KODĖL POLICIJOJE TOLERUOJAMI AMORALŪS POLICININKAI?
Parengta pagal Seimo narės M. A. Pavilionienės 2006 m. spalio 24 d. spaudos konferenciją
Klausdama, kodėl policijoje toleruojami amoralūs policininkai, tikiu, kad policijoje dirba ir dori žmonės, kurie nenori taikstytis su policininkų veidmainyste ir amoralumu. Seimo rudens sesijos pradžioje į Tvarkos ir teisingumo frakciją kreipėsi asmuo, prašydamas visuomenei atskleisti tiesą apie Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Ekologijos ir teisės pažeidimų skyriaus viršininko originalius kovos su prostitucija būdus. Viršininko kova buvo iliustruota jo amoralumą demaskuojančiomis nuotraukomis. Paramos kreipėmės į žurnalistę Laimą Lavastę. Jos straipsnis jau pasirodė, tačiau Generalinis komisaras ir policijos komisariatų viršininkai išvadų iš pateiktos medžiagos daryti neskuba. Gal yra apstulbę ir pasimetę. Todėl išsiuntėme raštą generaliniam komisarui Vytautui Grigaravičiui, kad būtų pradėtas tyrimas dėl spaudoje paviešintos informacijos.
Iš visuomenei pateikto straipsnio aiškėja, kad kai kurie policininkai, ir ne tik jie, pelnosi iš prostitucijos verslo. Kokia galėtų būti pirmoji šio amoralumo priežastis? Tarkime - maži policininkų atlyginimai. Kokia gi iš to seka išvada bei ironiška prielaida? Kažkada aukštais populiarumo reitingais didžiavęsis Generalinis komisaras nesugeba valstybėje apginti policininkų interesų taip versdamas policininkus apiplėšinėti net prostitutes.
Kokia antroji amoralumo priežastis? Policininkai painioja viešuosius ir privačius interesus naudodamiesi savo valdžia: lytiškai, psichologiškai ir fiziškai išnaudoja ir žemina moteris.
Trečioji amoralumo priežastis kai kurių policininkų neišprusimas. Policijos akademijos jau seniai nėra, kadangi apsukrūs politikai ir akademikai ją pavertė kvalifikacijas keičiančių politikų, virstančių teisininkais ir vadybininkais, kalve. Policininkus iš jos išstūmė. Dabar policininkai vėl svajoja apie naują aukštąją mokyklą, kuri teoriškai ir fiziškai rengtų policininkus. Jei tokia mokykla bus įkurta, siūlysiu joje dėstyti vergovės atsiradimo ir moteriškosios lyties išnaudojimo istoriją.
Nė vienas žurnalistės kalbintas policijos viršininkas nepasmerkė prostitucijos, neužsiminė apie tai, kad neturėtumėme į kūną pardavinėjančias moteris žvelgti kaip į verges, perkamus daiktus, bežadžius objektus, teikiančius vyrams lytinius malonumus. Atvirkščiai, straipsnio herojus Algimantas Minkauskas svaičiojo, kad tas policininkas, kuris pasinaudoja prostitute ir jai sumoka, elgiasi vyriškai. Moralės ekologijos sergėtojas net nesuvokė, ką šneka. A. Minkausko ir į jį panašių kalbėjimas, jog prostituciją reikia legalizuoti, nes įstatymais jos neįveiksime, rodo, kad neišprususiems žmonėms ne vieta policijoje, nes jie ne tik kad netiki įstatymo galia, bet dar ir patys įstatymus niekina, juos ciniškai laužo. Šiandien siūlymai legalizuoti prostituciją reiškia siūlymą įteisinti moterų vergovę ir pažeminimą. Moteris nėra vien kūnas, tenkinantis vyro įgeidžius ir lytinius instinktus. Civilizacijos pažanga pažabojo žmogaus instinktus ir ištobulino jo protą, todėl XXI amžiuje raginimas įteisinti prostituciją, neįveikus ŽIV ir AIDS, smurto prieš moteris, prekybos moterimis, nesuvokus lyčių lygių galimybių įstatymo esmės, žmogaus teisių ir laisvių, skamba kaip raginimas grįžti į akmens amžių.
Lotynų Amerikoje vienuolės, socialiniai ir sveikatos apsaugos darbuotojai dirba su prostitutėmis, ragina jas grįžti prie švietimo ir mokslo, padeda įgyti profesiją, įsidarbinti, užgydyti moralines ir fizines žaizdas.
Lietuvoje prostitutes skubame smerkti. Neskiriame deramo dėmesio policininkų ir prostitučių švietimui, jų socialiniam išlikimui. Esame neryžtingi ir nereiklūs bausdami sekso pirkėjus ir pardavėjus. Nesilaikome priimtų įstatymų. O įstatymai draudžia pirkti, parduoti, reklamuoti sekso paslaugas. Neuždrausta dviprasmiška sekso paslaugų reklama. Šią įstatymo pataisą jau pateikėme.
Taigi, ar ilgai amoralūs tvarkos sergėtojai bus toleruojami policijoje?
