kurių imtynės, sunkioji atletika, dziudo ir kt. Be to, šimtaprocentinį finansavimą gauna ir dvi neolimpinės sporto šakos – senas tradicijas Gruzijoje turintis šachmatų sportas ir į pasaulio čempionatą patekę regbininkai.

 

Surengtos Komisijos delegacijų išvykos į užsienį

 

Komisijų sekretoriato patarėja dalyvavo ES Kongrese “Nepalankiose sąlygose gyvenantys vaikai ir jaunimas – naujos sanglaudos strategijos” Vokietijoje.

 

 

 

 

Komisijos pirmininkas                                                                           Algimantas Salamakinas