Seimo narių M. A. Pavilionienės ir O. Valiukevičiūtės pranešimas: kodėl kai kuriems Seimo nariams gyvenantys ne santuokoje yra raupsuotieji?
Parengta pagal gruodžio 11 d. Seime įvykusią spaudos konferenciją Kodėl kai kuriems Seimo nariams gyvenantys ne santuokoje yra raupsuotieji?, kurioje dalyvavo Seimo narės Marija Aušrinė Pavilionienė ir Ona Valiukevičiūtė, Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrimų vadovė Asta Radvilaitė, Lygių galimybių plėtros centro projektų koordinatorė Margarita Jankauskaitė.
Seimo narės Onos Valiukevičiūtės teigimu, 2003 metais Seimas priėmė nutarimą dėl vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijos patvirtinimo, kuriame teigiama, jog vaiko gerovės užtikrinimas yra valstybės politikos prioritetas, taip pat įsipareigojama užtikrinti vaikui garantuojamas teises ir galimybes, nediskriminuojant vaiko ir jo šeimos.
Aš ir Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė, atsižvelgdamos į nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatas, žmonių ir nevyriausybinių organizacijų kreipimuose išdėstytus raginimus, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, parengėme Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas, kuriomis pasiūlėme panaikinti ne santuokoje gimusius vaikus diskriminuojančią nuostatą t.y. įstatyme įtvirtinti nuostatą, kuri teisę gauti tėvystės pašalpą suteiktų ir ne santuokoje gimusio vaiko tėvui. Tačiau pristatant šią pataisą Seimo plenariniame posėdyje, išryškėjo principiniai Seimo deklaruojamų vertybių ir realių darbų skirtumai. Kai kurių Seimo narių buvome apkaltintos, kad tokiomis pataisomis ardome tradicinę šeimą ir siekiame sudaryti galimybę piktnaudžiauti valstybės biudžeto lėšomis. Keista, jog kai kurie kolegos parlamentarai nesuvokia, kad priimant sprendimus, susijusius su vaiko gerove, prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesams ir galiausiai tai, kad vaikas negali pasirinkti gimti santuokoje ar partnerių šeimoje, stebėjosi parlamentarė Ona Valiukevičiūtė. Manau, jog tokie ne santuokoje gyvenančias šeimas ir ne santuokoje gimusius vaikus diskriminuojantys Seimo sprendimai tikrai neprisidės prie šeimos ir vaiko gerovės kūrimo, taip pat neužtikrins bent minimaliausios tėvo galimybės pasidalinti tėvystės džiaugsmais ir rūpesčiais su vaiko mama.
Parlamentarės Marijos Aušrinės Pavilionienės nuomone, vienas žmogus nėra pajėgus profesionaliai gilintis į visas visuomenės problemas, todėl daugelį dalykų sprendžia kaip diletantas.
Nežinojimas tam tikrus tautos atstovus veda prie žmogaus teisių pažeidimo ar žmonių diskriminavimo. To nematydami ar nenorėdami pripažinti kai kurie politikai savo nekompetentingumą vadina pažiūrų skirtumu. Šeimos samprata Seime yra nesutarimų ašis, nes šeima tapatinama su vyro ir moters santuoka. Toks šeimos apibrėžimas turėtų žmogaus teisių gynėjus varyti į neviltį.
Anot parlamentarės, kai kurie Seimo nariai mano, jog tradicijos yra amžinos ir nekintančios. Jog tradicinė šeima yra amžiams duota, ir vyro, moters ir vaiko šeimos struktūra privalo amžiams išlikti vientisa ir stabili. Taip mąstantys nepripažįsta ne tik kintančios šeimos formų, bet ir kintančios visuomenės bei gyvenimo kaitos apskritai. Tradiciškai mąstantiems politikams pavyksta tradicinės šeimos samprata graudenti Lietuvos piliečius rinkimų kampanijų metu. Ši samprata spaudžia ašarą daugeliui todėl, kad tradicinės šeimos Lietuvoje jau seniai nėra. Tradicinę šeimą iš esmės pakeitė visuomenės industrializacijos, urbanizacijos ir globalizacijos procesai. Tradicinę šeimą taip pat pakeitė švietimo, mokslo, lyčių lygių galimybių, šeimos planavimo politikų įtaka visuomenei bei dogmatiškos bažnyčios įtakos silpnėjimas pasauliečių gyvenimui. Šiuolaikinė visuomenė jau nebetiki absoliučiomis, nekintančiomis tiesomis ir pripažįsta nuomonių įvairovę.
Tradicinė šeima pakito dėl šiuolaikinės visuomenės sparčių vystymosi tempų ir įvairių žmonių mobilumo priežasčių bei vyro ir moters darbo visuomenei ir pareigų šeimoje lygiaverčio pasidalijimo, lyčių vaidmenų svarbos šeimoje ir visuomenėje suvienodinimo, vaikų auklėjimo atsakomybės perkėlimo vaiko ugdymo centrams, mokyklai, socialiniams pedagogams, įsitikinusi Marija Aušrinė Pavilionienė. Šiuolaikinė demokratinė visuomenė įsipareigojo gerbti žmogaus teises ir laisves, tačiau kai kurie Seimo nariai vis dar galvoja, jog Seimas yra moralizuojanti bažnyčia ir baudžianti žmogų institucija. Todėl negerbia nesusituokusiųjų šeimos ir tokioje šeimoje gimusių vaikų kaip visaverčių piliečių, pamiršę, kad yra tik tautos tarnai ir turėtų matyti realias tautos gyvenimo problemas. Tradicinė šeima ėmė kisti po Antrojo pasaulinio karo. Partnerystė tapo plintančia šeimos narių sugyvenimo forma. Didžiojoje Britanijoje paskelbti lyginamieji tyrimai rodo, kad 1950 m. tik 2 proc. žmonių gyveno nesusituokę, o 1990 m. jų buvo 75 proc. Kad 90 proc. žmonių tuokiasi antrą kartą, prieš tai gyvenę ne santuokoje. Šiuolaikinė šeima pasižymi įvairiomis šeimos formos ir turinio atmainomis. Tai vieno tėvo ir vaiko, senelių ir anūkų šeimos, antros santuokos sutuoktinių vaikai gyvenantys kartu su pirmosios santuokos vaikais, skirtingų rasių, etninių grupių, skirtingų kultūrų ir tikėjimų žmonių, ar tos pačios lyties žmonių šeimos. Šiuolaikinė šeima skiriasi nuo tradicinės ir tuo, kad nėra sėsli, gali neturėti nuolatinės gyvenamosios vietos dėl skurdo ar darbo paieškų, ar prabangaus gyvenimo būdo. Yra dėl darbo reikalų nuolat migruojančių šeimos narių, kurie su giminėmis bendrauja telefonu ar internetu. Yra priešingų atvejų, kai šeimos narys savo gyvenamoje vietoje įkuria ir savo darbo vietą. Taigi, pakitus šeimos formai ir turiniui, šeimos gyvenimo būdui, neįmanoma įstatymo prievarta grįžti prie tradicinės šeimos struktūros, tradicinių vyro ir žmonos vaidmenų šeimoje.
Tačiau futuristinės šeimos teorijos, kurios tarsi turėtų sutvirtinti yrančią tradicinę šeimą, yra kuriamos. Mokslininkai siūlo dviejų pakopų šeimą, kai pirmasis leidimas tuoktis būtų suteikiamas tik teoriškai susipažinusiems su vedybinio gyvenimo taisyklėmis. Antrasis leidimas tai pačiai porai būtų išduodamas išklausiusiems vaikų auginimo ir ugdymo instrukcijas. Šis utopinis pasiūlymas artimas tradicinę šeimą išpažįstančių Seimo narių nuostatoms, kurie naiviai tiki, jog žmogų diskriminuojančiais įstatymais galima stabdyti šeimos narių partnerystę ir atėjimą į pasaulį ne santuokoje gimstančių vaikų. Todėl kyla klausimas kam kuriami įstatymai: realiam žmonių gyvenimui reguliuoti ar Seimo nario pateiktų pataisų rodiklių didinimui?, retoriškai klausia Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė.
Daugiau informacijos:
Ona Valiukevičiūtė, tel.: 8698 42264
Marija Aušrinė Pavilionienė, tel.: 8698 42667
