Seimo narys Petras Gražulis siūlo prekybos įmonėms nustatyti Lietuvoje gaminamų maisto produktų maksimalų prekybinį antkainį, kurio dydis negali būti didesnis nei 20%. Už šių reikalavimų nesilaikymą jis siūlo taikyti 5% nuo įmonės mėnesinės apyvartos baudą. Tokį Kainų įstatymo papildymo projektą P.Gražulis įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.
Projekto rengimą paskatino pastaruoju metu prekybos įmonių sparčiai ir nepagrįstai branginami maisto produktai, tuo tarpu ūkininkai skundžiasi dėl jiems mokamos mažos produkcijos supirkimo kainos. Vyriausybė ir premjeras demonstruoja visišką bejėgiškumą. Žemės ūkio ministerija pasiūlė sumažinti pridėtinės vertės mokestį, tokiu būdu kainų šuolis šiek tiek sulėtėtų. Tačiau, P.Gražulio manymu, tai neduotų jokių rezultatų. Jeigu ir būtų sumažintas PVM iki 9% ar dar mažiau, tą skirtumą pasiimtų perdirbėjai, o didžiausią dalį - prekybininkai.
Pažvelkime, kokia šiandien situacija prekybos sektoriuje: prekybos tinklai reikalauja milžiniškų nuolaidų iš tiekėjų, bei juos apkrauna įvairiais mokesčiais - rampos, lentynos, įėjimo į rinką, parduotuvės atidarymo, parduotuvės remonto, ketvirtiniais apyvartiniais, mėnesiniais apyvartiniais mokesčiais bei kitais. Be to dar uždedami milžiniški prekybos antkainiai. Sudėjus visus mokesčius, kuriuos ima prekybos tinklai iš maisto produktų tiekėjų, kai kurioms prekėms gali susidaryti daugiau kaip 100% prekybinis antkainis, o daržovėms ir vaisiams net iki 200% .
Kitose Europos Sąjungos šalyse situacija kardinaliai priešinga. ES ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas atliko analizę "Dėl didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų sektoriaus - tendencijos ir poveikis ūkininkams ir vartotojams". Apibendrindamas ją Seimo narys pateikė pagrindinę išvadą, jog beveik kiekvienoje ES šalyje galioja prekybos tinklų veiklos reguliavimo įstatymas, atsižvelgiant į specifines problemas. Be to yra nemažai kitų reguliuojamų sektorių.
Lietuvoje tokio įstatymo nėra. Dar praėjusioje kadencijoje Ūkio ministerija sudarė darbo grupę, kuri buvo įpareigota parengti ir pateikti Seimui tokio įstatymo projektą. P.Gražulio turimomis žiniomis, įstatymo projektas buvo paruoštas, bet Seimo jis nepasiekė. Ir šiandien net pačioje Ūkio ministerijoje jo surasti neįmanoma. Seimo narys mano, jog didžiulę įtaką tam padarė prekybos tinklai. Net ir teikiamas Seimui, tas įstatymas nebūtų priimtas. Reikia pripažinti, kad Seimui ir Vyriausybei pristigo politinės valios sprendžiant šią aktualią problemą.
P.Gražulis mano, jog Seimui priėmus jo siūlomą įstatymo pataisą, maisto produktai atpigtų iki 30%, o kai kurie ir dar daugiau. Kita vertus, nenukentėtų ir patys prekybos tinklai, kadangi, sumažėjus maisto produktų kainoms, padidėtų apyvarta, tokiu būdu prekybininkai gautų tuos pačius pelnus.
P. Gražulis priminė, jog iki 1995 m. kovo 31 d. tokia įstatymo nuostata galiojo. Įstatymo "Dėl žemės ūkio būklės gerinimo eksportuojant, superkant žemės ūkio produkciją ir parduodant Lietuvoje pagamintus maisto produktus" 5 straipsnis skelbė: "Visų nuosavybės formų prekybos organizacijoms nustatomi Lietuvoje gaminamų maisto produktų maksimalūs leistini prekybiniai antkainiai". Šiam įstatymui netekus galios ir įsigaliojus Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymui, ši nuostata buvo panaikinta.
Šiuo metu Lietuvoje gaminamų maisto produktų prekybinis antkainis nėra teisiškai reglamentuotas, todėl kiekviena prekybos įmonė jį nustato individualiai. Nustačius prekybos įmonėms maksimalų leistiną prekybinį antkainį, jos nebegalės nepagrįstai, siekiant milžiniškų pelnų, kelti maisto produktų kainų. Tokiu būdu būtų apsaugoti vartotojų, ypač nepasiturinčiai gyvenančių žmonių, interesai.
Tačiau P.Gražulis neneigė, jog žinodamas, kokią didelę įtaką valstybės gyvenime daro prekybos tinklai, neturi didelės vilties, kad šitas įstatymo projektas bus priimtas.
