Jaunimo ir sporto reikalų komisijos 2007 m. Rudens sesijos veiklos ataskaita

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

JAUNIMO IR SPORTO REIKALŲ KOMISIJA

 

2007 METŲ RUDENS SESIJOS VEIKLOS ATASKAITA

 

BENDRA INFORMACIJA

Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Seimo statuto 71 straipsniu,  2004 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. X-58 sudarė nuolatinę Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisiją. Komisijoje yra 11 narių:

 

1) Vytautas GALVONAS

2) Vydas GEDVILAS;                        

3) Saulius GIRDAUSKAS;                 

4) Gediminas JAKAVONIS;

5) Rytas KUPČINSKAS;                   

6) Eligijus MASIULIS;                        

7) Algirdas SYSAS

8) Edmundas PUPINIS;                      

9) Algimantas SALAMAKINAS;  

10) Artūras SKARDŽIUS;      

11) Gintaras ŠILEIKIS.               

 

Pagrindiniai Jaunimo ir sporto reikalų komisijos uždaviniai -  rūpintis valstybės jaunimo politikos formavimu ir įgyvendinimu; rūpintis valstybės sporto politikos formavimu ir įgyvendinimu. Komisija, vykdydama uždavinius: nagrinėja jaunimo švietimo, mokymo, mokslo, studijų, ugdymo, neformalaus ugdymo, savivaldybių darbo su jaunimu, socialinius ir jaunimo sveikatos apsaugos klausimus; nagrinėja šaukiamojo amžiaus jaunimo problemas ir kaimo jaunimo problemas; nagrinėja narkomanijos ir kitų priklausomybės formų, nusikalstamumo prevencijos tarp jaunimo klausimus; nagrinėja jaunimo darbo ir užimtumo, apsirūpinimo būstu, jaunų šeimų problemas; nagrinėja prioritetines kūno kultūros ir sporto plėtojimo kryptis, jų finansavimo galimybes ir atsakingų institucijų bei organizacijų veiklą ir veiklos rezultatus; nagrinėja moksleivių, studentų, karių, kitų gyventojų sluoksnių fizinio parengimo veiksmingumą, siūlo jo gerinimo būdus; nagrinėja studentų sporto klubų, aukštųjų mokyklų sporto bazių plėtros klausimus; teikia siūlymus kūno kultūros ir sporto specialistų rengimo, jų kvalifikacijos tobulinimo, materialinės sporto bazės kūrimo, tarptautinio bendradarbiavimo jaunimo ir sporto srityse ir kitais klausimais; palaiko ryšius su kitų šalių parlamentinėmis jaunimo ir sporto reikalų institucijomis, Lietuvos ir užsienio jaunimo ir sporto visuomeninėmis organizacijomis; teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei ir kitoms institucijoms dėl teisės aktų, reglamentuojančių jaunimo ir sporto reikalus, priėmimo ir tobulinimo; analizuoja jaunimo ir sporto reikalus reglamentuojančių teisės norminių aktų būklę, taip pat ar šie aktai atitinka įstatymų reikalavimus.

 

PAREIŠKIMŲ, RAŠTŲ NAGRINĖJIMAS IR RENGIMAS

 

Komisija išsiuntė 52  raštus, gavo 109 raštus iš jaunimo ir sporto visuomeninių organizacijų ir valstybės institucijų ir įstaigų.

 

TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ SVARSTYMAS

 

Komisijos posėdžiai

Per 2007 m. Rudens sesiją įvyko 5 Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdžiai, 1 iš jų išvažiuojamasis.

2007-09-19 d. įvyko Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdis, kurio metu buvo svarstytas  Lietuvos techninio sporto draugijos skundas,  Anykščių techninio sporto klubo turto perdavimas Anykščių Policijos komisariatui, S.Dariaus ir S.Girėno sporto komplekso perdavimas Lietuvos Kūno kultūros akademijai ir parlamentinės kontrolės dėl Lietuvos sporto renginių dalyvių vienos paros maitinimo normų klausimas.  Apsvarsčius Lietuvos techninio sporto draugijos skundą, buvo nutarta   kreiptis į Šiaulių savivaldybę ir Vyriausybę dėl vaikų ir jaunimo motokroso ir kartingo trasų naikinimo procesų sustabdymo, ginant viešąjį interesą ir užtikrinant vaikų ir jaunimo užimtumą. Sudaryti darbo grupę (A.Skardžius, E.Masiulis S.Girdauskas), kuri per mėnesį išsiaiškintų susidariusią situaciją.

Svarstant S.Dariaus ir S.Girėno sporto komplekso perdavimo Lietuvos Kūno kultūros akademijai klausimą,  buvo prisimintas Žalgirio stadionas Kaune vietoje kurio dabar yra prekybos centras Molas. Pasak Kauno Mero A.Kupčinsko, Sporto centras yra viešo intereso objektas, jis turi tarnauti miestui ir Lietuvai, dabar jis priklauso savivaldybei, yra įkurtas lengvosios atletikos centras, savivaldybė linkusi išsaugoti stadioną  ir sporto kompleksą savo nuosavybėje. Buvo nuspręsta nepritarti sprendimui atiduoti S.Dariaus ir S.Girėno sporto centrą privačiam kapitalui,  nekeisti šiuo metu esančio sporto komplekso statuso.

            Dėl Anykščių techninio sporto klubo turto perdavimo Anykščių Policijos komisariatui buvo nutarta raštu kreiptis į Policijos departamentą, kad būtų oficialiai patvirtinta, kad pirma bus suremontuojamos naujos patalpos ir tik po to griaunamos senos.

A.Raslanas sakė, kad  jau nuo 2008 m. sausio mėnesio 1 d. yra numatyti pakeitimai dėl Lietuvos sporto renginių dalyvių vienos paros maitinimo normų, taip pat yra paskirti pinigai biudžete. Nuspręsta tęsti šio klausimo parlamentinę kontrolę.

            2007-10-25 d. įvyko Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdis, kurio metu buvo svarstytas  2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir Všį “Vilniaus kartingo sporto centro” kreipimasis. Buvo nutarta pritarti visiems pateiktiems prašymams dėl lėšų skyrimo ir teikti pasiūlymus Biudžeto ir finansų komitetui. Išklausius Všį “Vilniaus kartingo sporto centro” kreipimąsi, buvo nuspręsta surengti atskirą pasitarimą šiuo klausimu, pakviečiant dalyvauti suinteresuotus asmenis iš Aplinkos ministerijos ir Vyriausybės kanceliarijos. A.Skardžius ir E.Masiulis pateikė informaciją apie komisijos sudarytos darbo grupės, kuriai buvo pavesta išsiaiškinti susidariusią situaciją Šiauliuose dėl vaikų ir jaunimo motokroso ir kartingo trasų naikinimo procesų sustabdymo, darbo rezultatus. Buvo nuspręsta siūlyti Šiaulių apskričiai ir Šiaulių m. savivaldybei, sprendžiant Lietuvos techninio sporto draugijai priklausančių vaikų ir jaunimo motokroso ir kartingo trasų klausimą, vadovautis LR įstatymo “Dėl buvusios savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turto tolesnio naudojimo” (1995.02.23 Nr. I-815) 4 straipsniu, kuriame buvo nustatyta “Pasiūlyti  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybei kartu su šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytomis institucijomis ir organizacijomis nustatyta  tvarka iki   1995 m. gegužės 1 d. atlikti buvusios  Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turto, koks jis dabar yra, perdavimą pagal 1990 m. spalio 1 d. inventorizacinius dokumentus ir priskirti tiesioginei pastatų ir  statinių  paskirčiai  reikalingus  žemės  plotus  bei nustatyti jų ribas.

            2007-11-21 d. Jaunimo ir sporto reikalų komisija savo posėdyje klausimą dėl LKKA Sporto ir sveikatingumo centro Birštone. Posėdyje dalyvavo Birštono Meras A.Zenkevičius, KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojas R.Vaiginas, LKKA Rektorius A.Skurvydas, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė M.Jakštonienė, Irklavimo federacijos atstovas A.Jukna. Išklausius suinteresuotų institucijų ir organizacijų atstovų pasisakymų, buvo nuspręsta nepritarti  Birštono irklavimo bazės atidavimui savivaldybei ir palikti bazės galiojantį statusą, t.y. Lietuvos Kūno kultūros akademijos bei Švietimo ir mokslo ministerijos jurisdikcijoje; kreiptis į LR Vyriausybę dėl spartesnio šio objekto rekonstrukcijos klausimo sprendimo.

            2007-11-29 d. įvyko išvažiuojamasis Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdis į Plytinės kartodromą (Plytinės 27, Vilnius), kuriame dalyvavo Kūno kultūros ir sporto departamento direktoriaus pavaduotojas E.Skyrius, LR Vyriausybės kanceliarijos patarėjas A.Duksa, UAB “Promosportas” direktorius D.Jonušis. Buvo svarstytas valstybės turto investavimo klausimas. A.Duksa pasiūlė ieškoti geriausio varianto valstybei. Jo, kaip ir Aplinkos ministerijos nuomone, nėra tikslinga kurti viešąją įstaigą, nes tokiu atveju gali prapulti valstybės turtas, tačiau  A.Skardžius ir A.Salamakinas sakė, kad viskas priklausytų nuo sutarties, kaip ji būtų sudaryta. Turi būti saugikliai valstybės naudai. A.Duksa pasiūlė daryti sutartį nuomai 25 metams. Buvo nutarta spręsti šį klausimą, ieškant abipusiai naudingo varianto ir surengti pasitarimą šiuo klausimu Kūno kultūros ir sporto departamente.

            2007-12-14 d. Jaunimo ir sporto reikalų komisija svarstė Nacionalinės sporto visiems plėtros (Lietuvos gyventojų 2008-2020 m. fizinio aktyvumo skatinimo) Strategijos projektą. Lietuvos kūno kultūros akademijos rektorius Albertas Skurvydas, pristatydamas Nacionalinės sporto visiems plėtros (Lietuvos gyventojų 2008-2020 m. fizinio aktyvumo skatinimo) strategijos projektą, sakė, jog šį projektą buvo užsakyta parengti š.m. liepos 11 d. Reikėjo įvertinti  KKSD parengtą programą, taip pat domėtis užsienio šalių patirtimi, analizuoti kitas analogiškas programas. Užsienio šalių praktika atskleidžia, jog pirmiausia reikia parengti Nacionalinę gyventojų fizinio aktyvumo skatinimo strategiją, kuri apima ir sporto visiems plėtrą. Panagrinėjus Pasaulinės sveikatos organizacijos (toliau – PSO) duomenis, Lietuva yra tarp šalių, kurios nėra parengusios jokio nacionalines nuostatas atspindinčio dokumento gyventojų fizinio aktyvumo skatinimo srityje. Fizinis aktyvumas suprantamas kaip visi kūno judesiai, kurių rezultatas yra didesnis negu ramybės lygmens energijos išeikvojimas. Akademikai pastebi, jog šiuo metu žmonės didesnį prioritetą teikia neorganizuotoms veiklos formoms (mankšta, veikla sveikatingumo centre etc). Taip pat pastebima, jog ypač vyresnio amžiaus ir turintys antsvorio problemų žmonės nemėgsta viešo aktyvumo formų, dėl ko renkasi kitas judėjimo formas (rekreacinį fizinį aktyvumą ir pan.). Europos lyderiai nurodo, jog fizinis aktyvumas Lietuvos gyventojų tarpe turėtų būti ne mažiau 60 proc. Žmonių, sportuojant per savaitę ne mažiau kaip 5 kartus po 30 min. Remiantis Europos patirtimi, judėjimas “Sportas visiems” buvo ilgą laiką gana populiarus Europos šalių sporto politikos instrumentas iki 1980 m. Šiuo metu šiame judėjime yra pereinama prie didesnio fizinio aktyvumo. Šiandieninėje Europoje “Sportas visiems” nėra laikomas gyventojų fizinio aktyvumo pagrindu. PSO rekomendacijose fizinio aktyvumo skatinimo politikos kūrėjams yra pabrėžiama, kad turi būti kuo daugiau fizinio aktyvumo rūšių, kurios yra nemokamos arba apmokestinamos minimaliai. Fizinio aktyvumo pasirinkimas turi būti integruotas į gyventojų kasdieninę veiklą. Šios strategijos tikslas – saugoti ir stiprinti žmonių sveikatą bei gerinti jų gyvenimo kokybę, skatinant gyventojų fizinį aktyvumą ir mažinant su fiziniu pasyvumu susijusių ligų plitimą. Šioje strategijoje atsispindi pagrindinės valstybės nuostatos ir jų įgyvendinimo būdai, skirti Lietuvos gyventojų fiziniam aktyvumui skatinti. Strategijos vizija – kad daugumos Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas atitiktų PSO rekomendacijas. Kasmet aktyvumas turėtų didėti po 1 proc. Šiuo metu mankštinasi apie 20 proc. žmonių. Suomijoje ir Švedijoje šie skaičiai sudaro apie 50 - 60 proc. Sportuojant ilgėja gyvenimo trukmė, mažėja mirtingumas, sergamumas lėtinėmis ligomis, priklausomybės ligų paplitimas,  paauglių nusikalstamumas ir t.t. Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas turėtų tapti nacionalinės kultūros dalimi ir pasiekti Europos Sąjungos lygį. Remiantis kitų šalių patirtimi, fizinis aktyvumas turi būti suprantamas plačiąja prasme, kaip aktyvumas keturiuose sektoriuose: laisvalaikio, profesinėje veikloje, namų ruošos ir mobilumo (kelionių metu). Fizinio aktyvumo skatinimas yra ilgalaikis ir nuoseklus procesas, todėl sprendimai, priimti šioje srityje, privalo būti populiacinio pobūdžio. Gyventojų sveikatos ugdymas – tai fizinio aktyvumo didinimas per savivaldos institucijas ir bendruomenes. Apie tai kalbama šioje strategijoje bei nurodoma nemažai priemonių. Fizinio aktyvumo prieinamumas  - taip pat itin svarbi sąlyga. Šioje strategijoje yra nurodyti šeši pagrindiniai uždaviniai bei šešios pagrindinės priemonių kryptys, suformuotos remiantis uždaviniais. Vėliau turėtų būti sudaroma programa, detalizuojant priemones laike. Pvz., pirmas uždavinys yra suformuoti ir įtvirtinti gyventojų fizinio aktyvumo valdymo modelį. Atsižvelgiant į kitų šalių patirtį, rekomenduotina prie LR Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos įsteigti Fizinio aktyvumo tarybą, kuri atliktų priežiūros funkciją. Strategijos įgyvendinime dalyvauja devynios ministerijos, visuomenės sveikatos biurai savivaldybėse, seniūnijos ir bendruomenė. Antras uždavinys - skatinti Lietuvos gyventojų fizinį aktyvumą sudarant aplinkos sąlygas (vadinamasis ekologinis požiūris). Kriterijai: dviračių kiekis šalyje, tenkantis vienam gyventojui, parko, rekreacinių zonų skaičius ir pan.Trečias uždavinys – populiarinti fizinį aktyvumą  įvairiuose gyventojų sluoksniuose ir siekti, kad fizinis aktyvumas taptų bendrosios kultūros dalimi. Ketvirtas uždavinys – didinti kūno kultūros kokybę švietimo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

            Buvo nuspręsta iš esmės pritarti Nacionalinės sporto visiems plėtros (Lietuvos gyventojų 2008-2020 m. fizinio aktyvumo skatinimo) Strategijos projektui, atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

 

PARLAMENTINĖ KONTROLĖ

 

Savo posėdžiuose komisija svarstė Kūno kultūros ir sporto departamento ir Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ministerijos parlamentinės kontrolės klausimus.

 

Pateiktos išvados dėl teisės aktų projektų

 

Komisija  pateikė 2 išvadas teisės aktų projektams.

 

Seimo Valdybos sprendimu (komisijos iniciatyva) ir komisijos sprendimu sudarytos darbo grupės teisės aktų projektų rengimui

 

Jaunimo ir sporto reikalų komisijos iniciatyva Seimo Valdybos 2007 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 1409 buvo sudaryta darbo grupė Nacionalinei sporto visiems plėtros programai parengti. Darbo grupės darbo terminas buvo pratęstas iki 2007 m. gruodžio 31 d.

 Programos rengimo motyvai –  Žmogaus sveikatą, jo darbingumą lemia įvairūs faktoriai: fizinis aktyvumas, mityba, žalingi įpročiai, psichiniai stresai, ekologinės sąlygos ir kt. Moksliniai, sociologiniai tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai gyvenimo trukme gerokai atsilieka nuo kitų pasaulio šalių, plačiai paplitę ligos, kurių priežastimi yra netinkamas žmonių  gyvenimo būdas. Moksleivių, studentų ir kito jaunimo fizinis pajėgumas turi tendenciją blogėti, žemos jų organizmo sistemų funkcinės galimybės, pagerinti tai gali tik optimalus fizinis  aktyvumas, tikslingi fiziniai pratimai, tinkamas gyvenimo režimas, mityba. Svarbu yra tai, kad noras ir poreikis užsiiminėti sportu atsirastų jauname amžiuje ir išliktų visą gyvenimą.     Šiandieninėje visuomenėje, kur dėl informacinių technologijų ir transporto priemonių plėtros žmonės negauna būtino fizinio krūvio, reguliarūs mankštos pratimai ir judėjimas yra būtinas gyventojų sveikatos ir darbingumo didinimui. Reikalingos sutelktos įvairių mokslo sričių specialistų pastangos ir integruotas įvairių sveikos gyvensenos komponentų diegimas į praktiką.

Programos rengėjai – LR Seimo Valdybos patvirtinta darbo grupė, programos rengime dalyvauja  ministerijos ir žinybos, nevyriausybinės organizacijos.

Programos paskirtis – parengti moksliškai pagrįstą programą, aktyviam, racionaliam ir veikliam šalies gyventojų gyvenimo būdui veiksmingiau plėtoti. Daugiausia dėmesio programoje turi būti skiriama sporto įrenginių bei reguliaraus sportavimo formų skaičiaus didinimui  per formalųjį  ir neformalųjį ugdymą.  Siekiama, kad  iki 2015 m. 15-20%. padidėtų reguliariai sportuojančių žmonių.

Programos trukmė –  2008-2015 metai 

Preliminarinis programos įdiegimo ir plėtros planas/ etapai: (konkretūs vykdytojai nurodomi programos priemonių plane)

-         Įstatyminės bazės parengimas, sveikos gyvensenos plėtojimo ekonominių svertų sudarymas.

-         Informacinė-reklaminė kampanija (sveikatingumo propagavimo komplekso plėtojimo priemonės, televizijos, radijo laidos, žiniasklaida, gyventojų sociologinės apklausos, ir kt.);

-         Sveikatos priežiūros, medicininės kontrolės sistemos aprobacija (medicininės kontrolės, sveikatos centrai, adaptuotos programos, metodikos įvairiems gyventojų sluoksniams,  konsultavimo paslaugos sportu užsiiminėjantiems žmonėms ir kt.);

-         Specialistų rengimo ir jų tobulinimo sistemos parengimas  (mokytojų, gydytojų, sporto organizatorių, trenerių ir kt. kvalifikacijos kėlimo programos, universitetų kūno kultūros  mokymo programose turi būti skiriamas tinkamas dėmesys  sportas visiems, mitybos, sveikos gyvensenos sričiai );

-         Sporto klubų, sveikatingumo ir reabilitacijos informacinio tinklo sukūrimas (klubų, sveikatingumo centrų  teikiamų paslaugų specifikos žinynas,  jų programų rėmimo sistemos sukūrimas ir kt.);

-          Parengti savivaldos projektą, numatantį valdymo ir savivaldos sistemos pakeitimus bei kūno kultūros proceso nuolatinį tikslinį valdymą    (sporto visiems struktūros savivaldybėse, vyriausybinis-nevyriausybinis sektorius,  sveikatingumo –sporto organizatorių seniūnijose, apskrityse įvedimas, sporto,sveikatos klubų rėmimas, (kiekviena savivaldybė parengia sveikatinimo, sporto visiems programos modelį, tai numatyta priemonių plane.);

-         Sporto, rekreacijos įrenginių statybos ir renovacijos plano parengimas (šalies ir  savivaldybių lygmuo), sporto objektų tinklas turi būti tankus, kad kiekvienam žmogui būtų užtikrinta galimybė sportuoti (dviračių takai, slidinėjimo trasos, viešbučių, kurortų sporto, laisvalaikio paslaugos, kaimo turizmo sodybų įrenginiai skirti fiziniam aktyvumui);

-         Sportas visiems renginių sistema (naujos sportinės veiklos formos- olimpiniai, sporto visiems festivaliai, seniūnijų žaidynės, regionų sporto programos, organizuojant “Sportas visiems” veiklą, būtina didinti kasdieninių užsiėmimų fiziniais pratimais (organizuota forma ir individualiai) apimtis;

-         Finasiniai resursai - siekti tikslinės biudžeto dalies programos įgyvendinimui, (valstybės biudžeto, savivaldybių, darbdavių, loterijų, rėmėjų  ir kt.... lėšos).

Ekonominis efektyvumas ir socialinė nauda – Programos efektyvumą ir kokybę sunku įvertinti, nes tai procesas, kurio rezultatai matomi ne iš karto, glaudžiai susiję su įvairiais socialiniais procesais. Pakeisti žmonių įsitikinimams, elgesiui reikia ilgo laiko tarpo. Pasiekti, kad žymiai daugiau gyventojų dalyvautų sportinėje veikloje yra sudėtinga užduotis, kurios sprendimas priklauso nuo objektyvių sąlygų (sporto infrastruktūros, mokymo sistemos, personalo kompetencijos, organizacinės sistemos, mokymo, informacinės sistemos ir pan.) bei subjektyvių faktorių (žmonių požiūrio bei su sportine veikla susijusių vertybių). Todėl ši programa turi būti ilgalaikė. Be to kūno kultūros vertybes sunku tiesiogiai materializuoti, išmatuoti.

Prognozuojama, kad įgyvendinus programą didės visuomenės informuotumas sveikos gyvensenos klausimais, o tai keis žmonių  įsitikinimus, elgesį, skatins didinti fizinį aktyvumą, sveikiau gyventi. Padidėjus fiziniam aktyvumui laukiami visų amžiaus grupių fizinio darbingumo, pajėgumo  teigiami pokyčiai: mažės sergamumas ir mirtingumas nuo širdies  kraujagyslių ligų,  bus sutaupytos lėšos ligoniams gydyti.

Programos vykdytojai- Už šios programos įgyvendinimo kontrolę atsakingi:

-  Vyriausybė, ministerijos: Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Ūkio ministerija,  Finansų ministerija;

- Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija;

- Departamentai: Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Valstybinis turizmo departamentas prie ūkio ministerijos,

- Apskričių administracijos, savivaldybės

-  Mokymo įstaigos,

- Nevyriausybinės  organizacijos.

Programos monitoringas: Monitoringo (priežiūros) sistemą sudaro Programos  įgyvendinimo kiekybinių ir kokybinių pokyčių stebėjimo(statistika, apklausos, ataskaitos susijusios su fiziniu aktyvumuų ir pan.) ir kontrolės, įdiegtų priemonių poveikio vertinimo ir pasiūlymų dėl Programos įgyvendinimo procesai. Vertinimas atliekamas fiksuojant stebėsenos rodiklių pokyčius laiko atžvilgiu, t. y. rodikliai vertinami fiksuojant rodiklių neigiamą ar teigiamą pokyčius, išreikštus žodine ar skaitine reikšmėmis (procentai, skaičius, rodiklio reikšmė padidėjo ar sumažėjo, pasikeitė ar nepasikeitė, finansuojama ar nefinansuojama, vykdoma ar įvykdyta ir pan.);

Ministerijos, apskritys, savivaldybės, sporto organizacijos, privatus sektorius ir kitos

institucijos  atsakingos už programos vykdymą, vertinimo rezultatus kasmet  iki vasario 1 d. teikia Kūno kultūros ir sporto departamentui  prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuris rengia kasmetines ataskaitas iki kovo 1 d. ir teikia   Lietuvos Respublikos Vyriausybei, o Vyriausybė  informuoja Seimą apie Programos įgyvendinimą.

Tarpinius programos vertinimus pagal atskirą planą gali/ atlieka atskiros ministerijos žinybos, LRS Jaunimo ir  sporto reikalų komisija.

 

KOMISIJOS ORGANIZUOTI RENGINIAI

 

Komisijos organizuotos konferencijos, seminarai, diskusijos, pasitarimai

           

Spalio 10 d. įvyko pasitarimas tema “Lygios galimybės sporte”. Pasitarime dalyvavo Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė, jo patarėjas Valdas Dambrava, Kūno kultūros ir sporto departamento atstovai Algirdas Raslanas, Ritas Vaiginas, Kornelija Tiesnesytė, Milda Laurutenaite, Algimantas Kukšta. Aušrinė Burneikienė sakė, kad jų tarnyba gauna skundų dėl lygių galimybių sporte pažeidimo. Sportininkai piktinasi, kad ne visoms sporto šakoms suteikiamos vienodos galimybės. Ypač ryškus skirtumas yra vyrų ir moterų sporte bei tarp neįgaliųjų ir sveikų sportininkų. Problemų yra daug: pradedant finansavimu ir baigiant nevienodomis išmokomis, premijomis laimėjusiems sportininkams. A. Raslanas teigė, kad tai nėra lengvi klausimai, kuriuos galima taip paprastai išspręsti. Sporto šakos pagal įstatymą yra lygios, tačiau realybėje yra kitaip. Sportas skiriasi savo populiarumu, žiūrovų skaičiumi, meistriškumu ir pan. Todėl ir dėmesio sulaukia skirtingo. Nemažai finansuoja privatūs asmenys ir KKSD neturi galimybės pakeisti jų prioritetų. Neįgaliųjų sporte padaugėjo tokių reiškinių, kai į sportą einama tik dėl galimybės gerai pasipelnyti, tačiau tikslas turėtų būti netoks.

Buvo pasiūlyta Kūno kultūros ir sporto departamentui sudaryti Lygių galimybių sporte priežiūros komisiją, kuri prižiūrėtų piniginių prizinių fondų paskirstymą, sporto šakų finansavimą ir t.t. , teikti pataisas Lygių galimybių įstatymui.

 

 

Kiti renginiai

 

Lapkričio 14 d. Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas dalyvavo „Lietuvos moksleivių politologijos olimpiados“ apdovanojimų ceremonijoje, kurios metu pasakė sveikinimo kalbą į antrąjį turą susirinkusiems moksleiviams, įteikė diplomus ir dovanas.  „Lietuvos moksleivių politologijos olimpiadą“organizavo Akademinis politologų klubas (APK), bendradarbiaudamas kartu su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Piliečių iniciatyvos centru. Pirmasis olimpiados turas vyko Lietuvos Respublikos vidurinėse mokyklose, antrasis turas vyko lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rūmų senojoje posėdžių salėje. Į antrąjį turą buvo pakviesti 40 geriausiai pirmajame olimpiados ture pasirodžiusių moksleivių bei 5 – 7 komisijos nariai. Antrojo olimpiados turo metu moksleiviai laikė politologijos žinių teorijos testą, taip pat bendravo su komisija, susipažino su Lietuvos Respublikos Seimu, bendravo su Seimo nariais, dienos pabaigoje buvo apdovanoti geriausiai antrajame ture pasirodę moksleiviai.

 

Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas dalyvavo Kūno kultūros ir sporto komisijos, sudarytos LR Vyriausybės 2002 m. nutarimu Nr. 666, veikloje.

 

RYŠIAI SU UŽSIENIU

Komisijos priimtos užsienio delegacijos

 

Spalio 2 d. Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas A. Salamakinas susitiko su Sankt-Peterburgo nevyriausybinių jaunimo organizacijų nariais Konstantin Golokteev,  Mari-Anzhell Ture, Anna Bochkova, Valentina Nemina, Vladimir Krasikov,  Maria Kungurova,   Denis Pleshchenko, Maxim Semenov, Igor Okunev,  Ksenia Khoruzhnikova, Maxim Ivantsov, svečius lydėjo Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos atstovė Rimantė Ribačiauskaitė.

Susitikimo metu buvo pristatyta Jaunimo ir sporto komisijos sukūrimo istorija, veiklos funkcijos ir tikslai. Delegacija susipažino su jaunimo politikos struktūra ir šios politikos įgyvendinimo priemonėmis. Svečiai pasidalino mintimis apie jaunimo politiką Sankt-Peterburge, apie jaunimo organizacijų reikalingumą ir svarbą. Taip pat buvo kalbėta “ar aktuali rasizmo problema” Lietuvoje ir Rusijoje. Aptarti galimi bendradarbiavimo būdai - pagrindinis delegacijos siekis plėtoti bendradarbiavimą jaunimo politikos srityje su Lietuvos jaunimo organizacijomis ir institucijomis.

 

Komisija nesurengė delegacijų išvykų į užsienį.

 

 

 

 

Komisijos pirmininkas                                                                           Algimantas Salamakinas